LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1050(3)

 

2023-03-22 Nr. 108-P-05

 

                                                                                                                         Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I.Valeškaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai V.Rudokas ir J.Petrauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas A.Kalesnykas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-13

1

 

 

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka likus 3 mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą neskirti įmonės vadovo kitai kadencijai, likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo kadencijos pabaigos, organizuoja viešą konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti.“ Šioje dalyje nustatytus terminus reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje, nes iš formuluotės neaišku, ar likus 3 mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams turėtų būti pradėta vertinti, ar jau turi būti įvertinta. Pažymėtina, kad nesant vertinimo rezultatų negalėtų būti priimtas sprendimas neskirti įmonės vadovo kitai kadencijai. Pagal įstatymo projekto nuostatas organizuoti viešą konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti galima tik priėmus sprendimą neskirti įmonės vadovo kitai kadencijai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostata, pagal kurią viešas konkursas įmonės vadovo pareigoms eiti organizuojamas likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo kadencijos pabaigos, negalėtų būti tinkamai įgyvendinta.

Pritarti.

Siūloma nustatyti, kad „Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams turi būti įvertinta Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iki liks 3 mėnesiai iki vadovo kadencijos pabaigos.“

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-13

2

1

 

2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti ir formuluoti taip „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. kovo 1 d.“

Pritarti.

Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2023 m. liepos 1 d.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-11-03

 

 

 

vertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1050(3) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Susipažinta.

 

2

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-11-28

 

 

 

1.              Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

 Įstatymų projektais siūloma, kad valstybės ir savivaldybės įmonių, bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir jų dukterinių įmonių  (toliau – valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės) vadovams būtų panaikintas apribojimas būti paskirtiems daugiau kaip dvi kadencijas[3] iš eilės. Įstatymų projektais siūloma leisti asmenį skirti valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovu neribotą kadencijų skaičių. Tai, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų)  vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui.

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas bei Akcinių bendrovių įstatymas, siekiant spręsti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą ir tuo tikslu nustatant valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimą, buvo pakeisti 2017 metais[4].

2017 metais priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, nustatant valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimą, buvo grindžiami tuo, kad beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovų vadovauja daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai, t. y. daugiau nei 20 metų, valstybės įmonėms vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros srityje veikiančių valstybės įmonių vadovai. Susiklosčiusi situacija leido daryti išvadą, kad galiojantys teisiniai mechanizmai nenustato pakankamai saugiklių ir neleidžia visais atvejais užtikrinti savalaikės valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitos, kokybiško valdymo ir su tuo susijusio valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimo, taip pat neleidžia užtikrinti, kad valstybė, realizuodama savo kaip akcininkės teises, visada elgtųsi principingai siekdama įmonių kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo[5].

Papildomai pažymime, kad 2019–2020 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko analitinės antikorupcinės žvalgybos analizes dėl nepotizmo rizikų valstybės valdomose ir jų dukterinėse įmonėse bei savivaldybių valdomose įmonėse. Nustatyta, kad iš 85-iose Lietuvoje įregistruotose valstybės valdomose įmonėse dirbančių  31 740 asmenų giminystės, santuokos ir svainystės ryšiais susiję 6 287, t. y. giminaičiai sudarė 20 % visų darbuotojų. Iš Lietuvos savivaldybių valdomose įmonėse dirbančių 21 991 darbuotojų daugiau kaip 4 tūkst. susiję giminystės ryšiais, t. y. savivaldybių valdomose įmonėse giminaičiai sudarė apie 19 % visų darbuotojų. Atskirose savivaldybių valdomose įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 % darbuotojų. Taip pat nustatyta, kad vidutiniškai 6 % savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų turėjo giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose, tačiau pažymėtina, kad atskirose įmonėse šis skaičius siekė iki 31 %, t. y. beveik kas trečias darbuotojas turėjo giminių valdančios savivaldybės administracijoje. Politinių partijų įtaka nustatyta iš atsitiktinai pasirinktų 6 Lietuvos savivaldybių įstaigose ir įmonėse. Priklausomai nuo savivaldybės, savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų politizacija skiriasi nuo 8 % iki 37 %. Nustatyta, kad 28 % iš tirtų 6 savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų vadovauja politinių partijų atstovai. Kas devintas savivaldybių valdomų įmonių darbuotojas priklausė politinei partijai. 2015–2020 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo 42 ikiteisminius tyrimus, susijusius su savivaldybių valdomomis įmonėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad šiuo metu pagal Įstatymus nustatytas apribojimas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams  būti paskirtiems daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.  T. y. po dviejų iš eilės  kadencijų, padarius vienos kadencijos „atšalimo“ laikotarpio pertrauką, asmuo gali toliau būti paskirtas įmonės vadovu. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitose[6] rotacija laikoma teigiamu veiksniu, leidžiančiu sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.

Pažymėtina, kad siekiant viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo analogiškas apribojimas, kad asmuo negali vadovauti įstaigai daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, nustatytas: valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnis), centrinių statutinių įstaigų vadovams  (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnis), Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui (Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 18 straipsnis), Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnis) ir kt. 2022 m. balandžio 21 d.  priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurį taip pat buvo nustatytas apribojimas, kad tos pačios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Susipažinta ir įvertinta.

Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuris patikslintas pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose išdėstytas pastabas.

3

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-11-28

 

 

 

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

 Pagal Įstatymų projektų nuostatas, įmonės vadovas gali būti skiriamas kitai kadencijai atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo buvusios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus.

Antikorupciniu požiūriu  reikšminga  tai, kad:

a)              valstybės valdomai įmonei veiklos tikslai nustatomi vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu[7], patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 665. Pagal minėto teisės akto 12 puntą, valstybė dalyvaudama valstybės valdomos įmonės valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais. Pagal minėto teisės akto 163 punktą, valstybės valdomoms įmonėms yra nustatomi siektini ilgalaikiai 3 metų pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (toliau – pagrindiniai rodikliai) ir trumpalaikiai 1 metų specializuoti finansiniai bei nefinansiniai veiklos rodikliai (toliau – specializuoti rodikliai).

Pagrindinius rodiklius sudaro pelningumo, optimalios kapitalo struktūros ir individualūs dividendų rodikliai. Specializuotus rodiklius sudaro įmonei aktualiausi rodikliai, kurie apima finansinius rezultatus, vidinių procesų efektyvumą, klientų plėtrą ir jų lūkesčius bei įmonės organizacinį tobulėjimą.

b)             Valstybės valdomos įmonės veiklos  tikslų įvertinimas vykdomas atsižvelgiant į valstybei atstovaujančios institucijos rašte dėl valstybės siekiamų tikslų valstybės valdomoje įmonėje ir keliamų lūkesčių valstybės valdomai įmonei (toliau – Raštas[8]) nustatytų valstybės valdomai įmonei keliamų finansinių ir nefinansinių lūkesčių įgyvendinimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto teisės akto 18 punkto nuostatas, nefinansiniai lūkesčiai Rašte nustatomi pagal poreikį ir apima valstybės valdomos įmonės plėtros, skaidrumo, socialinės atsakomybės, klientų aptarnavimo kokybės, inovatyvumo, efektyvumo, lyderystės, darbuotojų įsitraukimo, rizikos valdymo, gerosios valdysenos veiklos aspektus.

Aukščiau minėtos nuostatos suponuoja nuomonę, kad (galimai) pagal teisės aktus valstybės valdomos įmonės veiklos tikslai prioritetiškai orientuojami į įmonės veiklą įgyvendinant finansinio pobūdžio (ir su tuo susijusius) lūkesčius (rodiklius), o su nefinansinio pobūdžio tikslais (tame tarpe ir dėl antikorupciniu pobūdžiu reikšmingo įmonės veiklos skaidrumo) susiję lūkesčiais gali būti net nenustatomi.

Taigi, valstybės valdomos įmonės veiklos vertinimo apimtis tiesiogiai gali neatspindėti visų šios įmonės vadovo veiklos aspektų, todėl kyla abejonių, ar atsižvelgimas tik į įmonės veiklos rezultatus yra pakankamas pagrindas spręsti dėl valstybės valdomos įmonės vadovo skyrimo kitai kadencijai.

Susipažinta ir įvertinta.

Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuris patikslintas pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose išdėstytas pastabas.

4

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-11-28

 

 

 

Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti Įstatymų projektų tobulinimo galimybes.

Susipažinta ir įvertinta.

Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuris patikslintas pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose išdėstytas pastabas.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

LR Vyriausybė, 2023-02-01

 

 

 

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas
Nr. XIVP-1050(3) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(3)) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti.

 

2

LR Vyriausybė, 2023-02-01

 

 

 

1.2. Pasiūlyti Įstatymų projektuose žodį „kadencija (kadencijos)“ pakeisti žodžiu „laikotarpis (laikotarpiai)“, kadangi šio žodžio reikšmė labiau atitiks Įstatymų projektais siūlomą teisinį reguliavimą. Kadencija yra sietina su tuo, kad jai pasibaigus įmonės vadovas atšaukiamas, įmonės valdyba ir stebėtojų taryba – atsistatydina, o suėjus laikotarpiui, kuriam asmuo buvo paskirtas, jis privalomai neturi būti atšaukiamas.

 

Pritarti.

 

3

LR Vyriausybė, 2023-02-01

 

 

 

2. Pasiūlyti tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 371 straipsnyje nustatytą perteklinį teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta prievolė Vyriausybei ar savivaldybės tarybai priimti teisės aktus, kad Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka būtų vertinama grupės, taip pat valstybės ar savivaldybės įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams. Valstybės ar savivaldybės įmonės atveju šią atitiktį turėtų vertinti valstybės ar savivaldybės įmonės savininkas, o grupės atveju – grupės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), kadangi pagal korporatyvinio valdymo principus vertinti įmonės pasiektus tikslus yra įmonės valdybos kompetencija. Teisinis reguliavimas turi būti grįstas tikslingumo bei ekonomiškumo principais ir neturi būti apsunkintas prievole Vyriausybei ar savivaldybės tarybai priimti perteklinius teisės aktus. Todėl Įstatymo projekte Nr. XIVP-1051(3) pasiūlyti nustatyti, kad grupės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams būtų vertinama ne Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o šį vertinimą atliktų vertinamos grupės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), o Įstatymo projekte Nr. XIVP-1050(3) nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams būtų vertinama ne Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o šį vertinimą atliktų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės institucija ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės vykdomoji institucija.

Pritarti.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

 

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

 

7.2. Pasiūlymai: nėra.

 

8. Balsavimo rezultatai: 10 „už“; 2 „prieš“; 0 „susilaikė“.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas, L.Mogenienė.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Kazys Starkevičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris