LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1050(3) IR AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 371 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1051(3)
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į temos aktualumą, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1050(3)[1] ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1051(3)[2] (toliau – Įstatymų projektai) antikorupcinį vertinimą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Įstatymų projektais siūloma, kad valstybės ir savivaldybės įmonių, bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir jų dukterinių įmonių (toliau – valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės) vadovams būtų panaikintas apribojimas būti paskirtiems daugiau kaip dvi kadencijas[3] iš eilės. Įstatymų projektais siūloma leisti asmenį skirti valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovu neribotą kadencijų skaičių. Tai, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui.
Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas bei Akcinių bendrovių įstatymas, siekiant spręsti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą ir tuo tikslu nustatant valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimą, buvo pakeisti 2017 metais[4].
2017 metais priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, nustatant valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimą, buvo grindžiami tuo, kad beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovų vadovauja daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai, t. y. daugiau nei 20 metų, valstybės įmonėms vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros srityje veikiančių valstybės įmonių vadovai. Susiklosčiusi situacija leido daryti išvadą, kad galiojantys teisiniai mechanizmai nenustato pakankamai saugiklių ir neleidžia visais atvejais užtikrinti savalaikės valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitos, kokybiško valdymo ir su tuo susijusio valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimo, taip pat neleidžia užtikrinti, kad valstybė, realizuodama savo kaip akcininkės teises, visada elgtųsi principingai siekdama įmonių kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo[5].
Papildomai pažymime, kad 2019–2020 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko analitinės antikorupcinės žvalgybos analizes dėl nepotizmo rizikų valstybės valdomose ir jų dukterinėse įmonėse bei savivaldybių valdomose įmonėse. Nustatyta, kad iš 85-iose Lietuvoje įregistruotose valstybės valdomose įmonėse dirbančių 31 740 asmenų giminystės, santuokos ir svainystės ryšiais susiję 6 287, t. y. giminaičiai sudarė 20 % visų darbuotojų. Iš Lietuvos savivaldybių valdomose įmonėse dirbančių 21 991 darbuotojų daugiau kaip 4 tūkst. susiję giminystės ryšiais, t. y. savivaldybių valdomose įmonėse giminaičiai sudarė apie 19 % visų darbuotojų. Atskirose savivaldybių valdomose įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 % darbuotojų. Taip pat nustatyta, kad vidutiniškai 6 % savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų turėjo giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose, tačiau pažymėtina, kad atskirose įmonėse šis skaičius siekė iki 31 %, t. y. beveik kas trečias darbuotojas turėjo giminių valdančios savivaldybės administracijoje. Politinių partijų įtaka nustatyta iš atsitiktinai pasirinktų 6 Lietuvos savivaldybių įstaigose ir įmonėse. Priklausomai nuo savivaldybės, savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų politizacija skiriasi nuo 8 % iki 37 %. Nustatyta, kad 28 % iš tirtų 6 savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų vadovauja politinių partijų atstovai. Kas devintas savivaldybių valdomų įmonių darbuotojas priklausė politinei partijai. 2015–2020 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo 42 ikiteisminius tyrimus, susijusius su savivaldybių valdomomis įmonėmis.
Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad šiuo metu pagal Įstatymus nustatytas apribojimas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams būti paskirtiems daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. T. y. po dviejų iš eilės kadencijų, padarius vienos kadencijos „atšalimo“ laikotarpio pertrauką, asmuo gali toliau būti paskirtas įmonės vadovu. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitose[6] rotacija laikoma teigiamu veiksniu, leidžiančiu sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Pažymėtina, kad siekiant viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo analogiškas apribojimas, kad asmuo negali vadovauti įstaigai daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, nustatytas: valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnis), centrinių statutinių įstaigų vadovams (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnis), Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui (Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 18 straipsnis), Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnis) ir kt. 2022 m. balandžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurį taip pat buvo nustatytas apribojimas, kad tos pačios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Pagal Įstatymų projektų nuostatas, įmonės vadovas gali būti skiriamas kitai kadencijai atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo buvusios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus.
Antikorupciniu požiūriu reikšminga tai, kad:
a) valstybės valdomai įmonei veiklos tikslai nustatomi vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu[7], patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 665. Pagal minėto teisės akto 12 puntą, valstybė dalyvaudama valstybės valdomos įmonės valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais. Pagal minėto teisės akto 163 punktą, valstybės valdomoms įmonėms yra nustatomi siektini ilgalaikiai 3 metų pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (toliau – pagrindiniai rodikliai) ir trumpalaikiai 1 metų specializuoti finansiniai bei nefinansiniai veiklos rodikliai (toliau – specializuoti rodikliai).
Pagrindinius rodiklius sudaro pelningumo, optimalios kapitalo struktūros ir individualūs dividendų rodikliai. Specializuotus rodiklius sudaro įmonei aktualiausi rodikliai, kurie apima finansinius rezultatus, vidinių procesų efektyvumą, klientų plėtrą ir jų lūkesčius bei įmonės organizacinį tobulėjimą.
b) Valstybės valdomos įmonės veiklos tikslų įvertinimas vykdomas atsižvelgiant į valstybei atstovaujančios institucijos rašte dėl valstybės siekiamų tikslų valstybės valdomoje įmonėje ir keliamų lūkesčių valstybės valdomai įmonei (toliau – Raštas[8]) nustatytų valstybės valdomai įmonei keliamų finansinių ir nefinansinių lūkesčių įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto teisės akto 18 punkto nuostatas, nefinansiniai lūkesčiai Rašte nustatomi pagal poreikį ir apima valstybės valdomos įmonės plėtros, skaidrumo, socialinės atsakomybės, klientų aptarnavimo kokybės, inovatyvumo, efektyvumo, lyderystės, darbuotojų įsitraukimo, rizikos valdymo, gerosios valdysenos veiklos aspektus.
Aukščiau minėtos nuostatos suponuoja nuomonę, kad (galimai) pagal teisės aktus valstybės valdomos įmonės veiklos tikslai prioritetiškai orientuojami į įmonės veiklą įgyvendinant finansinio pobūdžio (ir su tuo susijusius) lūkesčius (rodiklius), o su nefinansinio pobūdžio tikslais (tame tarpe ir dėl antikorupciniu pobūdžiu reikšmingo įmonės veiklos skaidrumo) susiję lūkesčiais gali būti net nenustatomi.
Taigi, valstybės valdomos įmonės veiklos vertinimo apimtis tiesiogiai gali neatspindėti visų šios įmonės vadovo veiklos aspektų, todėl kyla abejonių, ar atsižvelgimas tik į įmonės veiklos rezultatus yra pakankamas pagrindas spręsti dėl valstybės valdomos įmonės vadovo skyrimo kitai kadencijai.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti Įstatymų projektų tobulinimo galimybes.
Laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Radzevičius
Andrius Kalesnykas, mob. 8 659 35075, el. p. andrius.kalesnykas@stt.lt
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]