LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-533

 

2022-01-07  Nr. 106-P-1

Vilnius

 

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Dalia Asanavičiūtė, Tomas Bičiūnas (pavaduojantis Viliją Targamadzę), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, patarėjos Justina Paukštė (pavaduojanti Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėją Liną Vingrytę), Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

            Kiti asmenys: Nacionalinės dziudo asociacijos atstovas Linas Šantaras, Seimo narys Virgilijus Alekna , Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja Ilona Šimkūnaitė, Lietuvos krepšinio federacijos projektų vadovė Rasa Šernė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, LRV Strateginių kompetencijų grupės vyresnioji patarėja Jolita Bočiarovienė, Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas, Nacionalinės sporto federacijos asociacijos vadovas Edis Urbanavičius, Lietuvos olimpinio sporto centro narys Vilius Repšys, Lietuvos sporto universiteto docentė Laima Trinkunienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyr. specialistas Vidas Stankevičius, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos tarybos narė Vilija Smilgevičienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro trenerė Ramunė Žilinskienė, Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovas Česlovas Garbaliauskas, Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Elektrėnų profesinio mokymo centre Lina Triponienė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Nacionalinės krepšinio lygos asociacijos vadovas Giedrius Grybauskas, Sporto universiteto rektorė Diana Reklaitienė, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Vilniaus universiteto prorektorė Edita Sužiedėlienė, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Paulius Vaitiekus, Lietuvos studentų sporto asociacijos generalinė sekretorė Indrė Čelkienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė, LRS Jaunimo ir sporto reikalų komisijos patarėja Jurgita Petniūnaitė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, Seimo narys Andrius Kupčinskas, Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentas Justinas Kinderis, Švietimo mainų paramos fondo Sporto programų skyriaus vadovė Monika Skaringaitė, Nacionalinės sporto federacijų asociacijos vadovas Edis Urbanavičius, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projektu yra siūloma pakeisti 13 iš 25 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.

 

Pritarti

Pritariant Seimo narių pasiūlymams, prisidėtų dar du papildomai keičiami straipsniai, todėl visas įstatymo projektas turi būti dėstomas nauja redakcija

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(2)

 

(3)

 

2.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktoje „atrankos aukšto meistriškumo sporto varžybos“ sąvokoje, žodį „atrankos“, atsižvelgiant į šios sąvokos turinį, tiksliau dėstyti prieš žodį „varžybos“. Atitinkamai ši dalis, atsižvelgiant į abėcėlinį sąvokų dėstymą, keistina vietomis su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi.

 

Pritarti

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

3.    Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia.

 

Nesvarstyti

Rengiant naują įstatymo redakciją, pastaba nebeaktuali.

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(5)

 

(1)

 

4.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje ministro pareigos minimos nebe pirmą kartą, projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

 

Pritarti

 

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(5)

 

(2)

 

5.    Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą, tačiau iš įstatymo nuostatų nėra aiškūs nei tokio registro paskirtis, nei jo objektas (objektai), nei steigimo tikslas. Atsižvelgiant į tai, kad šio registro steigimas numatytas įstatyme, pačiame įstatyme turėtų būti ir jo steigimo teisiniai pagrindai. Taip pat nėra aišku, kodėl valstybės sporto stebėsena remiantis Sporto registro duomenimis būtų pradėta vykdyti tik nuo 2023 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu pats registras būtų įsteigtas ir pradėtų veikti nuo šių metų liepos 1 d.

 

Nepritarti

Valstybės kontrolė 2021 m. kovo 10 d. išankstinio tyrimo ataskaitoje „Aukšto meistriškumo sporto valdymas“ nustatė, kad trūksta sisteminės sporto stebėsenos, nėra nuolat renkamų, patikimų ir išsamių duomenų bazės, todėl nėra sudaromos sąlygos priimti pagrįstus, duomenimis grįstus sprendimus. Sporto registro steigimas užtikrintų išsamių duomenų rinkimą ir jų tinkamą naudojimą priimant sporto politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimus.

Sporto registras bus steigiamas Vyriausybės nutarimu, o Sporto registro nuostatuose bus detaliai reglamentuota, kokie duomenys, kieno, kada ir kaip turi būti pateikiami. Šiuose teisės aktuose bus nustatyta registro paskirtis, steigimo tikslas, jo objektai ir kt. Įstatyme tikslinga nurodyti tik tokio registro steigimo faktą ir numatyti informacijos nepateikimo registrui teisines pasekmės, susijusias su finansavimu.

Sporto registras bus kuriamas 2022-2023 m., jį įsteigus, bus reikalingas tam tikras laikas visiems subjektams pateikti visus reikalingus duomenis. Numatoma, kad nuo 2024 m. Sporto registre bus pakankamai duomenų, kuriais bus galima remtis, juolab, kad sporto šakų federacijų finansavimo klausimas bus siejamas su duomenų Sporto registrui pateikimu nuo 2024 m. sausio 1 d.

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(5)

 

(2)

 

6.    Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, kuri įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., siūlytina atsisakyti formuluotės „Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą“, kadangi registro steigimas yra ne tęstinis, o vienkartinis veiksmas. Šis registras jau bus įsteigtas pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsigaliosiančias 2021 m. liepos 1 d. Siūlytina šiuo atveju palikti tik formuluotę „Žinybinio Sporto registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Be to, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „Sporto registro nuostatuose nustatyta tvarka (nes nuostatus, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, būtent ir tvirtins Vyriausybė).

 

Pritarti

 

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

7.              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai tos pačios įstatymo nuostatos yra keičiamos atskiromis įstatymo projekto straipsnio dalimis, nustatant skirtingas šių straipsnio dalių įsigaliojimo datas, projekto lyginamajame variante pakeitimai turi būti nurodomi taip, kad būtų parodyta, kuo vėlesnis pakeitimas skiriasi nuo ankstesnio pakeitimo, o ne nuo šiuo metu galiojančios redakcijos, t.y., keičiamas aktualus teisės akto tekstas, su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais. Pastaba taikytina projekto 3, 7, 10 straipsnių lyginamiesiems variantams.

 

Nesvarstyti

Rengiant naują įstatymo redakciją lyginamasis variantas nėra pateikiamas, todėl pastaba yra neaktuali.

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(17)

 

(1)

 

8.              Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, ar fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, kurį sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos (iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų) fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti, ar, vis dėlto, šie projektai finansuojami 1) sudarius Sporto rėmimo fondą; bei 2) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti. Antruoju atveju taip pat reikėtų patikslinti iš kurių iš aukščiau nurodytų šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų lėšų turėtų būti skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti.

 

Pritarti

Formuluotė, įtvirtinta 17 str. 1 d., yra aiški: „Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų: nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms; nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams.

Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo projektai, pagal Įstatymo 17 str. 4 d., finansuojami ministro nustatyta tvarka sudarius Sporto rėmimo fondą. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, nurodytiems projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

 

9.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(17)

(17)

 

(6)

(12)

 

(1)

9.              Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 ir 5 dalyse reiktų atskleisti formuluotės „sprendimai dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo“ turinį, nes tokia formuluotė įstatymuose nėra vartojama. Galbūt turimi omeny sprendimai dėl projektų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams įvertinimo.

 

Pritarti

 

 

Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymą, pastaba aktuali 17 str. 6 d. 1 p. ir 17 str. 12 d.

 

Siūloma formuluotė: „priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams“

 

 

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(17)

 

(6)

 

(5)

10.          Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punkte reikėtų nurodyti kokio pobūdžio sprendimus turi įgaliojimus priimti administruojančios įstaigos, vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą (įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą).

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymą, pastaba aktuali 17 str. 6 d. 5 p.

LRV pateiktame Projekte buvo siūloma projektų administravimo funkcijas palikti Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Švietimo mainų paramos fondui, kurios yra viešosios įstaigos. Seimo narių pateiktu pasiūlymu, kuriam Komitetas pritarė, siūloma įsteigti naują biudžetinę įstaigą – Lietuvos sporto agentūrą – kurios viena iš funkcijų būtų projektų administravimas. Biudžetinės ir viešosios įstaigos statusas yra skirtingi, todėl Komiteto teikiamame projekte yra patikslintos nuostatos dėl agentūros įgaliojimų.

17 straipsnio 6 dalies 7, 8 punktuose nurodyti visi sprendimai, kuriuos turėtų įgaliojimus priimti projektus administruojanti įstaiga:

„7) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl programų ir projektų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo; 

8) įgyvendina kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.“

 

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(17)

 

(9)

 

11.          Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad „į komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai“, turinys nėra aiškus, nes nėra aišku, ar šia nuostata siūloma apriboti galimą valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, iš kurių skiriami atstovai, skaičių iki 3, ar siūloma nustatyti, kad ministras skiria tris atstovus iš valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad iš trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ministras skiria po vieną komisijos narį. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina.

 

Pritarti

Argumentai:

Siūloma, kad trys valstybės institucijos pagal kompetenciją  deleguotų po vieną atstovą į komisiją. Taip pat vieną atstovą deleguotų Lietuvos savivaldybių asociacija.

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 9 dalį išdėstyti taip:

„9. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina  švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną atstovą įtraukiami trijų valstybės institucijų atstovai ir  vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba“.

 

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(18)

 

(1)

 

12.          Projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 8 dalyje nurodyto subjekto“, kadangi 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nėra nurodyti jokie subjektai (minėtasis subjektas nurodytas šio straipsnio 10 dalyje).

 

Pritarti

 

13.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(18)

 

(2)

 

13.          Pažymėtina, kad nėra aiškus nei projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą“, turinys, nei jos santykis su šiame straipsnyje reglamentuojamu aukšto meistriškumo sporto programų finansavimu valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu siekiama nustatyti, kad ministras nustato tam tikrus kriterijus, kuriuos ir tam tikrą laiką turi atitikti atitinkami subjektai, pretenduojantys į valstybinį finansavimą, tai įstatyme turėtų būti nustatyta aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 18 str. 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių.“

 

14.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(18)

 

(6)

 

14.          Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti tik du subjektai, projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ įrašytini žodžiai „studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar (ir) sporto šakų federacijų“.

 

Nepritarti

Projekto 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos 7 judėjimams (t. y. olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto) vadovaujančios organizacijos ir sporto šakų federacijos, todėl siūloma palikti nuorodą į 18 straipsnio 3 dalį ir nesiaurinti rato.

 

15.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

2

(19)

5

(1)

 

(11)

15.          Projekto 9 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 11 punkte reikėtų paaiškinti nuostatos „(išskyrus neigiamą išvadą)“ turinį ir jos santykį su reikalavimu pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 19 str. 1 dalies 11 punktą išdėstyti taip (įsigalios nuo 2023 m. sausio1 d.):

„11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (išskyrus valstybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti neskiriamos pateikus nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą);“.

 

16.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

2

(19)

5

(1)

 

(10)

16.          Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas neturėtų būti tikslinamas, nurodant, kad sporto šakos federacijos steigimo dokumente turi būti nustatytas ne būtent tokios konkrečios trukmės valdymo organų narių kadencijos bei jų skaičius, bet maksimali valdymo organų narių kadencijos (kadencijų) trukmė bei laikotarpis tarp jų turi atitikti šiuos įstatyme įtvirtintus kriterijus. Pagal siūlomą reguliavimą, sporto šakos federacija niekada negalėtų gauti valstybinio finansavimo, jeigu jos valdymo organų narių kadencijos trukmė būtų, pvz., 1 arba 3 metai.

 

Nepritarti

Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į olimpinių žaidynių 4 metų trukmę, kuri atitinka daugumos sporto šakų federacijų įtvirtintą kadencijų trukmę, bei tarptautinę praktiką, siekiant diegti gerojo valdymo principus.

Remtasi Didžiosios Britanijos Sporto reguliavimo kodeksu, kuris nustato, kad gali būti nustatytos: a) 4 kadencijos po 2 metus; b) 2 kadencijos po 4 metus; c) 3 kadencijos po 3 metus (1.13 papunktis); vadovas, kuris vadovavo maksimalų kadenciijų skaičių, gali vėl vadovauti organizacijai tik praėjus 4 metams (1.15 papunktis).

Šiuo metu apie 20 sporto šakų federacijų (t. y. trečdalis) savo įstatuose turi įtvirtinusios tokias kadencijas. Tik 1 sporto šakos federacija yra nustačiusi 3 metų kadencijos trukmę, 3 federacijos – 2 metų. Pastebėtina, kad 1 sporto šakos federacija yra nustačiusi 10 kadencijų po 4 metus, t. y. 40 metų.

 

17.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

17.          Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis tobulintinas šiais aspektais.

17.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte vartojamoje formuluotėje „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už <...> korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas arba veikas, susijusias su <…>“ nurodyti ne nusikalstamas veikas, kurios apima tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus[1], bet būtent nusikaltimus.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. a papunktį išdėstyti taip:

„a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai,  už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir yra nebaigęs jos atlikti;“

 

18.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

17.2. Formuluotės „jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas“ turinys yra nesuprantamas. Baudžiamajame procese bausmė galėtų būti skiriama arba už baudžiamuosius nusižengimus, arba už šioje formuluotėje nurodytas „minėtas nusikalstamas veikas“, kurios projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčio kontekste baudžiamųjų nusižengimų neapima („minėtos nusikalstamos veikos“ apima tik sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir pan.). Be to, BK apskritai nenumato tokios kategorijos kaip „baudžiamieji nusižengimai už nusikalstamas veikas“. Dėl to siūlytina atskirame papunktyje aiškiai išvardinti, kokie baudžiamieji nusižengimai turimi omenyje.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. a papunktį išdėstyti taip:

„a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai,  už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir yra nebaigęs jos atlikti;“

 

19.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

17.3. Abejotina, ar vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo bausmės paskyrimo už baudžiamąjį nusižengimą momento, padėtų užtikrinti, jog valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti visais atvejais būtų skiriamos tik tiems juridiniams asmenims, kurių vadovų ar kitų projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų su juridiniu asmeniu susijusių asmenų reputacija baudžiamosios justicijos atžvilgiu yra nepriekaištinga. Pvz., įmanomos situacijos, kai juridinio asmens vadovui ar kitam asmeniui už baudžiamojo nusižengimo padarymą būtų skiriama dviejų metų trukmės laisvės apribojimo bausmė[2]. Dėl šios priežasties siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje numatomų apribojimų trukmę sieti ne su griežtai apibrėžtu laikotarpiu po bausmės paskyrimo, o su bausmės atlikimo trukme, t. y. ribojimai turėtų būti taikomi tol, kol juridinio asmens vadovas ar kitas su juridiniu asmeniu susijęs asmuo yra nebaigęs atlikti bausmės, paskirtos už atitinkamo baudžiamojo nusižengimo padarymą.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. a papunktį išdėstyti taip:

„a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai,  už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir yra nebaigęs jos atlikti;“

 

20.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

18.          Remiantis projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunkčiu, valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negalėtų būti skiriamos, jeigu juridinio asmens vadovas ar kitas projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas asmuo „yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai“.

Pastebėtina, jog iš visų išvardintų administracinių nusižengimų tik už vienintelį administracinį nusižengimą – neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę (pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų konfiskavimą). Kita vertus, ANK 27 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog administracinio poveikio priemonės skiriamos ne atskirai, bet kartu su administracine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tikslinga projekte numatomus valstybės biudžeto lėšų skyrimo apribojimus sieti, be kita ko, su tam tikru terminu po administracinio poveikio priemonių skyrimo momento.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. b papunktį išdėstyti taip:

„b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;“.

 

21.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

19.          Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 18 pastabą, tuomet projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis turėtų būti atitinkamai patobulintas.

19.1. Žodžiai „pritaikytos administracinio poveikio priemonės“ turėtų būti rašomi vienaskaitos forma.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. b papunktį išdėstyti taip:

„b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;“.

 

22.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

19.2. Po žodžių „viešųjų pirkimų“ įrašytinas žodis „tvarkos“. Taip pat pastebėtina, kad administracinis nusižengimas – „viešųjų pirkimų [tvarkos] pažeidimas“ – iš visų kitų projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktyje išvardintų administracinių nusižengimų išsiskiria tuo, kad jo vienintelio lingvistinė konstrukcija nevisiškai sutampa su ANK 184 straipsnio pavadinimu, kuriame atitinkamas administracinis nusižengimas įvardijamas kaip „Viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, ir koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimas“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. b papunktį išdėstyti taip:

„b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;“.

 

23.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

19.3. Vietoje žodžių „ir nuo jų skyrimo“ įrašytini žodžiai „ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo“. Priešingu atveju, galėtų susidaryti įspūdis, kad vienerių metų terminas „nuo jų skyrimo“ apimtų tik administracinio poveikio priemones, o administracinės nuobaudos paskyrimas už atitinkamus administracinius nusižengimus galimybę gauti valstybės finansavimą įgyvendinant projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus projektus bei programas užkirstų neterminuotai. Toks teisinis reguliavimas nebūtų suderinamas su konstituciniu proporcingumo principu.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. b papunktį išdėstyti taip:

„b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;“.

 

24.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(7)

20.          Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje žodis „nesuėjęs“ keistinas į žodį „nepasibaigęs“.

 

Pritarti

 

25.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(8)

21.          Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „įsigaliojimo“ keistinas į „įsiteisėjimo“.

 

Pritarti

 

26.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

1

(20)

 

(1)

 

(8)

22.          Taip pat pažymėtina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatomas 10 metų terminas niekaip nediferencijuojamas atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, rūšį (pvz., neatsižvelgiama į tai, ar juridinis asmuo padarė nesunkų, ar sunkų nusikaltimą ir pan.). Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pažymima, kad „Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus (past. – pabraukta mūsų): ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai)“. 

 

Nepritarti

10 metų terminas yra nustatytas ir dabar galiojančioje Įstatymo redakcijoje, šiuo įstatymo projektu ši nuostata nėra keičiama.

Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas skirtas juridiniams asmenims, o ne fiziniams asmenims.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos tik trys bausmės: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas.

 

 

27.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

23.          Šios išvados 17-22 pastabos taikytinos ir projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a-c papunkčių bei 8 punkto atžvilgiu.

 

Pritarti

 

28.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

2

(20)

6

(1)

 

(9)

24.          Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas dėstytinas taip: „juridinis asmuo neteikia duomenų Sporto registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis, įgalinantis konstatuoti, kad, vis dėlto, tik pakankamai ilgai trunkamas įpareigojimų pagal registro nuostatus nevykdymas yra pagrindas stabdyti tam tikro projekto valstybinį finansavimą.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 dalies 9 punktą išdėstyti taip:

„9) juridinis asmuo 12 mėnesių neteikia duomenų Sporto registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka ir nėra įregistravęs objektų Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

 

 

29.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

25.          Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 27 punktą, teisės akte nenurodoma, iki kada galioja tam tikra redakcija. Todėl projekto 14 straipsnio 3 ir 5 dalys brauktinos.

 

Nesvarstyti

Pastaba nebeaktuali

30.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

26.          Projekto 14 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas“ įrašytina formuluotė „pagal šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 11 dalyje prieš žodžius „toliau mokamos“ įrašytini žodžiai „perskaičiuojamos ir“.

 

Nesvarstyti

Pastaba nebeaktuali

31.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-05-24

 

 

 

27.          Projekto 14 straipsnio 14 dalyje yra nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 4 ir 7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 14 straipsnyje yra numatyti skirtingi šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo terminai, svarstytina, ar nebūtų tikslinga ir šių nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki atitinkamų šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo terminų.

 

Nesvarstyti

Pastaba nebeaktuali

32.    

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-06-15

1

(17)

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į temos aktualumą, taip pat į ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose teiktas pastabas ir pasiūlymus, kurie ne kartą buvo aptarti susitikimuose su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) atstovais, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, savo iniciatyva  atlikome Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 (toliau – Įstatymas) 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-533 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. 

Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei atsparumo korupcijai pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.

 

1. Kritinės antikorupcinės pastabos:

Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Sporto įstatymas) nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat siekiant aiškesnio ir efektyvesnio fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto finansavimo, sportininkų skatinimo.

Buvo planuota likviduoti ar iš esmės reorganizuoti Sporto rėmimo fondą, atsisakyti Sporto projektų komisijos, dėl kurios užtrukdavo sporto projektų vertinimo procesas bei būdavo įžvelgiami kai kurių minėtos komisijos narių interesų konfliktai (tai ne kartą akcentavome ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose bei diskusijų metu pripažino pati Ministerija). Planuota tobulinti sporto projektų rėmimo modelį, nustatyti aiškesnius projektų vertinimo kriterijus, kt. Minėti tikslai iš dalies buvo įtvirtinti pirmajame Projekto variante (TAIS Nr. 21-21490), kuris buvo derintas su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kuriam pastabų neturėjome.

Tačiau 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotame Projekte, dėl kurio atliekamas antikorupcinis vertinimas, iš esmės grįžtama prie galiojančio teisinio reguliavimo nurodant, kad fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti, projektus toliau administruotų VšĮ Švietimo mainų paramos fondas (atkreiptinas dėmesys, kad Projekte minimas ne tik Švietimo mainų paramos fondas, bet ir kitas subjektas – VšĮ Švietimo ir sporto projektų agentūra „Motum“, kuriai Projektu priskiriamos identiškos funkcijos) bei Centrinė projektų valdymo agentūra, o siūlymus dėl projektų finansavimo toliau Ministerijai teiktų Komisija (Projektu keičiamas 17 Įstatymo straipsnis).   

Be to, Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai būtų atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus: 1) projekto aktualumas ir svarba; 2) projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas; 3) projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas; 4) projekto valdymas.

Mūsų nuomone, minėti kriterijai ir juose nustatytos sąvokos yra pernelyg abstraktūs ir vertinamojo pobūdžio, kas sudarytų galimybę juos taikyti subjektyviai ir nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, nėra aiškūs, remiantis Lietuvių kalbos žodynu, sinonimiškų sąvokų „aktualumas ir svarba“ vertinimo aspektai, visiškai neatskleistas kriterijaus „projekto valdymas“ turinys, kt. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos dviprasmiškai aiškinti Projekte siekiamų įtvirtinti bendrųjų vertinimo kriterijų turinį, netiksliai suvokti teisinio reguliavimo ribas ir taikyti teisės akto normas nevienodai analogiškais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mūsų nuomone, siūlomais pakeitimais nebūtų pasiekti pirmojo Projekto varianto (TAIS Nr. 21-21490) aiškinamajame rašte nustatyti tikslai bei nebūtų pašalintos ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose įvardintos korupcijos pasireiškimo rizikos dėl sporto projektų vertinimo kriterijų, procedūrų, vertintojų nešališkumo ir kt.       

 

Pritarti iš dalies

Dėl projektų vertinimo komisijos

 

Pirmuoju Projekto variantu (TAIS Nr. 21-21490) buvo siūloma atsisakyti Sporto projektų komisijos. Derinimo metu su valstybės institucijomis, Vyriausybe, Prezidentūra, atsižvelgiant į sporto organizacijų siūlymus, buvo apsispręsta palikti komisiją, tačiau keičiama komisijos sudėtis ir narių delegavimo tvarka.

Tris narius po vieną atstovą deleguos trys valstybės institucijos pagal kompetenciją, vieną narį – savivalda, tris narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, deleguos Nacionalinė sporto taryba. Komisiją sudarys 7 nariai, ir tik 3 nariai bus iš sporto organizacijų.

 

Dėl bendrųjų projektų vertinimo kriterijų

Pabrėžtina, kad Įstatymo 17 str. 11 dalyje nurodyta, kad ministras detalizuoja 17 str. 4 d. nurodytus bendruosius projektų vertinimo kriterijus. Toks detalizavimas turėtų panaikinti STT minimas rizikas (subjektyvų, dviprasmišką bendrųjų kriterijų vertinimą, neaiškias sąvokas ir kt.).

Taip pat svarbu paminėti, kad pagal Įstatymo 7 str. 2 d., Nacionalinė sporto taryba svarstys projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, kuriuos, pagal 17 str. 11 dalį, nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Taigi komisija, vertindama projektus, turės vadovautis ne tik įstatyme įtvirtintais bendraisiais kriterijais, bet ir ministro patvirtintais projektų finansavimo prioritetais (kurių svarstyme dalyvaus ir Nacionalinė sporto taryba) bei specialiaisiais vertinimo kriterijais.

33.    

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-06-15

1

(17)

 

(8)

 

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Komisija įvertina jai viešosios įstaigos Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus ir teikia pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo.

Mūsų nuomone, nėra pakankamai aiškus aukščiau minėtų nuostatų taikymas – ar pasiūlymai dėl „konkrečių projektų finansavimo“ reiškia, kad Komisija galėtų Švietimo mainų paramos fondo ir Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamais valstybės biudžeto lėšomis finansuoti pripažintus fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus pripažinti netinkamais finansuoti, ar Komisija spręstų dėl visų jai pateiktų tinkamais finansuoti pripažintų projektų finansavimo dydžio ar Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti suprastinos ir taikytinos dar kitaip. 

 

Pritarti iš dalies

Manytina, kad nuostata suformuluota aiškiai.

Projektai atrenkami įvertinant projekto administracinę atitiktį tinkamumo vertinimo kriterijams (ar projektai atitinka formalius reikalavimus, ar jie pateikti tinkamai, ar nurodyta visa būtina informacija ir pan.), įvertinamas projektų turinio  ir išlaidų pagrįstumas, vadovaujantis Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85.

Patikrinus projektus pagal administracinius reikalavimus, juos vertina nepriklausomi ekspertai. Kiekvienas projektas įvertinamas balais.

Tada visi projektai pateikiami komisijai, kuri teikia pasiūlymus dėl konkrečių projektų finansavimo, nekeičiant projekto finansavimo dydžio. Komisija negali keisti jiems suteiktų balų skaičiaus.

 

34.    

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-06-15

1

(17)

 

(9, 10)

 

2.2. Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į komisiją būtų įtraukiami trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, turi teisę deleguoti Nacionalinė sporto taryba.

Iš aukščiau minėtų nuostatų nėra aišku nei konkretus Komisijos narių skaičius, nei jiems taikytini reikalavimai, nei jų atrankos, delegavimo ar skyrimo tvarka, nėra įtvirtinamas nešališkumo ir sąsajų su projektus teikiančiais subjektais nebuvimo reikalavimas. Būtent pastarieji aspektai yra labai svarbūs, ne kartą akcentuoti ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose bei diskusijose su Ministerijos atstovais, nes neužtikrinti galiojančiame teisiniame reguliavime, kas sudaro galimybę, kaip rodo praktika, teikti projektus tiek su Komisijos nariais, tiek su jų administracinę atitiktį vertinančiomis įstaigomis, tiek su pasitelkiamais ekspertais susijusiems subjektams. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrina objektyvaus ir skaidraus projektų vertinimo bei pagrįsto lėšų skyrimo.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 9 dalį išdėstyti taip:

„9. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina  švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną atstovą įtraukiami trijų valstybės institucijų atstovai ir  vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, deleguoja Nacionalinė sporto taryba“.

 

Dėl reikalavimų komisijos nariams

Įstatymo 17 str. nustatyta, kad Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Komisijos nariai ir šiuo metu turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kaip tai nustato Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 440 „Dėl Sporto projektų komisijos institucinės sudėties nustatymo ir Sporto projektų komisijos nuostatų patvirtinimo“.

Todėl manytina, kad STT nurodyti aspektai yra pakankamai užtikrinti teisiniame reguliavime.

 

35.    

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-06-15

1

(17)

 

 

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1. Projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnyje siūlomi įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. Antikorupciniu požiūriu, Įstatymo tikslų ir valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo ir panaudojimo racionalumo ir skaidrumo, projektų rezultatų pasiekimo aspektu svarstytinas tikslingumas nustatyti minimalius reikalavimus ir fizinio aktyvumo projektų bei sporto bazių pagerinimo projektų teikėjams (pavyzdžiui, minimalios patirties, kvalifikacijos vykdant sporto projektus turėjimas, pažeidimų vykdant ankstesnius projektus nebuvimas ir pan., siekiant išvengti neigiamai viešojoje erdvėje nuskambėjusių atvejų).  

 

Pritarti

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymams, kuriais siūloma nustatyti bendruosius nacionalinių fizinio aktyvumo programų ir nacionalinių bei regioninių fizinio aktyvumo projektų bei sporto bazių pagerinimo projektų vertinimo kriterijus.

Taip pat nustatomi reikalavimai subjektams, kurie gali teikti nacionalines fizinio aktyvumo programas bei apibrėžiama, kokie reikalavimai taikomi nacionaliniams ir regioniniams projektams.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje.

 

36.    

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-06-15

1

(2)

 

(21)

 

3.2. Teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo, skaidrumo ir taikymo vienareikšmiškumo aspektu svarstytinos kai kurių Projekte įtvirtinamos sąvokų tikslinimo galimybės.

Pavyzdžiui, Projektu siūlomo keisti Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje sporto bazė apibrėžiama kaip statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla. Tačiau minėta sąvoka nesiejama su tam tikrų statinių ar jų dalių paskirtimi, dydžiu bei kitais parametrais bei savybėmis, pritaikymu ir tinkamumu sportinei veiklai bei faktiniu naudojimu šiai paskirčiai, kt. Siūlomos formuluotės loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad sporto baze galėtų būti laikomas ir, pavyzdžiui, kambarys gyvenamosios paskirties patalpoje, kuriame vykdomos individualios mankštos ir tokiu atveju būtų galima teikti projektą dėl jo pagerinimo, kas galimai neatitiktų Įstatymo tikslų. 

 

Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas jas taikyti nevienareikšmiškai, apsunkinant statybos procedūrų kontrolę ir viešojo intereso gynimą, bei padidinant korupcijos pasireiškimo riziką, todėl siūlome svarstyti jų tobulinimo galimybes.

 

Pritarti iš dalies

Sąvoką pateikė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, ji yra suderinta su Aplinkos ministerija.

Pagal aplinkos ministro patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statiniu yra ir sporto paskirties inžineriniai statiniai − sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kiti inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai.

Apibrėžiant sporto bazę, nurodoma, kad joje turi būti leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla, t. y. tokia veikla turi būti registruota ir nurodyta dokumentuose, teikiamuose kartu su paraiška, todėl tai negalėtų būti bet koks gyvenamosios paskirties kambarys.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31

 

 

 

 Šiuo raštu asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“ kartu su daugeliu šalyje veikiančių sporto klubų (kreipimasis pridedamas) Seimo narių prašo į Sporto įstatymą įtraukti šiuos, visų sporto klubų veiklai, labai svarbius aspektus kurių reglamentavimas turi atsispindėti įstatyme:

1. Sporto rėmimo fondo pertvarka: ją išdėstant taip, kad fonde atsirastų „Sporto šakų plėtojimo“, finansavimo kryptis kuri, tarpininkaujant sporto šakų federacijoms išspręstų eilę metų blogėjančių sporto rezultatų, jaunų trenerių mažėjimo, mergaičių pritraukimo į sportą ir kitas problemas. Pažymėtina, kad šis pakeitimas nereikalautų jokių papildomų lėšų, bet įneštų aiškumą tiek pareiškėjams tiek vertintojams, būtų sutaupyta daug svarbaus laiko, sportas pagaliau įgautų pamatinės grandies finansavimo alternatyvą kuri duotų impulsą sisteminiam pagerėjimui.

 

2. Manipuliavimas sporto rezultatais: Įstatyme pateiktame Seimui, labai daug dėmesio skiriama Antidopingo agentūros veiklai ir tik epizodiškai užsimenama apie manipuliavimą varžybų rezultatais. Šios problemos prevencija Įstatymu visiškai nesprendžiama. Atkreiptinas dėmesys, į tai kad būtent pastaroji problema yra ne ką mažesnė nei draudžiamų preparatų vartojimas. Todėl Sporto įstatyme reglamentuojant manipuliavimą sporto rezultatais būtina skirti tiek pat dėmesio kaip ir kovai su dopingu. Prisegame pasiūlymus iš savo pusės šiai sričiai reglamentuoti.

 

Aukščiau išvardinti pasiūlymai ir išsakyta problematika reikalauja sisteminės analinės ir kompleksinių sprendimo būdų todėl, prašytume pakviesti mus į posėdžius siūlomiems problemų sprendimams išsakyti.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projekto tikslas patikslinti reglamentavimą, aiškiai atskiriant fizinį aktyvumą nuo aukšto meistriškumo.

Sporto įstatymo 17 straipsnis – skiriamas tik fiziniam aktyvumui finansuoti (projektai ir nac. fizinio aktyvumo programos), o 18 straipsnis – aukšto meistriškumo sportui per aukšto meistriškumo sporto programas.

Siekiama aiškesnio ir skaidresnio finansavimo, norima išvengti ir galimo  dvigubo finansavimo.

 

Dėl manipuliavimo sporto rezultatais

 Sporto įstatyme yra įtvirtinti principai ir priemonės, būtinos užtikrinti manipuliavimo sporto varžybomis kontrolę ir priežiūrą. Sporto įstatymo keisti nereikėtų, tokia pareigybė galėtu būti įsteigta Lietuvos antidopingo agentūroje.

Šioje srityje veikia Lošimo priežiūros tarnyba, taip pat sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis skiria sporto šakų federacijos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnyje.

Įgyvendinant konvenciją prieš manipuliavimą sporto varžybų rezultatais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis su Lošimų priežiūros tarnyba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Policijos departamentu prie VRM.

Konvencija numato pareigą valstybėms įsteigti nacionalinę platformą, kuri rinktų, analizuotų ir dalytųsi susijusia informacija, koordinuotų kovos su manipuliacijomis sporto varžybų eigą ir veiksmus, bendradarbiautų su nacionalinėmis platformomis kitose valstybėse.

 

2.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Naujas reglamentavimas.

Aukšto meistriškumo sporto projektas – dokumentas, kuriame aprašome laikina juridinio asmens (sporto šakos federacijos arba sporto šakos federacijos nario) veikla, siekiant su aukšto meistriškumo sportu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, sporto šakų plėtojimo rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

 

Atsižvelgti

Pasikeitus sporto finansavimo modeliui, diskusija dėl aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo bus plėtojama ateityje.

Šiuo metu šis klausimas yra neišdiskutuotas ir kol kas nėra parengto aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo modelio.

 

 

3.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Naujas reglamentavimas.

Fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, siektini konkretūs rezultatai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės.

 

Paaiškinimas

Dabartinėje SĮ šios sąvokos nėra, tačiau tikslinga įtraukti siekiant nurodyti, jog fizinio aktyvumo srityje veikiantys subjektai atitinkantys fizinio aktyvumo programą gali turėti teisę gauti programinį finansavimą.

 

Pritarti

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti naują fizinio aktyvumo finansavimo būdą – nacionalines fizinio aktyvumo programas.

Nacionalinės fizinio aktyvumo programos būtų tvirtinamos 4 metams, jas teiktų skėtinės organizacijos.

 

4.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

2 straipsnio 18 dalis.

18. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimai, lažybos, kuriuo bet kokiu būdu bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą ir/ arba gauti ir/ arba suteikti tretiesiems asmenims, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą. Manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis laikomas ir atitinkamų sporto šakų federacijų taisyklių, reglamentuojančių draudimą dalyvauti lošimuose ir lažybose pažeidimas.

 

Paaiškinimas

Tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka. Tenka pažymėti, kad kai kuriose aukšto meistriškumo sporto šakų federacijų taisyklėse manipuliavimas sporto varžybose įvardijamas kaip neteisėtos lažybos, lošimai. Siekiant kuo plačiau atspindėti įvairias situacijas, tikslinama ir įstatymo sąvoka.

 

Nepritarti

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

5.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Naujas reglamentavimas.

Nacionalinė antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūra – įstaiga prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos,  kuri įgyvendina nacionalinę antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programą, įgyvendina nacionalinės antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis funkcijas bei įgyvendina tarptautines programas, nukreiptas prieš manipuliavimą sporto varžybomis bei jų rezultatais.

 

Paaiškinimas

Lietuvoje nėra institucijos/ įstaigos atsakingos už manipuliavimo sporto varžybomis tyrimus. Ikiteisminio tyrimo įstaigos atlieka ikiteisiminius tyrimus dėl BK 1821 numatytos veikos baudžiamosios justicijos prasme, tačiau iš sportinės pusės nėra įstaigos galinčios rengti nacionalinę antimanipuliavimo sporto aukšto meistriškumo sporto varžybomis programą, ją įgyvendinti, skirti sportines sankcijas už manipuliavimo sporto varžybų rezultatais, eiga pažeidimus.

 

Nepritarti

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

6.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Naujas reglamentavimas

Nacionalinė antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomos Nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros principai, veiklos, priemonės veikloms įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis kiekvienų einamųjų metų laikotarpiui ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

 

Paaiškinimas

Manipuliavimas sporto varžybomis, jų eiga bei rezultatais yra viena iš sporto ydų kaip ir dopingas. Siekiant turėti aiškią strategiją, kaip Lietuvoje bus kovojama su šiuo reiškiniu, siūloma rengti nacionalinę antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programą, kurioje butų numatyti tikslai, priemonės siekiant pažaboti šį reiškinį.

 

Nepritarti

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

7.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Naujas reglamentavimas.

Nacionalinė sporto taryba – kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.

 

Paaiškinimas

Dabartinėje SĮ redakcijoje šios sąvokos nėra, tačiau apie ją kalba SĮ 7 straipsnis.

 

Nepritarti

Sąvokos nėra formuluojamos per atliekamas subjekto funkcijas.

Apibrėžti Nacionalinės sporto tarybos sąvoką nėra tikslinga, nes šios Nacionalinės sporto tarybos funkcijos yra įvardytos Sporto įstatymo 7 str.

Taip pat 7 str. 1 d. nurodyta, kad tai kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.

 

8.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Naujas reglamentavimas.

Nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija – šalies mastu veikianti nevyriausybinė sporto organizacija narystės pagrindu vienijanti ne mažiau kaip 15 (penkiolika) nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų (juridinių asmenų), vykdančių veiklą olimpinio sporto, neolimpinio sporto, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo srityse.

 

Paaiškinimas

Dabartinėje SĮ šios sąvokos nėra, tačiau tikslinga įtraukti siekiant nurodyti, kas gali gauti programinį fizinio aktyvumo finansavimą.

 

Nepritarti

Nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos sąvoka pateikta Nevyriausybinių organizacijų įstatyme.

Vadovaujantis teisėkūros taisyklėmis, kituose įstatymuose nustatytas reglamentavimas nėra perkeliamas, tai laikoma pertekliniu reglamentavimu.

 

9.        

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

3 straipsnio 4 punktas

manipuliavimo sporto varžybomis draudimo ir sportininkų nedalyvavimo lošimuose bei lažybose principas; šis principas reiškia, kad asmenimis draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis, sportininkams dalyvauti lošimuose bei lažybose, kurios pažeidžia atitinkamų sporto šakų federacijų taisykles ir/ arba bet kokiu būdu įtakoja ar gali įtakoti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą, rezultatą, ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose.

 

Paaiškinimas

Būtina sukonkretinti šį principą.

 

Nepritarti

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

10.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

2

(10)

4

(3)

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

10 straipsnio 3 dalis.

Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, ginčų, kylančių iš sporto veiklos sutarčių nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.

 

Paaiškinimas

Manytina, jog šalims privaloma aiškiai susitarti ir dėl ginčų, galinčių kilti iš sporto veiklos sutarčių, sprendimo tvarkos.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 10 str. 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.“

 

11.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

11 straipsnio 4 dalis – siūlomas naujas reguliavimas.

“4. Dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų ar dirbti sporto šakos federacijoje negali asmuo:

1)    teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto srityje; arba

2)    kuriam dėl (i) manipuliavimo sporto varžybomis arba dėl lažybų, lošimų, uždraustų sporto šakos federacijos ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, arba (ii) šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar dirbti sporto šakos federacijoje ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos). Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų ar dirbti sporto šakos federacijoje asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau); arba

3)      teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, - jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; arba kuris piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.”

 

Paaiškinimas

Manytina, jog būtina griežtinti sąlygas fizinio aktyvumo ar sporto specialistams, instruktoriams ar asmenims, teikiantiems fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas, kaip ir asmenims dirbantiems sporto šakų federacijose.

 

Nesvarstyti

LRV teikiamu Sporto įstatymo pakeitimo projektu nesiūloma keisti Sporto įstatymo 11 str. nuostatų.

ŠMSM darbo grupė, rengusi įstatymo projektą, gavo labai daug pasiūlymų dėl 11 str., reglamentuojančio teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu ar instruktoriumi ir teisę teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas. Todėl buvo nutarta šiuo metu nekeisti esamo reglamentavimo,  sudaryti atskirą darbo grupę ir toliau su visomis suinteresuotomis pusėmis diskutuoti dėl reglamentavimo pakeitimų.

Šiuo metu svarstomas Sporto įstatymas sprendžia kitus itin aktualius klausimus, kurių nereikėtų sieti su 11 str. reglamentavimu.

Sporto įstatymo 11 str. pakeitimai bus teikiami vėliau atskiru įstatymo projektu.

12.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

16 straipsnis. Sporto finansavimo šaltiniai

1. Sporto finansavimą sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) savivaldybių biudžetų lėšos;

3) kitos lėšos.

2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą aukšto meistriškumo sporto projektams ir fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti, lėšos skiriamos iš praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.

3. Sporto finansavimas vykdomas per:

1) Sporto rėmimo fondą (projektinis finansavimas), taip kaip numatyta šio įstatymo 17 straipsnyje, ir

2) Programinį aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo sporto finansavimą, taip kaip numatyta šio įstatymo 18-20 straipsniuose

 

Paaiškinimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neuždraudė nurodyti iš kur Sporto rėmimo fondas ar ministerija imtų asignavimus. Buvo pasisakyta tik dėl jų dydžių konstitucingumo.

 

Nepritarti

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Vyriausybės ir Seimo konstitucinę teisę rengti ir tvirtinti valstybės biudžetą nepagrįstai apriboja įtvirtinti fiksuoti dydžiai nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5 ir 3 proc.) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.). Todėl ir siūloma neapsiriboti tik dviem pajamų šaltiniais, kurie yra viso valstybės biudžeto tik maža dalis, o lėšas skirti iš viso valstybės biudžeto, nes surinkus iš šių dviejų šaltinių mažiau lėšų, atitinkamai yra tikimybė, kad ir Sporto rėmimo fondui gali būti skirtas mažesnis finansavimas, nei skiriant iš viso valstybės biudžeto.

Tam pritaria ir Finansų ministerija, visiems fondams taikydama vienodą reglamentavimą – lėšas skirti iš viso valstybės biudžeto, o ne iš atskirtų šaltinių.

 

13.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

17 straipsnis. Fizinio aktyvumo projektų ir aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimas (projektinis finansavimas)

1.            Šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti:

1)      fizinio aktyvumo projektus (fizinio aktyvumo plėtotė);

2)      aukšto sportinio meistriškumo projektus (sporto šakų plėtotė), įskaitant tarptautinius sporto varžybų, renginių projektus;

3)      esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

2. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytiems projektams finansuoti lėšos skiriamos proporcingai visoms kryptims. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų fizinio aktyvumo projektams, aukšto meistriškumo sporto projektams ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti.

3. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų, aukšto meistriškumo sporto projektų ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektų finansavimo tvarkos aprašą, reikalavimus pareiškėjams besikreipiantiems dėl Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų, aukšto meistriškumo sporto projektų ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektų, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo lėšos gali būti perduodamos atgal į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, jei jos yra nepanaudotos praėjusiais finansiniais metais fizinio aktyvumo projektams, aukšto meistriškumo sporto projektams ar esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektams finansuoti.

4. Šio įstatymo straipsnio 1 dalyje nurodyti projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus:

1) projekto aktualumas ir svarba;

2) projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas;

3) projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas;

4) projekto valdymas.

5. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

6. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio įstatymo 1 dalyje nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, finansavimo proporcijas, administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, tvirtina projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiuosius vertinimo kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus.

 7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų fizinio aktyvumo projektams, aukšto meistriškumo sporto projektams ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto skyrimo. Viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra Sporto rėmimo fondo interneto svetainėje bei savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais, su aukšto meistriškumo sporto projektais ir su esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

8. Viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas administruodama šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus projektus, o viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra administruoja šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus projektus:

1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir jas teikia sporto projektų komisijai, sudaromai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (toliau – komisija);

2) sudaro valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo sutartis;

3) vykdo projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamuose projektuose ir dėl jų priima sprendimus;

4) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą, pasibaigus projektų įgyvendinimui;

5) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų įgyvendinimo ir tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;

6) įgyvendina kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.

9. Viešajai įstaigai Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos projektams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje administruoti pagal šio straipsnio 8 dalį skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų projektams finansuoti, ir negali viršyti 4 procentų šių lėšų metinės dalies.

10. Komisija įvertina jai Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra pateiktus tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis fizinio aktyvumo projektus, aukšto meistriškumo sporto projektus ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų, aukšto meistriškumo sporto projektų ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektų finansavimo.

11. Komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:

1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

4) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.

12. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

     13. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų, aukšto meistriškumo sporto projektų ir esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas pagal komisijos rekomendacijas.

 14. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti projektai savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.“

 

Paaiškinimas

Nėra suprantama, kodėl reikalinga keisti SĮ 17 straipsnį iš esmės atsisakant Sporto projektų komisijos, Sporto rėmimo fondo, jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenagrinėjo šio klausimo ir nepripažino šios dalies kaip prieštaraujančios Konstitucijai. Dar 2019 m. STT pateikus išvadą dėl sporto projektų finansavimo, Sporto rėmimo fondo reglamentavimo, buvo gautos labai tikslios, racionalios pastabos, tačiau jos niekur nepasisakė, jog reikalinga naikinti Sporto rėmimo fondą.

 

Sporto rėmimo fondas būtent leistų sporto šakų plėtojimą aukšto meistriškumo lygmeniu, nes pareiškėjai galėtų būti federacijų nariai.

 

Panaikinus fondą užkertama galimybė sporto šakų federacijų nariams, sporto klubams, bent teoriškai  gauti lėšų veiklai.

 

Panaikinus Sporto rėmimo fondą, valstybinė parama sukoncentruojama tik „vienose rankose“, suteikiant galimybę finansavimą gauti tik sporto šakų federacijoms.

 

Pritarti iš dalies

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti naują fizinio aktyvumo finansavimo būdą – nacionalines fizinio aktyvumo programas.

Sporto rėmimo fondo lėšomis bus finansuojami nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai, sporto bazių pagerinimo projektai.

Pasikeitus sporto finansavimo modeliui, diskusija dėl aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo bus plėtojama ateityje.

Šiuo metu šis klausimas yra neišdiskutuotas ir kol kas nėra parengto aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo modelio.

 

Vyriausybėje pasiektas sutarimas palikti Sporto rėmimo fondo pavadinimą ir patariančią komisiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo fondo lėšos tapo eiline biudžeto priemone be fiksuoto pajamų šaltinio ir nėra kaupiamos. Kadangi Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Sporto rėmimo fondo lėšos turi būti gražinamos į biudžetą ir nėra kaupiamos, taip pat nelieka nurodytų šaltinių: nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5 ir 3 proc.) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.).

 

Dėl komisijos.

Komisijos sudėtį pakeisti apsispręsta Vyriausybėje, atsižvelgiant į tai, kad Sporto rėmimo fondas skirtas tik fiziniam aktyvumui. Taip pat nutarta padidinti Nacionalinės sporto tarybos svarbą ir numatyti tarybai funkciją į komisiją deleguoti tris narius (iš kurių vienas – neįgaliųjų sporto organizacijų atstovas).

 

Dėl komisijos tvirtinimo Vyriausybės nutarimu. Vyriausybė visoms sritims taiko bendrą taisyklę pavesti ministrams savo srityse tvirtinti pagal savo kompetenciją.

14.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Aukšto meistriškumo sportas ir fizinis aktyvumas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas ir fizinio aktyvumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms, fizinio aktyvumo programoms ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto subjekto pateiktai nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas ir fizinis aktyvumas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių.

3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

4. Strateginių sporto šakų kriterijų, aukšto meistriškumo sporto programų ir nacionalinės antidopingo programos 4 metų laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į laikotarpį, trunkantį nuo vienų olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ar specialiosios olimpiados iki kitų tos pačios kategorijos žaidynių.

5. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

6. Į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktiems tarptautinių sporto varžybų projektams.

7. Tarptautinių sporto varžybų projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus:

1) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aktualumas ir svarba;

2) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų vieta sporto šakos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje;

3) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansinis ir ekonominis pagrindimas;

4) sporto bazės, kurioje vyks tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, būklė;

5) tarptautinės sporto šakos federacijos veikla, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai;

6) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sklaida;

7) partnerystė.

8. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.

9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia su tarptautinių sporto varžybų projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

10. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą.

11. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina fizinio aktyvumo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis konkurso 4 (ketverių) metų nacionalinei fizinio aktyvumo programai finansuoti kriterijus, sąlygas, nustato finansavimo dydį.

12. Nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros veiklos, susijusios su nacionalinės antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programos įgyvendinimu finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūra rengia nacionalinę antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programą. “

 

Pritarti iš dalies

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti naują fizinio aktyvumo finansavimo būdą – nacionalines fizinio aktyvumo programas.

Nacionalinės fizinio aktyvumo programos būtų tvirtinamos 4 metams, jas teiktų skėtinės organizacijos.

 

Nauji pasiūlymai dėl nacionalinės antimanipuliavimo agentūros ir programos yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

15.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

 Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

19 straipsnio 4 dalis – naujas reguliavimas

4. Nacionalinei antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūrai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų nacionalinei antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programai įgyvendinti mutatis mutandis taikomis šio straipsnio 1 dalies 7-11 punktuose nustatyti kriterijai.

 

Nepritarti

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

16.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

19 straipsnio 5 dalis – naujas reguliavimas.

5.  Juridiniai asmenys, siekiantys gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei fizinio aktyvumo programai finansuoti, privalo atitikti Nacionalinės skėtinės organizacijos kriterijus, plėtoti fizinį aktyvumą, įtraukiantį visų amžiaus, socialinių grupių fizinius asmenis, vykdanti veiklą ne mažiau kaip 70 procentų šalies savivaldybių, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 10 punktuose nustatyti kriterijai.

 

Pritarti iš dalies

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti naują fizinio aktyvumo finansavimo būdą – nacionalines fizinio aktyvumo programas.

Nacionalinės fizinio aktyvumo programos būtų tvirtinamos 4 metams, jas teiktų skėtinės organizacijos.

Kriterijai bus nustatomi programoms, o ne jas teikiančioms organizacijoms. Pastebėtina, kad kriterijus nustačius pačioms skėtinėms organizacijoms, būtų sudarytos sąlygos diskriminacijai, būtų nepagrįstai išskirtos tam tikros organizacijos, sudarant joms išskirtines sąlygas,  tai iškreiptų konkurencijos sąlygas.

Pažymėtina, kad  išskirti vieną juridinių asmenų grupę fiziniame aktyvume nėra galimybės, kur, priešingai nei aukšto meistriškumo sporte, nėra sistemos ir kur fizinis aktyvumas yra grįstas dinamika ir siekiu atrinkti pačius geriausius ir stipriausius projektus.

Be to, toks pasiūlymas jau buvo derintas su Konkurencijos taryba – jam taryba nepritarė, kadangi nepagrįstai sudarytų tam tikrai asmenų grupei išskirtines sąlygas ir iškreiptų konkurenciją.

 

17.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

1. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos fizinio aktyvumo projektams, aukšto meistriškumo sporto projektams, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto ar aukšto meistriškumo sporto programoms ar fizinio aktyvumo programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į fizinio aktyvumo projektui, aukšto meistriškumo sporto projektui, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektui tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai ar fizinio aktyvumo programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į fizinio aktyvumo projektui, aukšto meistriškumo sporto projektui, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektui, tarptautinių sporto varžybų projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai ar fizinio aktyvumo programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo fizinio aktyvumo projektams, aukšto meistriškumo sporto projektams, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektams, ar aukšto meistriškumo sporto programoms ar fizinio aktyvumo programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių arba šios programos priemonės nedera su nacionaline antimanipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis programa;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą:

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir tol, kol asmuo yra nebaigęs atlikti bausmės, paskirtos už atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis, lažybomis, lošimais arba nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nesuėjęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos;

9) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;

10) juridinis asmuo gauna kitokį valstybės ar savivaldybių finansavimą nei numatyta šiame įstatyme ir tai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų jo finansavimo šaltinių.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų fizinio aktyvumo projektui, aukšto meistriškumo sporto projektui, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai ar fizinio aktyvumo programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus fizinio aktyvumo projektui, aukšto meistriškumo sporto projektui, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programos ar fizinio aktyvumo programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas fizinio aktyvumo projektams, aukšto meistriškumo sporto projektams, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos ar fizinio aktyvumo programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą fizinio aktyvumo projektui, aukšto meistriškumo sporto projektui, esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtros, priežiūros ir remonto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai ar fizinio aktyvumo programai įgyvendinti.“

 

Paaiškinimas

Tikslinama atitinkamai pagal kitų straipsnių tikslinimus.

 

Pritarti iš dalies

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti naują fizinio aktyvumo finansavimo būdą – nacionalines fizinio aktyvumo programas.

Nacionalinės fizinio aktyvumo programos būtų tvirtinamos 4 metams, jas teiktų skėtinės organizacijos.

Pasikeitus sporto finansavimo modeliui, diskusija dėl aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo bus plėtojama ateityje.

Šiuo metu šis klausimas yra neišdiskutuotas ir kol kas nėra parengto aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo modelio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl 10 p. kriterijaus.

Nepagrįstas, konkurenciją iškreipiantis ir nepagrįstai išskiriantis tam tikrą asmenų grupę ir jai sukuriantis išskirtines sąlygas yra siūlomas kriterijus „juridinis asmuo gauna kitokį valstybės ar savivaldybių finansavimą nei numatyta šiame įstatyme ir tai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų jo finansavimo šaltinių” – šis kriterijus anksčiau buvo derintas su Konkurencijos taryba ir jam nepritarta dėl tam tikrai asmenų grupei išskirtinių sąlygų sudarymo.

18.    

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“

2021-05-31 (rašto priedas)

 

 

 

Pareiškėjo siūloma formuluotė/ alternatyva

 

25 straipsnio 3 dalies 6 punktas.

6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos, antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus, Nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros sankcijos, arba sporto šakos federacijos sankcijos už manipuliavimą sporto varžybų rezultatais . arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos arba Nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros sankcijos, arba sporto šakos federacijos sankcijos už manipuliavimą sporto varžybų rezultatais, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos ar Nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros sankcijos, arba sporto šakos federacijos sankcijos už manipuliavimą sporto varžybų rezultatais, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos arba Nacionalinės antimanipuliavimo sporto rezultatais agentūros sankcijos, arba sporto šakos federacijos sankcijos už manipuliavimą sporto varžybų rezultatais sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);”

 

Paaiškinimas

Tikslinama atitinkamai pagal kitų straipsnių tikslinimus.

 

Nepritarti

Nauji pasiūlymai dėl manipuliavimo sporto rezultatais yra neišdiskutuotas klausimas, siūlytina jį palikti vėlesnei diskusijai.

19.    

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

2021-05-31

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, jog koreguojamo Sporto įstatymo projekte keičiama daugiau nei pusė buvusių straipsnių, o tai pagal teisės technikos taisykles yra traktuojama kaip nauja įstatymo redakcija, gerb. Seimo narių, į teikiamą įstatymo projektą prašome pažiūrėti atsakingai, jo tobulinimui skirti daugiau laiko ir redakciją svarstyti rudens sesijoje, dėl žemiau išvardintų priežasčių:

1. Įstatymo nauja redakcija neužtikrina organizuotų fizinio aktyvumo veiklų dalyvių teisių į tęstinumą (tęstinį dalyvavimą) tuo naujos redakcijos įstatymas prieštarauja LR konstitucijos 53 straipsniui;

2. Įstatymo nauja redakcija ignoruoja tarptautinius dokumentus priimtus Europos tarybos (Europos baltoji knyga dėl sporto), kuriuose masiniam ir pasiekimų sportui yra skiriamas vienodas dėmesys;

3. Įstatymo nauja redakcija turi diskriminavimo požymių: vienas sporte veikiančias sritis iškeldama aukščiau, o kitas diskriminuodama, tuo prieštaraudama ne tik Vyriausybės programos nuostatoms, bet ir vienodai piliečių teisei į įtrauktį per fizinį aktyvumą ir sportą;

4. Įstatymo naujoje redakcijos nuostatos išdėstytos skubotai ir nekompleksiškai t. y. pakeitimuose neatsispindi 2021 metų kovo 10 d. Valstybės kontrolės išsakytos pastabos. Įstatymo pakeitimų epizodiškumu programuojamas dar didesnis neaiškumas, visiškai nesprendžiamos visuomenės fizinio aktyvumo problemos;

5. Įstatymo derinimo procese ignoruota daugybė didžiausių šalyje veikiančių organizacijų pasiūlymų, jų atmetimą grindžiant ne argumentais, o hipotezėmis arba faktais neatitinkančiais tikrovės, tuo klaidinant Vyriausybės ir Seimo narius, neva Konstitucinis teismas nurodęs naikinti kai kuriuos finansavimo mechanizmus arba šaltinius, kai tuo tarpu yra atvirkščiai - Konstitucinis teismas pasisakė dėl neesminių pakeitimų, nieko neliepė naikinti ar uždaryti o sureguliavo veikiančias priemonės.

6. Naujos įstatymo redakcijos rengėjai vengia kompleksinio ir sisteminio požiūrio, nenori jog Valstybė dalyvautų nustatant tęstinius ir visą šalį apimančius bei įtrauktį per sportą, užtikrinančius fizinio aktyvumo procesus;

7. Naujos įstatymo redakcijos rengėjai neatsižvelgė į pačių užsakytą ir Lietuvos sporto universiteto prieš 2 savaites pateiktą Valstybės sporto strategijos vertinimo išvadą ir rekomendacijas.

8. Naujos įstatymo redakcijos rengėjai įstatyme naudodami normatyvinės leksikos normas kaip „sukūrus sporto rėmimo fondą" ir tuo pačiu įsteigia sporto registrą" galimai sąmoningai vienu atveju vengia atsakomybės traktuodami kai neprivalomą ketinimą, o kitu atveju nurodydami konkretų veiksmą. Tokiais dvigubais standartais didinamas neskaidrumas.

9. Galiausiai neskaidrumą iliustruoja situacija kai šio įstatymo Naujos redakcijos rengėjas kardinaliai keičia nuomonę ir painiojasi interpretuodamas Konstitucinio teismo išaiškinimą. T.y. siūlomo įstatymo pakeitimais nustoja galioti šiuo metu veikiantis sporto rėmimo fondas, kurį, pasak Įstatymo rengėjo, nurodė panaikinti Konstitucinis teismas (taip yra teikta įvairiose derinimo pagrindimuose), tačiau tuo pačiu metu, Įstatymo rengėjas naujai siūlomoje įstatymo redakcijoje vėl žada „sukurti sporto rėmimo fondą"... Taigi, norėtume paprašyti Ministerijos paaiškinti veiksmų logiką: kam tada reikia naikinti sporto rėmimo fondą j ei jis vėl bus sukurtas?

 

Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Įstatymo redakcijos nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, galimai diskriminacines apraiškas, neatitikimą Vyriausybės programai, galimai pažeidžiamas piliečių teises ir lūkesčius, komitetuoe ir komisijoje esančių Seimo narių prašome Sporto įstatymo tobulinimui duoti daugiau laiko ir jo pakeitimus svarstyti Seimo rudens sesijoje, nes jokios skubos naujos redakcijos Įstatymo pakeitimui - NĖRA.

Netgi priešingai, turint daugiau laiko būtina įvertinti Valstybės kontrolės išvadas, Olimpiados rezultatus, Įsigilinti Į Vyriausybės programos nuostatas, nustatyti ilgalaikius kriterijus padėsiančius spręsti daugybę su fiziniu pasyvumu susijusių problemų: tragiška karių fizinio pajėgumo būklė, moksleivių fizinis pasyvumas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, socialinė atskirtis, hipertenzija ir kt.

Todėl, gerb. Seimo nariai, kviečiame Jus, vykdant parlamentinę kontrolę, neskubėti ir pažiūrėti Į ŠĮ klausimą kompleksiškai bei atsakingai (pvz. Kultūros rėmimo fondas pakeitimus dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo atliks rudens sesijoje). Prašome suteikti galimybę išsamiai pristatyti sporto organizacijų pasiūlymus ir taip priimti sisteminius, sporto bendruomenę telkiančius ir Įtraukt j užtikrinančius sprendimus.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas valstybės biudžeto lėšomis finansuoti nacionalines fizinio aktyvumo programas užtikrintų sporto organizacijų raštuose keltus klausimus dėl fizinio aktyvumo veiklų nuoseklaus ir tęstinio finansavimo.

 

Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai yra ypatingai svarbūs aukšto meistriškumo sportui, o pakeitimai dėl Sporto rėmimo fondo yra įgyvendinantys Konstitucinio Teismo nutarimą, todėl siūlytina svarstyti Įstatymo projektą ir jo nestabdyti:

1. Seimo narių teikiamu pasiūlymu, kuriam Komitetas pritarė, siūloma finansuoti nacionalines fizinio aktyvumo programas, tuo užtikrinant fizinių aktyvumo veiklų tęstinumą.

2 ir 3. Sporto įstatymo 4 str. nustato, kad sporto sistema apima fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą, taip pat nustatytas šių sričių finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Pastebėtina, kad fiziniam aktyvumui šiuo metu būtų skiriamas 3 kartus didesnis finansavimas nei aukšto meistriškumo sporto programoms: 2021 m. Sporto rėmimo fonde, kuris skirtas fizinio aktyvumo projektams finansuoti, skirta 21,4 mln. Eur, o aukšto meistriškumo sporto programoms skiriama apie 7 mln. Eur.

Pažymėtina, kad nuo 2018 metų finansavimas Sporto rėmimo fondui išaugo nuo 6 mln. iki 21,4 mln. Eur (o ankstesniais metais 6 mln. dalis buvo skiriama ir sporto šakų federacijoms).

4. Įstatymo projektas pradėtas rengti 2021 m. sausio mėn., nuostatoms išdiskutuoti surengti 6 darbo grupės posėdžiai, 2 posėdžiai su Vyriausybės kanceliarija, 2 tarpinstituciniai pasitarimai, Vyriausybės posėdis.

Valstybės kontrolė (VK) 2021 m. kovo 10 d. pateikė išankstinę tyrimo ataskaitą „Aukšto meistriškumo sporto valdymas“. Atsižvelgiant į tai, kad ministerija jau buvo pradėjusi rengti įstatymo pakeitimo projektą, VK, įvertinusi numatomus pakeitimus, nutarė nebeskelbti galutinės ataskaitos, nes numatomuose pakeitimuose buvo atsižvelgiama į VK išankstinėje ataskaitoje pateiktas išvadas. Todėl teiginys, kad neatsižvelgiama į VT išvadas yra nepagrįstas.

5. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Vyriausybės ir Seimo konstitucinę teisę rengti ir tvirtinti valstybės biudžetą nepagrįstai apriboja įtvirtinti fiksuoti dydžiai nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5 ir 3 proc.) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.), taip pat prieštaraujančia Konstitucijai buvo pripažinta nuostata, kad per metus nepanaudotos lėšos galėjo būti negrąžinamos į biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė paties Sporto rėmimo fondo ir šios priemonės paskirtis (lėšos nėra kaupiamos, nėra fiksuoto pajamų šaltinio, kaip iki šiol) ir siūloma tikslinti Sporto rėmimo fondo modelį.

6. Seimo narių teikiamu pasiūlymu siūloma finansuoti nacionalines fizinio aktyvumo programas, tokiu būdu užtikrinant jų finansavimo tęstinumą.

7. Sporto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos priemonės.

8 ir 9. Seimo narių teikiamu pasiūlymu nuostatos dėl Sporto rėmimo fondo yra patikslinamos.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Sporto rėmimo fondo lėšos turi būti gražinamos į biudžetą ir nėra kaupiamos, taip pat nelieka nurodytų šaltinių: nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5 ir 3 proc.) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.). Atsižvelgiant į tai, šios lėšos tapo eiline biudžeto priemone be fiksuoto pajamų šaltinio ir nėra kaupiamos.

 

20.    

Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“

2021-06-01

 

 

 

 Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ atstovaudama daugiau kaip 42 savo narių organizacijų - sporto klubų, įvertinusi pastarųjų metų sporto reformos rezultatus, bei šiuo metu svarstomą Sporto įstatymo redakciją, gerb. Seimo narių prašo peržiūrėti įstatymo nuostatas ir reglamentuoti jas taip, kad būtų išspręstos šios problemos:

a) Sporto įstatymo nuostatuose fizinio aktyvumo veikloms būtų skelbiamas programinio finansavimo konkursas;

b) Veiklos, kurios apima ne mažiau kaip 50 proc. šalies teritorijos t. y. įtraukia ne mažiau kaip 30 šalies savivaldybių būtų finansuojamos ne projektiniu, o programiniu finansavimu jų dalyviams užtikrinant tęstinumą, ypač tokioms svarbioms tikslinėms grupėms kaip: vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į tęstines programas, šeimų (tėvai ir vaikai) įtraukimas į tęstines judėjimo veiklas kurių organizavimui reikalingas ne savaiminis o organizacinis įtraukimas ir palaikymas;

c) Projektinio finansavimo (laikina veikla) modelį taikyti tik lokalaus mąsto projektams, kurie neturi didelės imties, yra uždari ir veiklų prieinamumas yra sąlyginis;

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog šiame rašte išvardintų problemų aktualumas neatsispindi šiuo metu svarstomame sporto įstatyme, todėl būtume dėkingi už įstatymo redakciją su spręstinais minėtų problemų būdais.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

 

Pritarti

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti naują fizinio aktyvumo finansavimo būdą – nacionalines fizinio aktyvumo programas.

Nacionalinės fizinio aktyvumo programos būtų tvirtinamos 4 metams, jas teiktų skėtinės organizacijos.

Taip pat siūloma Fondo lėšomis finansuoti dvi skirtingas fizinio aktyvumo projektų rūšis -  nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus.

21.    

Lietuvos krepšinio trenerių asociacija

2021-06-03

 

 

 

Lietuvos krepšinio trenerių asociacija (LKTRA), gausiausia ir ilgiausiai veikianti atskiros sporto šakos trenerius vienijanti organizacija Lietuvoje. Šiuo metu LKTRA nariais yra 440 Lietuvos krepšinio trenerių, kurie dirba tiek su jaunaisiais krepšininkais, tiek su profesionaliais krepšinio žaidėjais Lietuvos ir užsienyje.

Pagrindinis LKTRA veiklos tikslas rūpintis Lietuvos krepšinio trenerių kvalifikacijos kėlimu, formalių ir neformalių kompetencijų stiprinimu, bei kitomis specialybės žinių gilinimo galimybėmis.

Lietuvos krepšinio ilgametės sėkmės lemiamas veiksnys yra veiksminga jaunųjų talentų atranka bei gerai organizuota treniravimo bei varžybų sistema. Lietuvos krepšinio sistemos subjektai – krepšinio mokyklos ar sporto centrai, veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Vertinant proporcionaliai, ženkliai daugiau krepšinio sistemos subjektų veiklas vykdo periferinėse savivaldybėse, kur į krepšinio užsiėmimus įtraukiami bei krepšininko kelią pasirenka absoliuti dauguma Lietuvos krepšininkų. Tai yra Lietuvos krepšinio pagrindas.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos valstybės demografiniai iššūkiai sąlygojo situaciją, kad vis daugiau Lietuvos krepšinio trenerių dirbančių periferijoje, mažesnėse savivaldybėse, krepšinio trenerio darbą derina su paralelinėmis fizinio ugdymo ir sporto veiklomis, vienas dažniausių atvejų – darbas fizinio ugdymo mokytoju bendro lavinimo mokykloje. Tokia situacija leidžia sporto specialistui pilnai koncentruotis į sporto veiklas ir turėti pakankamas pajamas pragyvenimui, tuo pačiu išlaikant pakankamai aukštas jaunųjų krepšininkų rengimo kompetencijas, žinoma visų pirma įgijus reikiamą kvalifikaciją.

Turime pripažinti, kad mes, kaip gausiausios Lietuvos sporto šakos – krepšinio specialistus vienijanti organizacija ne tik nebuvome įtraukti į Lietuvos krepšiniui labai jautrų Sporto įstatymo 11 skyriaus pataisos svarstymą, bet net nebuvome informuoti apie bandymus iš esmės tai keisti.

Svarbu žinoti, kad visuotinė Lietuvos krepšinio federacijos konferencija 2020 m. rugsėjo mėn. absoliučia dauguma balsų užtvirtino galiojančios Lietuvos krepšinio trenerių kvalifikacijos kėlimo sistemos reglamentą, kuris pilnai atitinka ne tik galiojantį Sporto įstatymą, tačiau ir veiksmingos sporto sistemos esminę sąlygą – gerai parengto ir kvalifikuoto sporto specialisto kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo logiką.

Nepaisant to, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupėje dėl Sporto įstatymo pakeitimo buvo iškeltas klausimas dėl įstatymo keitimo – trenerių rengimo sistemą ketinant monopolizuoti vieno universiteto interesuose, vėliau šis klausimas nukeltas vėlesniam laikotarpiui, Lietuvos krepšinio trenerių asociacija bendradarbiaudama su daugelio Pasaulio ir Europos universitetų imsi lyderio vaidmens toliau keldama klausimą dėl sporto instruktorių ir trenerių rengimo reikalavimų liberalizavimo kaip tai yra daugelyje Europos šalių.

Todėl, naudodamiesi proga, jog iki birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priima pasiūlymus Sporto įstatymo redakcijai, prašome:

1. Atidėti įstatymo priėmimą Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai;

2. Atnaujinti Įstatymo keitimo darbo grupę ir atsižvelgti į Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus kolegijos teiktas pastabas ir pasiūlymus;

3. Laikotarpyje iki Seimo rudens sesijos suderinti aukštųjų mokyklų ir kolegijų siūlymus minėtu klausimu;

4. Į įstatymo darbo grupę įtraukti ir kitų sporto šakų kaip: krepšinis, rankinis, futbolas, tinklinis ir kt. trenerių asociacijų atstovus (praktikus);

5. Radus sisteminius ir kompleksinius sprendimus įstatymo redakciją teikti tvirtinti Seimui rudens sesijoje.

 

Nesvarstyti

LRV teikiamu Sporto įstatymo pakeitimo projektu nesiūloma keisti Sporto įstatymo 11 str. nuostatų.

ŠMSM darbo grupė, rengusi įstatymo projektą, gavo labai daug pasiūlymų dėl 11 str., reglamentuojančio teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu ar instruktoriumi ir teisę teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas. Todėl buvo nutarta šiuo metu nekeisti esamo reglamentavimo,  sudaryti atskirą darbo grupę ir toliau su visomis suinteresuotomis pusėmis diskutuoti dėl reglamentavimo pakeitimų.

Sporto įstatymo 11 str. pakeitimai bus teikiami vėliau atskirtu įstatymo projektu.

22.    

Nacionalinė dziudo asociacija

2021-06-04

1

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti ŠMSM siūlomus 2 str. pakeitimus:

 

9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė , arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ir vykdomos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).

20.      Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

21.      Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.

 

Nepritarti

Tarptautinė sporto šakos federacija pripažįsta vieną nacionalinę sporto šakos federaciją, kuri valstybėje yra atsakinga už tą sporto šaką ir jos plėtrą, organizuoja oficialias aukšto meistriškumo sporto varžybas. Nacionalinė sporto šakos federacija privalo vadovautis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytomis taisyklėmis.

Atsižvelgiant į tai, tarptautinė sporto šakos federacija negali būti išbraukta. Priešingu atveju Lietuvoje galės būti įsteigta daug vienos sporto šakos federacijų ir visos organizuos aukšto meistriškumo sporto varžybas, tačiau pagal tarptautinės sporto šakos federacijos taisykles tik viena jos pripažinta federacija gali organizuoti oficialias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

 

Sportininkas yra asmuo, kuris varžosi būtent aukšto meistriškumo sporto varžybose, todėl sportininko sąvokoje siūloma žodžius “aukšto meistriškumo” palikti neišbrauktus.

 

Taip pat ir sąvokoje sporto bazė siūloma palikti žodžius “aukšto meistriškumo”. Pastebėtina, kad sąvoka „sportas“ Sporto įstatymo prasme apima fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą.

 

23.    

Nacionalinė dziudo asociacija

2021-06-04

1

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti ŠMSM siūlomą 2 str. pakeitimą:

 

19. Nacionalinė sporto šakos federacija – sporto šakos federacija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai nacionaliniu mastu plėtoti sporto šaką ir tos sporto šakos plėtojime tenkinti valstybės interesus.

 

Nepritarti

Sporto šakos federacijos sąvoka yra įtvirtinta Sporto įstatymo 2 str. 22 d. Šiuo siūlymu būtų siaurinama sąvoka.

Taip pat nepritartina, kad  valstybė turėtų suteikti įgaliojimus sporto šakų federacijoms – federacijos veikia vadovaudamosi Asociacijų  įstatymu, valstybei draudžiama kištis į asociacijos veiklą, vieną nacionalinę sporto šakos federaciją pripažįsta tarptautinė sporto šakos federacija. 

Sporto įstatyme yra nustatytas sporto šakų federacijų pripažinimas – federacijos yra pripažįstamos tinkamomis finansavimui gauti pagal Sporto įstatymo 19 str. nustatytus kriterijus.

Vadovaujamasi Europos Sąjungoje galiojančia praktika, kur kryptis yra sporto autonomiškumas, sporto organizacijų, kurios yra valdomos laikantis gero valdymo principų, atitinkamo rėmimo ar nerėmimo. Tendencija sporte aiški – tai geras sporto valdymas, vadovaujantis sutartais gero sporto valdymo principais. Visos ES ir demokratinės ne ES valstybės turi pasitvirtinusios vienokio ar kitokio lygio gero valdymo sporte principus ir pagal tai, kiek jų laikomasi – skiria finansavimą. 

 

24.    

Nacionalinė dziudo asociacija

2021-06-04

 

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti galiojančios įstatymo redakcijos 6 str. 3 punktą:

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, nustato nacionalinių sporto šakos federacijų įgaliojimų suteikimo ir panaikinimo tvarką.

 

Nepritarti

Nepritartina, kad  valstybė turėtų suteikti įgaliojimus sporto šakų federacijoms – federacijos veikia vadovaudamosi Asociacijų  įstatymu, valstybei draudžiama kištis į asociacijos veiklą, vieną nacionalinę sporto šakos federaciją pripažįsta tarptautinė sporto šakos federacija. 

 

25.    

Nacionalinė dziudo asociacija

2021-06-04

 

 

 

Pasiūlymas:

 

Į galiojančią įstatymo redakciją įtraukti papildomą straipsnį:

 

8. Nacionalinė sporto šakos federacija ir jos kompetencija

1. Nacionalinės sporto šakos federacijos, vykdydamos savo funkcijas, vadovaujasi šiais principais:

1)         atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad nacionalinė sporto šakos federacija, prisiima atsakomybę už jos veiklos sukeltus padarinius;

2)         efektyvumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinė sporto šakos federacija, vykdydama savo funkcijas, tam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

3)         įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad nacionalinės sporto šakos federacijos veikla, turi atitikti šio įstatymo nustatytus reikalavimus, negali viršyti joms suteiktų įgaliojimų ribų, o jų sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Draudžiama priimti sprendimus siekiant kitų, negu šiuo įstatymu nustatytų tikslų;

4)         lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinė sporto šakos federacija, vykdydama savo funkcijas, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, etninės priklausomybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, lytinės orientacijos, religinių ar politinių pažiūrų, įsitikinimų, išsilavinimo, amžiaus, negalios, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; 

5)         objektyvumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinei sporto šakos federacijai, vykdant savo funkcijas, jos priimti sprendimai ir kiti oficialūs veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

6)         proporcingumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinei sporto šakos federacijai, vykdant savo funkcijas, veiklos mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus;

7)         skaidrumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinės sporto šakos federacijos veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.          Nacionalinės sporto šakos federacijos įgaliojimų suteikimo kriterijai:

1)         jos įstatuose numatyta tvarka, pagal kurią:

a.          sporto organizacijoms, kurios vykdo realią ir nuolatinę veiklą, susijusią su sportininkų ruošimu, sudaryta galimybė laisvai ir netrukdoma tapti jos narėmis;

b.          apribojama teisė tiems nariams, kurie daugiau kaip metus nevykdo realios veiklos ar vykdo veiklą, tiesiogiai nesusijusią su tos sporto šakos sportininkų ruošimu;

c.          jos nariai turi galimybę tiesiogiai siūlyti ir rinkti valdymo organų narius, o narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi 1/5 visų narių.

d.          numatytas revizijos organas, kuris be kitų jam patikėtų pareigų, prižiūri sporto federacijos veiklos atitikimą sporto ir nacionalinės sporto šakos federacijos veiklos principams, o išaiškėjus neatitikimui revizijos organas apie tai informuoja sporto šakos federacijos valdymo organus bei jos narius, taip pat neištaisius trūkumų apie tai informuoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją;

e.          į valdymo organus įtraukiami tiesiogiai, laisvai ir netrukdomai renkami sportininkų ir trenerių atstovai;

f.           yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus.

2)         pagal sporto registro duomenis jos nariai sudaro ar vienija daugumą šalies sporto šakos atstovų;

3.          Nacionalinės sporto šakos federacijos funkcijos:

1)         strateginis šalies sporto šakos olimpinio ciklo (4 metų) veiklos planavimas;

2)         nacionalinės varžybų sistemos organizavimas;

3)         nacionalinių rinktinių veikla;

4)         nacionalinių sporto (fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo) programų valdymas;

5)         nacionalinių sporto šakos standartų nustatymas (tame tarpe ir pagal patronuojančių organizacijų nuorodas);

6)         nacionalinio sporto šakos veiklos reglamento (etikos kodekso) ir poveikio priemonių sistemos kūrimas (tame tarpe ir pagal patronuojančių organizacijų nuorodas);

7)         oficialios informacijos teikimas šalies sporto registrui ir suinteresuotiems asmenims;

8)         oficialių šalies sporto šakos atstovų delegavimas; 9) rekomendacijos dėl sporto šakos atstovų;

10) administracinių paslaugų, susijusių su sporto šakos plėtojimu, teikimas.

 

Nepritarti

Reikalavimus sporto šakų federacijoms, kurios yra asociacijos, apibrėžia Asociacijų įstatymas, taip pat Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas.

Vadovaujantis teisėkūros reikalavimais, kituose įstatymuose įtvirtintos nuostatos neatkartojamos.

Sporto įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sporto šakų federacijos yra pripažįstamos tinkamomis finansavimui gauti.

 

26.    

Nacionalinė dziudo asociacija

2021-06-04

 

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti galiojančios įstatymo redakcijos 19 str. 1 dalies 1 punktą ir 19 str. 6 dalį:

 

1) šio įstatymo nustatyta tvarka jai turi būti suteikti nacionalinės sporto šakos federacijos įgaliojimai, turi atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šiame įstatyme nurodytų sporto bei nacionalinės sporto šakos federacijos veiklos principų;

 

Nepritarti

Žr. pirmesnį komentarą dėl sporto federacijų veiklos.

27.    

Nacionalinė dziudo asociacija

2021-06-04

9

 

 

Pasiūlymas:

 

ŠMSM siūlomą 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimą įtraukti į siūlomą papildomą 8 straipsnį „Nacionalinė sporto šakos federacija ir jos kompetencija“

 

Nepritarti

Žr. pirmesnį komentarą dėl sporto federacijų veiklos.

28.    

Lietuvos krepšinio federacija

2021-06-04

 

 

 

    Lietuvos krepšinio federacija (toliau – LKF) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Sporto įstatymas) Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-533 (toliau – Projektas).

    Atsižvelgiant į tai, LKF mano ir laikosi pozicijos, jog siekiant visapusiškai užtikrinti Sporto įstatymo suderinamumą su aktualiais teisės aktais bei pašalinti šiuo metu egzistuojančią teisės spragą, Projektą yra būtina papildyti nuostatomis, susijusiomis su sporto agento sąvoka (sporto agento veiklos principais, kvalifikaciniais reikalavimais, atlygiu už agentavimo paslaugas, sporto agentų veiklos licencijavimu), sporto trenerio sąvoka bei kitais sportui svarbiais momentais. Toliau dėl šių klausimų LKF pasisako plačiau.

 

- AGENTAI

    Šiuo metu nei galiojančiame Sporto įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nėra reguliuojami klausimai, susiję su sporto agento veikla, nepaisant to, jog praktikoje tokia veikla yra vykdoma. Šiuo metu Sporto įstatyme nėra pateikta ne tik sporto agento sąvokos apibrėžimo, tačiau nėra nustatytų ir tokio agento veiklos principų, kvalifikacinių reikalavimų, nėra išspręstas atlygio už agentavimą dydžio klausimas (kuris dažnu atveju gali tapti nesąžiningo elgesio prielaida), o taip pat nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris prižiūrėtų ir leidžiama apimtimi kontroliuotų sporto agentų veiklą.

    Pažymėtina ir tai, jog dėl šiuo metu vyraujančio sporto agento veiklos neapibrėžtumo ir reguliavimo stokos, kyla itin daug nepatogumų ir problemų ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio sportininkams, kurie tam tikrais atvejais gali ir nukentėti nuo sporto agentų vykdomos veiklos, įvertinus tai, jog ši veikla nėra reglamentuota ir yra palikta tik agentavimo sutarties šalių susitarimui (pavyzdžiui, sudaromos sutartys su sporto agentais, kurie neturi tinkamų kvalifikacinių žinių, nėra registro, kuriame būtų galima pasitikrinti dėl sporto agento kvalifikacijos, imamas nepagrįstai didelis atlygis ir pan.).

    Įvertinus aukščiau pateiktus argumentus, LKF mano ir yra įsitikinusi, jog šiuo metu yra poreikis į Projektą įtraukti ir sporto agento sąvoką, pagrindinius agento veiklos principus, kvalifikacinius

reikalavimus bei išspręsti sporto agento atlygio klausimą.       Pažymėtina, jog LKF nuomone, kuri yra  grindžiama užsienio praktika, sporto agento veikla taip pat turėtų būti licencijuojama, nes tik taip būtų užtikrintas veikiantis sporto agentų priežiūros mechanizmas, o pati agentavimo veikla taptų daug skaidresnė, atviresnė visuomenei, grindžiama stipriomis profesinėmis žiniomis ir

nesudaranti prielaidų nesąžiningai sporto agentų veiklai, dėl kurios nukenčia ir nepilnamečiai sportininkai.

    Maloniai Jūsų prašome įvertinti mūsų pateiktus komentarus ir kartu su šiuo raštu pridėtą siūlomą Projekto lyginamąjį variantą, kuriame pateikiame konkrečias siūlomų nuostatų formuluotes, susijusias su sporto agento sąvoka, veikla, kvalifikacija, atlygiu bei licencijavimu ir į juos atsižvelgti svarstant Projektą (Jūsų patogumui mūsų siūlomas nuostatas pažymėjome geltonai).

 

- TRENERIAI

    LKF nuomone, reikalavimai šiuolaikiniam treneriui yra labai aukšti ir apima labai daug skirtingų kompetencijų. Sporto specialistai treniruodami įvairaus amžiaus ir skirtingo fizinio pajėgumo žmones, daro didžiulį poveikį jų sveikatai. Išmanydami žmogaus fiziologiją, psichologiją, suprasdami ir taisyklingai taikydami treniravimo technologijas jie gali stiprinti jų sveikatą, daryti jų gyvenimą kokybiškesniu, padėti jiems pasiekti aukščiausių sportinių rezultatų. Neturėdami reikiamų gebėjimų, kompetencijų „specialistai“ gali nepataisomai sugadinti žmonių sveikatą ir sužlugdyti talentus. Todėl, mūsų nuomone, trenerį reikia rengti nuosekliai, kryptingai, koncentruotai, remiantis šiuolaikinio mokslo pasiekimais ir aukščiausio lygio praktika. Manome, kad tiek pasiekimų, tiek laisvalaikio sporto specialistais (treneriais) gali dirbti tik baigusieji universitetines sporto krypties studijas, nes kitų krypčių programos, net ir kažkiek prisiliesdamos prie reikalingų treneriui žinių, nesuteikia visapusiškų ir visų treneriui reikalingų kompetencijų bei gebėjimų. Būtina koreguoti šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 11 straipsnį.

    Taip pat nemanome, kad šiuo įstatymo straipsniu yra siaurinamos galimybės kitų sričių specialistams tapti treneriais, nes pagal kitus šio įstatymo punktus, jie gali tęsti mokymus aukštojoje mokykloje ir įgyti trenerio kvalifikaciją.

    Nemanome, kad fizinio ugdymo mokytojas, baigęs tik ugdymo studijų krypties programą, turi pakankamai kompetencijų dirbti sporto ar fizinio aktyvumo specialistu. Norint tapti sporto specialistu, kuris galėtų savarankiškai treniruoti sportininkus, jis galėtų tapti tik baigęs atitinkamus mokymus. Aukštosioms mokykloms rengiant ir trenerius, ir mokytojus, manome, kad toks specialistas netaps nei geru mokytoju, nei geru treneriu. Sporto specialistai yra ir toliau turi būti rengiami sporto studijų kryptyje, o mokytojai rengiami ugdymo studijų grupėje.

    Mūsų siūlymas yra koreguoti Sporto įstatymo 11 straipsnį ir kuo greičiau įtvirtinti nuostatas, apsprendžiančias pasiekimų ir laisvalaikio sporto specialistų kvalifikacijas, kad nebeklaidintumėme būsimų ir jau dirbančių sporto srityje specialistų ir tikrai siektumėme

aukščiausios kokybės trenerių rengimo, nesiblaškant ir koncentruojant visą dėmesį į tas kompetencijas, kurios reikalingos treneriui.

 

- STIPENDIJOS

Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme nėra apibrėžti stipendijų ir rentų mokėjimai treneriams. Įstatymo 24-ame ir 25-ame straipsniuose nurodoma, prie kokių sąlygų išmokamos stipendijos sportininkams ir rentos Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems sportininko karjerą, tačiau nei galiojanti ir nei siūloma nuostata neapima trenerių apskritai.

    Manome, kad tiek stipendijas, tiek rentas turi gauti ir vyriausieji komandų ar asmeniniai sportininkų, pasiekusių nurodytus rezultatus, treneriai. Vyriausiojo trenerio darbas yra itin atsakingas, apima labai daug skirtingų kompetencijų ir reikšmingai prisideda prie komandinio ar asmeninio sporto pasiekimų.

    Mūsų siūlymas yra koreguoti Sporto įstatymo 24 ir 25 straipsnius, įtraukiant trenerius į stipendijų ir rentų mokėjimus.

   Lietuvos krepšinio federacija tvirtai palaiko iniciatyvą, kad minėti klausimai dėl sporto agentų, trenerių turi būti svarstomi ir įtraukti į Sporto įstatymo pakeitimų apimtį. Taip pat prašome Jūsų įtraukti strateginių sporto šakų federacijų atstovus į sporto įstatymo rengimo darbo grupę.

   Lietuvos krepšinio federacija yra pasiryžusi dalyvauti darbo grupėje ir atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus.

Nepritarti

Dėl sporto agentų.

Siūlytina šį klausimą atidėti platesnei diskusijai su kitomis sporto šakomis.

Šiuo pasiūlymu siūloma visiems sportininkams ir treneriams Lietuvoje nustatyti pareigą veikti per sporto agentą, be kurio negalėtų sudaryti sutarčių, riboti agento atlyginimą, nurodyti Vyriausybės įstaigą, kuri išduotų ir kontroliuotų licencijas, rinktų mokestį, organizuotų egzaminus, skirtų baudas, sukurti licencijų ir agentų sudarytų sutarčių registrą, kt.

Tokiu būdu būtų apribota sportininkų ir trenerių veikla, ribojant jų teises veikti savarankiškai, būtų kišamasi į laisvą rinką, tai būtų ne valstybės funkcijos, taip pat turėtų būti įsteigta įstaiga arba pertvarkyta kažkuri Vyriausybės įstaiga, sukuriamas atskiras aparatas tik vienai grupei – sporto agentams.

Šiuo metu veiklą turint sporto agento licenciją reguliuoja kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (pvz., Tarptautinė krepšinio federacija, Tarptautinė futbolo federacija), todėl kitoms sporto šakoms šie klausimai gali būti neaktualūs, reikėtų platesnės diskusijos.

Krepšinio sporto klubai Lietuvoje ir šiuo metu gali veikti laikydamiesi Tarptautinės krepšinio federacijos sporto agentams keliamų reikalavimų ir krepšinio sporto šakoje nustatyti taisykles, kaip sportininkai bendradarbiauja su sporto agentais – tai yra vidiniai kiekvienos sporto šakos klausimai (t. y. informuoti savo sporto šakos klubus, jos veikloje dalyvaujančius asmenis apie tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytas taisykles ir pan.).

 

Dėl trenerių.

Įstatymo projektu nėra keičiamas fizinio aktyvumo ir sporto specialistų kvalifikacinius reikalavimus reglamentuojantis Sporto įstatymo 11 str.

Dėl Sporto įstatymo 11 str. pakeitimų bus vykdomos atskiros diskusijos ir derinimai, o klausimas dėl poreikio keisti reglamentavimą bus sprendžiamas ateityje.

 

Dėl stipendijų ir rentų treneriams.

Šiam pasiūlymui nepritaria ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Treneriams už jų darbą yra mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokami mokesčiai ir kaupiama pensija. Šiuo metu valstybės stipendija mokama 130 sportininkų. 2020 metais stipendijoms skirta 901,3 tūkst. Eur. Sportininkams skiriama tik renta, pensija nėra mokama. Šiuo metu renta skiriama tik už pačius svarbiausius sportininkų laimėjimus. Įtraukus ir trenerius, toks didelis rentą gaunančiųjų asmenų skaičius pareikalautų didelių valstybės lėšų.

 

29.    

Lietuvos krepšinio federacija

2021-06-04 (rašto priedas)

1

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti 2 straipsnį nauja 161 dalimi:

„161. Sporto agentas – fizinis asmuo, vykdantis sporto agento veiklą.“ 7. Papildyti 2 straipsnį nauja 162 dalimi:

 

Nepritarti

Žr. pirmesnį komentarą dėl sporto agentų.

Siūlytina šį klausimą atidėti platesnei diskusijai su kitomis sporto šakomis.

 

30.    

Lietuvos krepšinio federacija

2021-06-04 (rašto priedas)

1

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti 2 straipsnį nauja 162 dalimi:

„162. Sporto agento veikla – už atlygį teikiamos tarpininkavimo paslaugos, siekiant atstovauti sportininko ar trenerio interesams santykiuose su  sporto klubais (komandomis). Sporto agento veikla laikoma: patarimas, konsultacijos, kitų su sportininko ar trenerio interesais dalyvauti įvairiose varžybose ar atstovauti klubams (komandoms) paslaugų teikimas; pagalba ir/ar atstovavimas santykiuose su klubu (komanda) dėl sportinės veiklos sutarties sudarymo, vykdymo ir iš šios sutarties kylančių pasekmių užtikrinimo vykdymu; klubo (komandos) paieška sportininkui ar treneriui.“

 

Nepritarti

Žr. pirmesnį komentarą dėl sporto agentų.

Siūlytina šį klausimą atidėti platesnei diskusijai su kitomis sporto šakomis.

 

31.    

Lietuvos krepšinio federacija

2021-06-04 (rašto priedas)

5

 

 

Pasiūlymas:

 

5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Sportininkų, trenerių, ir teisėjų ir sporto agentų veikla

1. Sportininkui, treneriui, ar teisėjui ar sporto agentui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti

mokamas pagal sporto veiklos sutartis.

2. Sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.

3. Sporto agentai, siekdami vykdyti sporto agentų veiklą ir gauti už ją atlygį, privalo turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą sporto agentų veiklos licenciją. Sudaryti sportinės veiklos sutartį su pilnamečiu sportininku, nepilnamečio sportininko atstovu pagal įstatymą ar treneriu gali tik sporto agentų veiklos licenciją turintis sporto agentas. Sporto agentas, gaudamas atlygį už sporto agento veiklą, neturėdamas sporto agentų veiklos licencijos, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Sporto agentų veiklos licencija išduodama fiziniam asmeniui, jei jis pateikia prašymą gauti sporto agentų veiklos licenciją Vyriausybės įgaliotai institucijai, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pasirašytą deklaraciją, kad asmuo yra susipažinęs su Lietuvos ir tarptautinės sporto šakos federacijos priimtomis sporto taisyklėmis, agentų ir sportininkų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų laikysis, išrašus patvirtinančius, kad jie neturi teistumo Lietuvoje, sumokėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą sporto agentų veiklos mokestį licencijai gauti ir išlaikius agentų veiklai būtinų žinių patikrinimo egzaminą (šio egzamino laikyti nereikia, jei asmuo pateikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar tarptautinės sporto šakos federacijos išduotą sporto agentų veiklos licenciją). Sporto agentų veiklos licenciją atsisakoma išduoti, jei asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, turi teistumą kitose šalyse ar užima pareigas tarptautinėje sporto šakos federacijoje, sporto šakos federacijoje, trenerių ar sportininkų asociacijoje arba su šiais subjektais susijusiose organizacijose. Sporto agentų veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. Sporto agentų veiklos licencijavimo tvarka, agentų veiklai būtinų žinių patikrinimo egzamino reikalavimai, sporto agentų teisės ir pareigos nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje Sporto agentų veiklos licencijavimo tvarkoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija steigia ir prižiūri sporto agentų veiklos licencijų ir sudarytų sporto agentų sportinės veiklos sutarčių registrą.

5. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties

šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, atlygis (sporto agento atlygis negali viršyti 10 proc.(dešimties) procentų sporto veiklos sutarties, kurią jis padeda sudaryti sportininkui ar treneriui, kainos), sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.“

 

Nepritarti

Žr. pirmesnį komentarą dėl sporto agentų.

Siūlytina šį klausimą atidėti platesnei diskusijai su kitomis sporto šakomis.

 

32.    

Etninės kultūros globos taryba

2021-06-04

 

 

 

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) kartu su Lietuvos etnosporto komitetu (toliau – Komitetas) laikosi nuostatos, kad etnosportas (iš kartos į kartą perduodami sportiniai žaidimai ir sporto šakos, kurie atspindi vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas) yra svarbi Lietuvos sporto, o taip pat nematerialiojo kultūros paveldo dalis. Jis gali būti panaudojamas kaip itin efektyvi visuomenės fizinį aktyvumą, sveikatingumą bei sportinį meistriškumą skatinanti forma, o taip pat kaip tautinį (etninį) tapatumą stiprinanti priemonė. Įgyvendinant Lietuvos ratifikuotą UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą jau yra įtrauktos lietuviškos ristynės (žr. http://savadas.lnkc.lt/ristynes.html), rengiamos paraiškos ir dėl kitų etnosporto šakų ar atskirų žaidimų pripažinimo nematerialiuoju kultūros paveldu (pavyzdžiui, ritinio ir kt.). Lietuvos įsipareigojimas įgyvendinti mūsų šalyje UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją reikalauja, kad valstybė etnosportui skirtų deramą dėmesį ir sudarytų sąlygas jo plėtrai.

  Tačiau šiuo metu etnosportas nėra apibrėžtas jokiuose Lietuvos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, todėl jis neturi tinkamų sąlygų vystytis ir plėtotis. Didelė problema yra menkas etnosporto galimybių panaudojimas švietimo sistemoje, nesudarytos galimybės perduoti etnosporto žinias jaunajai kartai. Todėl Taryba kartu su Komitetu siūlo tobulinant Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-533 (toliau – Įstatymo projektą) įtraukti etnosportą į Lietuvos Respublikos sporto įstatymą: 

1.         Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Sporto įstatymo 2 straipsnyje tarp kitų sąvokų pateikti ir etnosporto apibrėžimą, kurį siūlome išdėstyti taip: „„Etnosportas – iš kartos į kartą perduodami sportiniai žaidimai ir sporto šakos, kurie atspindi  Lietuvos vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas”.

2.         Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvokos fizinis aktyvumas apibrėžimą, papildant žodžiais „apimant ir etnosportą” ir išdėstant šią dalį taip: „12. Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto (apimant ir etnosportą), fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.”.

3.         Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 3 straipsnį rekomenduojame tarp sporto principų išskirti ir pagarbos etnosporto tradicijoms principą, papildant šį straipsnį nauju punktu, kurį siūlome išdėstyti taip: „pagarbos etnosporto tradicijoms; šis principas reiškia, kad valstybė, vertindama etnosportą kaip reikšmingą nematerialiam kultūros paveldo dalį, skatina visuomenės susidomėjimą iš kartos į kartą perduotais ir išsaugotais vietiniais tradiciniais žaidimais, remia jų gaivinimą ir populiarinimą.”.

4.         Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 5 straipsnį siūlome į sporto stebėseną įtraukti už etnosporto pripažinimą atsakingas institucijas ir organizacijas, išdėstant šį straipsnį taip: „Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos, už etnosporto pripažinimą nematerialiuoju kultūros paveldu ir jo plėtrą atsakingos institucijos bei organizacijos.”.

5.         Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 7 straipsnį siūlome į Nacionalinės sporto tarybos sudėtį įtraukti ir etnosporto atstovus, išdėstant 7 straipsnio 3 dalį taip: „Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, Lietuvos etnosporto komiteto atstovai.”.

Tikimės Jūsų supratimo, kad etnosporto plėtra Lietuvoje yra svarbi ir bus atsižvelgtą į čia pateikiamus Tarybos ir Komiteto siūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo.

 

Nepritarti

Sporto įstatyme įtvirtintos sporto, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo sąvokos, kurios tinkamos bet kokiai sporto šakai, taip pat bet kokiai fizinei veiklai ir nėra išskiriamos atskiros sporto šakos. Vadovaujantis fizinio aktyvumo apibrėžimu, etnosportas, kaip ir bet kurios kitos fizinio aktyvumo veiklos, patenka į fizinio aktyvumo sąvoką, todėl netikslinga atskirai išskirti etnosportą, kaip ir bet kurią kitą fizinio aktyvumo sritį, ir, be visa ko, gali pretenduoti ir į valstybės finansavimą, teikiant fizinio aktyvumo projektus.

Pastebėtina, kad Etninės kultūros globos tarybos pateikti pasiūlymai yra susiję su iš kartos į kartą perduodamų sporto žaidimų vertinimu, ar jie atspindi Lietuvos vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas, ar atitinka UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvencijos nuostatas ir programas, skatinančias kultūrinę įvairovę, kultūrų dialogą ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą siekiant tvaraus visuomenės vystymosi, taip pat pripažinimu nematerialiuoju kultūros paveldu. Šie klausimai nėra susiję su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija, priskirtini išimtinai Kultūros ministerijos kompetencijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nevykdo funkcijų, susijusių su kultūros paveldo išsaugojimu ar jo pripažinimu, neturi galimybių įvertinti, ar tam tikra veikla atitinka nematerialaus kultūros paveldo kriterijus, nevertina istorinių dokumentų ir pan.

Atsižvelgiant į tai, Etninės kultūros globos tarybos pateikti pasiūlymai nėra priskirtini Sporto įstatymo reguliavimui.

33.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Atsiliepdami į kvietimą, teikiame pastabas ir siūlymus Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr.  I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymui (toliau – Įstatymo projektas).

                     

Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkte išbraukti „...intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams“.

Intelekto negalią turinčių asmenų sportas niekada nebuvo ir nėra aukšto meistriškumo sportu. Pati tarptautinė organizacija Special Olympics rašo, kad pagrindinis jos tikslas – sukurti šios negalios žmonėms integralų ir bendruomenišką pasaulį bei padėti padaryti jį geresnį, sveikesnį, džiaugsmingesnį. Taip pat jau kitame šio Įstatymo projekto straipsnyje siūloma šios organizacijos atstovams netaikyti dopingo kontrolės, kas iš esmės prieštarauja vienam pagrindinių aukšto meistriškumo sporto principų.

Panaši situacija yra ir studentų sporte. Nors studentų sporte atstovauja ir aukšto meistriškumo sportininkai, tačiau jie atstovauja ir savo sporto šakų federacijas. Negera praktika būtų, jei atsirastų dubliavimas, ypač skirstant Aukšto meistriškumo programos lėšas. Abu šie judėjimai iki šiol nebuvo finansuojami iš Aukšto meistriškumo programos lėšų. Jie finansavimą gaudavo iš Sporto rėmimo fondo, o studentų sportas dar papildomai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto.

 

Siūlome 1 straipsnio 4 punktą dėstyti taip:

Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo  (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

 

Nepritarti

Specialiosios olimpiados ir studentų sporto judėjimams finansuoti taikomi 19 str. nustatyti kriterijai, kuriuos šios organizacijos atitinka (išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui yra netaikomas reikalavimas dėl Pasaulinio antidopongo kodekso pripažinimo).

Pastebėtina, kad Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad ydinga praktika yra vienai organizacijai organizuoti konkursą.

Atsižvelgiant į tai bei į Sporto įstatymo struktūrą, šios organizacijos negali būti išskirtos atskirai su tik joms vienoms taikomais atskirais kriterijais ar joms sukuriama atskira ministerijos finansavimo priemonė (biudžeto eilutė).

Taip pat svarbu, kad tiek studentų sporto atveju, tiek specialiosios olimpiados sportininkams įstatymas numato premijas, kurios yra skiriamos TIK aukšto meistriškumo sportininkams.

 

Išbraukus specialiosios olimpiados ir studentų sporto judėjimus iš aukšto meistriškumo sporto, jie liktų be finansavimo. Ir be premijų.

 

 

34.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome nekeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 punkto redakcijos, kad Aukšto meistriškumo programa yra ne vienų, o ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo planavimo dokumentas.

Kadangi valstybės biudžetas yra planuojamas metams ir lėšos skiriamos metams, manytume, kad vienų metų programa, kuriai skiriamas finansavimas, turėtų būti tiksli, konkreti ir lengvai vertinamas joje užsibrėžtų tikslų pasiekimas.

 

Pritarti iš dalies

Kaip nurodyta sąvokoje, finansavimas būtų skiriamas 1 metams, o 4 metams būtų rengiamas planas, federacijos vizija, ką planuojama pasiekti, aiškiai įsivertinti savo poreikius ir kryptį.

Sporto šakos federacija yra atsakinga už sporto šakos plėtrą, rezultatams pasiekti yra būtinas ilgesnis nei 1 metų planavimas, siekiant kryptingai plėtoti sporto šaką.

Šiuo aspektus yra pabrėžusi ir Valstybės kontrolė, todėl siūlytina palikti šią nuostatą ir skatinti sporto federacijas labiau planuoti kelerius metus į priekį.

 

35.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 21 punktą papildyti po žodžių „fizinio aktyvumo“, įrašant ir

 

Nepritarti

Įrašius žodį “ir” būtų susiaurintas sporto bazių, kurios galėtų pretenduoti į valstybės finansavimą, ratas – projektai galėtų teikiami tik dėl tų sporto bazių, kuriose vykdomos aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo veiklos kartu. Jei būtų vykdomos tik fizinio aktyvumo veiklos, finansavimas negalėtų būti skiriamas.

Aukšto meistriškumo sportui skirtose bazėse gali vykti ir fizinio aktyvumo veiklos.

 

36.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome nekeisti  Įstatymo projekto 1 straipsnio 29 punkto redakcijos, kad Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą. Jau šios sąvokos apibrėžime yra minimi esminiai žodžiai „strateginė sporto šaka“ ir „valstybė teikia prioritetą“. Manytume, kad tokiam sprendimui priimti vieno ministro, ar ministerijos nuomonės ir įsipareigojimų nepakanka, nes iš to seka tolesni valstybės prioritetai ir apsisprendimai sporto srityje, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Nepritarti

Strateginių sporto šakų kriterijus siūloma svarstyti Nacionalinėje sporto taryboje, kurią sudaro 19 narių ir į kurią įtraukta Vyriausybės kanceliarija, 7 ministerijos, savivalda ir 9 skėtinės sporto organizacijos.

Taip pat pastebėtina, kad Vyriausybės bendra pozicija visose srityse – deleguoti funkcijas ministrams pagal kompetenciją (galėtų būti svarstytina formuluotė “Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”).

 

37.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 3 straipsnyje  vietoje “žinybinio Sporto registro“ vartoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įrašytą sąvoką – Sporto valdymo duomenų bazė. Tokią bazę galėtų sukurti ir administruoti pati ministerija, arba jos įgaliota institucija. Toks sprendimas būtų greitesnis, efektyvesnis ir realiai įgyvendinamas, nes dalis reikiamos informacijos jau dabar yra kaupiama.

 

Nepritarti

Žinybinis Sporto registras steigiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsniu. Steigiamas Vyriausybės nutarimu.

Sporto įstatyme įtvirtinama pareiga teikti duomenis Sporto registrui, siejama su finansavimu sporto organizacijoms.

Sporto registro sukūrimas yra įtrauktas į Vyriausybės priemonių planą.

 

38.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 4 straipsnyje minimos Nacionalinės sporto tarybos (toliau – NST) visiškai atsisakyti Lietuvos Respublikos sporto įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius 3.5  metų NST surengė tik keletą posėdžių ir nepriėmė nė vieno sprendimo. Tokie NST veiklos rezultatai tik patvirtina jos perteklinę reikšmę ir parodo visišką neveiklumą, o dėl NST formavimo principų ir suteiktų veiklos apimčių kyla abejonių ir dėl jos kompetencijos. Jeigu ŠMSM prireiktų nuomonių ar pasiūlymų vienu ar kitu strategiškai svarbiu klausimu, visada galima kreiptis į tiesiogiai sporto srityje veikiančias organizacijas ir gauti kompetentingas nuomones bei pasiūlymus.

 

Nepritarti

Siūloma stiprinti Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, pavedant svarstyti ne tik strateginių sporto šakų kriterijus, tačiau ir fizinio aktyvumo prioritetus, poreikį organizuoti tarptautinius aukšto meistriškumo sporto renginius.

Pastebėtina, kad daugelyje sričių yra įsteigtos tarybos, į kurias įtraukiamos ir visuomeninės organizacijos, kurios pataria valstybės institucijoms atitinkamais klausimais.

 

39.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbraukti paskutinį sakinį.

Konstitucinis teismas pasisakė, kad ydinga praktika yra iš anksto nustatinėti vienokio ar kitokio finansavimo procentines išraiškas. Ir nors konkrečiai dėl šios formuluotės Konstitucinis teismas nepasisakė, tačiau būtent dėl jos jau turime blogą praktiką, kai dėl šios formuluotės keletą metų napanaudotos ir kauptos lėšos buvo grąžintos į biudžetą.

Manytume, kad tokioje formuluotėje galima įžvelgti tiek neįgaliųjų, tiek sveikųjų asmenų, veikiančių sporte, diskriminaciją. Taip pat ši formuluotė tik didina atskirtį, o neskatina neįgaliųjų integracijos. Iš tarptautinės praktikos žinoma, kad dauguma pažangių šalių jau yra atsisakiusios panašių metodų taikymo.

 

Nepritarti

Konstitucinio Teismo vertinimu, nuostata „ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtros skatinimo projektams įgyvendinti“ įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra paneigti konstituciniai Vyriausybės įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą ir konstituciniai Seimo įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžetą, kartu ir atitinkamos konstitucinės Vyriausybės ir Seimo pareigos rengiant valstybės biudžeto projektą, svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą tinkamai atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Konstitucinio Teismo 2020-11-03 nutarimo 94.1.6.3 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kad šiai priemonei pritaria neįgaliųjų sporto organizacijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma palikti šią priemonę, kuri vertintina kaip “pozityvi diskriminacija” – t. y. kai teisinės normos taikomos diferencijuotai kai kurioms asmenų grupėms, kurios nepajėgios garantuoti savo teisių (pvz., neįgalieji, vaikai, tautinės mažumos).

 

40.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą koreguoti taip, kad į komisiją būtų sudaryta galimybė deleguoti valstybės teikiamo prioriteto atstovus, t. y. strateginių sporto šakų federacijų, kaip geriausiai veikiančių sporto organizacijų, pasiūlytus asmenis.                      

Siūloma tokia šio punkto redakcija:

Sporto projektų kKomisijos institucinę personalinę sudėtį nustato ir komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į sporto projektų komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą Du atstovąus į sporto projektų komisijos narius siūlo strateginių sporto šakų federacijos, vieną - neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

 

Nepritarti

Siekiant aiškiai atskirti fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto finansavimą,  Sporto rėmimo fondas yra skirtas fiziniam aktyvumui.

Sporto šakų federacijos atstovauja aukšto meistriškumo sportą. Todėl Įstatymo projektu siūloma, kad Nacionalinėje sporto taryboje būtų apsispręsta dėl atstovų skyrimo.

 

Komiteto siūloma formuluotė – „Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, deleguoja Nacionalinė sporto taryba“.

 

41.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome nekeisti  Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 punkto redakcijos, o palikti galioti senąją redakciją. Motyvai tie patys kaip ir siūlyme dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 29 punkto redakcijos.

 

Nepritarti

Žr. komentarą dėl strateginių sporto šakų tvirtinimo.

42.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkte visur išbraukti „intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto“. Motyvai buvo išdėstyti siūlomame Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkto pakeitime

 

Nepritarti

Žr. komentarą dėl intelekto negalią turinčių asmenų sporto ir studentų sporto finansavimo.

 

43.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 punkte išbraukti žodžius „specialiosios olimpiados“.

 

Nepritarti

Žr. komentarą dėl specialiosios olimpiados judėjimo.

 

44.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras detalizuoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.

 

Nepritarti

Vyriausybės bendra pozicija visose srityse – deleguoti funkcijas ministrams pagal kompetenciją.

45.    

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Siūlome Įstatymo projekto 11 straipsnio redakciją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus.“

 

Nepritarti

Vyriausybės bendra pozicija visose srityse – deleguoti funkcijas ministrams pagal kompetenciją

 

46.    

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

Susipažinę su Sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas:

 1. Projektu numatoma keisti Sporto įstatymo 2 straipsnį įtraukiant naują sąvoką „sporto bazė“ (21 dalis), kuri suprantama kaip „statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, statinys – „nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Tokiu būdu apribojamos galimybės gauti/ skirti finansavimą sporto bazių pagerinimo projektams, kurie gali būti susiję ne su (ne tik su) konkrečių statinių atnaujinimu/ pagerinimu, tačiau su sporto bazės plačiąja prasme – lenktynių trasos, aerodromo, lauko aikštelės atnaujinimu/ pagerinimu.

 

Nepritarti

Sporto bazės sąvoka nėra siaurinama, ji apima ir lenktynių trasas, lauko aikšteles ir pan.

Sąvoką pateikė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, ji yra suderinta su Aplinkos ministerija.

Pagal aplinkos ministro patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statiniu yra ir sporto paskirties inžineriniai statiniai − sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kiti inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai.

 

47.    

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

2. Projektu numatoma papildyti Sporto įstatymo 10 straipsnį 2 dalimi numatant, kad „Sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.“

Manome, kad šis reikalavimas perteklinis tų federacijų, sportininkų atžvilgiu, kurie rengiami aukšto meistriškumo varžyboms, bet skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalis sudaro nereikšmingą dalį.

Siūlome arba sportinės veiklos sutarties sudarymą sieti su abiem 10 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais (sportininkai rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir gauna valstybės stipendiją (eliminuoti alternatyvą „ar“) arba patikslinti nuostatą numatant, nuo kokio dydžio skiriamo finansavimo konkretaus sportininko rengimui, tokios sutartys turi būti sudaromos.

 

Nepritarti

Reikalavimas keliamas tik dėl tų sportininkų, kuriems yra skiriamos valstybės lėšos. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad su sportininkais bus sudarytos sporto veiklos sutartys ir aptartos visos būtinos sąlygos.

48.    

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

3. Nepritariame Projekte numatytam sportininkams skiriamų stipendijų dydžių didinimui, nes stipendijas gauna išskirtinė grupė sportininkų – olimpinių ir parolimpinių sporto šakų sportininkai. Tokie pakeitimai tik dar labiau sustiprina argumentus dėl privilegijuotos padėties olimpinėms sporto šakoms kūrimo ir kitų sporto šakų diskriminavimo.

 

Pritarti iš dalies

Seimo narių teikiamu pasiūlymu siūloma atidėti ir nekeisti valstybės stipendijų sportininkams dydžių, siekiant sistemiškai juos peržiūrėti, atsižvelgiant į priimtus įstatymų, susijusių su loterijų ir lošimų mokesčiais, pakeitimus.

Šiuo metu pagal nustatytą teisinį reglamentavimą valstybės stipendija skiriama už reikšmingus valstybei pasiekimus – lėšas siūloma koncentruoti Lietuvą labiausiai garsinančioms, strategiškai išvystytoms sporto šakoms.

Pastebėtina, kad tokios nuostatos nėra diskriminacinės. Sporto įstatymo 22 str. nustato, kad valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 sprendime Nr. A-438-1155/2010 pažymėjo, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2007-09-26 nutarimai). Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 2003-12-30, 2004-12-13, 2007-09-26 nutarimai).

Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996-02-28, 1997-11-13, 2003-07-04 nutarimai). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos nėra pažeidžiamos, jei įstatyme nustatytos sąlygos skiriasi pagal teisinio reguliavimo objekto, o ne teisės subjekto požymius (pvz., Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimas).

 

49.    

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

4. Siūlome Projektu atsisakyti sporto šakų skirstymo į strategines ir ne strategines. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu skirstymu sukuriama diskriminacinė nurodytų sporto šakų padėtis, kuri nepagrįsta objektyviais kriterijais (pvz., sporto šaką atstovaujančių sportininkų pasiekimais, sporto šakos populiarumu (sportininkų skaičiumi), sukuriama pridėtine verte visuomenei ir pan.). Nors Projektu numatoma pakeisti sporto šakos priskyrimo strateginei kriterijus nustatančią instituciją (ne Vyriausybė, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), tačiau tai problemos iš esmės nesprendžia. Pažymime, kad nuo 2011 m.1 iki šių dienų, strateginėmis sporto šakomis pripažįstamos tik olimpinės sporto šakos. Taip pat ir aktualioje 2019-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 435 „Dėl strateginių sporto šakų kriterijų 2019-2021 metams nustatymo“ 1 punkte numatyta, kad „2019- 2021 sporto šaka laikoma strategine sporto šaka, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą “. Šis objektyviai nepagrįstas sporto šakų skirstymas lemia diskriminacinį sporto šakų finansavimą (didesnį strateginių sporto šakų finansavimą). Strateginėms sporto šakoms tenka dvigubas pranašumas, nes pastarosios yra geresnėje padėtyje dėl to, kad yra olimpinės, tačiau dėl jų priskyrimo strateginėms, jų veiklos rezultatai dauginami iš aukštesnių koeficientų.

Nepritarus siūlymui eliminuoti strateginių sporto šakų kategoriją iš Sporto įstatymo, prašome sporto šakų priskyrimo strateginėms sporto šakoms kriterijus išdiskutuoti su suinteresuotais subjektais (įskaitant sporto bendruomenę) ir juos įtvirtinti Sporto įstatyme (kaip kad ir fizinio aktyvumo projektų, sporto bazių pagerinimo projektų atrinkimo kriterijai).

 

Nepritarti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės sudarytoje darbo grupėje dėl aukšto meistriškumo sporto sistemos tobulinimo apsispręsta dėl strateginių sporto šakų išskyrimo.

Kriterijus numatoma sieti su sporto šakos populiarumu, masiškumu, sporto šakos federacijos organizaciniais gebėjimais ir pan. (šiuo metu planuojama sporto šakų plėtra ar jos perspektyvos nėra vertinamos). Tokie strateginių sporto šakų kriterijai leistų valstybės biudžeto lėšas koncentruoti svarbiausioms, Lietuvą labiausiai garsinančioms, strategiškai išvystytoms sporto šakoms.

Taip pat žr. pirmesnį komentarą ir teismų išaiškinimą dėl nediskriminavimo – įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu ir tai nėra laikoma diskriminacija.

 

50.    

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

5. Pakartotinai siūlome į Projektą įtraukti Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4-c punkto, 23 straipsnio 3 dalies pakeitimą, koreguojant nustatytą 16 valstybių kriterijų. Manome, kad valstybių skaičius objektyviai nepagrįstas ir diskriminuoja tas sporto šakas, kurių atitinkamose varžybose dalyvių skaičius (automatiškai ir atstovaujamų valstybių skaičius) ribojamas dėl saugumo ar kitų objektyvių aplinkybių. Pavyzdžiui, pasaulio ralio čempionate dalyvauja 64 sportininkai, bet tik iš 14 valstybių, o Formulės 1 pasaulio čempionato laimėtojas, nepaisant to, kad čempionatas vyksta 23 etapais 21 pasaulio valstybių, nei premijos nei stipendijos negautų, neatneštų savo sporto federacijai nei vieno balo, nes čempionate dalyvauja 20 geriausių pasaulio sportininkų iš 13 pasaulio valstybių.

Atsižvelgiant į tai, siūlome valstybių skaičių sumažinti iki 12 ir taip naikinti techninio sporto federacijų bei sportininkų diskriminaciją.

 

Nepritarti

16 valstybių skaičius taikomas atsižvelgiant į tai, kad tai yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. 

Toks reikalavimas dėl 16 valstybių taikomas apie 10 metų, buvo nustatytas iki Sporto įstatymo galiojusiame Vyriausybės nutarime.

Neolimpinės sporto šakos ar olimpinių sporto šakų neolimpinės rungtys – nėra populiarios ir pasaulyje menkai išplėtotos, jose, lyginant su olimpinėmis sporto šakomis, ne visur yra taikoma atrankos sistema, yra gerokai mažesnė konkurencija, kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę), todėl sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin ir kt.) ir neolimpinių sporto šakų sportininkams premijų būtų skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai pasaulio čempionatas).

Toks reguliavimas Sporto įstatyme nustatytas atsižvelgiant į skirtumus tarp olimpinių ir neopimpinių sporto šakų. Priešingu atveju būtų diskriminuojamos olimpinės sporto šakos, kuriose yra taikoma atrankos sistema, didelė konkurencija ir kuriose iškovoti medalį yra nepalyginamai sunkiau. Šiuo atveju neolimpinių ir olipinių sporto šakų padėtis iš esmės skiriasi, todėl toks nustatytas reguliavimas neolipinėms sporto šakoms nelaikytinas diskriminacija.

Detaliau žr. komentarą dėl teismo išaiškinimo dėl diskriminacijos – įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu ir tai nėra laikoma diskriminacija.

 

51.    

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2021-06-07

 

 

 

6. Siūlome papildyti Sporto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

4) asmuo, atitinkantis nacionalinės arba tarptautinės technikos sporto šakos federacijos nustatytus instruktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, baigęs mokymus pagal nacionalinės arba tarptautinės technikos sporto šakos federacijos instruktoriaus rengimo programą ir kuriam nacionalinės arba tarptautinės techninės sporto šakos federacijos nustatyta tvarka suteikta atitinkama instruktoriaus kvalifikacija.

Tokiu būdu būtų iš dalies sprendžiama techninių sporto šakų trenerių, instruktorių nepripažinimo treneriais ir instruktoriais Sporto įstatymo prasme problema.

 

Nesvarstyti

LRV teikiamu Sporto įstatymo pakeitimo projektu nesiūloma keisti Sporto įstatymo 11 str. nuostatų.

ŠMSM darbo grupė, rengusi įstatymo projektą, gavo labai daug pasiūlymų dėl 11 str., reglamentuojančio teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu ar instruktoriumi ir teisę teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas. Todėl buvo nutarta šiuo metu nekeisti esamo reglamentavimo,  sudaryti atskirą darbo grupę ir toliau su visomis suinteresuotomis pusėmis diskutuoti dėl reglamentavimo pakeitimų.

Sporto įstatymo 11 str. pakeitimai bus teikiami vėliau atskirtu įstatymo projektu.

 

52.    

Saulius Lapienis

Europos meistrų žaidynių ir Pasaulio meistrų žaidynių dalyvis

2021-06-07

 

 

 

Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komiteto ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai,

Jūs šiandien svarstysite kai kurių Sporto įstatymo straipsnių pakeitimus. Pateiktoje naujoje Sporto įstatymo 2 straipsnio 4 ir 9 punktų redakcijoje Projekto rengėjai įterpė išlygą “išskyrus veteranų amžiaus grupę“.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą išlygą sukuriamas precedentas diskriminuojamiems vienos amžiaus grupės asmenų ribojimams įteisinti. Tokia išlyga pažeidžia Lietuvos Respublikos
lygių galimybių įstatymo 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1826 II skyriaus “Lygių galimybių įgyvendinimas”, 5 straipsnio, 1 punkto 1) ir 2) papunkčio nuostatas:
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
Suprantu, kad išlyga atsirado dėl finansinės paramos atskyrimo tarp skirtingų sporto bendruomenių. Manyčiau, kad aiškus aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimo atskyrimas gali būti išspręstas įvairiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne pagrindiniame šalies Sporto įstatyme įteisinant diskriminacinę formuluotę.

Nepritarti

Pagal Seimo narių pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, yra galimybė veteranų sportą finansuoti per nacionalines fizinio aktyvumo programas. Toks finansavimas būtų tęstinis, užtikrinantis ilgalaikius organizacijų tikslus.

Detaliau žr. komentarą dėl teismo išaiškinimo dėl diskriminacijos – įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu ir tai nėra laikoma diskriminacija. Diskriminacija būtų laikoma, jei toje pačioje esantiems asmenims, būtų taikomas skirtingas reguliavimas. Šiuo atveju veteranų amžiaus sportininkų ir sportininkų, dalyvaujančių aukščiausio rango aukšto meistriškumo sporto varžybose, padėtis iš esmės skiriasi, taip pat skiriasi ir pasiekto laimėjimo reikšmė valstybei.

 

53.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2021-06-14

 

 

 

Lietuvos sporto federacijų sąjunga yra didžiausia skėtinė nevyriausybinė sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti ir atstovaujanti 73 nacionalines sporto šakų federacijas ir ginanti jų interesus. Bendradarbiaudama su sporto ir kitomis organizacijomis rūpinasi Lietuvos sporto šakų populiarinimu ir plėtra, narių savivaldos įgyvendinimu, narių veiklos koordinavimu, narių interesų atstovavimu ir jų gynimu valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio organizacijose, narių kvalifikacijos tobulinimu.

Kartu su savo narėmis - nacionalinėmis sporto šakų federacijomis ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais derinome Sporto įstatymo pakeitimus, į kurių daugumą buvo atsižvelgta ir rastas bendras sutarimas. Klausimų yra likę, tačiau vienas esminis klausimas liko neišspęstas - dėl kadencijų skaičiaus. Šiuo metu Sporto įstatymo projekte yra numatyta:

2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus.

Sutinkame, kad sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija būtų įvardinta maksimaliu galimu iš eilės einančių kadencijų skaičiumi. Ši nuostata atsirado Sporto įstatyme prieš porą metų ir visos federacijos, remiantis naująja Sporto įstatymo nuostata, per šį laikotarpį pasikeitė savo įstatus, nurodydamos savo pačių narių išdiskutuotą ir nuspręstą kadencijų skaičių, kas parodo bendruomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimą organizacijoje, o tai yra vienas iš gerojo valdymo principų. Du penktadaliai federacijų pasirinko maksimalų 8 metų laikotarpį, dar du penktadaliai federacijų pasirinko maksimalų 12 metų laikotarpį. Ir tik penktadalis federacijų pasirinko ilgesnį nei 12 metų laikotarpį.

Labai prašome atsižvelgti į daugumos pačių federacijų pasirinktą maksimalų laikotarpį - 12 metų (3 kadencijos po 4 metus) ir taikyti šį skaičių kaip maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių Sporto įstatyme arba palikti pačioms organizacijoms nuspręsti šį skaičių, kaip yra dabar numatyta Sporto įstatyme.

Norime priminti, kad federacijos vadovais ir kitais valdymo organų nariais dažniausiai renkami žmonės iš pačios bendruomenės, kurios dažniausiai nėra didelės, ir nėra lengva surasti kas aštuonis metus tiek daug naujų iniciatyvių žmonių, norinčių dalyvauti sporto šakos valdymo organuose. Tuo labiau, kad didžiąja dauguma atvejų šios pareigos yra visuomeninės, t.y. žmonės dirba visuomeniniais pagrindais šalia savo pagrindinės veiklos, o atsakomybė ir reikalavimai keliami didžiuliai.

Manome, jeigu federacijų nariai pasitiki savo išrinktais valdymo organais, ir jie yra perrenkami kelioms kadencijoms, negali būti dirbtinai sukeliamos kliūtys jiems eiti šias pareigas. Nes tik taip gali būti užtikrintas federacijos veiklos tęstinumas. Taip pat manome, kad ne pirmą kadenciją einančių iniciatyvių vadovų galimybės užimti pareigas tarptautinėse federacijose yra didesnės, negu tų vadovų, kurie po dviejų kadencijų būtų priversti pasitraukti iš valdymo organų. Kaip pavyzdj galime paminėti olimpinę čempionę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, kuri tik trečiosios kadencijos metu buvo išrinkta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidente.

Priverstinis apribotas visuomenines pareigas einančių asociacijų narių išrinktų valdymo organų kadencijų skaičius nepadidins demokratijos šiose organizacijose.

Mielai dalyvautume jūsų komiteto posėdyje ir išdėstytume nuomonę žodžiu. Tikimės gražaus ir glaudaus bendradarbiavimo bet kuriais sporto sektoriui aktualiais klausimais.

 

Nepritarti

Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į olimpinių žaidynių 4 metų trukmę, kuri atitinka daugumos sporto šakų federacijų įtvirtintą kadencijų trukmę, bei tarptautinę praktiką, siekiant diegti gerojo valdymo principus – remtasi Didžiosios Britanijos Sporto reguliavimo kodeksu, kuris nustato, kad gali būti nustatytos: a) 4 kadencijos po 2 metus; b) 2 kadencijos po 4 metus; c) 3 kadencijos po 3 metus (1.13 papunktis); vadovas, kuris vadovavo maksimalų kadencijų skaičių, gali vėl vadovauti organizacijai tik praėjus 4 metams (1.15 papunktis).

Šiuo metu apie 20 sporto šakų federacijų (t. y. trečdalis) savo įstatuose turi įtvirtinusios tokias kadencijas. Tik 1 sporto šakos federacija yra nustačiusi 3 metų kadencijos trukmę, 3 federacijos – 2 metų. Pastebėtina, kad 1 sporto šakos federacija yra nustačiusi 10 kadencijų po 4 metus, t. y. 40 metų.

 

54.    

Lietuvos studentų sporto asociacija

2022-01-06

 

 

 

 Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-533“ norima studentų sportą atskirti nuo aukšto meistriškumo sąvokos ir taip palikti studentus sportininkus be finansavimo, nors studentų sportas atitinka visus aukšto sporto meistriškumo sąvokos apibrėžimus.

Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos studentų sporto asociacija yra vienintelė šalyje, kuri gali registruoti, deleguoti šalies studentų sportininkus į tarptautinius sporto renginius. Sportininkai ir komandos yra atrenkamos tik atitinkančios keliamus normatyvus ir su šalies federacijų žinia. Dalyvavimo, kelionės ir sportinės ekipruotės reprezentuojančios Lietuvą yra finansuojamos LSSA gavus lėšų iš valstybės biudžeto ir tik minimaliai prisidedant šalies federacijoms ir universitetams.

Įspūdingą sporto medalių kraitį Lietuvos studentai sportininkai kaupė ne vienerius metus ir dabar kyla grėsmė visam šalies studentų sportui. Neturėdami finansavimo šaltinio negalėsime organizuoti ir vykdyti Lietuvos studentų sporto veiklų, sudaryti sąlygas pajėgiausiems Lietuvos studentams sportininkams atstovauti savo šalį ir Alma Mater tarptautiniuose studentų sporto renginiuose. Lietuvos studentai pasaulio universiadose iškovojo 23 aukso, 13 sidabro ir 22 bronzos medalius. Mūsų šalies studentai Olimpinėse žaidynėse pelnė 23 aukso, 20 sidabro ir 20 bronzos medalių. Iš studentų pasaulio čempionatų parvežta 8 aukso, 17 sidabro ir 16 bronzos medalių. Nuo 2012 metų Lietuvos studentai turi galimybę dalyvauti EUSA organizuojamose Europos universitetų sporto žaidynėse, per tą laikotarpį dalyvavo iškovojo 7 – aukso, 6 – sidabro ir 11 – bronzos medalių. Nuo 1998 metų Lietuvos universitetų studentai sportininkai dalyvauja atkurtose SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų sporto žaidynėse, kurios Lietuvoje organizuojamos kas ketveri metai.

Todėl prašome, dar kartą atsižvelgti į Lietuvos studentų sportinius pasiekimus tarptautinėse arenose, sporto svarbą aukštosiose mokyklose ir sudaryti tinkamas sąlygas sportininkams dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose, tarptautiniuose studentų sporto renginiuose, siekiant, kad fizinis aktyvumas ir sportas būtų prioritetinis aukštosiose mokyklose. Tik turėdami atskirą finansavimą galėsime užtikrinti sklandų ir kokybišką studentų sportininkų pasirengimą ir dalyvavimą garsinant Lietuvos ir savo Alma Mater vardą.

 

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

 

1

(2)

 

(6)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad fizinį aktyvumą siūloma finansuoti per nacionalines fizinio aktyvumo programas (kaip ir aukšto meistriškumo sportą), siūloma apibrėžti nacionalinės fizinio aktyvumo programos sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„46. Aukšto meistriškumo sporto programa arba nacionalinė fizinio aktyvumo programa – vienų ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto arba fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

2.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(2)

 

(23)

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sporto įstatyme (toliau – Sporto įstatymas) sporto klubo sąvoka apibrėžiama tik per fizinį aktyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad sporto klubai dalyvauja sportininkų rengime, siūloma sporto klubo sąvoką tikslinti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1623. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

3.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(6)

 

(4, 5)

 

 

Argumentai:

Siūloma įsteigti biudžetinę įstaigą „Lietuvos sporto agentūra“, kuri įgyvendintų valstybės sporto politiką, vykdytų viešojo administravimo funkcijas. Įstaigą įsteigtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siūloma, kad įstaiga veiklą pradėtų vykdyti nuo 2022 m. liepos 1 d. 

Į įstaigą būtų perkeltos šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgyvendinamos valstybės sporto politikos įgyvendinimo funkcijos, kurios nėra būdingos ministerijai, taip pat būtų perkeltos ir Švietimo mainų paramos fondo bei viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros vykdomos funkcijos, susijusios su sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis administravimu. Įstaigoje šioms funkcijoms būtų skirti 20–25 etatai, kurie bus finansuojami iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomų asignavimų. Dalį įstaigos lėšų sudarys lėšos, skirtos sporto projektams, finansuojamiems Sporto rėmimo fondo lėšomis, administruoti – kaip iki šiol, iki 4 procentų sporto projektams skiriamų lėšų metinės dalies. Priėmus Sporto įstatymą, bus patvirtinti biudžetinės įstaigos „Lietuvos sporto agentūra“ įstatai ir organizacinė struktūra, priimti kiti įstaigos veikimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

2. Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)   administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų aukšto meistriškumo sporto programas;

2) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;

3) administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje;

4) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;

5)  teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas;

6)  skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus;

7)   atlieka kitas šiuo įstatymu nustatytas ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavestas funkcijas.“

3. Papildyti 6 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6.  Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

4.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(7)

 

(2)

 

 

Argumentai:

Siūloma patikslinti nuorodas į Sporto įstatymo 17 ir 18 straipsnių dalis pasikeitus šių straipsnių dalių numeracijai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, poreikį organizuoti šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

5.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(17)

 

 

 

Argumentai:

Siūloma keisti fizinio aktyvumo finansavimo modelį – fizinį aktyvumą finansuoti per ketverių metų nacionalines fizinio aktyvumo programas, taip pat Sporto rėmimo fondui teikiant projektus: nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus bei sporto bazių pagerinimo projektus. Atsižvelgiant į tai, nacionalinę fizinio aktyvumo programą įgyvendinančiai skėtinei organizacijai, kaip ir aukšto meistriškumo sporto programas įgyvendinantiems subjektams (kriterijai įtvirtinti Sporto įstatymo 19 straipsnyje), siūloma nustatyti kriterijus. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių. Sporto rėmimo fondui teikiamą fizinio aktyvumo projektą siūloma laikyti nacionaliniu, jei projektas būtų vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant penkias Lietuvos savivaldybes, regioniniu fizinio aktyvumo projektu – jei būtų vykdomas vienoje Lietuvos apskrityje, t. y. projekte numatytos įgyvendinti veiklos būtų aktualios vienai Lietuvos apskričiai. Sprendimus dėl finansavimo skyrimo siūloma priimti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ – atsižvelgiant į tai, kad tai yra valstybės sporto politikos įgyvendinimo funkcija (ne ministerijai priskirtina funkcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

 

Pasiūlymas:

17 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir Ssporto bazių pagerinimo projektų finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų:

1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu;

2) sporto renginių organizavimu;

3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;

4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą;

5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

1) nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms;

2) nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams;

3) sporto bazių pagerinimo projektams. 

2. Nacionalinės fizinio aktyvumo programos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) vienyti ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) steigimo dokumente yra įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus;

4) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (išskyrus neigiamą išvadą); 

5) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti;

6) turi interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) einamųjų kalendorinių metų: metinio biudžeto sąmatą (išskiriant skėtinės organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę fizinio aktyvumo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.

3. Nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.

4.  Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

5. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus: 

1) projekto aktualumas ir svarba;

2) projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas;

3) projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas;

4) projekto valdymas.

2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių.

3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Švietimo mainų paramos fondas ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra bei savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

56. Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus:

1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir jas teikia komisijai;

2) viešųjų pirkimų būdu organizuoja ir atlieka programų atranką;

3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo programų ir projektų įgyvendinimui;

4) sudaro valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimo sutartis;

5) vykdo programų ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamose programose ir projektuose ir dėl jų priima sprendimus;

6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą, pasibaigus projektų įgyvendinimui; 

7) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl programų ir projektų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo; 

8) įgyvendina kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas. 

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti pagal šio straipsnio 6 dalį skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumo finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.

68. Sporto projektų kKomisija įvertina jai Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.

79. Sporto projektų kKomisijos institucinę personalinę sudėtį nustato ir komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į sporto projektų komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą Tris atstovąus į sporto projektų komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, turi teisę deleguoti: Nacionalinė sporto taryba.

1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

4) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.

810. Sporto projektų kKomisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų kKomisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

9. Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

11. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijas, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių, tvirtina šio straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus ir specialiuosius vertinimo kriterijus, detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus projektų bendruosius vertinimo kriterijus.

12. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo, programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

1013. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytosa savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarkosa aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

6.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(18)

 

(3)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į poreikį stiprinti aukšto meistriškumo sporto klubų veiklą, siūloma finansuoti ir klubinės veiklos plėtojimą bei stiprinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

7.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(19)

 

(2)

 

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti sporto klubas, siekiant finansuoti klubinės veiklos plėtojimą ir stiprinimą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 19 straipsnį 2 dalimi:

„2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai ir turi atitikti šiuos kriterijus:

1) yra sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;

2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;

3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;

4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;

5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

8.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(20)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomus Sporto įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimus, siūloma patikslinti nuorodas į šių straipsnių dalis. Taip pat šį straipsnį siūloma išdėstyti dviem dalimis, atsižvelgiant į skirtingą nuostatų įsigaliojimo terminą (20 straipsnio 1 dalies 10 punkto).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 

„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą,: 

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkiusų ar labai sunkiusų nusikaltimusą arba tyčinius nusikaltimusą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas veikas arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir nuo jos skyrimo nepraėjo vieni metai;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nesuėjęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.;

9) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

9.        

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

2

(20)

6

 

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 

„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą,: 

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkiusų ar labai sunkiusų nusikaltimusą arba tyčinius nusikaltimusą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas veikas arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir nuo jos skyrimo nepraėjo vieni metai;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nesuėjęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.;

9) juridinis asmuo Sporto registrui neteikia duomenų ir nėra įregistravęs objektų Vyriausybės nustatyta tvarka; 

10) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

10.    

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(23)

 

 

 

Argumentai:

Funkcijas pagal kompetenciją siūloma įgyvendinti valstybės sporto politiką įgyvendinančiai įstaigai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ (šiuo metu šias funkcijas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios nėra būdingos ministerijai).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sSportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius nustato Vyriausybė.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po sportininkui ar treneriui skirtos valstybės premijos išmokėjimo, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.“

3. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„6. Valstybės premijosas mokamos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.“

4. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 

 „7. Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

5. Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

11.    

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(24)

 

 

 

Argumentai:

Siūloma valstybės stipendijų dydžius ir sportininkų ratą, kuriems yra skiriamos valstybės stipendijos (Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys), svarstymą atidėti, siekiant sistemiškai peržiūrėti valstybės stipendijų dydžius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos loterijų 6 įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-825 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-826 priimtus pakeitimus bei Vyriausybės pavedimą iki 2022 m. vasario 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Funkcijas pagal kompetenciją siūloma įgyvendinti valstybės sporto politiką įgyvendinančiai įstaigai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ (šiuo metu šias funkcijas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios nėra būdingos ministerijai).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;

3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;

4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.“

2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:

1) olimpinių, žaidynių 1 vietos laimėtojai – 27 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

3) olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 bazinės socialinės išmokos dydžio; 

4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 bazinių socialinių išmokų dydžio;

5) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

6) pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio;

7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 9 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

8) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2, 3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 5 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.“

3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.“

4. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis 4 metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos.“

5. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„6. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po to sporto renginio tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriameose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po to sporto renginio tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriameose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“

6. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„7. Jeigu paskutiniaisiais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjęs vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sporto renginys, kuriame turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šį sporto renginį organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuriame pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent viename iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sporto renginių, kuriame jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sporto renginyje nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

7. Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„9. Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“

8. Pakeisti 24 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„10. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“

9. Pakeisti 24 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„12. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

10. Pakeisti 24 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„13. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

12.    

Seimo nariai

Jurgita Šiugždinienė

Virgilijus Alekna

Eugenijus Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vytautas Mitalas,

2021-12-29

1

(25)

 

 

 

Argumentai:

Funkcijas pagal kompetenciją siūloma įgyvendinti valstybės sporto politiką įgyvendinančiai įstaigai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ (šiuo metu šias funkcijas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios nėra būdingos ministerijai).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 8 papunktį ir jį išdėstyti taip: 

„8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„4. Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“

3. Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“

 

Pritarti

Žr. Komiteto teikiamą, pagal TD, STT pastabas ir kitus organizacijų pasiūlymus pakoreguotą, ir suredaguotą straipsnių redakciją.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2021-12-23

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, asociacijų ir Seimo narių grupės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

 

Pritarti iš dalies

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Nacionalinės sporto federacijų asociacijos siūlymui  studentų sporto judėjimą ir specialiosios olimpiados komitetą išbraukti iš aukšto meistriškumo sporto sistemos.

Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria.

Išbraukus šias dvi sritis iš aukšto meistriškumo sporto finansavimo, jos liktų be nuolatinio finansavimo šaltinio. Tiek studentų sportas, tiek specialioji olimpiada atitinka visus aukšto meistriškumo sporto kriterijus (išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui yra netaikomas reikalavimas dėl Pasaulinio antidopingo kodekso pripažinimo).

Pastebėtina, kad Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad ydinga praktika yra vienai organizacijai organizuoti konkursą. Atsižvelgiant į tai bei į Sporto įstatymo struktūrą, šios organizacijos negali būti išskirtos atskirai su tik joms vienoms taikomais atskirais kriterijais ar joms sukuriama atskira ministerijos finansavimo priemonė (biudžeto eilutė).

Taip pat svarbu, kad tiek studentų sporto atveju, tiek specialiosios olimpiados sportininkams įstatymas numato premijas, kurios yra skiriamos TIK aukšto meistriškumo sportininkams.

 

2.        

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas

2022-01-05

 

 

 

 

Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei LR Seimo narių pateiktus siūlymus, kuriems komitetas pritaria.

 

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti pagal Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas Komiteto patobulintam Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-533(2), Komiteto išvadai ir teikti įstatymo projektą Seimui svarstyti.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas

2022-01-07

 

 

 

P

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS“

 

Pritarti

 

2.        

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas

2022-01-07

1

 

 

 

Argumentai:

Seimo narių grupės teikiamu pasiūlymu siūloma steigti naują biudžetinę įstaigą, kuri būtų atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą. Papildomų lėšų šios įstaigos steigimui nereikės, nes jau 2022 m. biudžete yra numatyta papildomų lėšų sportui, keičiasi sporto finansavimo sistema, dalis funkcijų naujai biudžetinei įstaigai bus perduota iš šiuo metu sporto projektus administruojančių CPVA ir Švietimo mainų paramos fondo. Įstaigos steigimui pritaria Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, sporto bendruomenė.

Seimo narių grupės teikiamu pasiūlymu taip pat siūloma nustatyti naują finansavimo modelį – nacionalinių fizinio aktyvumo programų finansavimą. Šis pasiūlymas buvo aptartas su sporto organizacijomis ir jų ilgai lauktas, nes dalį fizinio aktyvumo veiklų tikslinga finansuoti ne per projektinį finansavimą, o programiniu būdu, tokiu būdu užtikrinant jų tęstinumą (pvz., Mokymo plaukti programa galėtų būti finansuojama ne projektiniu (kiekvienais metais iš naujo teikiant projektą Sporto rėmimo fondui), o programiniu būdu).

Seimo narių grupės pateikti pasiūlymai atliepia daugelio sporto organizacijų iškeltus klausimus, yra ne kartą diskutuoti Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje ir ministerijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę Sporto įstatymo straipsnių, siūloma Sporto įstatymą dėstyti nauja redakcija.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 1 str. dėstyti taip:

„1   straipsnis. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos sporto įstatymą Nr. I-1151 ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPORTO

ĮSTATYMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.

2. Šis įstatymas netaikomas karių sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu.

3. Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pasauliniame antidopingo kodekse.

2. Antidopingo organizacija – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“.

3. Aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape.

4. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

5. Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

6. Aukšto meistriškumo sporto programa arba nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto arba fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

7. Aukšto meistriškumo sporto specialistas (toliau – sporto specialistas) – asmuo, vadovaujantis sportininko aukšto meistriškumo sporto pratyboms. 

8. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ir vykdomos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).

10. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui.

11. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.

12. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.

13. Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

14. Fizinio aktyvumo specialistas – specialistas, vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

15. Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

16. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.

17. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti įstaiga, atliekanti nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijas bei įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.

18. Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

19. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.

20. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

21. Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.

22. Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

23. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.

24. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.

25. Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį.

26. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi.

27. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.

28. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritorijos administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.

29. Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.

30. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

31. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.

32. Treneris – aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.

 

3 straipsnis. Sporto principai

Sporto veikla grindžiama šiais principais:

1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;

2) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykstant sporto renginiui būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;

3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą ir užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais priemonių;

4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;

5) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;

6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;

7) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.

 

II SKYRIUS

SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS

 

4 straipsnis. Sporto sistema

Sporto sistema apima šias sritis:

1) fizinį aktyvumą;

2) aukšto meistriškumo sportą.

 

5 straipsnis. Sporto stebėsena 

1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą. Šio registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje

1. Seimas nustato sporto politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.

2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiems uždaviniams įgyvendinti skirtas nacionalines plėtros programas, jose nustato pažangos priemones.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą ir jame nustatant sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

4. Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)   administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų aukšto meistriškumo sporto programas;

2) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;

3) administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje;

4) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;

5)  teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas;

6)  skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus;

7)   atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavestas funkcijas.

6.  Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

7. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą.

 

7 straipsnis. Nacionalinė sporto taryba ir jos kompetencija

1. Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.

2. Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, poreikį organizuoti šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.

3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.

4. Nacionalinės sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

 

8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje

1. Savivaldybės taryba:

1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę sporto srityje;

2) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;

3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.

2. Savivaldybės vykdomoji institucija:

1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimą vietos lygmeniu bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą;

2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;

3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai;

4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones.

 

9 straipsnis. Organizacijos, plėtojančios fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą

1. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.

2. Gali būti steigiami sporto klubai, kurių tikslas – tenkinti interesus sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.

 

10 straipsnis. Sportininkų, trenerių ir teisėjų veikla

1. Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis.

2. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.

 

 

III SKYRIUS

FIZINIO AKTYVUMO IR SPORTO SPECIALISTAI, INSTRUKTORIAI

 

11 straipsnis. Teisė dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas

1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų.

2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi:

1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs reikiamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas.

3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:

1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas;

3) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.

4. Dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje.

5. Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas.

6. Fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.

7. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

IV SKYRIUS

SPORTAS ŠVIETIMO SISTEMOJE

 

12 straipsnis. Sporto organizavimas švietimo sistemoje

1. Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną.

2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.

3. Sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei veiklai.

5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

 

V SKYRIUS

SPORTO PRATYBOSE, SPORTO VARŽYBOSE, FIZINIO AKTYVUMO PRATYBOSE AR KITUOSE SPORTO RENGINIUOSE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATA IR SAUGUMAS

 

13 straipsnis. Asmenų sveikatos tikrinimas

1. Prieš nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti tam tikras sporto pratybas, šio asmens atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad nepilnametis asmuo pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.

 

14 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizavimo reikalavimai

1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.

2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, fizinio aktyvumo pratybose ir kitame sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, kad buvo supažindintas (supažindinti) su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas.

 

15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas

1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.

2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus. 

3. Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.

4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija.

5. Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti reikiamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti reikiamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios.

6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui.

7. Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: pateikdamas spausdintinę medžiagą, paskelbdamas juos interneto erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Papildomai organizatorius gali taikyti ir kitokias dalyvių ir žiūrovų informavimo formas.

8. Sporto varžybų, priskiriamų prie didesnės rizikos sporto renginių, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją asmens ir turto apsaugos veiklai vykdyti.

9. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.

10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje.

 

VI SKYRIUS

SPORTO FINANSAVIMAS

 

16 straipsnis. Sporto finansavimo šaltiniai

Sporto finansavimą sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) savivaldybių biudžetų lėšos;

3) kitos lėšos.

 

17 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų:

1) nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms;

2) nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams;

3) sporto bazių pagerinimo projektams. 

2. Nacionalinės fizinio aktyvumo programos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) vienyti ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) steigimo dokumente turi būti įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus;

4) skėtinė organizacija turi būti atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (valstybės biudžeto lėšos nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti neskiriamos pateikus nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą); 

5) skėtinė organizacija turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti;

6) skėtinė organizacija savo interneto svetainėje turi skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) einamųjų kalendorinių metų: metinio biudžeto sąmatą (išskiriant skėtinės organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę fizinio aktyvumo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.

3. Nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.

4. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

5. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus: 

1) projekto aktualumas ir svarba;

2) projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas;

3) projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas;

4) projekto valdymas.

6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus:

1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia jas komisijai;

2) viešųjų pirkimų būdu organizuoja ir atlieka programų atranką;

3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo programoms ir projektams įgyvendinti;

4) sudaro valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimo sutartis;

5) vykdo programų ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamose programose ir projektuose ir dėl jų priima sprendimus;

6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą įgyvendinus projektus; 

7) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl programų ir projektų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo; 

8) atlieka kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas. 

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti pagal šio straipsnio 6 dalį skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.

8. Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.

9. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną atstovą įtraukiami trijų valstybės institucijų, atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.

10. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

11. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijas, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių, tvirtina šio straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus ir specialiuosius vertinimo kriterijus, detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus bendruosius projektų vertinimo kriterijus.

12. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo, programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų atitikimo nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

13. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos savivaldybių tarybų nustatyta savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų  fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarka vykdo savivaldybei pateiktų fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.

 

18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir šio straipsnio 10 dalyje nurodyto subjekto pateiktai nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.

3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

4. Strateginių sporto šakų kriterijų, aukšto meistriškumo sporto programų ir nacionalinės antidopingo programos 4 metų laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į laikotarpį, trunkantį nuo vienų olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ar specialiosios olimpiados iki kitų tos pačios kategorijos žaidynių.

5. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

6. Į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktiems tarptautinių sporto varžybų projektams.

7. Tarptautinių sporto varžybų projektai atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:

1) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aktualumas ir svarba;

2) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų vieta sporto šakos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje;

3) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansinis ir ekonominis pagrindimas;

4) sporto bazės, kurioje vyks tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, būklė;

5) tarptautinės sporto šakos federacijos veikla, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai;

6) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sklaida;

7) partnerystė.

8. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.

9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo interneto svetainėje skelbia su tarptautinių sporto varžybų projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

10. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą.“

 

19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.

1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);

3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;

4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas – narė tarptautinės sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės sporto šakos federacijos), kuri:

a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;

b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;

c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;

d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas – su tarptautine sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);

5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;

6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;

7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;

8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) einamųjų kalendorinių metų: federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;

9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;

10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.

2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai ir turi atitikti šiuos kriterijus:

1) yra sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;

2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;

3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;

4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;

5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.

3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.

4. Nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.

 

20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą: 

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir jis yra nebaigęs jos atlikti;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nepasibaigęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

9) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams ar toms programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą projektui ar programai įgyvendinti.

 

21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus

1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti.

2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.

 

 

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS SKATINIMAS UŽ PASIEKTUS AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO LAIMĖJIMUS

 

22 straipsnis. Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus

Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

 

23 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus

1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius nustato Vyriausybė.

2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;

2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai neorganizuojami, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju;

3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;

4) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju;

5) specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

6) universiados 1–3 vietos laimėtoju.

3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.

4. Sportininkui ar (ir) treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirta valstybės premija nemokama, jeigu:

1) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2)šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laimėjimai buvo anuliuoti dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo.

5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.

6. Valstybės premijas moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.

7. Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

 

24 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka

1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;

3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;

4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.

2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:

1) olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 27 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

3) olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 bazinės socialinės išmokos dydžio; 

4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 bazinių socialinių išmokų dydžio;

5) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

6) pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio;

7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 9 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

8) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2, 3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 5 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.

3. Jeigu yra kelios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną valstybės stipendiją jo pasirinkimu.

4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į  švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.

5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją  jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į  švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos.

6. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).

7. Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjęs vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sporto renginys, kuriame turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

8. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:

1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam yra pritaikytos tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);

4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);

5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;

6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);

7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;

8) jis baigia sportininko karjerą;

9) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei.

9. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

10. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

11. Šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus, išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

12. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

13. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

25 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka

1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:

1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju;

3) paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra organizuojamos atrankos varžybos ir yra nustatyta kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra organizuojamos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju.

2. Sportininkas, pasiekęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį.

3. Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:

1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);

4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);

5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;

6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);

7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;

8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.

5. Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.

6. Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms.

7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.“

 

Pritarti

 

3.        

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas

2022-01-07

2

 

 

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 str. dėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 5 straipsnio redakcija:

„5 straipsnis. Sporto stebėsena 

1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka bei remdamosi Sporto registro duomenimis, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.

2. Žinybinio Sporto registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo įstaigos, ugdančios ir (ar) rengiančios sportininkus, ir sporto organizacijos duomenis Sporto registrui privalo teikti Sporto registro nuostatuose nustatyta tvarka.“

4. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 10 straipsnio redakcija:

„10 straipsnis. Sportininkų, trenerių ir teisėjų veikla

1. Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis.

2. Sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.

3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.“

5. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio redakcija:

„19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti

1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);

3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;

4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas – narė tarptautinės sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės sporto šakos federacijos), kuri:

a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;

b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;

c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;

d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas – su tarptautine sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);

5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;

6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;

7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;

8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) einamųjų kalendorinių metų: federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;

9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;

10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;

11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (valstybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti neskiriamos pateikus nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą);

12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.

2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai ir turi atitikti šiuos kriterijus:

1) yra sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;

2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;

3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;

4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;

5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.

3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.

4. Nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“

6. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 20 straipsnio redakcija:

„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą: 

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir jis yra nebaigęs jos atlikti;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nepasibaigęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

9) juridinis asmuo 12 mėnesių neteikia duomenų Sporto registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka ir nėra įregistravęs objektų Vyriausybės nustatyta tvarka; 

10) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams ar toms programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą projektui ar programai įgyvendinti.“

7. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 21 straipsnio redakcija:

„21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus

1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti.

2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.

3. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

8.  Sporto projektai, dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

9.  Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ir nurodytam laikotarpiui valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir tiems juridiniams asmenims, kurie pateikė fizinio aktyvumo projektus ar sporto bazių pagerinimo projektus, tačiau su jais valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartys dėl sporto projektų įgyvendinimo, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvo nutrauktos dėl šių sutarčių neįvykdymo su ta pačia valstybės institucija, priėmusia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams, ar netinkamo jų įvykdymo ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas.

10.  Aukšto meistriškumo sporto programos, kurioms buvo skirtos valstybės biudžeto lėšos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Kačinskaitė-Urbonienė, E. Rudelienė.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533(2).

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)