LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-05-24 Nr. XIVP-533
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu yra siūloma pakeisti 13 iš 25 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktoje „atrankos aukšto meistriškumo sporto varžybos“ sąvokoje, žodį „atrankos“, atsižvelgiant į šios sąvokos turinį, tiksliau dėstyti prieš žodį „varžybos“. Atitinkamai ši dalis, atsižvelgiant į abėcėlinį sąvokų dėstymą, keistina vietomis su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi.
3. Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia.
4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje ministro pareigos minimos nebe pirmą kartą, projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
5. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą, tačiau iš įstatymo nuostatų nėra aiškūs nei tokio registro paskirtis, nei jo objektas (objektai), nei steigimo tikslas. Atsižvelgiant į tai, kad šio registro steigimas numatytas įstatyme, pačiame įstatyme turėtų būti ir jo steigimo teisiniai pagrindai. Taip pat nėra aišku, kodėl valstybės sporto stebėsena remiantis Sporto registro duomenimis būtų pradėta vykdyti tik nuo 2023 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu pats registras būtų įsteigtas ir pradėtų veikti nuo šių metų liepos 1 d.
6. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, kuri įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., siūlytina atsisakyti formuluotės „Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą“, kadangi registro steigimas yra ne tęstinis, o vienkartinis veiksmas. Šis registras jau bus įsteigtas pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsigaliosiančias 2021 m. liepos 1 d. Siūlytina šiuo atveju palikti tik formuluotę „Žinybinio Sporto registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Be to, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „Sporto registro nuostatuose nustatyta tvarka (nes nuostatus, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, būtent ir tvirtins Vyriausybė).
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai tos pačios įstatymo nuostatos yra keičiamos atskiromis įstatymo projekto straipsnio dalimis, nustatant skirtingas šių straipsnio dalių įsigaliojimo datas, projekto lyginamajame variante pakeitimai turi būti nurodomi taip, kad būtų parodyta, kuo vėlesnis pakeitimas skiriasi nuo ankstesnio pakeitimo, o ne nuo šiuo metu galiojančios redakcijos, t.y., keičiamas aktualus teisės akto tekstas, su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais. Pastaba taikytina projekto 3, 7, 10 straipsnių lyginamiesiems variantams.
8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, ar fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, kurį sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos (iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų) fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti, ar, vis dėlto, šie projektai finansuojami 1) sudarius Sporto rėmimo fondą; bei 2) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti. Antruoju atveju taip pat reikėtų patikslinti iš kurių iš aukščiau nurodytų šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų lėšų turėtų būti skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti.
9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 ir 5 dalyse reiktų atskleisti formuluotės „sprendimai dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo“ turinį, nes tokia formuluotė įstatymuose nėra vartojama. Galbūt turimi omeny sprendimai dėl projektų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams įvertinimo.
10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punkte reikėtų nurodyti kokio pobūdžio sprendimus turi įgaliojimus priimti administruojančios įstaigos, vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą (įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą).
11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad „į komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai“, turinys nėra aiškus, nes nėra aišku, ar šia nuostata siūloma apriboti galimą valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, iš kurių skiriami atstovai, skaičių iki 3, ar siūloma nustatyti, kad ministras skiria tris atstovus iš valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad iš trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ministras skiria po vieną komisijos narį. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina.
12. Projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 8 dalyje nurodyto subjekto“, kadangi 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nėra nurodyti jokie subjektai (minėtasis subjektas nurodytas šio straipsnio 10 dalyje).
13. Pažymėtina, kad nėra aiškus nei projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą“, turinys, nei jos santykis su šiame straipsnyje reglamentuojamu aukšto meistriškumo sporto programų finansavimu valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu siekiama nustatyti, kad ministras nustato tam tikrus kriterijus, kuriuos ir tam tikrą laiką turi atitikti atitinkami subjektai, pretenduojantys į valstybinį finansavimą, tai įstatyme turėtų būti nustatyta aiškiai ir nedviprasmiškai.
14. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti tik du subjektai, projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ įrašytini žodžiai „studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar (ir) sporto šakų federacijų“.
15. Projekto 9 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 11 punkte reikėtų paaiškinti nuostatos „(išskyrus neigiamą išvadą)“ turinį ir jos santykį su reikalavimu pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų.
16. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas neturėtų būti tikslinamas, nurodant, kad sporto šakos federacijos steigimo dokumente turi būti nustatytas ne būtent tokios konkrečios trukmės valdymo organų narių kadencijos bei jų skaičius, bet maksimali valdymo organų narių kadencijos (kadencijų) trukmė bei laikotarpis tarp jų turi atitikti šiuos įstatyme įtvirtintus kriterijus. Pagal siūlomą reguliavimą, sporto šakos federacija niekada negalėtų gauti valstybinio finansavimo, jeigu jos valdymo organų narių kadencijos trukmė būtų, pvz., 1 arba 3 metai.
17. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis tobulintinas šiais aspektais.
17.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte vartojamoje formuluotėje „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už <...> korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas arba veikas, susijusias su <…>“ nurodyti ne nusikalstamas veikas, kurios apima tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus[1], bet būtent nusikaltimus.
17.2. Formuluotės „jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas“ turinys yra nesuprantamas. Baudžiamajame procese bausmė galėtų būti skiriama arba už baudžiamuosius nusižengimus, arba už šioje formuluotėje nurodytas „minėtas nusikalstamas veikas“, kurios projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčio kontekste baudžiamųjų nusižengimų neapima („minėtos nusikalstamos veikos“ apima tik sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir pan.). Be to, BK apskritai nenumato tokios kategorijos kaip „baudžiamieji nusižengimai už nusikalstamas veikas“. Dėl to siūlytina atskirame papunktyje aiškiai išvardinti, kokie baudžiamieji nusižengimai turimi omenyje.
17.3. Abejotina, ar vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo bausmės paskyrimo už baudžiamąjį nusižengimą momento, padėtų užtikrinti, jog valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti visais atvejais būtų skiriamos tik tiems juridiniams asmenims, kurių vadovų ar kitų projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų su juridiniu asmeniu susijusių asmenų reputacija baudžiamosios justicijos atžvilgiu yra nepriekaištinga. Pvz., įmanomos situacijos, kai juridinio asmens vadovui ar kitam asmeniui už baudžiamojo nusižengimo padarymą būtų skiriama dviejų metų trukmės laisvės apribojimo bausmė[2]. Dėl šios priežasties siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje numatomų apribojimų trukmę sieti ne su griežtai apibrėžtu laikotarpiu po bausmės paskyrimo, o su bausmės atlikimo trukme, t. y. ribojimai turėtų būti taikomi tol, kol juridinio asmens vadovas ar kitas su juridiniu asmeniu susijęs asmuo yra nebaigęs atlikti bausmės, paskirtos už atitinkamo baudžiamojo nusižengimo padarymą.
18. Remiantis projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunkčiu, valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negalėtų būti skiriamos, jeigu juridinio asmens vadovas ar kitas projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas asmuo „yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai“.
Pastebėtina, jog iš visų išvardintų administracinių nusižengimų tik už vienintelį administracinį nusižengimą – neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę (pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų konfiskavimą). Kita vertus, ANK 27 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog administracinio poveikio priemonės skiriamos ne atskirai, bet kartu su administracine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tikslinga projekte numatomus valstybės biudžeto lėšų skyrimo apribojimus sieti, be kita ko, su tam tikru terminu po administracinio poveikio priemonių skyrimo momento.
19. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 18 pastabą, tuomet projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis turėtų būti atitinkamai patobulintas.
19.1. Žodžiai „pritaikytos administracinio poveikio priemonės“ turėtų būti rašomi vienaskaitos forma.
19.2. Po žodžių „viešųjų pirkimų“ įrašytinas žodis „tvarkos“. Taip pat pastebėtina, kad administracinis nusižengimas – „viešųjų pirkimų [tvarkos] pažeidimas“ – iš visų kitų projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktyje išvardintų administracinių nusižengimų išsiskiria tuo, kad jo vienintelio lingvistinė konstrukcija nevisiškai sutampa su ANK 184 straipsnio pavadinimu, kuriame atitinkamas administracinis nusižengimas įvardijamas kaip „Viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, ir koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimas“.
19.3. Vietoje žodžių „ir nuo jų skyrimo“ įrašytini žodžiai „ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo“. Priešingu atveju, galėtų susidaryti įspūdis, kad vienerių metų terminas „nuo jų skyrimo“ apimtų tik administracinio poveikio priemones, o administracinės nuobaudos paskyrimas už atitinkamus administracinius nusižengimus galimybę gauti valstybės finansavimą įgyvendinant projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus projektus bei programas užkirstų neterminuotai. Toks teisinis reguliavimas nebūtų suderinamas su konstituciniu proporcingumo principu.
20. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje žodis „nesuėjęs“ keistinas į žodį „nepasibaigęs“.
21. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „įsigaliojimo“ keistinas į „įsiteisėjimo“.
22. Taip pat pažymėtina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatomas 10 metų terminas niekaip nediferencijuojamas atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, rūšį (pvz., neatsižvelgiama į tai, ar juridinis asmuo padarė nesunkų, ar sunkų nusikaltimą ir pan.). Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pažymima, kad „Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus (past. – pabraukta mūsų): ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai)“.
23. Šios išvados 17-22 pastabos taikytinos ir projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a-c papunkčių bei 8 punkto atžvilgiu.
24. Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas dėstytinas taip: „juridinis asmuo neteikia duomenų Sporto registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis, įgalinantis konstatuoti, kad, vis dėlto, tik pakankamai ilgai trunkamas įpareigojimų pagal registro nuostatus nevykdymas yra pagrindas stabdyti tam tikro projekto valstybinį finansavimą.
25. Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 27 punktą, teisės akte nenurodoma, iki kada galioja tam tikra redakcija. Todėl projekto 14 straipsnio 3 ir 5 dalys brauktinos.
26. Projekto 14 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas“ įrašytina formuluotė „pagal šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 11 dalyje prieš žodžius „toliau mokamos“ įrašytini žodžiai „perskaičiuojamos ir“.
27. Projekto 14 straipsnio 14 dalyje yra nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 4 ir 7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 14 straipsnyje yra numatyti skirtingi šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo terminai, svarstytina, ar nebūtų tikslinga ir šių nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki atitinkamų šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo terminų.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]