LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51, 106 IR 322 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-4835
2020-06-17 Nr. 102-P-24
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Institucijų atstovai: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Simonas Mikšys.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-13 |
4 |
2 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 4 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 2 dalies taisyklė, pagal kurią gynėjo neatvykimas nekliudytų nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą laiką, diskutuotina. Vadovaujantis galiojančios redakcijos BPK 245 straipsnio 1 dalimi ir 250 straipsnio 1 dalimi, tada, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi gynėją, to gynėjo neatvykimas į teismo posėdį visais atvejais užkerta kelią bylos nagrinėjimui (tiek tada, kai gynėjas byloje dalyvauja esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, tiek tada, kai tokių pagrindų nėra). Tuo tarpu, priėmus projektu siūlomus BPK 322 straipsnio 2 dalies pakeitimus, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynėjo nedalyvavimas nebebūtų kliūtis nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje projekto 4 straipsniu keičiamoje BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti sprendžiami iš esmės lygiai tie patys teisės ir fakto klausimai, kurie sprendžiami ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Į bylų nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose „supanašėjimą“ atkreiptas dėmesys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „<...> apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot. novum judicium)”[1]. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šios dvi baudžiamojo proceso stadijos turi daug panašumų, teigtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo, kuris pateisintų aptariamos procesinės garantijos susiaurinimą būtent nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. |
Pritarti |
Komitetas bendru sutarimu atsisakė iniciatorių siūlomo Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 322 straipsnio pakeitimo, todėl iš projekto išbraukiamas 4 straipsnis, kuriuo buvo keičiamas BPK 322 straipsnis, taip pat iš projekto pavadinimo išbraukiamas skaičius „322“, ir iš projekto 5 straipsnio (naujai pernumeravus – 4 straipsnio) išbraukiama 4 dalis „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Klausymų metu dėl BPK 322 straipsnio iniciatorių siūlomos nuostatos nebuvo pasiekta bendros nuomonės, todėl buvo palikta nuspręsti Komitetui. Komitetas mano, kad turi būti užtikrintas rungimosi principas ir gynyba apeliacinėje instancijoje, todėl kaip ir prokuroro, taip ir advokato (gynėjo) dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje teigiama, kad „rungimosi principas traktuojamas kaip teisingo (sąžiningo) proceso principo elementas – teisė į sąžiningą procesą reiškia ir teisę, kad bylos nagrinėjimas vyktų ginčo, prieštaravimo sąlygomis (angl. adversarial procedure) užtikrinant šalių „ginklų lygybę“[1]. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra privalomas, manytina, kad iš galiojančios redakcijos BPK kylantis draudimas nagrinėti bylą neatvykus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynėjui yra viena iš garantijų, padedančių užtikrinti EŽTT minimą „ginklų lygybę“, kadangi gynėjas (advokatas), būdamas profesionaliu teisininku, sudaro atsvarą valstybinio kaltinimo funkciją vykdančiam prokurorui, kuris irgi yra profesionalus teisininkas. Juo labiau, gerai veikianti BPK norma, atitinkanti Konstitucijos 31 straipsnį ir užtikrinanti žmogaus teises baudžiamajame procese neturėtų būti keičiama, – pažymėjo Komitetas. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-13 |
5 |
1 |
|
2. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. |
Pritarti |
|
|
3. |
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-05-13
|
* |
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51, 106 IR 322 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4835 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4835 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4835(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu).
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Julius Sabatauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-4835(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė