LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO
ĮSTATYMo projekto XIVP-1056 (4)
2022-03-09
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas, komiteto biuro, patarėjai Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; kviestieji asmenys: Seimo narė Morgana Danielė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, teisėkūros grupės patarėjas Marius Mulma, Policijos departamento atstovai: Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: |
|
|
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
2 |
6 |
|
|
1. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje esantį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimą siūlytina dėstyti taip: „Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, kurio elgesys kelia pagrįstą įtarimą, kad gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje“. |
Nepritarti |
Pritartina Policijos departamento atstovų (toliau – PD) nuomonei. PD nuomonė: „Siūlomam sąvokos pakeitimui nepritartina, nes ji susiaurina pareigūnų galimybes vertinti smurto rizikos faktą. Ne tik iš elgesio bus vertinama, gali asmuo panaudoti smurtą ar ne“. Žmogaus teisių komiteto (toliau-ŽTK) papildymas. Vertinimui reikšmės gali turėti asmens būdo bruožai, jo veiksmų sistema, elgsena ilguoju laikotarpiu, anksčiau fiksuoti nusižengimai ar nusikalstama veika ir t.t. Esama apibrėžtis patvirtinta Terminų banke. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
2 |
8 |
|
|
2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.” Pastebėtina, kad įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti siekiantis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą juridinis asmuo, o ne jo teikiama paslauga - specializuota kompleksinė pagalba. Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas yra reglamentuojamas nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus” įrašyti žodžius „kaip tai nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje.“ |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
2 |
9 |
|
|
3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje įtvirtinti specializuotos kompleksinės pagalbos centro apibrėžtyje siūlytina išbraukti žodį „akredituotas”, o vietoje žodžių „organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis” įrašyti žodžius „kuriam šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka suteikta teisė teikti”. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnį, jame nurodytiems juridiniams asmenims suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, o ne teisė organizuoti, koordinuoti ir (ar) teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. |
Pritarti |
Atkreipiamas dėmesys į 2 str. 8 d., iš kurios logine seka galima būtų suprasti, kad pagalbos teikimas apima ir šios pagalbos organizavimą ir koordinavimą. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
3 |
|
1 |
|
4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, jog bendradarbiavimas – tai „svarbus <...> bendradarbiavimas“. Kurio nors dalyko apibrėžimas idem per idem (tas pats per tą patį) yra ydingas. Todėl siūlytina bendradarbiavimo principo paaiškinime išbraukti žodžius „svarbus“ ir „bendradarbiavimas ir“. |
Pritarti |
Siūloma
formuluotė: „bendradarbiavimo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje
prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant
specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
3 |
|
4 |
|
5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turi „lygias teises dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veikloje“. Neaišku, kokiu būdu nurodyti asmenys galėtų dalyvauti „prevencijos veikloje“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, „Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas.“ Taigi prevencijos veiklą vykdo atitinkamos organizacijos, bet ne patiriantys ar patyrę smurtą asmenys. Jeigu turima omenyje, jog taikant prevencijos priemones smurtą patiriantys ar patyrę asmenys negali būti diskriminuojami, tai projekto nuostata atitinkamai taisytina. |
Pritarti iš dalies |
Dalyvavimas vykdomose prevencinėse veiklose nėra atitikmuo tokių veiklų organizavimui ir vykdymui. Pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos (NVO) taiko smurto artimoje aplinkoje atpažinimo priemones, kur dalyvauja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys, t. y. jie išklauso smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kursą. Siūloma patikslinta formuluotė: „4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, lygias teises dalyvauti jiems pritaikytų vykdomų smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių veikloje;“ |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
3 |
|
7 |
|
6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo principą, pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, galimybė užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę likti gyvenamojo vietoje būtų galima tik apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte prieš žodžius „pilnamečiams smurto artimoje“ įrašyti žodžius „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims paskyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – apsaugos nuo smurto orderis),”. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, joje paliekant tik sutrumpintą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pavadinimą. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
4 |
1 |
3,4 |
|
7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos dėl specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisytinos. Akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga, kaip, beje, ir nustatyta nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje – juridiniam asmeniui, kuris atitinka 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išduodamas sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių „specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo“ siūlytina įrašyti žodžius „sprendimo teikti specializuotą kompleksinę pagalbą išdavimo tvarkos“, o 4 punkte – vietoje žodžių „akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą“ įrašyti žodžius „išduoti sprendimus teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“. |
Pritarti |
Jei būtų nuspręsta pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- SADM) nuomonei, reikėtų nuosekliai tikslinti įstatymo nuostatas, suteikiant pilną aiškumą, kad pagalba akredituojama SADM išduodant leidimus teikti specializuotą kompleksinę pagalbą šio įstatymo 16 str. reikalavimus atitinkantiems juridiniams asmenims. SADM atitinkamų formuluočių nepateikė. TD pasiūlytas variantas yra tikslus nuosekliai dėstomos teisinės minties, teisinio aiškumo aspektu. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
4 |
2 |
1 |
|
8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio „vyrų“ įrašytinas žodis „teisių“. |
Pritarti |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
4 |
8 |
3 |
|
9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių „kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio“ įrašytinas žodis „įpareigojimų“. |
Pritarti |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
4 |
12 |
7 |
|
10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 7 punkte neaiški skliaustuose įrašyta formuluotė „veiklos vykdymo teritorijų adresai“. Neaišku, ar turima omenyje juridinio asmens buveinės adresas, ar jo veiklos teritorija (teritorija, kurioje juridinis asmuo vykdo veiklą). Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. |
Pritarti |
Laikantis teisinio reglamentavimo nuoseklumo,
terminų vartojimo kituose įstatymuose, siūloma tikslinti į „veiklos vykdymo |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
3 |
|
|
11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:“, o 8 dalyje : „Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento <...>“. Neaišku, kas būtų laikoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momentu ir kur šis momentas fiksuojamas. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. |
Nepritarti |
Policijos departamento nuomone, Teisės departamento pastabai nepritartina, nes: „Sistemiškai vertinant kitas su orderio skyrimu susijusias nuostatas yra aišku, kada ir kaip skiriamas orderis, koks jo galiojimo laikas ir pan. Šiuo atveju akcentuojama, nuo kada, skyrus orderį, asmeniui atsiranda pareiga laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Sprendime skirti apsaugos nuo smurto orderį bus fiksuojama orderio skyrimo diena ir laikas.“ ŽTK pastaba. Įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta: „4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: <...>.“ |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
3 |
4 |
|
12. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas „nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu”. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant apsaugos nuo smurto orderio sąvoką yra nurodyta, kad šiuo orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, bet ir su kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Nurodytų projekto nuostatų tarpusavio nesuderinamumas turėtų būti ištaisytas. |
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
4 7 |
1,2 |
|
13. Kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057(2)) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų „nesilaikymą”. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose žodis „nevykdymą” keistinas į „nesilaikymą”. Analogiškai turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies formuluotė „pažeidęs jam nustatytus apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus”, ją išdėstant taip: „nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų”. |
Pritarti |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
4 |
2 |
|
14. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Tačiau nėra aišku, kada ir kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio. Projektą reikėtų papildyti nurodyta nuostata. |
Pritarti iš dalies |
PD pastaba (siūlymas). „Pažymėtina, kad policijos pareigūnui priėmus sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio, atskiro (formalizuoto) dokumento nebus. Smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo bus žodžiu informuojamas, kad konkrečiu atveju apsaugos nuo smurto orderis nebus skiriamas.“ ŽTK nuomone, dėl teisinio aiškumo reikia nustatyti smurto pavojų patiriančio asmens informavimo tvarką. Informavimas apie sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto artimoje orderio reikalingas, siekiant, kad smurto pavojų patiriantis asmuo tinkamai suprastų savo teises ir pareigas, tačiau pritartina siekiui mažinti biurokratinę naštą policijos pareigūnams ir nereikalauti šiuo atveju griežtai formalizuoto dokumento. Todėl atitinkamai siūloma keisti 8 str. 4 d.:
„4. Policijos
pareigūnas apie 2)
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
4 |
4 |
|
15. Siekiant teisinio aiškumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkto konstrukcija „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus” keistina į „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus“. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
4 |
4 |
|
16. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte taip pat siūloma nustatyti, kad „Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti”. Manytina, jog žodžiai „jei jis sutinka ją gauti” yra pertekliniai, nes prieš tai vartojamas žodis „pasiūlyti” akivaizdžiai rodo, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neturėtų teisinės pareigos sutikti su jam siūloma specializuota kompleksine pagalba. |
Nepritarti |
Pritartina SADM pastabai: „Žodžiai „jei jis sutinka ją gauti“ nebrauktini dėl teisinio aiškumo ir sutikimo gauti pagalbą fiksavimo momento, kuris yra aktualus tiek užtikrinant statistikos apie pagalbos atsisakiusius pagalbos asmenis rinkimą, tiek ir užtikrinant tinkamą Direktyvos 2012/29/ES bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimą smurto artimoje aplinkoje atvejais.“ |
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
8 |
9 |
|
|
17. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.” Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimu, jų paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Siūlytina vertinamos nuostatos atsisakyti arba vietoje jos nustatyti, jog nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais. |
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
10 |
|
|
18. Iš nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokiam laikotarpiui galėtų būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis, jeigu, pvz., policijos pareigūno skirtą ir keletą dienų galiojusį orderį apylinkės teismas panaikintų, o apygardos teismas nuspręstų, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti orderį yra nepagrįstas. Galbūt būtų tikslinga projekte aiškiai įtvirtinti, kad bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dėl to paties faktinio pagrindo trukmė negali būti ilgesnė nei 15 dienų. |
Pritarti |
9 str.10 dalį išdėstyti taip: „10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dėl to paties faktinio pagrindo trukmė negali būti ilgesnė nei 15 dienų.“
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
1 |
|
|
19. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje po žodžių „sprendimo priėmimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“, o vietoje formuluotės „per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti apylinkės teismui“ įrašyti formuluotę „gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.“ |
Pritarti |
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
3 |
|
|
20. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami šie sprendimai: 1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį; 2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį; 3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokį sprendimą turėtų priimti skundą gavęs policijos padalinys, jeigu skundas būtų paduotas praleidus 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą. Neaišku, ar nurodytas terminas yra naikinamasis, ar jis gali būti atnaujintas. Jeigu terminas gali būti atnaujintas - kas ir kokiais atvejais priima dėl to sprendimą. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardintas pareigūnas, kuris įgaliotas priimti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, taip pat, kokia tvarka sprendimai priimami. |
Pritarti |
Siūlytina papildyti 9 str. 1 d. nuostata, kad „skundas pateiktas praleidus skundo pateikimo terminą, nenagrinėjamas“ 9 str. 3 d. dėstyti taip: „3. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas nuo skundo gavimo policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas gali priimti vieną iš šių sprendimų: <...>.“ |
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
|
|
|
|
21. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis papildytina fraze „ir apie tai informuojamas skundą pateikęs asmuo“. |
Pritarti |
|
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
7 |
|
|
22. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis redaguotina, pirmiausia nustatant suinteresuoto asmens teisę skųsti policijos padalinyje priimtą sprendimą, po to – nustatyti skundo pateikimo terminą ir tvarką. Tai nustačius, atskiru sakiniu nustatyti policijos padalinio pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoti skundą apylinkės teismui, pateikiant visą turimą informaciją apie įvykį. |
Pritarti |
Siūlytina formuluoti taip: „7. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus sprendimus gali skųsti sprendimą priėmusiam policijos padaliniui neviršydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Skundą gavęs policijos padalinys ne vėliau kaip kitą dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį perduoda apylinkės teismui kartu su visa turima informacija apie įvykį.“ |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
9 |
|
|
23. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį siūlytina papildyti, po kablelio, fraze „kiti suinteresuoti asmenys“, o paskutiniame sakinyje vietoje žodžio „subjektai“ įrašyti žodį „asmenys“. |
Pritarti |
|
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
10 |
|
|
24. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje išbrauktini žodžiai „jo advokatas (atstovas)“. Advokatas atstovauja skundą teikiantį asmenį šio asmens prašymu, bet pats neturi savarankiškos teisės pateikti skundą. Be to, vertinamoje dalyje vietoje žodžių „nuo reikiamos medžiagos gavimo” įrašytini žodžiai “nuo bylos gavimo”. |
Pritarti |
|
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
11 |
|
|
25. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad „Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”. Pastebėtina, kad skundų nagrinėjimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas suponuoja, jog skundus apygardos teisme nagrinėtų 3 teisėjų kolegijos (Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Mūsų nuomone, nagrinėjant skundus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo bendra taisyklė dėl apeliacinius skundus nagrinėjančių teisėjų skaičiaus šiuo atveju turėtų negalioti, nes orderio skyrimo/neskyrimo pagrįstumo klausimas yra gerokai paprastesnis lyginant su klausimais, kurie sprendžiami apeliacinės instancijos teisme baudžiamosiose bylose (klausimai dėl kaltinimo pagrįstumo, paskirtos bausmės dydžio ir pan.). Dėl to siūlytina projekte nustatyti, kad šiuo atveju skundus apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas. |
Pritarti |
Įstatymo 9 str. papildomas nauja dalimi apie bylą nagrinėjančių teisėjų skaičių ir atitinkamai pakeičiama po ja sekančių dalių numeracija. |
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 |
(13)14 |
|
|
26. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Ši nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad įtvirtinus siūlomą normą, gali susidaryti tokia teisinė padėtis, kai sprendimas dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo negalės būti priimtas ne dėl jo panaikinimą lemiančių priežasčių, o dėl to, kad nebus išspręstas pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad, priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, asmens patirtos išlaidos dar gali būti nežinomos, jas patyręs asmuo dar gali neturėti visų patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl aptariama nuostata galėtų trukdyti tinkamai įgyvendinti apsaugos nuo smurto orderio paskirtį. |
Pritarti |
Siūloma 9 str. 14 dalį papildyti po žodžio „atlyginimo“ įrašant sakinį: „Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių žalos atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“. |
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
9 10 |
1 1 |
2,8 |
|
27. Išanalizavus nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose bei nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomą teisinį reguliavimą lieka neaišku, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo turėtų teisę apskųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį. Antai nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose kategoriškai formuluojama, kad šie asmenys galėtų skųsti išimtinai tik sprendimus neskirti orderio, o nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „<…> smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti <…> gali skųsti apylinkės teismui”. Manytina, jog šis tarpusavio prieštaravimas turėtų būti pašalintas. |
Pritarti |
Siūlytina atsisakyti nuostatos, leidžiančios smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui skųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį. Pastebėtina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo nėra apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų tiesioginis subjektas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad asmens apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje yra visuomenės intereso dalykas. Siūloma 9 str. 1 d. formuluoti taip: „1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.“ |
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
10 |
1 |
7 |
|
28. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad šio asmens statusas turėtų būti siejamas su atvejais, kai smurtas dar nėra panaudotas, tačiau yra rizika, kad jis gali būti panaudotas ateityje. Dėl to manytina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turėtų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, formuluojama per siaurai – t. y. teisė nesusitikti turėtų galioti ir tais atvejais, kai smurtas jau yra galimai panaudotas ir yra atliekamas tyrimas siekiant nustatyti, ar smurtą galimai panaudojęs asmuo yra kaltas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėstyti taip: „nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu ar asmeniu, kuris yra galimai panaudojęs smurtą artimoje aplinkoje, įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;”. |
Pritarti |
|
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
12 |
1 |
|
|
29. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo V skyriaus pavadinime nurodoma, kad projekto nuostatomis siekiama reglamentuoti tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių, tiek smurtą patyrusių asmenų apsaugos nuo smurto organizavimą. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą, tačiau nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnų veiksmai, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, siejami išimtinai su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, esant nusikalstamos veikos požymių. Taigi neaiškus 12 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „padarytos nusikalstamos veikos požymių“, siekiant ją suderinti su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais, keistina į „galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tobulinti 12 straipsnio 1 dalį, pradedant ją, pvz., taip: „Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir: 1) nenustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo; 2) nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą.“ Toliau kaip projekto tekste, atitinkamai suredagavus. |
Pritarti iš dalies |
Policijos departamento nuomone, Teisės departamento pastabai nepritartina, nes: „Jei yra nusikalstamos veikos požymiai – pradedamas ikiteisminis tyrimas; jei tokių požymių nėra – ikiteisminis tyrimas nebus pradedamas ir, vadovaujantis kitomis šio įstatymo nuostatomis, bus sprendžiamas klausimas dėl orderio skyrimo. Manytina, kad taip, kaip teisininkai siūlo išskaidyti straipsnį, nereikia, nes 8 str. aiškiai nustatyta orderio skyrimo tvarka, BPK irgi nustato, kokiais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas.“ „Dėl pastebėjimo „galimai padarytos nusikalstamos veikos“ per nekaltumo prezumpcijos prizmę. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, kad asmuo jau yra kaltinamas, jis tampa įtariamuoju tik ir šita sąvoka tikrai nesusijusi. Gali būti ir tokių situacijų, kai įtarimai apskritai nebus pareikšti. Be to, ir Generalinio prokuroro rekomendacijose yra aiškiai išskirti keli atvejai, t. y. vienas, kai yra informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas, bet atliekamas informacijos patikslinimas, ir kitas atvejis, kai visgi yra nusikalstamos veikos požymiai, tokiu būtent atveju be jokių patikslinimų pradedamas ikiteisminis turimas. Manytina, koreguoti nereikia.“
ŽTK pastaba. Pritarti Teisės departamento pastabai, tačiau atsižvelgti į Policijos departamento siūlymą nevartoti žodelio „galimai“ kaip perteklinio, nes aptariamame kontekste kalbama ne apie padarytą nusikalstamą veiką, bet apie fiksuojamus nusikalstamos veikos požymius. |
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
14 |
|
|
|
30. Pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, specializuotą kompleksinę pagalbą gali gauti ir dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai. Tuo tarpu vadovaujantis nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, specializuotos kompleksinės pagalbos centras paslaugas teikia tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Projekto nuostatos nedera tarpusavyje, todėl tobulinant projektą reikėtų jas suderinti. |
Pritarti |
Patikslinta 14 str. 1 d. formuluotė: „1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis.“ |
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
15 |
|
|
|
31. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnis taisytinas, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu. Šioje išvadoje jau minėta, kad akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga. Be to, projekte nėra nuostatų, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų akredituojama, kuo akredituota specializuota kompleksinė pagalba skiriasi nuo specializuotos kompleksinės pagalbos. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje yra nustatoma, kokia tvarka suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, bet ne akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisyklės negali būti nustatytos poįstatyminiu teisės aktu, nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, vertinamo straipsnio pavadinime siūlytume išbraukti žodžius „akreditavimas ir“, o 1 ir 2 dalių atsisakyti. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata iš dalies atkartoja nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, o 2 dalis – nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą. |
Pritarti |
14 str. 3 d. sakoma: „Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar pilnamečiams smurtą patyrusiems asmenims organizuoja ir teikia taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų individualius ir specialiuosius poreikius <...>.“, o 15 str. 1 d. sakoma „Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo tikslas – užtikrinti kokybiškos, prieinamos ir efektyvios pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą patyrusiems asmenims teikimą atsižvelgiant į asmens individualius ir specialiuosius poreikius.“ Todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl reikalinga 15 str. 1 dalis, jei prievolė atsižvelgti į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų individualius ir specialiuosius poreikius teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą jau nustatyta 14 str. 3 dalyje. |
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
15 |
3 |
|
|
32. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šiame įstatyme numatyta specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.“ Finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima teisės aktus dėl <...> valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų finansuojama savivaldybių biudžetų ir Europos struktūrinių fondų lėšomis. Pastebėtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrams finansavimas skiriamas pagal šių centrų sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga – pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga organizuoja specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti skiriamų lėšų naudojimo sutarčių sudarymą su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais. Atsižvelgdami į nurodytas nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos teisinį statusą, manytume, kad nurodytose sutartyse galėtų būti aptariama tik finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka. Todėl projektas pildytinas nuostatomis dėl specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo iš kitų įstatyme nustatytų šaltinių tvarkos. |
Pritarti iš dalies |
SADM pastaba. Įstatymo projekto tikslas yra reglamentuoti specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti valstybės biudžeto lėšų skyrimą, kuris užtikrins specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą, tačiau įstatymas nedraudžia ir aiškiai nurodo, kad akredituoti juridiniai asmenys gali gauti lėšas ir iš kitų šaltinių, pvz., jei juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, jis gali papildomas lėšas gauti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nustatyta tvarka. Papildomai pastebėtina, kad analogiška norma jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo 7 str. 1 d. ŽTK pastaba. Siekiant aiškumo, projekto 15 str. 2 dalyje po „Finansavimas“ reikėtų rašyti „valstybės biudžeto lėšomis“ (1 dalyje nurodomi ir kiti šaltiniai, tačiau toliau nustatoma tik finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka). |
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
16 |
5,6,7,8,9,10,11 |
|
|
33. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 5-11 dalys tobulintinos atsižvelgiant į tai, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama priimant atitinkamą administracinį aktą – sprendimą, todėl nuostatos dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo, keistinos į nuostatas dėl sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimo sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo. |
Pritarti |
|
|
34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 |
2,3 |
|
|
Pagr.įst. |
34. Projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu, taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų ir 15 straipsnio. Projekto 2 ir 3 straipsniuose vietoje formuluotės „specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas“ vartotina formuluotė „teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas“, vietoje formuluotės „teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą“ – „teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“. |
Pritarti |
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Andrius Navickas 2022-03-07 |
2,3 |
|
|
Pagr. Įst. |
Argumentai: Siekiant tinkamo pasiruošimo įstatymo įgyvendinimui, siūloma atitinkamai koreguoti įstatymo 2 straipsnį „Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas pereinamuoju laikotarpiu“ ir įstatymo 3 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, pakeičiant numatytas įstatymo straipsnių ir naujos redakcijos įstatymo įgyvendinimo datas.
|
Pritarti |
Balsavo: „už“ – 4, „susilaikė“ – 3. |
|
1.1 |
|
2 |
|
|
Pagr.įst. |
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 2 straipsnį „Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas pereinamuoju laikotarpiu“ ir jį išdėstyti taip: „1. Teisė teikti specializuotą
kompleksinę pagalbą pradedama suteikti 2. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus: 1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio; 2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai; 3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą ir šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą; 4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus teisių srityje, patirtį; 5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patirtį; 6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai. 3. Siekianti teikti
specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo
ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro
nustatytos formos rašytinį prašymą nuo 4. Socialinės apsaugos ir darbo
ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 3
dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos įvertina, ar siekianti teikti
specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos
įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti
specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 5. Sprendimas dėl teisės teikti
specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 6. Teisė nuo 1) gavus specializuotos
kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę nuo 2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai.“ 7. Sprendimus dėl teisės teikti
specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. |
Pritarti |
|
|
1.2 |
|
3 |
|
|
Pagr. Įst. |
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 3 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus 2
straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2. Šio įstatymo 2 straipsnis
galioja iki 3. Socialinės apsaugos ir darbo
ministras iki 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus
reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos
policijos generalinis komisaras, savivaldybių vykdomosios institucijos,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, asmens sveikatos priežiūros
įstaigos, švietimo įstaigos iki 5. Teisė teikti specializuotą
kompleksinę pagalbą suteikiama ir specializuota kompleksinė pagalba teikiama
nuo 6. Jeigu |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
|
|
|
|
Argumentai: Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tarp asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, moterys 2016 m. sudarė 80 proc., 2017 m. – 77 proc., 2018 m. – 78 proc., 2019 – 77 proc. 2020 m. – 77 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 8 iš 10 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys. Smurtas artimoje aplinkoje įgauna sunkių, t. y. ne tik fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir gyvybei pavojingų formų, kai yra taikomi prievartinės galios ir kontrolės mechanizmai. Šie mechanizmai dažnai yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens lytimi (pavyzdžiui, pasitelkiant lyčių stereotipus manipuliuojama teisėsaugos sistema, siekiant sumenkinti smurto žalą). Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio normų mūsų visuomenėje. Tik taikant tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones, galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis, užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Būtent dėl to yra tikslinga smurto lyties pagrindu sąvoką įtvirtinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, aiškiai nurodant, kad ne visi, tačiau didelė dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra smurto lyties pagrindu atvejai. Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka nėra perteklinė. Nors smurtas artimoje aplinkoje gali būti nukreiptas tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus ir vaikus, tik įvardijus egzistuojančią statistinę disproporciją tarp lyčių bus galima parinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurto artimoje aplinkoje nepageidaujama reiškiniui spręsti ir užkardyti, vykdyti šio nepageidaujamo reiškinio prevenciją. Būtent tokių – tikslinių – priemonių stoka kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto artimoje aplinkoje masto, kai fiksuojama beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus per metus ir šis skaičius turi tendenciją augti. Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka yra neutrali lyčiai. Tokia formuluotė pasirinkta nurodant, jog nuo smurto lyties pagrindu gali nukentėti ir vyrai, jei prieš juos yra smurtaujama dėl įprastai su vyriška lytimi asocijuojamų visuomenės lūkesčių ar stereotipų (pavyzdžiui, kad vyras turi būti fiziškai ir emociškai stiprus, „nepalaužiamas“). Papildomai pažymėtina, kad pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekiama įtvirtinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, toks reikalavimas padidintų specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą. Pasiūlymą įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka įvairiuose įstatymo projekto svarstymo etapuose palaikė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei įstatymo parengimo ir svarstymo procesuose aktyviai dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos, būtent – Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Vilniaus moterų namai, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.
|
Pritarti |
Balsavo: „už“ – 5, „prieš“ – 2. |
|
2.2 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
1 |
2 |
|
|
Pasiūlymas: Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.“
|
Pritarti |
|
|
|
|
2 |
8 |
|
|
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma.“
Buvusias 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis.
|
Pritarti |
|
|
2.3 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
3 |
5 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paslaugų pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą ir smurto lyties pagrindu pobūdį.“ |
Pritarti |
|
|
2.4 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
1 |
5 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) inicijuoja ir finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto, įskaitant smurtą lyties pagrindu, požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus” |
Pritarti |
|
|
2.5 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
1 |
6 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temomis;” |
|
|
|
2.6 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
1 |
7 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) konkurso būdu finansuoja tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;” |
Pritarti |
|
|
2.7 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
2 |
1 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir ją išdėstyti taip:
„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;” |
Pritarti |
|
|
2.8 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
6 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės – asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.” |
Pritarti |
|
|
2.9 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
8 |
1 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) organizuoja policijos pareigūnų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencijos, jos atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;” |
Pritarti |
|
|
2.10 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
9 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“ |
Pritarti |
|
|
2.11 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
10 |
|
|
Pakeisti 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra organizuoja mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus prokurorams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“ |
Pritarti |
|
|
2.12 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
4 |
11 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais ir Oficialiosios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu.“ |
Pritarti |
|
|
2.13 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
16 |
1 |
4 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant
specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims
arba veiklos žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, |
Pritarti |
|
|
2.14 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
16 |
1 |
5 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį;” |
Pritarti |
|
|
2.15 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
2 |
2 |
4 |
Pgr.į. |
Pakeisti VII skyriaus „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus teisių srityje prevenciją, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;“ |
Pritarti |
|
|
2.16 |
Seimo nariai: Morgana Danielė, Laima Nagienė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08 |
2 |
2 |
5 |
Pagr įst. |
Pasiūlymas: Pakeisti VII skyriaus „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims patirtį;“ |
Pritarti |
|
|
3 |
Seimo nariai Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Guoda Burokienė, Linas Jonauskas, Liudas Jonaitis, Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas 2022-03-08 |
|
|
|
|
Argumentai: Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą, atkreipdama dėmesį kad pagrindinio Žmogaus teisių komiteto 2022 m. sausio 7 d. išvadose buvo pritarta formuluotei, kurioje nurodyta, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turėtų būti suteikta nevyriausybinei organizacijai ir teikiame išsamius argumentus: Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje[1] pažymima, kad <...> valstybės narės turėtų skatinti įsitraukti į šios srities veiklą pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant su nusikaltimų aukomis dirbančias pripažintas ir aktyvias nevyriausybines organizacijas, ir su jomis glaudžiai bendradarbiauti visų pirma politikos formavimo iniciatyvose <...>. Asociacija įsitikinusi, kad paliekant Įstatyme 16 straipsnio 1 dalyje įvardintas tik teikiančias šią pagalbą nevyriausybines organizacijas, ji būtų teikiama kokybiškai, efektyviai, būtų remiamasi dešimties metų patirtimi teikiant pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Dar kartą akcentuojame, kad šiai formuluotei pritarė Žmogaus Teisių komitetas. Toks pagalbos modelis yra pasitvirtinęs ir veikia, todėl raginame daugiau pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis. 2020-2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių pažymima, kad itin svarbus glaudus nacionalinių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines paramos aukoms organizacijas, bendradarbiavimas ir sąjungos,[2] siekiant sukurti atsparesnę ir smurto netoleruojančią visuomenę. Mūsų visų tikslas – šviesti visuomenę, kuri būtų absoliučiai nepakanti smurtui, nulinės tolerancijos smurtui visuomenė. Dabartiniame galiojančiame LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme[3] 8 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata <...> ,,Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, kuri turi išlikti ir dabartiniame Įstatymo projekte. Moterų nevyriausybinės atliekančios specializuotos kompleksinės pagalbos centrų per 10 metų turi ir patirties, ir kompetencijos teikti šią pagalbą. Taip pat atkreipiame dėmesį ir į kitų šalių praktiką, kur tokią pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos. Tenka konstatuoti, kad teikiant tokią pagalbą dažnu atveju patyrę smurtą artimoje aplinkoje asmenys nenori kreiptis pagalbos į socialinių paslaugų centrus, kurie dažnu atveju dėl paslaugų teikimo specifikos (paslaugos teikiamos konkrečioje savivaldybėje, klientų registravimo reikalavimų ir pan.) negali suteikti visa apimančio konfidencialumo garanto, kuris smurto artimoje aplinkoje atveju yra ypač svarbus. Nevyriausybinės organizacijos suteikia patikimumo ir konfidencialumo garantą. Neteisinga būtų kalbėti šioje vietoje apie konkurenciją, formuluojant po vienu pavadinimu ,,viešasis juridinis asmuo“, po kuriuo telpa ir savivaldybės įstaigos. Nei vienai nevyriausybinei organizacijai yra neįmanoma konkuruoti su savivaldybės įstaiga, jeigu ji nuspręstų teikti tokią pagalbą. Nevyriausybinės organizacijos gyvena, išsilaiko, darbuotojams moka atlyginimus iš projektų, kuriuos pačios rašo ir teikia. Tai reiškia, kad atlyginimai yra mokami laimimų projektų rėmuose. O savivaldybės įstaigos nuolatinę dotaciją gauna iš biudžeto, darbuotojų gaunamas užmokestis yra pastovus, todėl yra neteisinga vienodai lyginti konkurencingumą nevyriausybinės organizacijos, gyvenančios iš projektinių lėšų, ir biudžetinės įstaigos su pastoviomis gaunamomis dotacijomis. Strateginiuose valstybės tiksluose Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“[4] numatyta palaipsniui įvairių viešųjų paslaugų/pagalbos teikimą perduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Įstatymo 16 straipsnyje ketinama įtvirtinti nuostata, suteikianti teisę akredituotis visiems viešiems juridiniams asmenims tame tarpe ir savivaldybės įstaigoms ir teikti pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, prieštarautų strateginių valstybės tikslų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, taip pat įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, raginame Įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad akreditacija gali būti suteikta tik įsisteigusiai ir veikiančiai pilietinei nevyriausybinei organizacijai, turinčiai patirties žmogaus teisių, lyčių lygių galimybių ir smurto artimoje aplinkoje srityse, bei galinčiai užtikrinti efektyvią, kokybišką, kvalifikuotą, prieinamą pagalbą, atliepiančią nukentėjusio asmens poreikius ir užtikrinančią jo interesus. Per 10 metų jau yra sukurta specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sistema, atliepianti nukentėjusiųjų poreikius ir interesus, kuri turi būti plėtojama, siekiant didinti pagalbos prieinamumą, per tinkamą informacijos sklaidą apie pagalbos galimybes, visuomenės nuostatų keitimą į asmenį, nukentėjusį nuo smurto artimoje aplinkoje, problemos atpažinumą, kvalifikuotų, smurtą artimoje aplinkoje, lyčių lygių galimybių bei žmogaus teisių problematiką išmanančių specialistų parengimą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atliepiančio nukentėjusio asmens interesus, tobulinimą ir pan.
|
Pritarti |
Balsavo: „už“ – 5, „susilaikė“ – 1. |
|
3.1 |
Seimo nariai Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Guoda Burokienė, Linas Jonauskas, Liudas Jonaitis, Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas 2022-03-08 |
16 15
2
|
1 1
2 |
Pagr.įst. |
|
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 (4) 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1. Teisė teikti specializuotą
kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės
valstybėje narėje įsisteigusia 1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio; 2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai; 3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą ir šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą; 4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių srityje patirtį; 5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį; 6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.
|
Pritarti |
Pritarus pasiūlymui atitinkamai redaguotina ir nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalis, pagrindinio įstatymo, kuriuo dėstoma Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija, 2 straipsnio 2 dalis, taip pat Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo dėstomo nauja redakcija 15 straipsnio 1 dalis papildoma sakiniu: „Šio ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą ir finansavimą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atvejais, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos teikimu ir šios veiklos finansavimu, taikomos šio įstatymo nuostatos.“ |
4. Balsavimo rezultatai: „už“ – 5, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ – 1 (Balsavimas už visą Pagrindinio komiteto papildomą išvadą).
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Patarėja Eglė Lukšienė