PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS aPSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE  ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1056 (4)

 

2022-02-28

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

1.

16

1

 

 

 

 

Argumentai: Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija  (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą, atkreipdama dėmesį kad pagrindinio Žmogaus teisių komiteto 2022 m. sausio 7 d. išvadose buvo pritarta formuluotei, kurioje nurodyta, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turėtų būti suteikta nevyriausybinei organizacijai ir teikiame išsamius argumentus:

Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje[1] pažymima, kad <...> valstybės narės turėtų skatinti įsitraukti į šios srities veiklą pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant su nusikaltimų aukomis dirbančias pripažintas ir aktyvias nevyriausybines organizacijas, ir su jomis glaudžiai bendradarbiauti visų pirma politikos formavimo iniciatyvose <...>. Asociacija įsitikinusi, kad paliekant Įstatyme  16 straipsnio 1 dalyje įvardintas tik teikiančias šią pagalbą nevyriausybines organizacijas, ji būtų teikiama kokybiškai, efektyviai, būtų remiamasi dešimties metų patirtimi teikiant pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Dar kartą akcentuojame, kad šiai formuluotei pritarė Žmogaus Teisių komitetas. Toks pagalbos modelis yra pasitvirtinęs ir veikia, todėl raginame daugiau pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis. 2020-2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių pažymima, kad itin svarbus glaudus nacionalinių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines paramos aukoms organizacijas, bendradarbiavimas ir sąjungos,[2] siekiant sukurti atsparesnę ir smurto netoleruojančią visuomenę. Mūsų visų tikslas – šviesti visuomenę, kuri būtų absoliučiai nepakanti smurtui, nulinės tolerancijos smurtui visuomenė.

Dabartiniame galiojančiame LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme[3] 8 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata <...> ,,Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, kuri turi išlikti ir dabartiniame Įstatymo projekte. Moterų nevyriausybinės atliekančios specializuotos kompleksinės pagalbos centrų per 10 metų turi ir patirties, ir kompetencijos teikti šią pagalbą. Taip pat atkreipiame dėmesį ir į kitų šalių praktiką, kur  tokią pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos. Tenka konstatuoti, kad teikiant tokią pagalbą dažnu atveju patyrę smurtą artimoje aplinkoje asmenys nenori kreiptis pagalbos į socialinių paslaugų centrus, kurie dažnu atveju dėl paslaugų teikimo specifikos (paslaugos teikiamos konkrečioje savivaldybėje, klientų registravimo reikalavimų ir pan.) negali suteikti visa apimančio konfidencialumo garanto, kuris smurto artimoje aplinkoje atveju yra ypač svarbus. Nevyriausybinės organizacijos suteikia patikimumo ir konfidencialumo garantą.

Neteisinga būtų kalbėti šioje vietoje apie konkurenciją, formuluojant po vienu pavadinimu ,,viešasis juridinis asmuo“, po kuriuo telpa ir savivaldybės įstaigos. Nei vienai nevyriausybinei organizacijai yra neįmanoma konkuruoti su savivaldybės įstaiga, jeigu ji nuspręstų teikti tokią pagalbą. Nevyriausybinės organizacijos gyvena, išsilaiko, darbuotojams moka atlyginimus iš projektų, kuriuos pačios rašo ir teikia. Tai reiškia, kad atlyginimai yra mokami laimimų projektų rėmuose. O savivaldybės įstaigos nuolatinę dotaciją gauna iš biudžeto, darbuotojų gaunamas užmokestis yra pastovus, todėl yra neteisinga vienodai lyginti konkurencingumą nevyriausybinės organizacijos, gyvenančios iš projektinių lėšų, ir biudžetinės įstaigos su pastoviomis gaunamomis dotacijomis. 

 Strateginiuose valstybės tiksluose Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“[4] numatyta palaipsniui įvairių viešųjų paslaugų/pagalbos  teikimą perduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Įstatymo 16 straipsnyje ketinama įtvirtinti nuostata, suteikianti teisę akredituotis visiems viešiems juridiniams asmenims tame tarpe ir savivaldybės įstaigoms ir teikti pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, prieštarautų strateginių valstybės  tikslų įgyvendinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, taip pat įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, raginame Įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad akreditacija gali būti suteikta tik įsisteigusiai ir veikiančiai pilietinei nevyriausybinei organizacijai, turinčiai patirties žmogaus teisių, lyčių lygių galimybių ir smurto artimoje aplinkoje srityse, bei galinčiai užtikrinti efektyvią, kokybišką, kvalifikuotą, prieinamą pagalbą, atliepiančią nukentėjusio asmens poreikius ir užtikrinančią jo interesus.

Per 10 metų jau yra sukurta specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sistema, atliepianti nukentėjusiųjų poreikius ir interesus, kuri turi būti plėtojama, siekiant didinti pagalbos prieinamumą, per tinkamą informacijos sklaidą apie pagalbos galimybes, visuomenės nuostatų keitimą į asmenį, nukentėjusį nuo smurto artimoje aplinkoje, problemos atpažinumą, kvalifikuotų, smurtą artimoje aplinkoje, lyčių lygių galimybių bei žmogaus teisių problematiką išmanančių specialistų parengimą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atliepiančio nukentėjusio asmens interesus, tobulinimą ir pan.

 

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 (4)  16  straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

1. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiami viešajam juridiniam asmeniui nevyriausybinei organizacijai ar jos padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai; 

3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą ir šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;

4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių srityje patirtį;

5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį;

6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.

 

 

 

Teikia Seimo nariai:

Orinta Leiputė

 


[1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32012L0029

[2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0258&from=EN

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400334/asr

[4]  LR Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.