LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 441, 98 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-1288(2)
2023-06-28 Nr. 103-P-28
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Evelina Bulotaitė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rimantė Šalaševičiūtė – Seimo narė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Samanta Delekaitė – Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja, Milda Grajauskaitė – Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėja, Rūta Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyresnioji patarėja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-07 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektą reikėtų dėstyti atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 1) įstatymo projekto straipsnių, kuriuos sudaro vienintelė dalis, dalys nenumeruojamos; 2) įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su jo turiniu, nes įstatymą įgyvendinančių nuostatų straipsnyje nėra teikiama.
|
Pritarti. |
|
|
2. |
LR Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė 2023-03-20 |
1 |
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Nacionaliniai teismai veikia ir kaip Europos Sąjungos teisę taikantys teismai bei užtikrina iš Europos Sąjungos teisės kylančias privačių asmenų teises. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) teigia, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad instancijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus[1]. ESTT ne kartą atkreipė dėmesį[2], kad valstybės narės įgyvendindamos savo kompetenciją organizuoti nacionalines teisingumo sistemas turi laikytis iš Europos Sąjungos teisės joms kylančių įsipareigojimų. Vienas iš svarbiausių teisingumo sistemos organizavimo principų – teismų nepriklausomumo užtikrinimas. Teismų nepriklausomumas, anot ESTT, yra neatsiejamas nuo teismo paskirties ir yra teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Europos Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas[3]. Atitinkamai, valstybių narių pareiga užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą kyla ir iš tarptautinių valstybės įsipareigojimų – Europos Sąjungos teisės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto nuostatas pagal teikiamas pastabas: 1. Teismų ir teisėjų veiklos nepriklausomumo principas suponuoja, jog teisėjų veiklos sąlygas, socialines garantijas ir kt., išimtinai nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normos, bet ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Teisėjų taryba 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) jau yra patvirtinusi Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Projekto 1 straipsnyje siūlomas Teismų įstatymo 441 straipsnio 3 bei 4 dalis apjungti, detalesnę socialinių garantijų suteikimo tvarką palikti nustatyti Teisėjų tarybos kompetencijai, darant nuorodą ne į Darbo kodeksą, o į Teisėjų tarybos nustatytą tvarką.
|
Pritarti. |
|
|
3. |
LR Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė 2023-03-20 |
1 |
|
|
2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 441 straipsnį 4 dalimi ir iš esmės nustatyti analogiškas socialines garantijas teisėjams, kurios numatytos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 40 straipsniu. Pastebėtina, kad Projektu, be kita ko, siūloma ne visą darbo laiką nustatyti teisėjui, auginančiam vaiką iki trejų metų, tačiau minėto Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tokia socialinė garantija suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūloma patikslinti projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų.
|
Pritarti. |
|
|
4. |
LR Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė 2023-03-20 |
1 |
|
|
3. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 441 straipsnį 3 ir 4 dalimis, o šiose dalyse nenuosekliai vartojamos skirtingos formuluotės – darbo su bylomis krūvio sumažinimas ir ne viso darbo laiko nustatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teismų įstatymo 441 straipsnio 1 dalį teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti neaiškumų bei suderinti Teismų įstatyme įtvirtintas formuluotes, keičiant Teismų įstatymo 441 straipsnį siūlytina nuosekliai vartoti „darbo su bylomis krūvio sumažinimo“ formuluotę (kuri vartojama ir galiojančios Teismų įstatymo redakcijos 441 straipsnio 2 dalyje). |
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisėjų taryba 2023-05-15 |
1 |
|
|
Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 441 straipsnį 3 dalimi, nustatant, kad teismo pirmininkas sumažina teisėjo, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, prašymu darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Taip pat siūloma tą patį straipsnį papildyti ir 4 dalimi, reglamentuojant, kad teismo pirmininkas nustato ne viso darbo laiką teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki trejų metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų Darbo kodekso nustatyta tvarka ir apimtimi. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teisėjams Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios ne viso darbo laiko nustatymą, netaikytinos ir neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Teismų įstatymą. Atitinkamų socialinių garantijų, kurios nustatytos Darbo kodekse nustatymas ir tam tikrų lengvatų suteikimas teisėjams turėtų būti reguliuotinas ne per darbo laiko trumpinimą, o per darbo su bylomis krūvio mažinimą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projektu siūlomas nustatyti normas, siūlytina Įstatymo projektu teikiamas Teismų įstatymo 441 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas apjungti į vieną, detalią teisėjų socialinių garantijų suteikimo tvarką paliekant nustatyti Teisėjų tarybai, o ne teikiant atitinkamas nuorodas į Darbo kodeksą. Priešingu atveju, pagal teikiamą Įstatymo projektą, atsirastų prielaidos neįgaliam teisėjui vienos straipsnio dalies pagrindu mažinti darbo su bylomis krūvį, o kitos – nustatyti ne visą darbo laiką. Manytina, kad tam tikra prasme dvigubinti atitinkamas socialines garantijas tuo pačiu pagrindu nebūtų teisinga. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 53-1, 53-2, 54, 55-1, 57, 61, 63, 69-1, 76, 78, 84, 85, 88, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 44-1 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2372 tikslinat Teismų įstatymo nuostatas ir jose nustatant teisę teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, gauti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomas poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį (Teismų įstatymo 98 straipsnio 2 dalis), nebuvo tiesiogiai perkeltos Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose, be aptartų laisvų dienų suteikimo galimybės, numatyta ir alternatyva – galimybė sutrumpinti darbo laiką. Taigi, nustatant teisėjams kitas socialines garantijas, kurios numatytos Darbo kodekse, nuosekliai turėtų būti laikomasi šios praktikos.
2. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 40 straipsnyje, kurio nuostatas Įstatymo projektu siekiama perkelti ir į Teismų įstatymą, nustatyta, kad už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis (Darbo kodekso 40 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu teikiamoje Teismų įstatymo 441 straipsnio 3 dalyje, apjungus nuostatas su 4 dalimi, taip pat turėtų būti nustatyta, kad teisėjui sumažinus darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog aptariama socialinė garantija dėl ne viso darbo laiko suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, taigi, siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų.
4. Nepaneigiant to, kad teisėjas, kuris yra pripažintas neįgaliuoju ar turi kitų sveikatos problemų, vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar yra kitaip socialiai pažeidžiamas, turėtų būti nustatytos atitinkamos socialinės garantijos, kurios suteikiamos ir kitiems dirbantiems asmenims, visgi akcentuotina, kad konstitucinė teismų paskirtis – vykdyti teisingumą. Taigi, nustatant atitinkamas lengvatas ar išimtis neturi būti sudaromos prielaidos trukdymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio, kylančią teismo priedermę tinkamai ir efektyviai vykdyti teisingumą. Pastebėtina, kad šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo 441 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą. Atsižvelgus į aukščiau pateiktus siūlymus Darbo kodekse numatytas socialines garantijas teisėjams reglamentuoti ne per darbo laiko trumpinimą, o per darbo su bylomis krūvio mažinimą, siūlytina tikslinti Teismų įstatymo 441 straipsnio 2 dalį, nuostatą, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą, perkeliant į atskirą Teismų įstatymo 441 straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju ši nuostata būtų taikoma tiek mažinant teisėjui darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą, tiek ir kitais pagrindais. 5. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlytina Teismų įstatymo 441 straipsnį dėstyti taip: „441 straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas 1. Teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teismo pirmininkas gali
motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo
užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų
sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje,
taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą.
Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis
sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. 3. Teisėjo prašymu, jeigu prašymas pagrįstas neįgalumu arba sveikatos būkle pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, teismo pirmininkas sumažina teisėjo darbo su bylomis krūvį Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjui sumažinus darbo su bylomis krūvį proporcingai yra mažinamas teisėjo atlyginimas. 4. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais mažinant teisėjo darbo su bylomis krūvį jis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.“.
|
Pritarti. |
|
|
2. |
Teisėjų taryba 2023-05-15 |
2 |
|
|
Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1. Įstatymo projektu siūloma patikslinti Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalį, teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, įtvirtinant didesnę maksimalią kasmetinių atostogų trukmę iki 45 darbo dienų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiami argumentai, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bendra kasmetinių atostogų trukmė nustatyta vienoda – 40 darbo dienų, nors minimali atostogų trukmė šiems asmenims nustatyta penkiomis dienomis ilgesnė, taigi ir maksimali atostogų trukmė šios socialinės grupės teisėjams turėtų būti penkiomis dienomis ilgesnė, t. y. 45 darbo dienos. Teisėjų taryba pritaria, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, minimali atostogų norma turi būti ilgesnė, t. y., kaip šiuo metu ir nustatyta Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje – 27 darbo dienos. Tačiau siūlant nustatyti, kad ir maksimali atostogų trukmė šiems teisėjams būtų ilgesnė, turėtų būti sistemiškai įvertintas kitas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, kaip ir šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo normos, kurių pagrindu neįgaliam teisėjui, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ilgesnės minimalios kasmetinės atostogos, taikomos ir kitų asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta didesnė minimali kasmetinių atostogų norma valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju (27 darbo dienos), bei papildomai už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos, t. y. tiek pat, kiek ir bet kuriam kitam valstybės tarnautojui. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat nenumato ilgesnės maksimalios atostogų trukmės prokurorams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorams, pripažintiems neįgaliaisiais.
2. Atsižvelgus į Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, siūlytina tikslinti ir Teismų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį, tokią socialinę garantiją numatant ir teisėjams, ir išdėstyti ją taip: „3. Teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.“.
|
Pritarti.
|
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 10 d. (nutarimas Nr. 353) išvadą, Teisėjų tarybos 2023 m. gegužės 15 d. pateiktus pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė