|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-03- Nr. |
|
|
Į 2023-03-06 Nr. S-2023-930-XIVP-1288(2) |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Teismų įstatymo Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-1288(2) atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 44(1), 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1288(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
Nacionaliniai teismai veikia ir kaip Europos Sąjungos teisę taikantys teismai bei užtikrina iš Europos Sąjungos teisės kylančias privačių asmenų teises. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) teigia, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad instancijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus[1]. ESTT ne kartą atkreipė dėmesį[2], kad valstybės narės įgyvendindamos savo kompetenciją organizuoti nacionalines teisingumo sistemas turi laikytis iš Europos Sąjungos teisės joms kylančių įsipareigojimų.
Vienas iš svarbiausių teisingumo sistemos organizavimo principų – teismų nepriklausomumo užtikrinimas. Teismų nepriklausomumas, anot ESTT, yra neatsiejamas nuo teismo paskirties ir yra teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Europos Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas[3]. Atitinkamai, valstybių narių pareiga užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą kyla ir iš tarptautinių valstybės įsipareigojimų – Europos Sąjungos teisės.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto nuostatas pagal teikiamas pastabas:
1. Teismų ir teisėjų veiklos nepriklausomumo principas suponuoja, jog teisėjų veiklos sąlygas, socialines garantijas ir kt., išimtinai nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normos, bet ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Teisėjų taryba 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) jau yra patvirtinusi Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Projekto 1 straipsnyje siūlomas Teismų įstatymo 441 straipsnio 3 bei 4 dalis apjungti, detalesnę socialinių garantijų suteikimo tvarką palikti nustatyti Teisėjų tarybos kompetencijai, darant nuorodą ne į Darbo kodeksą, o į Teisėjų tarybos nustatytą tvarką.
2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 441 straipsnį 4 dalimi ir iš esmės nustatyti analogiškas socialines garantijas teisėjams, kurios numatytos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 40 straipsniu. Pastebėtina, kad Projektu, be kita ko, siūloma ne visą darbo laiką nustatyti teisėjui, auginančiam vaiką iki trejų metų, tačiau minėto Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tokia socialinė garantija suteikiama darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant, kad teisėjams būtų suteikiamos analogiškos socialinės garantijos, kurios suteikiamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūloma patikslinti projektą, nustatant, kad teisėjo darbo su bylomis krūvis gali būti mažinamas, kai jis augina vaiką iki aštuonerių metų.
3. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 441 straipsnį 3 ir 4 dalimis, o šiose dalyse nenuosekliai vartojamos skirtingos formuluotės – darbo su bylomis krūvio sumažinimas ir ne viso darbo laiko nustatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teismų įstatymo 441 straipsnio 1 dalį teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti neaiškumų bei suderinti Teismų įstatyme įtvirtintas formuluotes, keičiant Teismų įstatymo 441 straipsnį siūlytina nuosekliai vartoti „darbo su bylomis krūvio sumažinimo“ formuluotę (kuri vartojama ir galiojančios Teismų įstatymo redakcijos 441 straipsnio 2 dalyje).
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė |
Ewelina Dobrowolska |
Eglė Kurelaitytė, tel. +370 671 86413, el. p. [email protected]
Samanta Delekaitė, tel. +370 671 90738, el. p. [email protected]