PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Nr. XIIIP-2288

2019-07-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

 

1.

4

 

Argumentai:

 

LR Vyriausybės išvadoje dėl šio įstatymo pakeitimo nurodyta, kad įstatymo projektas: „nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis pagrindinėmis asmenų teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip laisvas kapitalo judėjimas, teisė teikti paslaugas ar teisė užsiimti verslu ir profesine veikla.“

Tą patį tvirtina ir Europos teisės departamento išvada: „Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje.“

Taip pat antikorupcinio vertinimo išvadoje  nurodoma: „Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai Projektų tikslai – nustatyti apribojimus miškų žemės sklypų dydžiams, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jeigu šie Projektai būtų priimti, o fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų įsigiję didesnių dydžių miškų žemės sklypus, Projektų siūlomos nuostatos užtikrintų išskirtines galimybes šiems asmenims[1](palyginti su kitais asmenimis, kurių galimybės įsigyti tokio paties dydžio miškų žemės sklypus būtų apribotos) disponuoti turimais miškų žemės sklypais. Be to, dalis Projektuose siūlomų nuostatų gali būti įgyvendinamos dviprasmiškai, Projektai nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką.“

 

Nurodyti apribojimai įstatymo projekte riboja laisvo kapitalo judėjimą. Taip pat fizinių ir juridinių miškų žemės sklypų apribojimai sudarytų galimybes ir išskirtines aplinkybes tam tikriems asmenims ir sudarytų netinkamas konkurencijos sąlygas. Taip pat nėra aišku kokiu principu buvo nustatytas toks konkretus 1500 ha apribojimas. LR Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad „siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatytam imperatyviam teisėkūros proporcingumo principui.“ Taip pat 2017 liepos mėnesį vykdytos miškų urėdijų reformos metu LR aplinkos ministerijos rengtu aiškinamuoju raštu dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teigta, jog 42 urėdijos yra per mažos rentabiliai ir efektyviai vykdyti miškų ūkininkavimą: „Taip pat akcentuotina, kad 42 miškų urėdijos, veikdamos kaip savarankiški, maži ūkio subjektai, nėra pajėgios efektyviai reaguoti į nuolat rinkoje vykstančius pokyčius (medienos kainų kitimo tendencijas). Todėl krentant medienos kainoms, kai kurių miškų urėdijų ekonominė veikla tampa problematiška ir nepelninga.“ Kitaip tariant vykdant urėdijų konsolidaciją teigta, kad urėdijos, kurių vidutinis plotas svyruoja nuo 22000-25000 ha yra nepajėgios ir per mažos, kad galėtų tinkamai reaguoti į nuolatinius rinkos pokyčius, o šiuo įstatymo projektu privačių savininkų maksimalų nuosavybės plotą siekiamą riboti ties 1500 ha ir dar labiau sumažinti.

Taip Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija pabrėžia, kad „Įstatymo projektais yra siūloma pažeisti Konstitucijos 46 str. nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti sąžiningą konkurenciją rinkoje. Įstatymo projektais siūloma nustatyti reguliavimą, kuris taikomas „ūkinei veiklai“, šis reguliavimas yra palankus išimtinai vienam rinkos dalyviui – valstybės kontroliuojamai bendrovei VMU, priėmus Įstatymo projektus de facto bus įtvirtinta VMU monopolija prekybos mediena rinkoje, kartu pašalinant bet kokias privačių miško savininkų galimybes ateityje sudaryti VMU konkurencinį spaudimą.“

 

Atsižvelgiant, kad pateiktas įstatymo projektas prieštarauja LR Konstitucijai ir teisėkūros proporcingumo principui bei kitus argumentus, siūloma išbraukti naujus pasiūlymus ir palikti pradinę įstatymo versiją.  

 

Pasiūlymas:

 

4 straipsnį siūlau pakeisti ir jį išdėstyti taip:

 

4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

 

1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

2.  Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 % juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha. miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę:

S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

ai – asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo plotas (ha);

bj – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės,  yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

sj – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės,  priklausančių ar planuojamų įsigyti akcijų skaičius;

mj – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų;

Sį – norimo įsigyti miškų paskirties žemės plotas (ha).

3.   Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

4.  Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą , iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio  2 dalį. Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo  pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės  sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

7.  Kai susiję asmenys Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.

2. 8.    2. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

3. 9.     3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

4. 10.  4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;

 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

5. 11.   5. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.

6. 12.  6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

7. 13.  7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.    Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2.    Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. 

 

 

Respublikos Prezidentas

2

4

 

Argumentai:

 

2017 liepos mėnesį vykdytos miškų urėdijų konsolidavimo reformos metu LR aplinkos ministerijos rengtu aiškinamuoju raštu dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teigta: „Taip pat akcentuotina, kad 42 miškų urėdijos, veikdamos kaip savarankiški, maži ūkio subjektai, nėra pajėgios efektyviai reaguoti į nuolat rinkoje vykstančius pokyčius (medienos kainų kitimo tendencijas). Todėl krentant medienos kainoms, kai kurių miškų urėdijų ekonominė veikla tampa problematiška ir nepelninga.“ Vadinasi, kad urėdijos, kurių vidutinis plotas svyruoja nuo 22000-25000 ha yra nepajėgios ir per mažos, kad galėtų tinkamai reaguoti į nuolatinius rinkos pokyčius, o šiuo įstatymo projektu plotą siekiama dar labiau sumažinti iki 1500 ha. Tai lemtų neefektyvų privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto išnaudojimą, ribotų savininkų galimybę investuoti į miško ūkininkavimo technologijas, išbandyti miško ūkininkavimo inovacijas bei sukurti tvarų miškų ūkį atsparų miškų kenkėjų, stichinių nelaimių periodams.

Atsižvelgiant į tai, jog didžiausia Lietuvos žemės ūkio bendrovė jau nepaisant žemės ūkio paskirties ribojimų ir saugiklių valdo 22 000 ha žemės ūkio paskirties žemės ir tokia veikla yra reikšmingai remiama kasmetinėmis ES tiesioginėmis išmokomis, miškų privačiam ūkininkavimui būtina taikyti kitus veiklos masto ribojimus. Miškų ūkio bendrovės taip pat negauna nei ES, nei valstybės subsidijų savo produkcijai, nėra draudžiamos ir kompensuojamos dėl stichinių nelaimių, taip kaip žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai yra labiau pažeidžiamos dėl ilgo produkcijos gamybos laikotarpio (vid. 70 metų) . Todėl remiantis  2017 metais Vyriausybės motyvais vykdant miškų urėdijų konsolidavimą, jog net vidutinė 22000-25000 ha urėdija yra nerentabili, neefektyvi ir neatspari rinkos ir gamtos iššūkiams, siūloma privačių miškų nuosavybės ribojimą numatyti tik tiek 2 buvusių urėdijų vidutinio dydžio ribojimus ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto ribojimą padidinti iki 60 000 ha ribos.

 

Pasiūlymas:

 

4 straipsnį siūlau pakeisti ir jį išdėstyti taip:

 

4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

 

1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

2.  Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 60000 ha 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 % juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha. miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę:

S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

ai – asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo plotas (ha);

bj – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės,  yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

sj – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės,  priklausančių ar planuojamų įsigyti akcijų skaičius;

mj – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų;

Sį – norimo įsigyti miškų paskirties žemės plotas (ha).

3.   Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

4.  Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą , iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio  2 dalį. Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo  pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės  sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

7.  Kai susiję asmenys Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.

2. 8.    2. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

3. 9.     3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

4. 10.  4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;

 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

5. 11.   5. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.

6. 12.  6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

7. 13.  7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

 

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

3.    Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

4.    Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                                                                              Simonas Gentvilas