LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

HERBAS

                                                        

 

Lietuvos Respublikos Seimo

Kaimo reikalų komitetui

 

E. pristatymo informacinė sistema

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projektų nr. XIIIP-2265, NR. XIIIP-2288 IR NR. XIIIP-541

 

 

 

             2018 m. spalio 1 d. Nr. 4-01-7567

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 (toliau – Projektai arba Projektai Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541) antikorupcinį vertinimą.

Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai Projektų tikslai – nustatyti apribojimus miškų žemės sklypų dydžiams, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jeigu šie Projektai būtų priimti, o fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų įsigiję didesnių dydžių miškų žemės sklypus, Projektų siūlomos nuostatos užtikrintų išskirtines galimybes šiems asmenims[1] (palyginti su kitais asmenimis, kurių galimybės įsigyti tokio paties dydžio miškų žemės sklypus būtų apribotos) disponuoti turimais miškų žemės sklypais. Be to, dalis Projektuose siūlomų nuostatų gali būti įgyvendinamos dviprasmiškai, Projektai nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką.

Dėl Projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūlymų riboti įsigyjamos miško žemės sklypų dydžius:

1.                   Projektuose Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir nustatyti fiziniams ir juridiniams asmenims maksimaliai leidžiamų įsigyti miškų žemės sklypų dydžius (atitinkamai Projekte Nr. XIIIP-2265 – 1 000 ha; Projekte Nr. XIIIP-2288 – 1 500 ha; Projekte Nr. XIIIP-541 – 500 ha).

Iš minėtų teisės aktų projektų neaišku, kokiais argumentais siūloma nustatyti konkrečius įsigyjamos miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypų dydžių apribojimus, Projektų lydimuosiuose dokumentuose nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi įsigiję projektuose siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypus. Jeigu tokių asmenų, t. y. turinčių didesnius žemės sklypus, yra, atsižvelgiant į tai, kad projektuose siūlomos nuostatos negalėtų būtų taikomos atgal, Projektų nuostatos siauroms interesų grupėms užtikrintų išskirtinius interesus (galimybes turėti ir disponuoti (palyginti su kitais asmenimis) didesniais miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypais) ir tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Dėl Projekto Nr. XIIIP-2265 (toliau šiame skirsnyje – projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

2.                   Projekte siūloma papildyti Miškų įstatymo 4 straipsnį 2 dalimi, nustatančia, kad „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 000 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal miško buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“.

Nors pagal minėtų projekto siūlymų 1 sakinio nuostatas asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 000 ha, trečiojo sakinio nuostatos (Nacionalinė žemės tarnyba sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduoda patikrinusi duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse ir nustačiusi, kad bendras įsigyto (priklausančio) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių) gali būti suvokiamos, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikrina tik prieš įsigijimą asmens turimos (priklausančios) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotų dydžius neatsižvelgdama į tai, ar naujų miško žemės sklypų įsigijimas turės reikšmės projekte siūlomo apribojimo taikymui.

Manome, kad siekiant užtikrinti projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo kontrolę minėti projekto siūlymai turėtų būti tikslinami nustatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba tikrina ir duomenis, susijusius su planuojamais įsigyti miško žemės sklypais.

3.                   Projekte (siūlymuose dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies) vartojamos „miškų ūkio paskirties žemės sklypo“ ir „miško žemės“ sąvokos nėra tapačios[2]. Kadangi projekte siūlomų nuostatų tikslai yra susiję su apribojimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus taikymu, svarstytina, ar teisine prasme skirtingų sąvokų vartojimas nesudarys sąlygų kai kuriais atvejais išvengti (ar siekti išvengti) tokių apribojimų taikymo.

4.                   Projekte siūlomos nuostatos, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybės įmonių registruose patikrina duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, būtų taikomos tik kelių teisinių formų juridiniams asmenims (akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms). Atsižvelgdami į tai, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas miškai nuosavybės teise gali priklausyti ir kitų formų juridiniams asmenims, siūlome Projekto nuostatas tikslinti.

5.                   Pagal Projekto siūlymų dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas „Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“. Nėra aišku, kaip konkrečiai minėtos nuostatos būtų taikomos, jei projektą priimtų, nes siūloma formuluotė „jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“ gali būti taikoma ir tais atvejais, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas būtų išperkamas už žemės miško žemės įsigijimo kainą, ir tada, kai žemė būtų išperkama už vidutinę rinkos vertę. Manome, jog projektu norima nustatyti principą, kad (siekiant išvengti piktnaudžiavimų, kai sudarant miško žemės įsigijimo sandorius (žinant, jog valstybė įstatyme nustatytomis aplinkybėmis ją privalo išpirkti) būtų nurodoma nepagrįstai didelė kaina) miško žemė už vidutinę rinkos vertę išperkama tais atvejais, kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė negu vidutinė rinkos vertė, todėl siūlome projektą tikslinti ir šią sąlygą suformuluoti nedviprasmiškai[3].

Dėl Projekto Nr. XIIIP-2288 (toliau šiame skirsnyje – projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

6.                   Manome, kad dėl Projekto Nr. XIIIP-2265 pateikta 3 pastaba aktuali projekto siūlymams dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

7.                   Projekte dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies siūloma bendros įsigytos ir įsigyjamos miško žemės ploto apskaičiavimo formulė, kurios taikymas yra neatskleistas. Be to, mūsų nuomone, būtina užtikrinti, kad šią formulę taikantys asmenys turėtų specifinio pobūdžio žinių.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, manome, kad projekto siūlomos nuostatos nėra aiškios ir konkrečios, todėl jos yra svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu ir priėmus projektą galimai būtų sunku šias nuostatas įgyvendinti.

8.                   Manome, kad dėl Projekto Nr. XIIIP-2265 pateiktos 4 ir 5 pastabos aktualios savo pobūdžiu analogiškiems projekto siūlymams dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatų.

Dėl Projekto Nr. XIIIP-541 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

9.                   Projekte siūlomos imperatyvinio pobūdžio nuostatos, nustatančios papildomus reikalavimus dėl miško žemės įsigijimo. Kadangi projekte neatskleidžiamas siūlomų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, siūlome tai numatyti projekte arba nustatyti, kokia institucija (ir iki kokio termino) tai nustatys.

10.               Iš projekto neaišku, kokie padariniai kiltų (kas ir kokius veiksmus atliktų), jeigu projekte siūlomos nuostatos (nustatomi reikalavimai) būtų įgyvendinamos netinkamai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti projekto tobulinimo tikslingumą atskleidžiant minėtus aspektus.

 

Direktorius                                                                                          Žydrūnas Bartkus

 

 

 

 

 

 

 

 

Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]  


[1] Pavyzdžiui, pagal 2017-07-01 d. duomenis 54 (kitais duomenimis – 58) privatūs asmenys nuosavybės teise turi didesnius negu 500 ha miško žemės plotus (bendras plotas – 83796 ha (kitais duomenimis – 94 000 ha), o didžiausi privatiems savininkams priklausantys miško žemės plotai yra 13685 ha (juridiniam asmeniui) ir 5298 ha (fiziniam asmeniui); vidutiniškai vienam privačiam asmeniui tenka apie po 1600 ha. Prieiga per internetą: http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/Privaciu_misku_statistika/2017_07_01/5.analize.pdf;

[2] Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatas miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio nuostatas miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami:

1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

[3] Pavyzdžiui, išdėstyti, kad „Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė, vidutinę rinkos vertę,  jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“.