LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija
PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2691
2024-03-27 Nr. 143-P-3-1
Vilnius
1. Komisijos posėdyje dalyvavo (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): komisijos pirmininkas Andrius Navickas, komisijos pirmininko pavaduotoja Beata Pietkiewicz, komisijos nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Edita Rudelienė, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys; Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja Jolita Krumplytė-Oženko.
Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad pacientui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali būti atsisakoma arba jų teikimas gali būti nutraukiamas ne tik tais atvejais, kai pacientas pažeisdamas savo pareigas sukelia grėsmę savo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme), tačiau ir tais atvejais, kai pacientas pažeisdamas pareigas sukelia grėsmę asmens sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, arba nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Nekvestionuojant siūlomo reguliavimo, pagal kurį pacientui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali būti atsisakoma arba jų teikimas gali būti nutraukiamas tuo atveju, kai paslaugų teikimas sukeltų grėsmę asmens sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, atskirai reikėtų įvertinti nuostatą dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimą nutraukti tuo atveju, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Aiškindamas konstitucinę nuostatą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, yra išreikštas konstitucinis principas, įvairiais aspektais atsispindintis ir kitose Konstitucijos nuostatose (pirmiausia kitose tos pačios dalies nuostatose, bet ne tik jose), kuriuo turi būti grindžiama visa su žmonių sveikata susijusi valstybės veikla. Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia apimančią valstybės pareigą užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, lemia nuo žmogaus orumo ir teisės į gyvybę neatsiejama prigimtinė žmogaus teisė į kuo geresnę sveikatą ir socialinė teisė į sveikatos priežiūrą. Žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti. Akivaizdu, jog žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, iš vienos pusės, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė; iš kitos pusės, teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio teismo formuojamą doktriną, galima teigti, kad žmogaus sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, turi vadovautis pamatine valstybės priederme rūpintis žmonių sveikata. Taigi, rūpinimasis žmonių sveikata, t.y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmeniui susirgus ar esant grėsmei jam susirgti, turi būti užtikrinamas besąlygiškai, o atsisakymas pacientui teikti šias paslaugas gali būti grindžiamas tik siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes, pvz., kito asmens (ar asmenų) sveikatą arba gyvybę ar kitų pacientų teisę į tinkamą ir kokybišką sveikatos apsaugą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, abejotina, ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimas (kas, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį, tokių paslaugų (su)teikimo aplinkybes, visa to santykį su galimu poveikiu paciento emocinei ar psichologinei būsenai, gali būti gana neretas reiškinys) gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą. Kitaip sakant, abejotina, ar asmens sveikatos priežiūros specialisto garbė ir orumas turėtų būti vertinama kaip lygiavertė ir taip pat saugoma vertybė kaip asmens konstitucinė teisė į sveikatos apsaugą. |
Pritarti iš dalies |
Komisijos nuomone, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bus užtikrintas visais atvejais, nes įstatymo projekte yra numatyta: 1) „išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“, 2) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarką nustatys sveikatos apsaugos ministras. Komisijos nuomone, poįstatyminiais teisės aktais taip pat bus nustatyta tvarka dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atnaujinimo tais atvejais, kai buvo atsisakyta teikti šias paslaugas. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08 |
1 |
|
|
2. Jeigu būtų neatsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir nuspręsta palikti siūlomą nuostatą dėl sveikatos priežiūros specialisto teisės atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimą nutraukti tuo atveju, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu pažemina jo garbę ir orumą, įstatyme vis dėlto reiktų, atsižvelgiant į prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą, nustatyti, kad tokio atsisakymo atveju, sveikatos priežiūros įstaiga turi užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui (su)teiktų kitas kompetentingas sveikatos priežiūros specialistas. |
Pritarti |
Komisija siūlo papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio antrąjį sakinį ir išdėstyti taip: „Šiame punkte numatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarką, taip pat tvarką, pagal kurią kitas sveikatos priežiūros specialistas (su)teiktų pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustato sveikatos apsaugos ministras.“ |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08 |
1 |
|
|
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „šiame punkte“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08 |
|
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. |
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2023-05-23 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2691 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, 2023-06-07 |
|
|
|
Medikai dažnai patiria įvairias smurto formas iš pacientų ir jų artimųjų, tačiau neturi galimybės nutraukti teikti paslaugas, nebent būtų įrodyta realiai kilusi grėsmė pačio mediko gyvybei. 2012 m. Higienos instituto kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliktame tyrime nustatyta, kad per 12 mėnesių laikotarpį 47,7 proc. tyrime dalyvavusių gydytojų darbe yra patyrę psichologinį smurtą. Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog psichologinį smurtą darbo aplinkoje patyrė 81,4 proc. šeimos gydytojų (pirminės sveikatos priežiūros centruose), o skubios pagalbos skyriuose 81,2 proc. slaugytojų patyrė užgauliojimus ir 20,2 proc. slaugytojų patyrė fizinį smurtą. Medikų psichoemocinė būklė yra itin svarbi. Patiriamos įvairios smurto formos darbo aplinkoje neigiamai veikia medikų darbo kokybę bei pasiekiamus darbo rezultatus. Šios aplinkybės neigiamai veikia ir pacientų patirtis gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus konflikto atveju mediko atsakomybė yra daug didesnė ir jei medikas šiurkščiai elgiasi su pacientu ar pažemina paciento orumą, tai laikoma grubiu paciento teisių pažeidimu ir gali būti panaikintas mediko licencijos galiojimas. Paciento pareiga elgtis pagarbiai ir deramai su visais medikais taip pat yra nustatyta, tačiau nutraukti sveikatos priežiūros paslaugas tuo apsaugant mediką galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tik sukėlus pavojų mediko gyvybei, eliminuojant fizinės ir psichinės sveikatos apsaugą. Vadinasi, pacientas paslaugos teikimo metu gali elgtis agresyviai, taikyti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau kol neįrodyta realiai kylanti grėsmė mediko gyvybei, medikas privalo teikti paslaugas. Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą, bei subalansuos tiek medikų tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2023-06-08 |
|
|
|
Rūmų nariai – gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai – susiduria su smurtu, agresyviu ir kitu netinkamu pacientų elgesiu, todėl labai svarbu yra apsaugoti žmogaus (specialisto) gyvybę ir orumą, kurios yra pamatinės vertybės ir kurias pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė yra įpareigota saugoti ir ginti. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai, turi teisę atsisakyti teikti paslaugas tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų specialisto gyvybei. Esamas reguliavimas yra nepakankamas tinkamai gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų apsaugai. |
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacija, 2023-06-07 |
|
|
|
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai negali nutraukti teikti paslaugų teikimo pacientams, kurie elgiasi agresyviai, žemina jų garbę ir orumą. Pažymime, kad pacientai neturi teisės taikyti jokios smurto formos prieš slaugytojus. Šiuo metu slaugytojai dažnai patiria smurtą darbe iš pacientų ir neturi teisės nutraukti paslaugų teikimo, tai pažeidžia slaugytojo teisę į saugias darbo sąlygas. |
Pritarti |
|
|
4. |
Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, 2023-06-09 |
|
|
|
Iš esmės palaikome projektus, tačiau siūlome juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija reglamentuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves, kur aktualios šiuo atveju iš jų - draudimas piktnaudžiauti teise ir asmens teisė į laisvę ir saugumą. Sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai, darbuotojai, turi vienodas teises į darbo aplinką, kurioje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo (šiuo atveju - sveikatos priežiūros specialisto) garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (LR Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių iš šios nuostatos nėra ir negali būti numatyta. Konstitucinis principas deklaruoja, jog visi asmenys yra lygūs, vieno asmens teisės negali būti išaukštintos kito asmens teisių atžvilgiu. Tokiu būdu paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas negali pažeisti/būti išaukštinta prieš sveikatos priežiūros specialisto teisę į sveikatą, į sveiką darbo aplinką, į garantijas ir teises apibrėžtas LR darbo kodeksu, LR Konstitucija ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus teises. Tokiu būdu, sveikatos priežiūros specialistui (neišskiriant nei būtinąją medicinos pagalbą teikiančių specialistų) kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, turi būti užtikrinamos visos aukščiau nurodytos garantijos, kas sąlygoja būtinybę įstatymuose įtvirtinti teisę sveikatos priežiūros specialistui nutraukti sveikatos priežiūros paslaugos teikimą pacientui, esant garbę ir orumą žeminantiems paciento veiksmams bei smurto ir priekabiavimo atvejais (LR darbo kodekso 30 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlomi pakeitimai: <...> 3. Projekto XIVP-2691 pakeisti 1 straipsnio keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pacientui gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutrauktas, jei pacientas pažeidžia savo pareigas ir tai kelia grėsmę jo, sveikatos priežiūros specialisto ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir (arba) tai trukdo jam ar kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“. Papildyti 1 straipsnio keičiamo įsakymo 12 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Pacientui gali būti atsisakyta teikti būtinąją medicinos pagalbą arba tokios pagalbos teikimas gali būti nutrauktas, jei tai galėtų sukelti grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.“ |
Nepritarti |
Komisijos nuomone, sveikatos priežiūros paslaugų, ypač būtinosios medicinos pagalbos, teikimas visais atvejais turėtų būti užtikrintas. Jei paciento elgesys galėtų sukelti grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei, poįstatyminiais teisės aktais turėtų būti nustatyta sveikatos priežiūros specialisto apsisaugojimo nuo grėsmės savo sveikatai ir gyvybei tvarka.
|
|
5. |
Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos medikų sąjūdis, 2023-06-12 |
1 |
|
|
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija reglamentuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves, kur aktualios šiuo atveju iš jų - draudimas piktnaudžiauti teise ir asmens teisė į laisvę ir saugumą. Sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai, darbuotojai, turi vienodas teises į darbo aplinką, kurioje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo (šiuo atveju - sveikatos priežiūros specialisto) garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (LR Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių iš šios nuostatos nėra ir negali būti numatyta. Konstitucinis principas deklaruoja, jog visi asmenys yra lygūs, vieno asmens teisės negali būti išaukštintos kito asmens teisių atžvilgiu. Tokiu būdu paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas negali pažeisti/būti išaukštinta prieš sveikatos priežiūros specialisto teisę į sveikatą, į sveiką darbo aplinką, į garantijas ir teises apibrėžtas LR darbo kodeksu, LR Konstitucija ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus teises. Tokiu būdu, sveikatos priežiūros specialistui (neišskiriant nei būtinąją medicinos pagalbą teikiančių specialistų) kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, turi būti užtikrinamos visos aukščiau nurodytos garantijos, kas sąlygoja būtinybę įstatymuose įtvirtinti teisę sveikatos priežiūros specialistui nutraukti sveikatos priežiūros paslaugos teikimą pacientui, esant garbę ir orumą žeminantiems paciento veiksmams bei smurto ir priekabiavimo atvejais (LR darbo kodekso 30 str.). Pasiūlymai Projektui XIVP-2691. Pakeisti 1
straipsnį, kuriuo keičiama 12 straipsnio 9 dalis ir
ją išdėstyti taip: „9. Pacientui, gali būti atsisakyta teikti sveikatos
priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutrauktas, jei pacientas
pažeidžia savo pareigas ir tai kelia grėsmę jo, sveikatos priežiūros
specialisto ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir (arba) tai trukdo
jam ar kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas,
Papildyti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 12 straipsnis, nauja 12 straipsnio dalimi, kurią išdėstyti taip: „10. Pacientui gali būti atsisakyta teikti būtinąją medicinos pagalbą arba tokios pagalbos teikimas gali būti nutrauktas, jei tai galėtų sukelti grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.“ Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą, bei subalansuos tiek medikų tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose. |
Nepritarti |
Komisijos nuomone, visais atvejais turėtų būti užtikrintas būtinosios medicinos pagalbos teikimas. Tvarka, kaip sveikatos priežiūros specialistai turėtų apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę netinkamo paciento elgesio atvejais, turėtų būti nustatyta poįstatyminiais teisės aktais. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-06 |
1 |
|
|
Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. XIVP-2691), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus: - koks elgesys bus laikomas nederamu ir/ar nepagarbiu; - kada bus laikoma, kad elgesys žemina garbę ir/ar orumą; - ar atsisakymas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas apima ir pirminę apžiūrą, ir kaip tokiu atveju būtų nustatoma, kad nėra būtinosios medicinos pagalbos poreikio; - kaip bus priimamas sprendimas, dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo nutraukiamo, t. y. ar tai bus vienasmenis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sprendimas, ar sprendimo priėmime dalyvaus daugiau subjektų. Atsižvelgiant į PTŽSAĮ projekto nuostatas, minėti klausimai turėtų būti reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro nustatytoje tvarkoje. Pažymėtina, kad visapusiškas antikorupcinis vertinimas būtų įmanomas tik įvertinus ir minėtą įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą (jo projektą). |
Pritarti |
Komisijos nuomone, į pasiūlyme pateiktus klausimus turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta, rengiant poįstatyminius teisės aktus. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-07-05 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2695 (toliau kartu – praktikos įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2691 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus ir pastabas: 1. Projektu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad gali būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo gynimas sąlygoja kitos konstitucinės teisės – paciento teisės į sveikatą (ir kartu paciento orumo apsaugos) – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime byloje Nr. 47/2009-131/2010 konstatavo, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti, taip pat kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisė į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertės. Taip pat Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime byloje Nr. 27/01-5/02-01/03 yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 8/02-16/02-25/02-9/03-10/03-11/03-36/03-37/03-06/04-09/04-20/04-26/04-30/04-31/04-32/04-34/04-41/04) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti ribojama tik tada, kai jų teikimas pažeistų kitų pacientų tokią pat teisę arba valstybė negalėtų užtikrinti savo pareigos suteikti pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas byloje Nr. 47/2009-131/2010: „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas)“). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (toliau – ANK projektas), kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens (taigi ir sveikatos priežiūros specialisto) garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270“ Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Tad jei būtų priimtas ir projektas, ir ANK projektas, tos pačios veikos – asmens sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimo – atveju pacientui galėtų būti pritaikytos dvi poveikio priemonės (administracinė atsakomybė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimas arba atsisakymas jas teikti). Atsižvelgiant į šios veikos sąlyginai nedidelį pavojingumą (sukeliamas pasekmes) bei šiame nutarime nurodytus argumentus, toks projektu siūlomas reguliavimas būtų neproporcingas ir suvaržytų pacientų teises labiau, nei to reikia projekto tikslui – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu, žeminančiu jų garbę ir orumą, – pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti siūlomų priemonių proporcingumą bei efektyvumą, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 12 straipsnio 9 dalyje siūlytina galimybę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą, kai pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, numatyti tik jei tai trukdo jam pačiam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., pacientas nepagarbiais veiksmais trukdo tinkamai įvertinti jo ir (arba) kitų pacientų sveikatos būklę bei paskirti gydymą). Galimybė atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą dėl paciento veiksmų, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, neturėtų būti siejama su paciento pareigų pažeidimu, nes paciento veiksmų pavojingumas nesikeičia priklausomai nuo pažeidžiamos teisės ar elgesio normos. Taip pat turėtų būti užtikrintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, net jei pacientas su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais elgiasi nederamai ir nepagarbiai, tačiau jis tai daro dėl savo sveikatos būklės (pvz., esant hipoglikemijai arba šokui elgiasi nepagarbiai, triukšmauja ar pan.), taip pat tais atvejais, kai paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus, taip pat kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turėtų būti atsisakyta besąlyginės pareigos teikti būtinąją medicinos pagalbą, kai ją teikiant paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, ir numatyta, kad tada, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių (pvz., nuraminti žodžiu, iškviesti pagalbinį personalą, apsaugos darbuotojus, policiją) nėra, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima, tačiau jos teikimas turi būti pradedamas arba tęsiamas nedelsiant po to, kai grėsmė išnyksta arba yra pašalinama. Siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies antrojo sakinio, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarkos nustatymas norminiu teisės aktu (sveikatos apsaugos ministro įsakymu) būtų perteklinis – nesuteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugos kreipimasis dėl jos suteikimo turėtų vykti įprastine tvarka, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsniu, nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad tokiu atveju galioja visos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintos pacientų teisės (teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį siūlytina išdėstyti taip: „9. Gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jei paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat jei pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus kai nederamą ir nepagarbų elgesį sąlygoja jo sveikatos būklė ir (arba) kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, jei pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir tik jei yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant. Atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo nutraukimo tvarką nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“
|
Spręsti pagrindiniam komitetui |
Komisijos nuomone, 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies antrojo sakinio netikslinga atsisakyti, jis nėra perteklinis. Pasiūlyme minimi atvejai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tęstinumo pacientams, kurie nederamai elgiasi dėl savo sveikatos būklės ir paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei, turėtų būti numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.
|
|
2. |
Seimo narė Jurgita Sejonienė, 2024-02-07 |
|
|
|
Argumentai: Skubiosios medicinos pagalbos skyriai ir greitoji medicinos pagalba yra vietos, kur dažnai pasireiškia smurtas prieš medicinos personalą ar kitus asmenis (Furin et al., 2015; Stowell et al., 2016)[1]. Rizika būtent minėtų sričių sveikatos priežiūros specialistams daugiausiai susijusi su darbu naktį ir tikimybe pirmiems susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio, narkotikų ar psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiais pacientais, kurie savo veiksmais kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Tai patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio mėn. vykdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) apklausa, kurios duomenimis (SRK 2023-09-08), padidintos smurto rizikos padaliniai pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atveju yra registratūra ir psichikos sveikatos centras, specializuotų ASPĮ atveju - registratūra (amb. paslaugoms), skubiosios medicinos pagalbos skyriai, psichiatrijos skyriai/poskyriai, ypač ūmios psichiatrijos, traumų gydymo poskyriai ir slaugos skyriai. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba peržiūrėjusi 2021-2023 m. (iki gruodžio 1 d.) greitosios medicinos pagalbos brigadų aptarnautus iškvietimus, pateikė informaciją, kad iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro 1,8-2,7 procentus nuo visų įvykdytų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų policijos pagalbos prireikia arba į įvykio vietą vykstama kartu su policija dėl didelės smurto iškvietime tikimybės, nuo 1800 iki 2700 atvejų. 2023 m. lapkričio mėnesį vykdyta SAM pavaldžių ASPĮ apklausa parodė, kad pastarosios dėl įvairių priežasčių ne visada fiksuoja incidentus, susijusius su pacientų fiziniu ir ypač – psichologiniu smurtu nepageidaujamų įvykių registre ir šiuos duomenis pateikia Higienos institutui, todėl tikslių duomenų apie tokio pobūdžio incidentus pateikti negali. Iš įstaigų pateiktų atsakymų matyti, kad kai kuriose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto atvejų prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1-2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę/mėnesį/metus. Tam įtakos gali turėti ASPĮ dydis ir teikiamų paslaugų profilis. ASPĮ be kita ko atkreipė dėmesį, kad problematika egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio. Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų ir kitų pacientų saugumą, tikslinga sudaryti galimybę skubiąją medicinos pagalbą teikiančiose tarnybose taikyti inžinerines saugumo užtikrinimo kontrolės ir prevencijos priemones – vaizdo ir garso stebėjimą ir (arba) įrašymą. Tokį poreikį 2023-02-15 Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje išreiškė tiek Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, tiek skubiosios medicinos pagalbos padalinių vadovai, jų naudą ir reikalingumą patvirtino Policijos atstovas. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai[2] parodė aiškius teigiamus rezultatus sveikatos priežiūros specialistams naudojant kūno kameras. Tyrimų duomenimis taikant šias priemones akivaizdžiai sumažėjo bendras incidentų skaičius ir jų sunkumas/rimtumas, priemonės taip pat prisidėjo prie sveikatos priežiūros specialistų emocinės būklės gerinimo, saugumo jausmo didinimo. Papildomu argumentu laikytina ir sveikatos priežiūros specialistų teisinė apsauga, smurtinių išpuolių prieš sveikatos priežiūros specialistus įrodomumas. Papildomai paminėtina, kad fizinio saugumo užtikrinimui vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos įstaigose jau yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme. Minėto įstatymo nuostatomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose vaizdo stebėjimas yra taikomas, o kitų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patalpose – gali būti taikomas. Analogiškas fizinio saugumo užtikrinimo kontrolės ir prevencijos priemones be psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, naudoja ir policijos, pasienio pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies g punkto nuostatomis, specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tvarkyti, kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių. Siekiant įgyvendinti viešąjį interesą ir apsaugoti didžiausią smurto riziką patiriančių sveikatos priežiūros specialistų ir tų padalinių pacientų sveikatą ir gyvybę siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu ir projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti galimybę teikiant greitosios medicinos pagalbos ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugas taikyti inžinerines saugumo užtikrinimo kontrolės ir prevencijos priemones, t. y. stebėti vaizdą ir (ar) garsą bei (arba) daryti vaizdo ir (ar) garso įrašus (stacionarios patalpų kameros/garso įrašymo priemonės, kameros/ garso įrašymo priemonės GMP transporto priemonėse, kameros, tvirtinamos prie darbo drabužių (kūno kameros)). Manytina, kad būtina sudaryti teisines prielaidas šias priemones taikyti abiem skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantiems subjektams – tiek Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, tiek ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos padaliniams. Šių atskirų skubiąją medicinos pagalbą teikiančių subjektų teikiamų paslaugų pobūdis, paslaugų teikimo aplinkybės (paslaugų teikimas naktį, savaitgaliais, švenčių dienomis) ir atitinkamų pacientų grupė yra tapatūs, taigi priemonių taikymo poreikis vienodai svarbus, šiuo atveju pacientai savo nuožiūra renkasi kviesti GMP ar savarankiškai vykti į ASPĮ gauti skubios medicinos pagalbos paslaugų. Pasiūlymas: Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ
TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 9 IR 12
STRAIPSNI |
Pritarti |
Komisija siūlo išplėsti pasiūlyme pateiktų atvejų sąrašą, kai pacientų ir (arba) sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas vaizdo ir (arba) garso stebėjimas ir (arba) įrašymas. Komisijos nuomone, pasiūlymo, kuriuo siūloma papildyti įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, pirmąjį sakinį tikslinga išdėstyti taip: „5. Teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas, ambulatorines slaugos paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose ir (ar) skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir (arba) sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas vaizdo ir (arba) garso stebėjimas ir (arba) įrašymas. <...>“. |
|
2. |
Seimo narė Jurgita Sejonienė, 2024-02-07 |
|
|
|
Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi: „5. Teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose ir (ar) skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir (arba) sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas vaizdo ir (arba) garso stebėjimas ir (arba) įrašymas. Vaizdo ir (arba) garso duomenų tvarkymas turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytus reikalavimus.“ |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo narė Jurgita Sejonienė, 2024-02-07 |
1 2 |
|
|
Argumentai: Žr. aukščiau.
Pasiūlymas: Buvusius įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais.
|
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo narė Jurgita Sejonienė, 2024-02-07 |
2 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas nespės apsvarstyti ir priimti įstatymo pakeitimo iki įstatymo projekte numatytos datos bei atsižvelgiant į tai, jog įstatymo pakeitimo įgyvendinimui būtina priimti poįstatyminius teisės aktus, siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 202 2. Sveikatos apsaugos ministras
iki 202 |
Pritarti |
|
6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP–2691 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir gautus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komisijos paskirti pranešėjai: Ieva Kačinskaitė- Urbonienė ir Linas Slušnys.
Komisijos pirmininkas Andrius Navickas
Išvadų rengėjai:
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
Linas Slušnys
Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja Jolita Krumplytė-Oženko