PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-2691

~~2024-01-30~~2024-02-07

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.				Skubiosios medicinos pagalbos skyriai ir greitoji medicinos pagalba yra vietos, kur dažnai pasireiškia smurtas prieš medicinos personalą ar kitus asmenis (Furin et al., 2015; Stowell et al., 2016)[1]. Rizika būtent minėtų sričių sveikatos priežiūros specialistams daugiausiai susijusi su darbu naktį ir tikimybe pirmiems susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio, narkotikų ar psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiais pacientais, kurie savo veiksmais kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Tai patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio mėn. vykdyta asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) apklausa, kurios duomenimis (SRK 2023-09-08), padidintos smurto rizikos padaliniai pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atveju yra registratūra ir psichikos sveikatos centras, specializuotų ASPĮ atveju - registratūra (amb. paslaugoms), skubiosios medicinos pagalbos skyriai, psichiatrijos skyriai/poskyriai, ypač ūmios psichiatrijos, traumų gydymo poskyriai ir slaugos skyriai. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba peržiūrėjusi 2021-2023 m. (iki gruodžio 1 d.) greitosios medicinos pagalbos brigadų aptarnautus iškvietimus, pateikė informaciją, kad iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro 1,8-2,7 procentus nuo visų įvykdytų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų policijos pagalbos prireikia arba į įvykio vietą vykstama kartu su policija dėl didelės smurto iškvietime tikimybės, nuo 1800 iki 2700 atvejų. 2023 m. lapkričio mėnesį vykdyta SAM pavaldžių ASPĮ apklausa parodė, kad pastarosios dėl įvairių priežasčių ne visada fiksuoja incidentus, susijusius su pacientų fiziniu ir ypač – psichologiniu smurtu nepageidaujamų įvykių registre ir šiuos duomenis pateikia Higienos institutui, todėl tikslių duomenų apie tokio pobūdžio incidentus pateikti negali. Iš įstaigų pateiktų atsakymų matyti, kad kai kuriose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto atvejų prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1-2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę/mėnesį/metus. Tam įtakos gali turėti ASPĮ dydis ir teikiamų paslaugų profilis. ASPĮ be kita ko atkreipė dėmesį, kad problematika egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio. Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų ir kitų pacientų saugumą, tikslinga sudaryti galimybę skubiąją medicinos pagalbą teikiančiose tarnybose taikyti inžinerines saugumo užtikrinimo kontrolės ir prevencijos priemones – vaizdo ir garso stebėjimą ir (arba) įrašymą. Tokį poreikį 2023-02-15 Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje išreiškė tiek Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, tiek skubiosios medicinos pagalbos padalinių vadovai, jų naudą ir reikalingumą patvirtino Policijos atstovas. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai[2] parodė aiškius teigiamus rezultatus sveikatos priežiūros specialistams naudojant kūno kameras. Tyrimų duomenimis taikant šias priemones akivaizdžiai sumažėjo bendras incidentų skaičius ir jų sunkumas/rimtumas, priemonės taip pat prisidėjo prie sveikatos priežiūros specialistų emocinės būklės gerinimo, saugumo jausmo didinimo. Papildomu argumentu laikytina ir sveikatos priežiūros specialistų teisinė apsauga, smurtinių išpuolių prieš sveikatos priežiūros specialistus įrodomumas. Papildomai paminėtina, kad fizinio saugumo užtikrinimui vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos įstaigose jau yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme. Minėto įstatymo nuostatomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose vaizdo stebėjimas yra taikomas, o kitų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patalpose – gali būti taikomas. Analogiškas fizinio saugumo užtikrinimo kontrolės ir prevencijos priemones be psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, naudoja ir policijos, pasienio pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies g punkto nuostatomis, specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tvarkyti, kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių. Siekiant įgyvendinti viešąjį interesą ir apsaugoti didžiausią smurto riziką patiriančių sveikatos priežiūros specialistų ir tų padalinių pacientų sveikatą ir gyvybę siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu ir projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti galimybę teikiant greitosios medicinos pagalbos ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugas taikyti inžinerines saugumo užtikrinimo kontrolės ir prevencijos priemones, t. y. stebėti vaizdą ir (ar) garsą bei (arba) daryti vaizdo ir (ar) garso įrašus (stacionarios patalpų kameros/garso įrašymo priemonės, kameros/ garso įrašymo priemonės GMP transporto priemonėse, kameros, tvirtinamos prie darbo drabužių (kūno kameros)). Manytina, kad būtina sudaryti teisines prielaidas šias priemones taikyti abiem skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantiems subjektams - tiek Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, tiek ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos padaliniams. Šių atskirų skubiąją medicinos pagalbą teikiančių subjektų teikiamų paslaugų pobūdis, paslaugų teikimo aplinkybės (paslaugų teikimas naktį, savaitgaliais, švenčių dienomis) ir atitinkamų pacientų grupė yra tapatūs, taigi priemonių taikymo poreikis vienodai svarbus, šiuo atveju pacientai savo nuožiūra renkasi kviesti GMP ar savarankiškai vykti į ASPĮ gauti skubios medicinos pagalbos paslaugų. Pasiūlymas: Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 9 IR 12 STRAIPSNIOŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“
2.	N (1)			Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi: „5. Teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose ir (ar) skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir (arba) sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas vaizdo ir (arba) garso stebėjimas ir (arba) įrašymas. Vaizdo ir (arba) garso duomenų tvarkymas turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytus reikalavimus.
3.	1 2			Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Buvusius įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais.
4.	2			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas nespės apsvarstyti ir priimti įstatymo pakeitimo iki įstatymo projekte numatytos datos bei atsižvelgiant į tai, jog įstatymo pakeitimo įgyvendinimui būtina priimti poįstatyminius teisės aktus, siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20245 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 20234 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

[1] Furin, M., Eliseo, L. J., Langlois, B. et al. (2015). Self-reported provider safety in an urban emergency medical system. Western Journal of Emergency Medicine, 16 (3), 459–464; Stowell, K. R., Hughes, N. P., Rozel, J. S. (2016). Violence in the emergency department. Psychiatric Clinics, 39 (4), 557–566. https://gs.elaba.lt/object/elaba:59888207/