LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL vARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO ASMENS DOKUMENTUOSE ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-471

 

 

2021-06-09  Nr. 106-P-22

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Kristijonas Bartoševičius, Dalia Asanavičiūtė, Algimantas Dumbrava, Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Artūrą Žukauską pavaduojantis Marius Matijošaitis, Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad  „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“.

Atsižvelgus į tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl  Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2)), šioje išvadoje Teisės departamentas remiasi aukščiau nurodytuose Valstybinės kalbos komisijos dokumentuose išdėstytomis nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad abiejose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.    

Tuo tarpu teikiamo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma įtvirtinti imperatyvą, numatantį, kad užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė bei su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose perrašomi lietuviškais rašmenimis arba, esant asmens prašymui, lietuviška forma. Vertinant šią projekto nuostatą bei jos santykį su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadose formuojamomis nuostatomis, galima daryti išvadą, kad siūlomos projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos prieštarauja valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialiai išvadai, į kurią įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

2.    Projekto 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad straipsnyje reglamentuojami įstatymo tikslas ir paskirtis, tačiau pačiame straipsnyje nurodyta tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio pavadinimas tikslintinas.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

3.    Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos praktikos, įstatyme neturėtų būti nustatytos ne tik asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose taisyklės, tačiau ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

4.    Atkreiptinas dėmesys, kad nors įstatymo projekto 1 straipsnyje įvedama formuluotės „Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų“ santrumpa „asmens dokumentai“, tačiau toliau projekto tekste vartojama santrumpa „Lietuvos Respublikos išduodami asmens dokumentai“. Atsižvelgiant į tai, minėtąsias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

5.        Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai. Jei nebūtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte sąvokos „užsienietis“ turinys yra suprantamas taip pat, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, projekto 2 straipsnio 1 dalį siūlytume dėstyti taip: „Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriam Lietuvos Respublikos <...>“.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

6.    Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka). Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį,  vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas asmens dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškus projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžimo santykis su projekto teksto nuostatomis, kuriose sąvokos „dokumento šaltinis“ turinys taip pat yra papildomai paaiškinamas, ir šis paaiškinimas neatitinka 2 straipsnio 3 dalyje išdėstyto sąvokos apibrėžimo, pvz., projekto 4 straipsnio 1 dalyje dokumento šaltinis apibrėžiamas kaip  kitos valstybės išduotas asmens dokumentas, 4 straipsnio 2 dalyje – kaip tiesiog užsieniečio asmens dokumentas. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų vartojimo nuoseklumo, reikėtų sąvokos „dokumento šaltinis“ turinį projekto nuostatose suvienodinti.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

7.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma).

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

8.    Derinant projekto 3 ir 4 straipsnių nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji vardo ir pavardės rašymo taisyklė turi išimčių, projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „rašmenimis“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus atvejus“. Analogiška pastaba taikytina ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatai.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

9.    Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

10.    Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 sakinys brauktinas kaip perteklinis šio straipsnio 1 dalies atžvilgiu, nes ir 1 dalyje, ir 3 dalies pirmajame sakinyje įtvirtinama ta pati taisyklė, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat nėra aiškus 3 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vartojamos formuluotės „vardo ir pavardės rašymas su galūne (sugramatinta forma)“ turinys bei jos santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos formos“ apibrėžtimi, t.y. nėra aišku, ar sugramatinta vardo ir pavardės forma yra tolygi lietuviškai vardo ir pavardės formai, ar, vis dėlto, tai yra atskira vardo ir pavardės rašymo forma (tokiu atveju šią formą projekte reikėtų apibrėžti). Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje vartojama sąvoka „nesugramatinta forma“ neturėtų būti atskleista, kaip vardo ir pavardės rašymas be galūnės pagal tarimą.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

11.    Nėra aišku kaip būtų įgyvendinama projekto 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta pavardės rašymo taisyklė paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, t.y. ginčytina, ar objektyviai įgyvendinama sąlyga, kad užsieniečio asmens dokumente lotyniško pagrindo rašmenimis įrašyta pavardė turi būti nurašoma paraidžiui ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, pvz., neaišku kaip pagal siūloma reikalavimą turėtų būti įrašyta moters pavardė „Johnson“ ar „Wu“.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

12.    Projekto 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, kuria remiantis asmens dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis įrašomi papildomi įrašai, bei Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės. Nėra aišku ar šiose nuostatose minimi du skirtingi teisės aktai, ar vis dėlto Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų patvirtinti vieną teisės aktą, kuriame būtų reglamentuoti visi vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose klausimai. Taip pat reikėtų atskleisti kokiuose būtent dokumentuose (visuose ar tik asmens dokumentuose) vardų ir pavardžių rašymą reglamentuotų minėtosios taisyklės.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

13.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse nustatyta tvarka“.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-03-30

 

 

 

14.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodžiai „parengia ir“ brauktini, nes  Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos pati.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

15.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-06-12

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.

              Projekto 4 straipsniu siekiama sureglamentuoti pagrindinius reikalavimus nurašant ir perrašant vardą ir pavardę. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatoma pagrindinė taisyklė, kad užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomi lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – kitos valstybės išduotu asmens dokumentu. To paties straipsnio 3 dalyje numatoma 1 dalies išimtis, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų.

Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatoma taisyklė, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – užsieniečio asmens dokumentu. To paties straipsnio 4 dalyje numatoma 2 dalies išimtis, t. y. kad asmens pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų.

Galiausiai Projekto 4 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad kitų nelietuvių tautybės asmenų vardas ir pavardė jų prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad Projekto 4 straipsnio nuostatomis 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai bus įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Toks siūlomas įtvirtinti reglamentavimas iš esmės reiškia, kad nurodytų asmenų prašymu jų asmenvardžiai lotyniškais rašmenimis papildomai galės būti įrašomi tik paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, tačiau ne paso arba asmens tapatybės kortelės vardui ir pavardei skirtoje pagrindinėje eilutėje.

Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu yra siekiama aiškiau reglamentuoti asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir numatoma atsižvelgti į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo, mūsų nuomone, Projektu nėra atsižvelgiama į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose, be to, Projektu nustatomu teisiniu reglamentavimu nėra išsprendžiami sunkumai, su kuriais asmenys susiduria šiuo metu, t. y. nėra panaikinami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje garantuotos judėjimo laisvės apribojimai ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) pažeidimai.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

16.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-06-12

 

 

 

1.    Dėl neatsižvelgimo į VLKK išvadas

Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Taigi, konstitucinės justicijos bylose aiškiai įtvirtintas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas, reiškiantis, kad pagal esamą teisinį reguliavimą piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai ir kad kitokias rašymo taisykles gali nustatyti tik įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybes institucija.

Atsižvelgdama į Konstitucinio teismo doktriną, kaip tai ir yra nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui kelis kartus teikė išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. VLKK nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius[1]. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Kartu primintina, kad Konstitucinis Teismas jau minėtame 2014 m. vasario 27 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus).

Toks išaiškinimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Projektą, negali neatsižvelgti į VLKK pateiktus siūlymus dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. Mūsų nuomone, jeigu būtų priimtas Projektu siūlomas reglamentavimas, būtų neatsižvelgta į Seimui VLKK pateiktas išvadas dėl asmenvardžių rašymo.

 Nors VLKK raštuose aiškiai nenurodyta, kad VLKK dviem paminėtais atvejais išimtis siūlo daryti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis rašant paso ir asmens tapatybės kortelės teisinę galią turinčiuose įrašuose (asmens vardą ir pavardę pažyminčioje eilutėje), mūsų nuomone, VLKK siūlomos išimtys yra aktualios tik tuo atveju, jei lotyniški įrašai yra daromi teisinę galią turinčiuose įrašuose (tačiau ne paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje).

Šiuo klausimu, esant abejonių, siūlome kreiptis į VLKK su prašymu pateikti papildomą išvadą.

Pažymime, kad papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje neturės teisinės galios, t. y. bus nurodomas tik kaip papildoma informacija. Tai reiškia, kad teisinę galią turės tik lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma užrašyti asmens vardas ir pavardė. Kitaip tariant, tokiu teisiniu reglamentavimu bus sudaryta situacija, kad 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų teisinę galią turinčiuose įrašuose vardai ir pavardės vis tiek bus rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (kaip yra ir šiuo metu) ir tik papildomai teisinės galios neturinčiuose įrašuose galės būti įrašomi lotyniškais rašmenimis. Todėl Projektu sukuriamas teisinis reglamentavimas, mūsų nuomone, minėtiems asmenims išliks toks pat nepalankus, koks yra ir šiuo metu, t. y. jie ir toliau susidurs su SESV 21 straipsnyje garantuojamos laisvės judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimais ir EŽTK 8 straipsnio pažeidimais.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

17.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-06-12

 

 

 

2.    Dėl EŽTK ir SESV garantuojamų teisių apribojimo

Asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas EŽTK 8 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis, elementų.

 2.1. Dėl EŽTK pažeidimų

Pirma, vertinant asmenvardžių rašybą EŽTK kontekste, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į EŽTK 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį[2]. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

EŽTT yra pažymėjęs, kad EŽTK per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su EŽTK ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia EŽTK ginamų teisių. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka EŽTK 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų[3].

Pavyzdžiui, EŽTT yra nusprendęs, kad vaiko vardo pasirinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. EŽTT pripažino, kad tokios bylos dėl asmenvardžių nepripažinimo patenka į EŽTK 8 straipsnio taikymo sritį ir pažymėjo, kad turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų. EŽTT nagrinėtoje byloje inter alia nustatė EŽTK 8 straipsnio pažeidimą[4].

Todėl manome, kad toks teisinis reglamentavimas, dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę pasirinkusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikams, 4) nelietuvių tautybės asmenims būtų atsisakyta pripažinti dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis nurodytą pavardę, galėtų lemti EŽTK 8 straipsnio pažeidimus.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

18.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-06-12

 

 

 

2.2.  Dėl SESV garantuojamų teisių apribojimo

Antra, nagrinėjant Europos Sąjungos teisę, primintina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[5]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[6]. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[7].

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nors dabar asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis Sąjungos teisės ir SESV nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[8].

Tokios valstybės narės teisės nuostatos, dėl kurių tos valstybės piliečiai atsiduria mažiau palankesnėje situacijoje tik todėl, kad pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios nuomonės, kad valstybės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti šios valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje, asmenvardį, kuris jam buvo suteiktas pastarojoje valstybėje narėje, gali trukdyti SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimui.

 Manome, kad priėmus Projekte siūlomą teisinį reglamentavimą, asmenys patirtų nepatogumų ir administracinių sunkumų dėl jų turimų dviejų skirtingų asmenvardžių.

Pavyzdžiui, priėmus Projektą, būtų sukurta tokia situacija, kai Prancūzijos ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo Xavier Anciaux Lietuvos Respublikos pase būtų nurodytas kaip Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas (jo asmenvardis jo prašymu lotyniškais rašmenimis, t. y. Xavier Anciaux, galėtų būti nurodytas tik paso kitų įrašų skyriuje), kai tuo tarpu tokio asmens turimame Pranzūcijos pase jo vardas ir pavardė būtų nurodyti Xavier Anciaux. Toks asmuo ne tik patirtų nepatogumų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, tačiau tokiu reglamentavimu asmeniui būtų sukuriamas vardas ir pavardė, kurio nėra nei lietuvių, nei prancūzų, nei kokioje nors kitoje kalboje.

Nagrinėjant asmeniniame gyvenime kilsiančius nepatogumus, paminėtini nepatogumai, pavyzdžiui, su kuriais asmuo susidurtų keliaudamas. Minėtas asmuo Xavier Anciaux pirkdamas lėktuvų bilietus turėtų nurodyti kaip keleivį Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas, t. y. jo turimame asmens dokumente lietuviškais rašmenimis nurodytą asmenvardį. Kaip minėta, šis asmuo negalėtų nurodyti papildomai lotyniškais rašmenimis įrašyto vardo, nes jis neturėtų teisinės galios.

Kaip pavyzdys profesiniame gyvenime paminėtina situacija, kai Prancūzijos pilietis Maxime Bacquet įgytų išsilavinimą ir jo išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurodytas kaip Maxime Bacquet. Vėliau šiam asmeniui tapus Lietuvos Respublikos piliečiu, šis asmuo pase ir asmens tapatybės kortelėje būtų nurodytas kaip Maksim Baket arba Maksimas Baketas, todėl, mūsų nuomone, toks asmuo susidurtų su nepatogumais, kai jo dokumentus reikėtų pripažinti bet kurioje valstybėje narėje, nes kiltų abejonių, ar tai tas pats asmuo.

Todėl darytina išvada, kad priėmus Projektą, 1) užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir 3) jų vaikai patirtų jau minėtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Pažymime, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytą vardą ir pavardę laikytinas SESV 21 straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui kyla rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų[9].

Pavyzdžiui, byla Garcia Avello buvo susijusi su dviem vaikais, turinčiais dvigubą Belgijos ir Ispanijos pilietybę, kurie gimė ir gyveno Belgijoje, tačiau Belgijos institucijos atsisakė registruoti jų dvigubą pavardę, kaip ji buvo registruota Ispanijos valdžios institucijų. Teisingumo Teismas konstatavo, kad skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų atitinkamiems asmenims tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, visų pirma dėl sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti diplomų arba dokumentų, išduotų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais[10].

Byloje Grunkin ir Paul, susijusioje su Vokietijos pilietybę turinčiu vaiku, gimusiu Danijoje ir ten registruotu dviguba pavarde, kurią Vokietijos valdžios institucijos atsisakė pripažinti, nes Vokietijos teisė neleido vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos tiek iš tėvo, tiek iš motinos pavardžių, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tai riboja laisvą judėjimą, nes sudaro rimtų nepatogumų. Teisingumo Teismas nurodė, kad tvarkant daugybę kasdienių reikalų tiek viešojoje, tiek privačiojoje srityse reikalingas asmens tapatybę įrodantis dokumentas, paprastai pasas. Kiekvieną kartą, kai tam tikroje situacijoje naudojama pavardė neatitinka pavardės dokumente, kuris pateikiamas kaip asmens tapatybę įrodantis dokumentas, arba pavardė dviejuose dokumentuose, kurie yra pateikiami kartu, nesutampa, dėl tokio pavardžių skirtumo gali kilti abejonių dėl asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[11].

Galiausiai, minėti argumentai buvo patvirtinti neseniai nagrinėtoje byloje, susijusiose su Vokietijos piliečiu, kuris gyvendamas Jungtinėje Karalystėje papildomai įgijo Didžiosios Britanijos pilietybę ir pasikeitė vardus ir pavardę. Jam grįžus į Vokietiją, Vokietijos valdžios institucijos atsisakė registruoti šį pakeitimą ir įtraukti į registrą naują vardą ir pavardę. Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurios pilietis jis taip pat yra, pakeistą vardą ir pavardę, laikomas SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimu[12].

 Kartu pažymime, kad Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą.

Pavyzdžiui, už Prancūzijos piliečio Owen Quixote ištekėjusiai Lietuvos Respublikos pilietei, pasirinkusiai Prancūzijos piliečio pavardę, būtų suteikta pavardė Kichot arba Kichotienė. Vertinant šių asmenų tarpusavio ryšį, pavyzdžiui, jiems keliaujant, kiltų abejonių, ar šie asmenys yra tikrai sudarę santuoką, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos pilietės paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų įrašyta pavardė Quixote.

Taip pat kyla klausimas, ar dviejų iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, Kichot arba Kichotienė ir paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje – Quixote) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse.

Galiausiai paminėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White.

Šie pavyzdžiai įrodo, kad siūlomu reglamentavimu šiuo metu egzistuojančios asmenvardžių rašymo problemos nebūtų išsprendžiamos, o, atvirkščiai, tam tikri asmenys, tikėtina, susidurtų su nepatogumais ir administraciniais sunkumais.

Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[13]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[14].

 Pažymėtina, kad laisvo asmenų judėjimo teisė pagal SESV 21 straipsnį nėra neribota, todėl pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[15]. Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimus. Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[16].

Nors iš Projekto aiškinamojo rašto būtų galima daryti išvadą, kad Projektu siūlomomis įtvirtinti priemonėmis siekiama apsaugoti lietuvių kalbą, tačiau, kaip minėta, VLKK savo išvadose iš esmės yra pažymėjusi, kad Projektu siekiamam tikslui – lietuvių kalbos apsaugai – nebus padaryta neigiama įtaka, jei asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai dviem nurodytais atvejais bus rašomi naudojant lotyniškus rašmenis.

Todėl įvertinę tai, manome, kad siūlomų priemonių tinkamumas ir proporcingumas apskritai nenagrinėtini, nes nagrinėjamu atveju VLKK pripažino, kad tikslas – lietuvių kalbos apsauga – bus pasiektas ir tuo atveju, jei nurodytais dviem atvejais asmenvardžiai bus rašomi lotyniškais rašmenimis.

Be to, pažymėtina ir tai, kad Europos Komisija 2017 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikai atsiuntė paklausimą, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimus dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose. Paklausime nurodyta, kad yra abejotina, ar Lietuvos Respublikos taikomos priemonės dėl vardų ir pavardžių rašymo yra proporcingos. Europos Komisija nurodė jau paminėtas VLKK siūlomas išimtis ir pažymėjo, kad VLKK laikosi nuomonės, jog tam tikrais atvejais tikslas apsaugoti nacionalinę kalbą nėra pagrindas atsisakyti išduoti tapatybę patvirtinančius dokumentus, kai vardai ir pavardės įrašomi taip, kaip jie yra nustatyti kitose ES valstybėse narėse. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos taikytos priemonės dėl asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis buvo taikomos nenuosekliai ir nesistemingai ir pateikė praktinių pavyzdžių, kai užsieniečių asmenvardžiai Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose buvo rašomi lotyniškais rašmenimis remiantis dokumento šaltiniu.

Todėl įvertinę visa tai, kas išdėstyta, laikomės nuomonės, kad Projektu būtų sukurtas teisinis reglamentavimas dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudaręs ir jo pavardę pasirinkęs Lietuvos Respublikos pilietis, 3) tokių sutuoktinių vaikai patirtų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl būtų apsunkinta šių asmenų galimybė veiksmingai pasinaudoti SESV 21 straipsnyje jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

Mūsų nuomone, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, Projekte tikslinga numatyti galimybę išvardintiems asmenims vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamų dokumentų vardą ir pavardę žyminčiose eilutėse lotyniškais rašmenimis nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis).

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

19.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-06-12

 

 

 

3. Įvertinę Projektą taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl Projektas turi būti tikslintinas jį papildant šia asmenų grupe. Šiuos grupės asmenims asmens tapatybės dokumentuose rašant jų asmenvardžius taip pat turi būti taikomi šioje išvadoje nurodyti principai.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kristina Weston,

2017-03-21

Dovilė Ogonowska,

2017-03-21;

Aistė Kuattroni,

2017-03-21;

Egidija Čiricaitė,

2017-03-21;

Dalia Bijaminė,

2017-03-21;

Rasa Dovnton,

2017-03-21;

Bart, Ernesta Pauwels,

2017-03-21;

Jovita Bugvilaitė, Roman Gorecki- Mickiewicz,

2017-03-21;

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“,

2017-03-21

 

 

 

Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos.

Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams.

<...>

Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus.

Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais - atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso.

Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

2.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga,

2017-03-23

 

 

 

 Dažnai pasirodo straipsnių apie asmenvardžių rašybą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose. Daugelis jų emocingi. Imkime kad ir kovo 14 d. „DELFI Žinių“ straipsnio pavadinimą: „Laikas baigti 25 metus trunkantį tyčiojimąsi iš Lietuvos piliečių“, kurį paskaičius išaiškėja, kad tyčiojimusi vadinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos laikymasis. Tačiau šiame ir daugelyje kitų straipsnių, ypač tų, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių asmens dokumentuose leisti rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis, nutylimi esminiai, keliantys problemų, dalykai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kas nutylima šiame ir kituose straipsniuose.

Teigiama, kad raidžių Q, W, X gali prireikti lietuviams, norintiems atkurti istorines protėvių pavardes, kad raidę W savo raštuose vartojo Mikalojus Daukša, Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas. Betgi, pvz., Donelaičio raštuose taip pat vartojamos ʃ, ʒ ir kitos lotyniškos raidės (Lotyniškos raidės – tai iš pirminės lotynų abėcėlės kilusios raidės, naudojamos (naudotos) įvairių tautų) . Ir ne bet kur, o asmenvardžiuose: Dikʃas, Kaʃparas, Pricʒkus. Kuriant Palemono šriftą senuose raštuose panašių raidžių buvo aptikta ir daugiau.

Kitame straipsnyje raidės Q, W, X gretinamos su F, H, kurių nėra lietuviškuose žodžiuose, bet yra įtrauktos į lietuvių kalbos abėcėlę. Atseit, precedentas jau yra. Tačiau nutylima, kad raidės F ir H žymi unikalius garsus, o raidės Q, W, X tiktai dubliuoja garsus, kurie lietuvių kalboje užrašomi kitomis raidėmis: (q=ku, w=v, x=ks). Dubliavimas yra nevienareikšmiškumo priežastis: prarandama galimybė vienareikšmiškai konvertuoti garsą į tekstą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėms ir ateities garso technologijoms. Apie tai siūlytojai nutyli, o gal šios problemos ir nežino.

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtų neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos.

Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau, nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“. Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose.

Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga.

Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į Unikodo standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms.

Tad siūlome:

1. Nekeisti dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;

2. Įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys.

Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

3.

Etnines kultūros globos taryba,

2017-03-23

 

 

 

Etnines kultūros globos taryba (toliau - Taryba) svarstė ir teike siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui bei Ministrui pirmininkui 2013 m. kovo 25 d. Nr. S-44 „Dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbės rašybos, Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis", 2014 m. balandžio 10 d. Nr. S-60 „Dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos". Pastaruoju metu vėl iškilo šis klausimas, todėl Taryba primena savo požiūrį ir siūlymus.

Tarybos narių daugumos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą asmenvardžius rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis turėtų pilnai patenkinti TALKOS iniciatyvinės grupės, surinkusios 69 000 Lietuvos piliečių parašų, pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIlP-3796 priėmimas – tuomet Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pageidaujant butų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybines kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos. Pagal aptariamą projektą siūlomas kitataučių asmenvardžių oficialaus užrašymo būdas visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, leidžia suteikti vienodas galimybes visiems Lietuvos piliečiams kitataučiams.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką^ su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais - santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybes tapatybe nustatoma pagal asmens kodą. Norėtume taip pat pastebėti, kad didžioji dalis kitataučių pavardžių neapsiriboja vien „w", „q" ir „x" raidėmis, jose yra ir kitų lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų lotynų abėcėlės raidžių su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, lenkų pavardėse yra ,,ł" raide ir kt.), todėl tokios pavardes, apsiribojant vien minėtomis trimis raidėmis, vis tiek liktų užrašytos ne originalo kalba ar net jas iškraipant. Be to, kai kurie garsai kitataučių pavardėse žymimi ne viena raide, o raidžių deriniu (pavyzdžiui, lenkų pavardėse vietoj „s" yra „sz" ir t.t.), todėl tokiu būdu ėmus rašyti kitataučių pavardes civilines būklės aktuose, neabejotinai butų apsunkinta galimybe tuos rastus perskaityti daugumai Lietuvos žmonių, taip pat ir dar kitų tautybių žmonėms.

Taryba siūlo suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-3796.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

4.

Pilietis Pranas,

2017-04-19

 

 

 

 Labai prašau galutinai ir neatšaukiamai nutraukti bet kokias diskusijas dėl ,,dvigubos" pilietybės ir ,,trijų raidelių“ vartojimo. Esamų pilietybės ir kalbos įstatymų visiškai pakanka normaliai Valstybės institucijų veiklai ir LR piliečių poreikių tenkinimui.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

5.

Petras Šidagis,

2017-05-12

 

 

 

 

Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių seimūnų išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų, "lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

6.

Vilniaus Sąjūdininkų susirinkimas,

2017-05-19

 

 

 

Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:

1. NEPRITARTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIII-535, kurį iniciavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą

2. PRITARTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių

neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Sį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių.

3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva

pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją.

4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W, Q ir X raides asmenvardžių rašyboje.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

7.

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu habil. dr. K.Garšva,

2017-05-30

 

 

 

Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos yra šios VLKK išvados:

Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.

VLKK, deklaruodama, jog pritaria „nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau - asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai:

 - užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol - pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“;

 - užsieniečiams nesiūloma išimtiniais atvejais priimti ir Lietuvos piliečio pavardę, o jų vaikams - pavardę pagal tradiciją susilietuvinti.

VLKK žino, kad „visi arba dauguma Lietuvos gyventojų ar jų tėvų protėvių yra buvę kitų valstybių piliečiai“ (2017-05-22 BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04- 27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta: „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“.

Be pagrindo remtasi nemoksline 2014 m. VLKK „išvada“: „jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė - klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai. VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad. „vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė).

Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (la) „diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“, o pabaigoje (4.2) jų reikalaujama: „netikslinga taikyti ICAO taisykles - būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) grįžtama prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“).

Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar [...] suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“.

Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau „identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti, perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo.

Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus:

1.   Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio „lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą asmens dokumentą“.

2.   Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro „atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors 100 000 visuomenės atstovų reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos statusą.

3.   VLKK iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį: „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“.

4.   VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ - komentaro 68 punktas).

1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

8.

Kazimieras Petrauskas,

2017-05-31

 

 

 

Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo.

Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Autorių siekis leisti asmenvardžiuose rašyti Q, W, X raides yra geras, bet siūlomas jų įteisinimo būdas, rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui, blogas. Visuomenei skelbiama, kad būtų papildomai įteisintos tik trys raidės (visa lotyniška abėcėlė), bet nepaaiškinama, kad užsienietiškus Lietuvos piliečių(sutuoktinių, vaikų ir ainių) asmenvardžius reikėtų rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles, nors ir be diakritinių ženklų. Rašytume White, Jaquet, Baudelaire, Przezdziecki, Brzeczyszczykiewicz, o turėtume skaityti Vait, Žakė, Bodler. Būtų vartojamos prie lietuvių kalbos nederančios raidžių sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh kombinacijos. Tai nesiderintų su Lietuvos Konstitucija. Valstybės pareiga piliečių asmenvardžius pase rašyti taip, kad juos perskaityti ir parašyti sugebėtų visi šalies gyventojai. Rašykime lietuviškai, įteisinę užsienietiškuose asmenvardžiuose tik Q, W, X raides, bet ne viso pasaulio kalbos taisykles. Estijoje, Italijoje ir kitose šalyse oficialiose abėcėlėse W raidės nėra, bet užsienietiškuose asmenvardžiuose jas vartoja.

4 str.1d. Neaiškus teiginys „...vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal ICAO taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje...“. ICAO taisyklės reikalingos perrašant lotyniško pagrindo rašmenis, o ne lotyniškos abėcėlės rašmenis (26 raidės).

4 str.2 d. 2p. Ar tikslinga ir ar įmanoma kiekvienoje įstaigoje atvykusio užsieniečio pavardę, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis? Tam yra ICAO taisyklės ir piliečio asmenvardžio įrašas paso mašininio skaitymo skyriuje. Projekte nėra paaiškinimo, kad kituose oficialiuose dokumentuose asmenvardžiai Lietuvoje rašomi taip, kaip jie teikiami asmens tapatybės dokumentuose. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Autorių bekompromisinis siekis užsienietiškus Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti lietuviškai yra kilnus, bet Q, W, X raidžių vartojimo vengimas yra abejotinas.

3 str. 3d. Neaiški pagrindinė sąvoka „...rašomi lietuviškais rašmenimis“. Ar Lietuvos pilietybę priėmusio užsieniečio pavardę White reikėtų rašyti Vhite, ar lietuviškais rašmenimis pagal tarimą –Vait? Tuo abejoja ir Seimo teisės departamentas.

Keista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pozicija. VLKK pavesta saugoti lietuvių kalbą, bet visose Seimui pateiktose trijose Išvadose Komisija siūlo Lietuvos piliečių (buvusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų) asmenvardžius leisti rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pirmoje Išvadoje tai siūloma atvirai, antroje Išvadoje pridengiant dviprasmiška savoka „lotyniškais rašmenimis“, o trečioje Išvadoje - savoka „lotyniško raidyno rašmenimis“.

Visose trijose Įšvadose yra paaiškinimai „...diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Rašyti būtų privalu su visais diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės įrašyti į pasą bet ką, neribotos.

Manau, Lietuvai, visuomenei, lietuvių kalbai, lenkų bendruomenei būtų tinkamiausios sekančios kompromisinės nuostatos. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės (26 raidės)rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma šalių. Gal galima išimtis: valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų asmenvardžiai, juridinės galios neturinčiuose dokumentuose, gali būti rašomi autentiški, pvz., Lech Wałęsa, o ne Lech Walesa (pagal ICAO).

Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Lietuvos Respublikos piliečių, jų sutuoktinių ir vaikų užsienietiški asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą sugramatinti arba nesugramatinti. Raidės QWX rašomos tik užsienietiškuose asmenvardžiuose remiantis tai patvirtinančiu dokumento šaltiniu.

Manau, Józef Wałęsa, tapęs Lietuvos piliečiu, asmenvardį į pasą įsirašytų pagal tarimą- Juzef Walensa, o ne pagal ICAO taisykles-Jozef Walesa. Užsieniečiai, gerbdami visuomenę kurioje nusprendė gyventi, asmenvardžius užrašo pagal tos šalies kalbos taisykles. Lietuvis Šimkevičius Amerikoje tapo Shimkus, Lenkijoje Vytautas Liškauskas tapo Witold Liszkowski.

Norint išvengti dviprasmybės, minint lotynišką abėcėlę, lotynišką raidyną, ar lotyniškus rašmenis, dviprasmybės išvengimui, reikėtų nurodyti raidžių skaičių (26).

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

9.

Paulius Šepetys,

2017-06-12

 

 

 

Seimui svarstymui šiuo metu yra pateikti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose projektai; reikia iškart atkreipt dėmesį kad jie abu nėra tinkami.

Nepamirškim kad Konstitucijoj (K.) pasakyta: "Valstybinė kalba – lietuvių kalba" (K.14str.), ir DAR žinom kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K.6str.2d.).

O tai REIŠKIA, kad visa kas skelbiama viešai Valstybės vardu (o pasai - tuo labiau) PRIVALO tų Konstitucijos straipsnių nepažeist, 'aš' (Šalies suverenas), mokėdamas valstybinę kalbą PRIVALAU visa tai ką Valstybė skelbia sugebėt vienareikšmiškai perskaityt, tai - neatimama 'mano' teisė.

Na o kalba, jos raštiškasis atitikmuo - tai pirmiausia alfabetas, jo užrašymo ir garsų tarimo taisyklės; žinom kad lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 raidės, žinom dvibalsius, dvigarsius ir jų tarimo taisykles, yra tai patvirtinantys dokumentai; jei kažkokiems naujiems garsams užrašyt prireiktų naujų simbolių, tai juos įvest gali TIK kompetentinga institucija (ką ir Konstitucinis teismas (KT) pripažino), ir tokie pakeitimai pirmiausia paveiktų alfabetą (numatant tų simbolių rašybą, tarimą ir jų vietą abėcėlėje).

Bet kol kas tokio poreikio nėra, ir visa ką girdim GALIM užrašyt savu, lietuvišku, alfabetu, ir visa kas tais simboliais užrašyta bet kuris mokantis lietuvių kalbą SUGEBA adekvačiai perskaityt, ir tai kas perskaityta visi vienareikšmiškai supranta.

Taip kad nekurių asmenų pasisakymai esą kažkokie (mums nereikalingi) nauji simboliai tos abėcėlės nekeis yra NIEKINIAI: tai kas yra LR Pase privalo būt adekvačiai perkelti į kitus viešai vartojamus valstybinius registrus, iš ten jie migruotų į kitus dokumentus bei spaudą, ir staiga paaiškėtų kad Lietuvis tai kas 'lietuviškai' parašyta nebesugeba vienareikšmiškai perskaityt (juk jau ir dabar lenkų krepšinio komandos "Idėa Šlionsk" [Idea Sląsk] pavadinimą vieni skaito 'idea slaask', o dar kiti NET 'aidie slask'); juk NET ir užrašą "Walęsa" Lietuvoje TURĖTUME skaityt 'Valeesa' (kitaip skaitančius Valstybinė kalbos komisija PRIVALO baust!) - bet tame nebūtų nei pagarbos, nei supratimo ar susikalbėjimo.

Taip kad simboliams "W", "X", "Q" lietuviškuose dokumentuose kol kas (kol abėcėlė nepraplėsta) vietos NĖRA.

Niekinė ir nuoroda į "asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis)" - pirm, tas 'lotyniškas' pagrindas visų autentiškumo formų neišsprendžia (tuo labiau kad teigiama kad 'W' nėra lotyniškas simbolis), o antra - Konstitucijoj parašyta: "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" (K.29str.2d.); - išaukštindami 'lotynišką' pagrindą tuo pačiu mes diskriminuojam kitos kilmės asmenis atžvilgiu tų 'lotynų'. O kadangi Pasas - Šalies suvereniteto pasireiškimo dokumentas, tai jis GALI būt rašomas tik tos Šalies rašmenimis (tai pilnai teisėta tarptautinės teisės požiūriu); bandymai legalizuot pase kažkokius kitus simbolius neišvengiamai sukels aršius tarptautinius ginčus (ypač dabar, plečiantis 'pabėgėlių' bizniui).

Taip kad: pagrindiniame Piliečio dokumente (pase) gali būt naudojami TIK nacionaliniame lygmeny įtvirtinti rašmenys ir taip kad pavardę SKAITANT ji nebūtų iškraipyta (pavardės autentiškumas yra TARIME, o ne kažkokiuose jos užrašymo kodavimuisi).

Tiesa, tokiu atveju lieka problemos "įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius", ir čia Valstybė turi prievolę tokiems asmenims padėt, ir štai čia kaip tik tinka tas antrasis Paso puslapis. Nes tai vis vien oficialus įrašas (bet jis nėra skiriamas vidaus vartojimui), jo įrašymo pagrindu turi būt Piliečio tautybė (tokiu atveju ją privalu nurodyt tiek pagrindiniame, tiek ir tame papildomame puslapy), ir tokiu atveju nebelieka to dirbtinio apribojimo 'lotynišku pagrindu', toks metodas leidžia nediskriminuot nė vienos tautybės.

O ir - tai yra visai teisėta: moksliniuose veikaluose leidžiami įvairūs simboliai (kadangi tai specifinės paskirties darbai); tad ir Pase galimas 'specifinis' (tautinis) puslapis, kurio vartojimui netaikomi Valstybinės kalbos įstatymai.

Na bet - tokiu atveju privalu tarptautiniu lygiu kelt klausimą ir dėl trečio įrašo - tos pačios pavardės įrašymo 'tarptautine' (sąlygine) kalba; jei galėjom susitart dėl SI matavimo vienetų sistemos, tai ir šis klausimas išsprendžiamas.

Ir tada NACIONALINIS dokumentas (jo pirmas puslapis) būtų parašytas 'lietuviškai' (ir visi TOS šalies gyventojai jį vienareikšmiškai perskaitytų), antrame puslapy ta pavardė būtų užrašyta 'tautine' kalba, na o trečiasis įrašas būtų toks, kuris specialistams visame pasauly leistų tą pavardę VIENAREIKŠMIŠKAI perskaityt (nes vargu ar galim tikėtis kad 'lietuviška' (ar 'lenkiška' pavardė) visame pasauly vienodai būtų perskaityta, vargu ar į tokius pavardės 'perskaitomus' sureaguotume.

Na o baigiant... prisiminkim kad 1864 m. Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis; bandymai dabar svetimais rašmenimis 'papildyti' mūsų raidyną iš esmės reiškia TĄ PATĮ.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

10.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga,

2017-06-16

 

 

 

Baigusios kadenciją kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIP-471 ir Nr. XIllP-535 buvo nepakankamai profesionali, nepagrįsta.

Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti Konstitucijos, lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.

Pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų VLKK to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam būtų trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkiene; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė pagal Lenkijos pašą Lietuvoje turėtų būti Wojciechowska). Dar 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“.

Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

A. Kubiliaus kreipimasis „Mieli bendražygiai“ yra neteisingas ir veidmainiškas. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia priešingai: Lietuvos Respublikoje, išsaugojusioje savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, valstybinė kalba - lietuvių kalba (turinti 32 raides). Lietuvių ir latvių kalbų sistemos yra panašios, bet VLKK atstovai priėmė baltų kalbų sistemos neatitinkančias ir Latvijos kalbos komisijai prieštaraujančias dvi išimtis. VLKK nepritarė A. Kubiliaus siūlymui asmenvardžius keisti visiems piliečiams pagal okupacijų metais išduotus dokumentus ir pridėti maždaug 150 naujų raidžių. A. Kubilius galėtų prisiminti ir tai, kaip jis dar 2010 m. Kalbos komisijai dėl to darė spaudimą. „Talkos” suvienyti 70 000 piliečių (tarp jų buvo daug mokslininkų) patarė valdžiai, kad visus asmenvardžius reikia rašyti pagal tarimą lietuviškomis raidėmis. Kalbos kultūros metais nereikia kenkti asmenvardžių rašybai — geriau patiems Seimo nariams stengtis kalbėti ir rašyti taisyklingai. Kadaise su Latvijos Ministru Pirmininku A. Kubilius pasirašęs dokumentą „ieškoti papildomų galimybių bendradarbiauti“, dabar artimiausią giminę ir sąjungininką palieka vieną kovoti už savo kalbą ir valstybę.

Siūlomas projektas Nr. XIIIP-535 - grėsmė mūsų kalbai ir valstybei!

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

11.

Elena Stankuvienė,

2017-06-23

 

 

 

Gausybė mūsų protėvių atidavė savo gyvybes už Tėvynę, už gyvenimą taikoje, laisvėje. Tokiame laikotarpyje ir mes gyvename. Jūsų, seimūnų, pareiga-darbas Lietuvos labui. Vardan tos Lietuvos. Viršum visų yra Visatos kūrėjas. Nėra didesnės išminties už dieviškąją. Dievo išmintį ypač transliuoja popiežius, kunigai, vienuoliai. Nepriklausomybės laikotarpiu tikintieji nebėra persekiojami, galima paklausyti Marijos radijo, paskaityti laikraštį ''XXI amžius'', www.bernardinai.lt. ar kitą katalikišką spaudą ir galima sužinoti teisingus atsakymus į visus iškylančius klausimus. Jokia valstybė, kad ir gerokai didesnė, neturi teisės mums nurodinėti, kokiais rašmenimis turėtume rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose. Papildomame puslapyje pase ar asmens tapatybės kortelėje, kitoje pusėje, Latvijos pavyzdžiu, rašyti būtų galima leisti. Kiek dar leisimės stumdomi? Apginkit, mūsų rinkti seimūnai, mūsų kalbą. Laikykim tvirtą dvasinį stuburą.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

12.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis,

2017-06-28

 

 

 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis. Toks rašymas prieštarauja LR konstitucijai. Valstybinės lietuvių kalbos Įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tukst. piliečių parašų), prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būtį sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos), prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų Šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles).

Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę; kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusia asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklusta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoj integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe.

Pritardami antikonstituciniam XIIP-535 įstatymo projektui - laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių nusivylimas savo valstybe. Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią tautinių krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose jstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje ir prašo Gerb. LR Seimo narius palaikyti šį projektą, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. piliečių. Branginkime savo dvasinės kultūros svarbiausią elementą - kalbą, gerbkime jos žodį.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

13.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga,

2017-08-10

 

 

 

Raginame parlamentines partijas ir frakcijas nedelsiant atmesti Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo ir Sauliaus Skvernelio inicijuotus projektus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose atsisakyti pavardės ir vardo įrašo valstybine kalba. Esame įsitikinę, kad vienintelis konstituciškai įmanomas kompromisas dėl asmenvardžių užrašymo piliečių pasuose kitomis kalbomis - tai toks įrašas papildomame paso skyriuje, o ne vietoj įrašo lietuvių kalba, kaip siūlo paminėti politikai, mėgindami įsiteikti Lenkijos šovinistams ir išduoti brolius latvius. Apgailestaujame, kad taip tų, kurie siūlo trypti lietuvių kalbą, atsidūrė nemažą dalis TS-LKD Seimo narių ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Saulius Skverelis, nors prieš rinkimus jie sakė visiškai priešingas, patriotiškas nuostatas. Kol kas tai tik nesusipratimas, bet jis gali atvesti prie lietuvių kalbos ir pačios Lietuvos išdavystės. Siūlome valstybės politikams ir pareigūnams priimti 69 000 piliečių inicijuotą, asmenvardžių rašybos latvišką variantą, arba tokį patį TS-LKD politikų Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno projektą, kai įrašas kita kalba ir kitomis, nei lietuvių

abėcėlė, raidėmis piliečio pase būtų jo pageidavimu įrašomas visada tik papildomai, prie esamo įrašo valstybine kalba.

Atkreipiame dėmesį, kad priėmus šį Konstitucijai neprieštaraujantį ir Latvijoje pasiteisinusį projektą, būtų pagaliau nutrauktas ir geopolitiškai žalingas Lenkijos kiršinimas su Lietuva, nes juk Latvijai oficialioji Lenkija dėl to jokių viešų priekaištų neturi. 70 Seimo narių ir net Premjeras, atsisakę vertybinių Tautos ir jos valstybės nuostatų, nepaisydami 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų už kalbos išsaugojimą, įkyriai siūlo ydingą Seimo nutarimo projektą pažeidžiantį valstybinę lietuvių kalbą. Įvertinus mūsų teismų ir ES Teisingumo Teismo sprendimus, jog Lietuvoje tik lietuviškais rašmenimis rašomi vardai ir pavardės nepažeidžia jokių europinės teisės normų, reikalaujame svarstymus valstybiniu lygmeniu dėl nelietuviškų „w“, „q“ ir „x“ ir kitų raidžių rašybos nutraukti, nes kėslas prilygsta Seimo narių priesaikos laužymui, pačios Tautos ir valstybės išdavystei.

Viliamės, kad didžioji dalis praeityje nusipelniusių, o taip pat naujos kartos politikų neįsirašys į itin gėdingą lietuvių kalbos Konstitucijos 14 straipsnio pažeidėjų ir Seimo nario priesaikos laužytojų sąrašą, priimant istorinį sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su oficialiąja lietuvių kalbos rašyba, jos sistema ir vieša vartosena.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

14.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis,

2017-09-28

 

 

 

Pritariame LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. Lietuvos piliečių.

Kirkilo ir kt. teikiamas projektas yra agresyviai antikonstitucinis, pataikaujantis Lenkijos ultimatyviems reikalavimams ir sukuriantis diskriminacinę tvarką mūsų krašte, kelta grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, Išduoda Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje. Dabar Lietuvoje paso įraše yra visiška lygybė prieš įstatymus - visi piliečiai pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba, kuri atitinka tarptautinę praktiką.

Lietuvos partizanai ir kiti laisvės kovų dalyviai kovojo už orią krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią,

nusistovėjusio ir laiko patikrinto mūsų raidyno ardymą ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančią lietuvių kalbos vartojimo erdvę.

Lietuvių kalba - svarbiausias mūsų dvasinės kultūros elementas. Ji negali būti politikos preke ar sandėrių objektu. Branginkime savo kalbą, jos nesuterštą žodį.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

15.

Petras Šidagis,

2017-11-29

 

 

 

 

"Trijų" raidžių problema mūsų tautoje iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, dėmesio nevertas dalykėlis, pagarbus Lenkijai ir mūsų piliečiams lenkams žestas. Tačiau neskubėkime vertinti, nes iš tikrųjų tai tik "ledkalnio viršūnėlė", už kurio slypi labai svarbūs asmeniui ir tautai dalykai, panašiai kaip ledkalnis, kurio, deja, dažnai mes nepastebime. Kokia psichologinė būsena tos mūsų tautos dalies, kuri sutinka įtraukti svetimas lietuvių abėcėlei raides į lietuvių kalbos raidyną? Gali būti labai bloga, net galiu palyginti su juose užgimstančia žydšaudžių, nacių ar net kanibalų psichologija, tik išvirkščia - neapykanta saviems, savo tautai. Pradžioje čia tos "dozės" nedaug - tik nepagarba tautai ir jos tapatybei, orumo nesilaikymas. Tačiau ši užgimstanti neapykanta savo tapatybei, tautai, kuri būtų pasmerkta be savo tapatybės, yra vis vien ta pati neapykanta, tai blogis, ir žmogui nesirūpinant savimi, savo dvasiniu pasauliu, jis gali išaugti ir nuvesti bet kur, kur pažeidžiami 10 Dievo įsakymų. Visokių bėdų skaičius gali tik išaugti. Tokia psichologija, kuri savo tautą vertina kaip niekinį, net nevertą dėmesio, panašiai, tik išvirkščia prasme, elgėsi ir naciai: vertino save, bet niekino kitas tautas - čigonus ar žydus, bet iš esmės tai yra tas pats blogis: jie sakė "jie nieko verti", o šiandien šie "mūsiškiai" sako: "mes neverti, mes "klaida", mes - "žydšaudžių tauta", viską darykim Lenkijai, dėl Lenkijos, būkim "draugiški" pirmiau strateginei partnerei Lenkijai, o mūsų tauta "palauks". Logika tokia: kaip ir mūsų tauta taip ir jos abėcėlė - tai niekis. Ir jie daro tai, kas prieštarauja pagarbai, logikai: prideda prie V, kurios visiškai pakanka lietuviškai abėcėlei, dar vieną raidę - W, ir dar daugiau "prieskonių" - Q, X, kurios ne pataiso, bet tik "gadina valgį", kai į jį dedame tai, ko "jam visiškai nereikia, tai ko būtų per daug". Tai neorus, nepagarbus žingsnis savo tautos tapatybės atžvilgiu, o iš esmės tai yra ir akibrokštas pačiai tautai, tautiečiams, kuri yra skirtinga tik dėl tos savo unikalios pasaulyje tapatybės. O tokią tapatybę suformavome atsiskyrę nuo kitų tautų po savo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Kaip išbrįsti iš šios bėdos? Reikia čia ugdyti save, keistis, tam, kad pasidomėti, suprasti, pamilti pirmiausia savo tautą, kuri arti, kuri artima kaip ARTIMAS. Tautiečiai vis vien yra artimesni, nei kitų tautų atstovai, net ir gyvenantys toje pačioje šalyje! Mylintiems savo tautą kaip krikščionims, katalikams kaip savo artimą, dažniausiai nekyla ranka ir prieš kitas - žydus, rusus, Lietuvoje gyvenančius kitų tautų Lietuvos piliečius. Čia išsigelbėjimas - tai empatijos ugdymas - kito supratimo ugdymas. Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti. Reikia skaityti knygas tokių autorių, kurie krikščioniškai mylėjo savo tautą, buvo patriotai, aukojosi už tautą, Tėvynę, suprato savo tautą ir jos lūkesčius. Jie jokiu būdu nebuvo žudikai, nors juos kaltina esant žydų žudikais. Jie buvo mūsų partizanai, mylintys savo tautą taip, kaip save, net atidavė savo gyvybę už Tėvynę. Tokie "trijų raidžių" pasiūlymai rodo, kad nebesuprantame savęs pačių, savo tautos, o pataikaudami Lenkijai ar pirma mylime ir gerbiame Tėvynę Lietuvą bei artimus mums tautiečius? Tėvynės meilė - tai artimo meilės išraiška. Ugdykimės partizanų meilės žygdarbiu Lietuvai, kurie už tautiečių laisvę ir geresnį oresnį gyvenimą atidavė savo gyvybę ir tuo tapkime labiau empatiškais, visų pirma suprantančiais savo tautą, o vėliau tada galinčiais suprasti ir kitas tautas, ypač savo bendrapiliečius, kuriuos reikia mylėti, bet ne pataikauti jų netinkamiems norams, individualizmui, nutaikytam prieš mūsų kalbos ir Tėvynės meilę, pagarbą Tėvynei, Jos orumą.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

16.

Mindaugas Tamošiūnas,

2017-12-15

 

 

 

Per Žinių radiją 2017 m. gruodžio 5 d. klausiausi Jūsų pokalbio su laidos vedėju žurnalistu Raigardu Musnicku. Kalbėjote argumentuotai, įtikinamai. Nemaloni išimtis - atsakymas į žurnalisto klausimą dėl tų garsiųjų trijų raidžių (Q, X ir W). Jūs atsakėte, kad esate bendros nuomonės su tais Seimo nariais, kurie yra už tų raidžių pagrindiniame paso puslapyje įteisinimą. Esą negalima atimti iš žmogaus teisės savo asmenvardį matyti dokumente parašytą gimtąja kalba.

Taip manantys Seimo nariai, deja, ir Jūs, labai klystate.

Pirma. Niekas tos teisės neketina atimti, nes, kaip žinote, „Talkos“ teikiamame įstatymo projekte yra numatyta nelietuviško asmenvardžio autentiškos formos papildomo įrašo galimybė. Ir tai nepalyginamai daugiau, negu minėtos trys raidės.

Antra. Nemaloniai stebina, kad nemažai Seimo narių, deja, ir Jūs, šiuo atveju elgiasi taip, tarsi būtų pamiršę priesaiką, kurią dar taip neseniai iškilmingai davė, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 14 straipsnyje labai aiškiai, be jokių išlygų, parašyta: Valstybinė kalba -

lietuvių kalba. Be to, turime Konstitucinio Teismo nutarimus, plačiai paaiškinančius, kodėl pagrindinis vardo ir pavardės įrašas Lietuvos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Beje, šis svetimvardžių rašybos principas taikytinas visiems viešiesiems lietuviškiems tekstams.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

17.

Sambūris „Patirtis“,

2018-01-23

 

 

 

 

Kiekvienos pasaulio kalbos abėcėlė yra unikalus paveldas, į kurį niekas neturi teisės iš šalies kėsintis. Lietuviška abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės ir kuri galutinai susiformavo XX amžiaus pradžioje, tinkamai išreiškia lietuvių kalbos fonetines subtilybes. Lenkijos politikų siūlymai naudoti nelietuviškas raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti  lietuvių kalbos abėcėlę nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje, kaip yra daroma Latvijos Respublikoje. Kadangi Lenkijos politikai neprieštarauja dėl tokios Latvijos Respublikoje taikomos praktikos, galima manyti, kad jų įsakmūs reikalavimai Lietuvai dėl papildomų raidžių įvedimo į lietuvišką abėcėlę galbūt slepia tolimus Lietuvos suverenitetui pavojingus tikslus.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

18.

Antanas Gipiškis,

2018-02-09

 

 

 

Noriu pasidalinti nuomone, kaip rašyti kitataučių pavardes Lietuvos piliečių pasuose. Apie tai labai daug diskutuojama. Mano supratimu, pavardės turi būt rašomos tos valstybės priimtu rašymui raidynu. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui gaunančiam Lietuvos piliečio pasą, jo vardas ir pavardė, nepriklausomai nuo tautybės, turi būti rašoma tik Lietuvos valstybinės kalbos raidėmis be jokių, kitose kalbose ir raidynuose naudojamų raidžių kaip W, X ar Q ir kitokių raidžių. Rašymas pase naudojant raides, kurių Lietuvos raidyne nėra, tolygu Lietuviško dokumento išniekinimu, kaip ištepant Lietuvos vėliavą. Kas nori, kad Lietuvos piliečio pase būtų jų pavardės ir vardai rašomi raidėmis, kurių Lietuvos raidyne nėra? Ogi tie, kurie savo tautybė laiko aukščiau už Lietuvos pilietybę. Labiausia tai liečia lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Ar rasite bent vieną, gyvenantį Lenkijoje lietuvį, Lenkijos pilietį, kuriam būtų išduotas Lenkijos piliečio pasas, kuriame būtų įrašyta jo vardas ir pavardė, Lietuvos raidyne naudojamomis raidėmis, pavyzdžiui, Česlovas Ščerbickas. Tikriausiai su taip įrašyta pavarde ir vardu Lenkiškame pase ne rasite. Tą patį galima sakyti ir apie Vokiečių ar Anglų pasus. Nerasite nei Č, nei Š, nei Ž nekalbant apie balses su nosinėmis.

Keista būtų, Lietuvos piliečio Lietuviškas pasas, o jame pavardė įrašyta: vokiečių, anglų ar lenkų kalbomis, dar keisčiau, kinų ar arabų jų priimtu raidynu. Pasas tai PILIEČIO dokumentas, rodantis jo PILIETIBĖ, o ne tautybė. Pase yra 32 numeruoti puslapiai, kur pageidaujančiam gali būti įrašyta jo tautybė. Dar viena mano nuomonė. Pavardes pasuose ne reikia sulietuvinti, o rašyti taip kaip tariama tos tautos kalboje. Pavyzdžiui: Ivanov, Fišer, Tečer, Jankovskij, Achmiedov, Sachno, Burdanidzė ir kitų tautybių pavardės.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

19.

„Vilnijos“ draugija,

2021-06-07

 

 

 

Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 atitinka svarbiausius LR Konstitucijos, kalbos mokslo reikalavimus ir gali būti priimtas. Bet skubiai brukamas prieškonstitucinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-535, pagal kurį būtų galima rašyti iki 150 svetimų raidžių dokumentuose greta 32 lietuviškų raidžių. Neatliktas ir nenumatomas atlikti tokio poveikio vertinimas, konsultacijos su visuomene ir net su tuo klausimu kompetentingomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (VLKK, LKI ir t.t.). Vyriausybė be diskusijų tendencingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų po 4 mėnesių, o įstatymas įsigaliotų po to jau kitą dieną (rugsėjo 1 d.). Klastojamas ir 2009-11-06 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Jis skelbė: valstybinė kalba – lietuvių kalba, todėl įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Projektą rengusi Teisingumo ministerija sąmoningai šį KT teiginį iškraipė: esą Lietuvos Respublikos patvirtintuose ir išduotuose dokumentuose „toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“, todėl „nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos“. Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių priesagomis ir galūnėmis. Projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijos 3, 10, 14, 29 straipsniams ir yra nepriimtinas. Atmestini projekto XIIIP-535 šie straipsniai: 1. Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai (asmenvardžiai) netiksliai vadinami pagrindiniais asmens tapatybės žymenimis ir nenurodoma, kuo skiriasi lotyniškos abėcėlės rašmenys, lotyniški rašmenys ir lotyniško pagrindo rašmenys. 4.1, kuriuo Lietuvos Respublikoje siūloma grąžinti ir plėtoti LR okupacijų padarinius – prievarta suslavintus ar suvokietintus lietuvių asmenvardžius tiems, kurių „protėviai turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“. Per praėjusius šimtą metų daugumos mūsų protėviai turėjo Sovietų sąjungos, Vokietijos ar Lenkijos pilietybę, kurios buvo okupavę Lietuvą ar jos dalis. 4.2, kuriuo būtų paraidžiui rašomos visų šalių lotyniško pagrindo abėcėlės ir svetimų raidžių susidarytų ne 3 (w, x, q), o iki 150. Nepasakoma, a) kiek tiksliai ir kokių naujų rašmenų atsirastų, b) kaip tie svetimi rašmenys valstybinėje lietuvių kalboje būtų tariami, c) kas tai suprastų ir kodėl Lietuvos piliečiai už savo teisių pažeidimus turėtų dar ir apmokėti, d) kokią darytų žalą raidyno, rašybos, tarties principų painiojimas valstybei, piliečiams ir valstybinei kalbai, e) kas leidžia be referendumo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas, keisti susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę, naikinti LR valstybingumą. Aiškinamajame rašte meluojama, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, o „projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados“. Šiam projektui prieštaravo VLKK, 13 prie projekto registruotų nevyriausybinių organizacijų, 100 000 LR piliečių: 50 kvalifikuotų kalbininkų, 300 lituanistų, daugybė mokslininkų ir t.t. Įstatymo pataisose LR piliečių teises pažeisti ir juos diskriminuoti siūloma dar daugiau: užsienio valstybės pakeistus Lietuvos piliečių asmenvardžius Lietuvoje siūloma taip pat rašyti užsienietiškai. 4.3, 4.4 str. piliečio prašymu pirmiausia dokumentuose būtų rašoma ne įprasta asmenvardžio lietuviška forma (lietuvių kalbai neprimetant slaviškų, germaniškų vienaskaitos vardininko formų), o tik lietuviškais rašmenimis. Projekto XIIIP-535 straipsniai 4.2 - 4.4 turi būti keičiami, dėl to lieka tik vienas tinkamas pasirinkimas – palaikyti gerai parengtą projektą XIIIP-471. Vyriausybės išvados šiais klausimais yra nepagrįstos, nekompetentingos, neatitinka valstybės interesų.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

20.

Etninės kultūros globos taryba,

2021-06-08

 

 

 

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje 2021 m. birželio 9 d. planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, kurie buvo parengti dar 2017 metais. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) dar 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-109 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Kultūros komitetą, pateikdama savo nuomonę. Čia pakartotinai pateikiame Tarybos išvadą šiuo klausimu.

Taryba pritaria projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlo atmesti projektą Nr. XIIIP-535 dėl šių priežasčių:

1. Tik projektas Nr. XIIIP-471 nustato asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o projektas Nr. XIIIP-535 nustato asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos archyvų ir dokumentų įstatyme apibrėžta oficialaus dokumento sąvoka yra daug platesnė už asmens dokumento sąvoką (oficialieji dokumentai – tai įvairių institucijų, įstaigų ar įmonių sudaryti, patvirtinti ar gauti įvairūs dokumentai, įtraukti į apskaitą), todėl abiejų projektų teisinio reguliavimo aprėptis yra skirtinga. Projekte Nr. XIIIP-535 terminas „asmens dokumentas“ panaudotas tik du kartus – 2 straipsnio 3 dalyje kalbant apie sąvoką dokumento šaltinis ir 5 straipsnio 3 dalyje kalbant apie iki Įstatymo įsigaliojimo išduotų asmens dokumentų keitimą, todėl kyla abejonių, ar šis projektas nustato asmenvardžių rašymą būtent asmens dokumentuose. Kita vertus, asmens dokumentai yra pirminiai, kuriais remiantis nurodoma asmens tapatybė kituose oficialiuose dokumentuose. 2. Pritariame projekto Nr. XIIIP-471 aiškiai įvardytai nuostatai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o lotyniško pagrindo rašmenimis – tik Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Pritardama šiam siūlymui Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, taip pat tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. · Nepritariame projektui Nr. XIIIP-535, kurio 4 straipsnis sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę vien tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisykles) – taigi be jokių diakritinių ženklų. Abejotina, ar yra pavyzdžių kitose valstybėse, kurios susietų savo piliečių asmenvardžių oficialią rašybą su ICAO taisyklėmis, nes tai visiškai neužtikrina asmens tapatybės žymenų teisinės apsaugos. Primename, kad daugumos užsieniečių asmenvardžiuose naudojamos ne tik lotyniškos abėcėlės raidės „w“, „q“ ir „x“, bet ir diakritiniai ženklai: pavyzdžiui, lenkų asmenvardžiuose nėra „q“ ir „x“ raidžių, tačiau yra yra „ł“, „ś“,„ć“,„ż“, „ź“ ir kiti diakritiniai rašmenys. Projekto Nr. XIIIP-535 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas Įstatymo tikslas – „užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą“, tačiau 4-ame straipsnyje nustatytos asmenvardžių rašymo reglamentavimo priemonės nesudaro galimybių šį tikslą pasiekti. · Projektas Nr. XIIIP-535 pažeidžia daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – lietuvių – teises, kadangi jiems nesudaromos galimybės teisingai perskaityti asmens dokumentuose įrašytus asmenvardžius, kadangi šio projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose gali būti užrašomi remiantis vien iš užsienio gautu asmens ar jo protėvio, turėjusio užsienio pilietybę, dokumento šaltiniu. Įvairiose užsienio kalbose tas pats garsas neretai žymimas skirtingomis lotyniškos abėcėlės raidėmis ar jų deriniu, nors tariamas vienodai. Pavyzdžiui, garsas „š“ lenkų kalba rašomas „sz“ arba „rz“, vokiečių kalba – kaip „sch “ arba „s“, anglų kalba – kaip „sh“; prancūzų kalba – kaip „ch“; garsas „č“ lenkų kalba rašomas kaip „cz“, vokiečių kalba – kaip „tsch“, anglų kalba – kaip „ch“ arba „tsch“, prancūzų kalba – kaip „ch“ ir t. t. Dėl to paties garso užrašymo skirtingomis kalbomis įvairovės būtų apsunkintos daugumos Lietuvos žmonių galimybės teisingai perskaityti kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, užrašytus vien nelietuviškais rašmenimis. Tai sukeltų sumaištį, kuri gali turėti neigiamų pasekmių teikiant skubią pagalbą šiems asmenims arba kilus kitoms kritinėms aplinkybėms, kai reikia asmenį pašaukti teisingai ištariant jo asmenvardį remiantis asmens ar kitų oficialių dokumentų įrašais. Taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmeniniuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius lietuviškais rašmenimis, suteikiant galimybę kitataučiams ar užsieniečių sutuoktiniams pasirinkti asmenvardžių galūnes (su lietuviška galūne ar be jos), taip pat užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija,

2017-05-23

 

 

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje.

VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“.

Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena.

 1. VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau ­­– asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis:

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.       

2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose.

3. Dėl projekto XIIIP-471:

3.1. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo taikyti nurodytas išimtis ir­ asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį.

3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 dėl šios priežasties:

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų.

Nesvarstyti

Siūloma pagrindiniam komitetui atmesti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-471.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: nepritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį atmesti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų.

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3, susilaikė – 2.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Asanavičiūtė.

 

 

Komiteto pirmininko pavaduotoja                                                                  (Parašas)                                                                      Vilija Targamadzė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė