|
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd@etd.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2017-03- |
Nr. |
|||
|
Į |
2017-03-17 |
Nr. S-2017-2509 |
Lietuvos Respublikos Seimui
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO ASMENS DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-471
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.
Projekto 4 straipsniu siekiama sureglamentuoti pagrindinius reikalavimus nurašant ir perrašant vardą ir pavardę. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatoma pagrindinė taisyklė, kad užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomi lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – kitos valstybės išduotu asmens dokumentu. To paties straipsnio 3 dalyje numatoma 1 dalies išimtis, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų.
Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatoma taisyklė, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – užsieniečio asmens dokumentu. To paties straipsnio 4 dalyje numatoma 2 dalies išimtis, t. y. kad asmens pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų.
Galiausiai Projekto 4 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad kitų nelietuvių tautybės asmenų vardas ir pavardė jų prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad Projekto 4 straipsnio nuostatomis 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai bus įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Toks siūlomas įtvirtinti reglamentavimas iš esmės reiškia, kad nurodytų asmenų prašymu jų asmenvardžiai lotyniškais rašmenimis papildomai galės būti įrašomi tik paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, tačiau ne paso arba asmens tapatybės kortelės vardui ir pavardei skirtoje pagrindinėje eilutėje.
Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu yra siekiama aiškiau reglamentuoti asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir numatoma atsižvelgti į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo, mūsų nuomone, Projektu nėra atsižvelgiama į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose, be to, Projektu nustatomu teisiniu reglamentavimu nėra išsprendžiami sunkumai, su kuriais asmenys susiduria šiuo metu, t. y. nėra panaikinami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje garantuotos judėjimo laisvės apribojimai ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) pažeidimai.
1. Dėl neatsižvelgimo į VLKK išvadas
Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Taigi, konstitucinės justicijos bylose aiškiai įtvirtintas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas, reiškiantis, kad pagal esamą teisinį reguliavimą piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai ir kad kitokias rašymo taisykles gali nustatyti tik įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybes institucija.
Atsižvelgdama į Konstitucinio teismo doktriną, kaip tai ir yra nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui kelis kartus teikė išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. VLKK nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius[1]. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Kartu primintina, kad Konstitucinis Teismas jau minėtame 2014 m. vasario 27 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus).
Toks išaiškinimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Projektą, negali neatsižvelgti į VLKK pateiktus siūlymus dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. Mūsų nuomone, jeigu būtų priimtas Projektu siūlomas reglamentavimas, būtų neatsižvelgta į Seimui VLKK pateiktas išvadas dėl asmenvardžių rašymo.
Nors VLKK raštuose aiškiai nenurodyta, kad VLKK dviem paminėtais atvejais išimtis siūlo daryti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis rašant paso ir asmens tapatybės kortelės teisinę galią turinčiuose įrašuose (asmens vardą ir pavardę pažyminčioje eilutėje), mūsų nuomone, VLKK siūlomos išimtys yra aktualios tik tuo atveju, jei lotyniški įrašai yra daromi teisinę galią turinčiuose įrašuose (tačiau ne paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje).
Šiuo klausimu, esant abejonių, siūlome kreiptis į VLKK su prašymu pateikti papildomą išvadą.
Pažymime, kad papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje neturės teisinės galios, t. y. bus nurodomas tik kaip papildoma informacija. Tai reiškia, kad teisinę galią turės tik lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma užrašyti asmens vardas ir pavardė. Kitaip tariant, tokiu teisiniu reglamentavimu bus sudaryta situacija, kad 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų teisinę galią turinčiuose įrašuose vardai ir pavardės vis tiek bus rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (kaip yra ir šiuo metu) ir tik papildomai teisinės galios neturinčiuose įrašuose galės būti įrašomi lotyniškais rašmenimis. Todėl Projektu sukuriamas teisinis reglamentavimas, mūsų nuomone, minėtiems asmenims išliks toks pat nepalankus, koks yra ir šiuo metu, t. y. jie ir toliau susidurs su SESV 21 straipsnyje garantuojamos laisvės judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimais ir EŽTK 8 straipsnio pažeidimais.
2. Dėl EŽTK ir SESV garantuojamų teisių apribojimo
Asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas EŽTK 8 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis, elementų.
2.1. Dėl EŽTK pažeidimų
Pirma, vertinant asmenvardžių rašybą EŽTK kontekste, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į EŽTK 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį[2]. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.
EŽTT yra pažymėjęs, kad EŽTK per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su EŽTK ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia EŽTK ginamų teisių. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka EŽTK 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų[3].
Pavyzdžiui, EŽTT yra nusprendęs, kad vaiko vardo pasirinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. EŽTT pripažino, kad tokios bylos dėl asmenvardžių nepripažinimo patenka į EŽTK 8 straipsnio taikymo sritį ir pažymėjo, kad turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų. EŽTT nagrinėtoje byloje inter alia nustatė EŽTK 8 straipsnio pažeidimą[4].
Todėl manome, kad toks teisinis reglamentavimas, dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę pasirinkusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikams, 4) nelietuvių tautybės asmenims būtų atsisakyta pripažinti dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis nurodytą pavardę, galėtų lemti EŽTK 8 straipsnio pažeidimus.
2.2. Dėl SESV garantuojamų teisių apribojimo
Antra, nagrinėjant Europos Sąjungos teisę, primintina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[5]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[6]. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[7].
Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nors dabar asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis Sąjungos teisės ir SESV nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[8].
Tokios valstybės narės teisės nuostatos, dėl kurių tos valstybės piliečiai atsiduria mažiau palankesnėje situacijoje tik todėl, kad pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios nuomonės, kad valstybės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti šios valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje, asmenvardį, kuris jam buvo suteiktas pastarojoje valstybėje narėje, gali trukdyti SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimui.
Manome, kad priėmus Projekte siūlomą teisinį reglamentavimą, asmenys patirtų nepatogumų ir administracinių sunkumų dėl jų turimų dviejų skirtingų asmenvardžių.
Pavyzdžiui, priėmus Projektą, būtų sukurta tokia situacija, kai Prancūzijos ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo Xavier Anciaux Lietuvos Respublikos pase būtų nurodytas kaip Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas (jo asmenvardis jo prašymu lotyniškais rašmenimis, t. y. Xavier Anciaux, galėtų būti nurodytas tik paso kitų įrašų skyriuje), kai tuo tarpu tokio asmens turimame Pranzūcijos pase jo vardas ir pavardė būtų nurodyti Xavier Anciaux. Toks asmuo ne tik patirtų nepatogumų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, tačiau tokiu reglamentavimu asmeniui būtų sukuriamas vardas ir pavardė, kurio nėra nei lietuvių, nei prancūzų, nei kokioje nors kitoje kalboje.
Nagrinėjant asmeniniame gyvenime kilsiančius nepatogumus, paminėtini nepatogumai, pavyzdžiui, su kuriais asmuo susidurtų keliaudamas. Minėtas asmuo Xavier Anciaux pirkdamas lėktuvų bilietus turėtų nurodyti kaip keleivį Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas, t. y. jo turimame asmens dokumente lietuviškais rašmenimis nurodytą asmenvardį. Kaip minėta, šis asmuo negalėtų nurodyti papildomai lotyniškais rašmenimis įrašyto vardo, nes jis neturėtų teisinės galios.
Kaip pavyzdys profesiniame gyvenime paminėtina situacija, kai Prancūzijos pilietis Maxime Bacquet įgytų išsilavinimą ir jo išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurodytas kaip Maxime Bacquet. Vėliau šiam asmeniui tapus Lietuvos Respublikos piliečiu, šis asmuo pase ir asmens tapatybės kortelėje būtų nurodytas kaip Maksim Baket arba Maksimas Baketas, todėl, mūsų nuomone, toks asmuo susidurtų su nepatogumais, kai jo dokumentus reikėtų pripažinti bet kurioje valstybėje narėje, nes kiltų abejonių, ar tai tas pats asmuo.
Todėl darytina išvada, kad priėmus Projektą, 1) užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir 3) jų vaikai patirtų jau minėtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.
Pažymime, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytą vardą ir pavardę laikytinas SESV 21 straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui kyla rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų[9].
Pavyzdžiui, byla Garcia Avello buvo susijusi su dviem vaikais, turinčiais dvigubą Belgijos ir Ispanijos pilietybę, kurie gimė ir gyveno Belgijoje, tačiau Belgijos institucijos atsisakė registruoti jų dvigubą pavardę, kaip ji buvo registruota Ispanijos valdžios institucijų. Teisingumo Teismas konstatavo, kad skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų atitinkamiems asmenims tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, visų pirma dėl sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti diplomų arba dokumentų, išduotų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais[10].
Byloje Grunkin ir Paul, susijusioje su Vokietijos pilietybę turinčiu vaiku, gimusiu Danijoje ir ten registruotu dviguba pavarde, kurią Vokietijos valdžios institucijos atsisakė pripažinti, nes Vokietijos teisė neleido vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos tiek iš tėvo, tiek iš motinos pavardžių, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tai riboja laisvą judėjimą, nes sudaro rimtų nepatogumų. Teisingumo Teismas nurodė, kad tvarkant daugybę kasdienių reikalų tiek viešojoje, tiek privačiojoje srityse reikalingas asmens tapatybę įrodantis dokumentas, paprastai pasas. Kiekvieną kartą, kai tam tikroje situacijoje naudojama pavardė neatitinka pavardės dokumente, kuris pateikiamas kaip asmens tapatybę įrodantis dokumentas, arba pavardė dviejuose dokumentuose, kurie yra pateikiami kartu, nesutampa, dėl tokio pavardžių skirtumo gali kilti abejonių dėl asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[11].
Galiausiai, minėti argumentai buvo patvirtinti neseniai nagrinėtoje byloje, susijusiose su Vokietijos piliečiu, kuris gyvendamas Jungtinėje Karalystėje papildomai įgijo Didžiosios Britanijos pilietybę ir pasikeitė vardus ir pavardę. Jam grįžus į Vokietiją, Vokietijos valdžios institucijos atsisakė registruoti šį pakeitimą ir įtraukti į registrą naują vardą ir pavardę. Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurios pilietis jis taip pat yra, pakeistą vardą ir pavardę, laikomas SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimu[12].
Kartu pažymime, kad Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą.
Pavyzdžiui, už Prancūzijos piliečio Owen Quixote ištekėjusiai Lietuvos Respublikos pilietei, pasirinkusiai Prancūzijos piliečio pavardę, būtų suteikta pavardė Kichot arba Kichotienė. Vertinant šių asmenų tarpusavio ryšį, pavyzdžiui, jiems keliaujant, kiltų abejonių, ar šie asmenys yra tikrai sudarę santuoką, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos pilietės paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų įrašyta pavardė Quixote.
Taip pat kyla klausimas, ar dviejų iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, Kichot arba Kichotienė ir paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje – Quixote) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse.
Galiausiai paminėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White.
Šie pavyzdžiai įrodo, kad siūlomu reglamentavimu šiuo metu egzistuojančios asmenvardžių rašymo problemos nebūtų išsprendžiamos, o, atvirkščiai, tam tikri asmenys, tikėtina, susidurtų su nepatogumais ir administraciniais sunkumais.
Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[13]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[14].
Pažymėtina, kad laisvo asmenų judėjimo teisė pagal SESV 21 straipsnį nėra neribota, todėl pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[15]. Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimus. Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[16].
Nors iš Projekto aiškinamojo rašto būtų galima daryti išvadą, kad Projektu siūlomomis įtvirtinti priemonėmis siekiama apsaugoti lietuvių kalbą, tačiau, kaip minėta, VLKK savo išvadose iš esmės yra pažymėjusi, kad Projektu siekiamam tikslui – lietuvių kalbos apsaugai – nebus padaryta neigiama įtaka, jei asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai dviem nurodytais atvejais bus rašomi naudojant lotyniškus rašmenis.
Todėl įvertinę tai, manome, kad siūlomų priemonių tinkamumas ir proporcingumas apskritai nenagrinėtini, nes nagrinėjamu atveju VLKK pripažino, kad tikslas – lietuvių kalbos apsauga – bus pasiektas ir tuo atveju, jei nurodytais dviem atvejais asmenvardžiai bus rašomi lotyniškais rašmenimis.
Be to, pažymėtina ir tai, kad Europos Komisija 2017 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikai atsiuntė paklausimą, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimus dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose. Paklausime nurodyta, kad yra abejotina, ar Lietuvos Respublikos taikomos priemonės dėl vardų ir pavardžių rašymo yra proporcingos. Europos Komisija nurodė jau paminėtas VLKK siūlomas išimtis ir pažymėjo, kad VLKK laikosi nuomonės, jog tam tikrais atvejais tikslas apsaugoti nacionalinę kalbą nėra pagrindas atsisakyti išduoti tapatybę patvirtinančius dokumentus, kai vardai ir pavardės įrašomi taip, kaip jie yra nustatyti kitose ES valstybėse narėse. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos taikytos priemonės dėl asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis buvo taikomos nenuosekliai ir nesistemingai ir pateikė praktinių pavyzdžių, kai užsieniečių asmenvardžiai Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose buvo rašomi lotyniškais rašmenimis remiantis dokumento šaltiniu.
Todėl įvertinę visa tai, kas išdėstyta, laikomės nuomonės, kad Projektu būtų sukurtas teisinis reglamentavimas dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudaręs ir jo pavardę pasirinkęs Lietuvos Respublikos pilietis, 3) tokių sutuoktinių vaikai patirtų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl būtų apsunkinta šių asmenų galimybė veiksmingai pasinaudoti SESV 21 straipsnyje jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
Mūsų nuomone, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, Projekte tikslinga numatyti galimybę išvardintiems asmenims vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamų dokumentų vardą ir pavardę žyminčiose eilutėse lotyniškais rašmenimis nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis).
3. Įvertinę Projektą taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl Projektas turi būti tikslintinas jį papildant šia asmenų grupe. Šiuos grupės asmenims asmens tapatybės dokumentuose rašant jų asmenvardžius taip pat turi būti taikomi šioje išvadoje nurodyti principai.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas
Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]