LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 114, 119, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-3001
2024-05-15 Nr. 102-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Matas Tamošaitis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-28 |
4 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę už šiuo metu galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 120 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – kolaboravimą, tačiau kyla abejonių, ar projekte siūlomas bausmės didinimas už šią padarytą nusikalstamą veiką yra proporcingas šios nusikalstamos veikos pavojingumui. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmių rūšis ir jų dydžius, visų pirma, turi lemti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis. Į veikos pavojingumą kaip į vieną iš esminių kriterijų nustatant bausmes dėmesį atkreipia ir Konstitucinis Teismas[1]. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo atveju apatinės ir viršutinės laisvės atėmimo bausmės ribų didinimui reikšmės turėjo BK 117 straipsnis, nustatantis atsakomybę už išdavystę, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Šio aspektu pažymėtina, kad kolaboravimas yra veika iš esmės tapati ir padėjimui kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis), nes asmuo padeda veikloje, kuri yra priešiška valstybės interesams, tik kolaboravimas vykdomas okupacijos ar aneksijos sąlygomis, o padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką – taikos metu arba iškilus karo grėsmei, tačiau abiem atvejais yra veikiama prieš Lietuvos valstybę, jos suverenitetą. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priklauso sunkiems nusikaltimams, o kolaboravimas – pagal projektą priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nors pagal šiuo metu numatytą sankciją kolaboravimas priklauso apysunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Svarstytina, ar projektu siūloma sankcija, pagal kurią kolaboravimas priklausytų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra pernelyg griežta, ar toks bausmės griežtinimas darys atitinkamą įtaką praktikai. |
Pritarti |
NSGK – papildomas komitetas – spręsti pagrindiniam komitetui.
Įvertinus Teisės departamento pastabą, siūloma minimalią laisvės atėmimo bausmės už kolaboravimą ribą sumažinti nuo penkerių iki ketverių metų, o maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą – nuo penkiolikos iki dvylikos metų. Toks sankcijos dydis, viena vertus, sudarys prielaidas už pačias pavojingiausias kolaboravimo formas asmenims paskirti proporcingas bausmes, ir, kita vertus, geriau koreliuos su bausmėmis, kurias galima skirti už kitus panašius BK XVI skyriuje „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ numatytus nusikaltimus. Klausymų metu taip pat buvo pritarta Vyriausybės nuomonei, kad kolaboravimas turėtų būti baudžiamas griežčiau negu padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliajai situacijai (BK 118 straipsnio nauja 2 dalis, kuri dėstoma Vyriausybės išvadoje šiam įstatymo projektui). |
|
2. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-08-03 |
* |
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 114, 119, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3001 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos šeimų sąjūdis 2023-07-24 |
3 |
|
|
Pareiškimas dėl ketinimo priimti antikonstitucinį įstatymą Šių metų liepos 20 d. Prezidento dekretu Nr. 1K-1404 Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Jame siūloma 119 straipsnio "Šnipinėjimas" 1 dalį pakeisti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“ Priėmus šį įstatymą šnipinėjimu būtų laikomas ne tik nustatyta tvarka valstybės įslaptintos, tačiau ir tarnybinio naudojimo bei "kitos informacijos", t. y. viešos, legaliai prieinamos absoliučiai kiekvienam piliečiui informacijos rinkimas. Kriminalizuojamas ne konkrečiai apibrėžtos, valstybės saugumui svarbios, o bet kokios informacijos, "kuri gali būti panaudota kėsinantis", rinkimas bet kokiu būdu. Baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas net informacijos niekam neperdavus, o tik "turint tikslą ją perduoti", t. y. būtų kriminalizuojamas ne pats veikimas, o ketinimas jį atlikti. Tokiu būdu būtų neribotai išplėsta šnipinėjimo sąvoka ir akivaizdžiai galėtų būti kriminalizuojamas bet koks informacijos rinkimas. Tokia įstatymo nuostata, kriminalizuojanti viešosios informacijos rinkimą, yra antikonstitucinė ir pažeidžia Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines sutartis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsniui, garantuojantiems teisę kiekvienam žmogui laisvai gauti ir skleisti informaciją. Apgailėtina, kad tokios nuostatos buvo ir totalitarinės valstybės – RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnyje, pagal kurį buvo represuoti, ištremti ir nuteisti milijonai žmonių. Šio kodekso 58-6 straipsnyje apibrėžiama šnipinėjimo veika yra praktiškai pažodžiui tokia pati, kaip ir siūlomose LR BK 119 straipsnio pataisose. Dar daugiau, stalinistiniame įstatyme buvo nustatytos bausmės tik už valstybės ir tarnybinės paslapties, o siūlomose LR BK pataisose kriminalizuojamas net viešosios informacijos rinkimas. Tokio, net griežtesnio už stalininių represijų laikais galiojusio, įstatymo įvedimas neturi absoliučiai nieko bendra su jokia, net imitacine-procedūrine demokratija, buvusia iki šiol. Šiuo bandymu valdžia, susitapatinusi su valstybe, valstybiniu nusikaltimu iš esmės skelbia bet kokią grėsmę savo pačios egzistavimui. Atsakomybės už griaunamą valstybę išsigandę politinės grupuotės, ciniškai pasinaudodamos karo Ukrainoje pretekstu, kuria teisinę bazę tolesniam visuomenės bauginimui ir totaliam visuomenės sekimui, sudarant realias galimybes susidoroti su bet kokia, organizuota ar neorganizuota opozicija. Be to, toks įstatymas – paranki priemonė pridengti bet kokiems galimiems vyriausybės, jos institucijų ir valstybės strateginių įmonių korupciniams veiksmams nuo žurnalistinių tyrimų ir visuomenės. Jį priėmus, bet koks - net viešos medžiagos, nepalankios valdžiai – rinkimas ar turėjimas prireikus gali būti laikomas nusikaltimu ir baudžiamas. Lietuvos šeimų sąjūdis: 1. Pareiškia, kad pateiktas svarstymui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymas yra antikonstitucinis, prieštaraujantis valstybės pasirašytoms tarptautinėms sutartims ir gali būti panaudotas antidemokratiniams tikslams, totaliai visuomenės kontrolei ir piliečių persekiojimui už savo įsitikinimus. 2. Kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir politines partijas, reikalaudamas šio įstatymo nepriimti. 3. Kviečia piliečius, savivaldybių tarybas, šeimų, tikinčiųjų ir patriotines organizacijas, bendruomenes, profsąjungas ir visuomenines organizacijas paremti šį kreipimąsi. |
Pritarti iš dalies |
BK 119 straipsnio 1 dalies papildymas nusikaltimo dalyką apibrėžiančia formuluotę „kita informacija, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“ nesudarytų prielaidų BK 119 straipsnio 1 dalies inkriminuoti vien tik už „bet kokį informacijos rinkimą“, kaip kad nurodoma Lietuvos šeimų sąjūdžio pasiūlyme, kadangi BK 119 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tik esant bet kuriai iš šių alternatyvių sąlygų: a) arba esant asmens tikslui surinkta informacija pasidalinti su užsienio valstybe, jos organizacija ar jų atstovu (t. y. užsienio žvalgais); b) arba nustačius faktą, kad asmuo surinkta informacija jau realiai pasidalino su išvardintais subjektais. Kita vertus, siekiant atsižvelgti į kuo daugiau pastabų, kurias pateikė suinteresuoti asmenys, siūlytina pritarti Lietuvos šeimų sąjūdžio, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymams iš įstatymo projektu keičiamos BK 119 straipsnio 1 dalies pašalinti nusikaltimo dalyką apibrėžiančią formuluotę „kita informacija, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“. Be to, nepritartina Lietuvos šeimų sąjūdžio siūlymui atmesti visą įstatymo projektą. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija, taip pat BK XVI skyriaus „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ nuostatų analizė suponuoja poreikį koreguoti BK nustatytą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2024 m.“ akcentuojama suintensyvėjusi Baltarusijos ir Kinijos žvalgybos institucijų veikla, nukreipta prieš Lietuvą; pabrėžiama „suverenais“ save vadinančių asmenų keliama grėsmė konstitucinei santvarkai ir normaliam valstybės institucijų funkcionavimui; primenama apie tebesitęsiančias Rusijos pastangas kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir t. t. Taigi akivaizdu, kad būtina garantuoti kaip įmanoma didesnę valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsaugą (t. y. tų teisinių gėrių, kuriuos saugo BK XVI skyrius). Nors BK XVI skyriaus pataisos savaime neužkardys visų potencialių nusikaltimų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, tačiau nusikalstamų veikų sudėčių korekcijos bei proporcingų sankcijų įtvirtinimas neabejotinai sudarys prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už išties pavojingas veikas, taip pat leis teismams paskirti teisingas bausmes konkrečiose baudžiamosiose bylose. Galiausiai paminėtina, kad, išskyrus keletą fragmentinio pobūdžio pataisų, BK XVI skyrius nuo pat 2003 m., kai įsigaliojo naujasis BK, išliko kaip vienas iš nedaugelio BK specialiosios dalies skyrių, kuris nebuvo reikšmingai koreguojamas nei nusikaltimų sudėčių apibrėžimų, nei sankcijų dydžių požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kad per daugiau nei 20 metų įvyko didelių pokyčių tiek kalbant apie išorės, tiek apie vidaus grėsmes, prasminga atlikti sisteminę BK XVI skyriaus peržiūrą ir šį BK skyrių adaptuoti prie pasikeitusios situacijos valstybėje.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2023-10-31
|
3 |
|
|
NUOMONĖ DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO 114, 119, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJETO NR. XIVP – 3001 Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 str. pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP – 3001 ( toliau – Projektas Nr. XIVP – 3001) siūloma keisti BK 119 str. Toks pakeitimas kelia abejones, kadangi tokiu siūlymų siekiama išplėsti baudžiamosios atsakomybės ribas ir bausti asmenis, kurie surenka viešai prieinamą informaciją. Manytina, kad tokio pakeitimo nereikia. |
Pritarti |
Argumentus žr. prie Lietuvos šeimų sąjūdžio teiktos pastabos. |
|
|
2. |
Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-10 |
5 |
|
|
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštai, kuriais prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl <...> Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 (toliau – BK Specialiosios dalies pakeitimo įstatymo projektas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai palaiko siekį tobulinti ir aktualizuoti teisės aktus pagal praktikoje iškylančias jų taikymo problemas ir vykstančius pokyčius. <...> BK Specialiosios dalies pakeitimo įstatymo projektu siūlomas BK 121 straipsnio pavadinimas neatskleidžia nusikaltimo esmės, dėl to siūlytina palikti galiojančiame BK esantį pavadinimą. Be to, pavadinime vartojama vienaskaita (antikonstitucinė grupė ir organizacija), o straipsnio dispozicijose – daugiskaita (organizacijų ar grupių), o tai gali sukelti abejonių dėl to, ar pagal šį straipsnį atsako asmuo, dalyvavęs tik vienos organizacijos ar grupės veikloje, dėl to siūlytina suvienodinti, vartojant vienaskaitos formą. |
Pritarti iš dalies |
Asmens veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 121 straipsnį tada, kai nustatoma, kad jis priklausė arba bent vienai antikonstitucinei grupei, arba bent vienai antikonstitucinei organizacijai. Dėl to pritartina siūlymui visų BK 121 straipsnio dalių dispozicijose nuosekliai vartoti vienaskaitos formą „grupė“, „organizacija“. Tačiau nėra pagrindo pritarti siūlymui palikti galiojančiame BK 121 straipsnio pavadinime vartojamus žodžius „kūrimas ir veikla“. Pabrėžtina, kad konkrečios veikos, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, vardijamos įstatymo projektu keičiamo BK 121 straipsnio 1-4 dalyse. Ne BK 121 straipsnio pavadinimas, o būtent šio straipsnio dalys, įtvirtinančios nusikalstamų veikų sudėtis, yra reikšmingos nusikalstamų veikų kvalifikavimo procese. Pastebėtina, kad analogiškai sukonstruotas ir BK 249 straipsnis, kuris buvo pasirinktas kaip „pavyzdinis“ keičiant BK 121 straipsnį, - antai BK 249 straipsnio pavadinimas yra „Nusikalstamas susivienijimas“, t. y. jame nevardijamos konkrečios baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos (pvz., dalyvavimas nusikalstamų susivienijimų veikloje ar jų kūrimas). |
|
|
3. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2023-10-31
|
5 |
|
|
Pažymėtina, kad pasiūlymas keisti BK 121 str. 1 d. irgi kelia abejonių. Pastebėtina, kad numatymas baudžiamosios atsakomybės už dalyvavimą neginkluotose grupėse, kurios siekia neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, gali lemti nepagrįstą baudimą asmenų, kurie tiesiog nepritaria valdžios sprendimams ar organizuoja protesto akcijas. Daugiau pastabų ir pasiūlymų neturime. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros Lektorius Darius Prapiestis. |
Nepritarti |
Viena iš būtinųjų sąlygų, be kurios nebūtų įmanoma asmens veikos kvalifikuoti pagal BK 121 straipsnį, yra grupės ar organizacijos tikslas: a) arba neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką; b) arba kėsintis į jos nepriklausomybę; c) arba pažeisti teritorijos vientisumą. Pastaboje nurodomas nepritarimas valdžios sprendimams ar protesto akcijų organizavimas yra teisėtos elgesio formos, kurias reglamentuoja Konstitucijos 33 straipsnis, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas ir kiti teisės aktai. Tuo tarpu BK 121 straipsnis galėtų būti inkriminuojamas asmenims, kurie dalyvauja grupėse ar organizacijose, kurios, pvz., turi tikslą ne rinkimų būdu, o jėga nuversti parlamentą, prijungti kurią nors Lietuvos teritorijos dalį prie kitos valstybės teritorijos ir pan. Kitaip tariant, BK 121 straipsnis nei pagal galiojančią šio straipsnio redakciją, nei pagal įstatymo projektu siūlomus pakeitimus negalėtų būti taikomas asmenims, kurie teisės aktuose neuždraustu būdu reiškia nepritarimą valstybės valdžią įgyvendinančių subjektų sprendimams. Taip pat galima pastebėti, kad Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pastaba nėra nuosekli. Antai joje yra siūloma nekriminalizuoti neginkluotų grupių, turinčių tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, veiklos, tačiau visiškai neužsimenama apie tai, kad jau ir galiojančioje BK 121 straipsnio redakcijoje yra kriminalizuota analogiškus tikslus turinčių neginkluotų organizacijų veikla. Jeigu BK 121 straipsnis išties sudarytų prielaidas valdžią kritikuojančių asmenų persekiojimui, tuomet reikėtų dekriminalizuoti ir asmenų veiklą šiame straipsnyje minimose neginkluotose organizacijose. Tačiau, kaip jau minėta, BK 121 straipsnis numato pakankamus „saugiklius“ nuo nepagrįsto valdžią kritikuojančių asmenų persekiojimo, todėl baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas už neginkluotų antikonstitucinių grupių ar organizacijų veiklą vertintinas kaip suderinamas su pamatiniais baudžiamosios teisės principais (ultima ratio, proporcingumo, teisėtumo ir kt.). |
|
|
4. |
Generalinė prokuratūra 2023-11-14
|
* |
|
|
Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3001, pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją dėl šio projekto neturi. |
Atsižvelgti |
|
|
|
5. |
Valstybės saugumo departamentas 2023-11-14 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3001 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3001, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. |
Atsižvelgti |
|
|
|
6. |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-11-10
|
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3001 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pagal kompetenciją įvertinęs pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3001, jam pritaria, pastabų ir pasiūlymų neturi |
Atsižvelgti |
|
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-01-17
|
3 |
|
|
|
NUTARIMAS DĖLLIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 114, 119, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3001
2024 m. sausio 17 d. Nr. 69 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1109 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3001 (toliau – BK projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui BK projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Teikiamu BK projektu siūloma išplėsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 119 straipsnio (Šnipinėjimas) 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ribas, įtraukiant naujus papildomus alternatyvius požymius, susijusius su savanoriškai renkamos informacijos pobūdžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šnipinėjimo nusikalstama veika yra susijusi tik su savarankišku asmens sprendimu rinkti atitinkamus nusikalstamos veikos sudėties dispozicijoje įtvirtintus duomenis, turint tikslą perduoti ar perduodant juos užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui. Dėl šios priežasties manytina, kad tokios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis yra ženkliai mažesnis, kadangi, priešingai nei BK 119 straipsnio 2 dalies atveju, asmuo tą informaciją renka nevykdydamas jokios užsienio valstybės ar jos organizacijos užduoties, nežinodamas, ar jo surinkta informacija apskritai naudinga, reikalinga ir prasminga. Taigi, galiojančio BK 119 straipsnio 1 dalies siauresnė taikymo sritis, palyginti su to paties straipsnio 2 dalimi, nustatyta tikslingai ir pagrįstai. Todėl, siekiant proporcingos kriminalizavimo apimties, informacija, kurios savanoriškas rinkimas užtrauktų itin griežtą baudžiamąją atsakomybę, turėtų būti aiškiai apibrėžta tik kaip pati svarbiausia, reikšmingiausia, vertingiausia ir kad jos atskleidimas gali turėti realų itin neigiamą poveikį Lietuvos Respublikai. Todėl BK projektu siūlomas išplėtimas, numatantis, kad tokia informacija būtų laikoma ne tik valstybės, bet ir tarnybos paslaptis, yra logiškas ir pagrįstas. Tačiau BK projektu keičiamoje BK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtyje ir kitokios informacijos, „kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę“, savanoriško rinkimo, turint tikslą informaciją perduoti ar perduodant užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, kriminalizavimas nėra suderinamas su teisinio aiškumo ir proporcingumo principais. Pirmiausia, pažymėtina, kad šnipinėjimo koncepciją siejant su savanorišku informacijos, „kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią“, rinkimu ir jos perdavimu užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui kyla BK 118 (Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką) ir BK 119 straipsnio (Šnipinėjimas) konkurencija, kadangi minėtos informacijos rinkimas ir perdavimas užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui savaime reiškia ir turi būti suprantamas kaip padėjimas kitai valstybei ar organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką ir turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 118 straipsnį. O pripažįstant tokios informacijos savarankišką rinkimą ir jos perdavimą užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui šnipinėjimu, ši veika būtų baudžiama ženkliai griežčiau negu pats tiesioginis betarpiškas padėjimas užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK projektu siūlomais pakeitimais iš esmės yra kriminalizuojamas bet kokios, net ir laisvai prieinamos informacijos rinkimas, kadangi siūloma kriminalizuoti ne tik informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos konstitucine santvarka, suverenitetu, teritorijos vientisumu, gynybos ar ekonomikos galia, bet ir informacijos, kuri yra susijusi su „kitais Lietuvos interesais“, rinkimą. Tokio pobūdžio siūlomas įtvirtinti kriminalizavimas stokoja aiškumo ir neproporcingai išplečia aptariamos nusikalstamos veikos taikymo ribas, kadangi kitų Lietuvos interesų itin plataus ir vertinamojo pobūdžio sąvoka nėra ir negali būti apibrėžta, todėl baudžiamojo įstatymo taikymo ribos taptų neaiškios ir galimai per plačiai interpretuojamos. Pažymėtina ir tai, kad, BK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinus „kitų Lietuvos interesų“ požymį, BK nurodyta šnipinėjimo koncepcija taptų žymiai platesnio pobūdžio negu, pavyzdžiui, BK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veikimo prieš Lietuvos Respubliką samprata, kadangi „kitų Lietuvos interesų“ požymis minėtoje nusikaltimo sudėtyje nėra įtvirtintas. Analogiškas požiūris taikytinas ir dėl siūlomų įtvirtinti informacijos pobūdį apibūdinančių požymių, susijusių su informacijos, kuria gali būti kėsinamasi į žmogaus sveikatą arba gyvybę, rinkimu. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamų požymių apsauga nėra šio BK skyriaus tiesiogiai saugotinas teisinis gėris ir aptariamieji požymiai apskritai nėra susiję su šnipinėjimo koncepcija. Taigi, aptariamo pobūdžio informacijos rinkimas ne tik kad sukurtų neproporcingai griežtą baudžiamosios atsakomybės taikymą asmenims, kurie savanoriškai renka ženkliai mažesnio pavojingumo ir visiškai su valstybės paslaptimi ar net svarbiausiais saugumo ar pan. interesais nesusijusią informaciją, turėdami tikslą ją perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijai, bet kartu būtų nepagrįstas ir itin ženklus šnipinėjimo nusikaltimo koncepcijos išplėtimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BK projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą BK 119 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“ |
Pritarti |
Argumentus žr. prie Lietuvos šeimų sąjūdžio teiktos pastabos. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-01-17
|
4, N3 |
|
|
|
2. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 120 straipsnis (Kolaboravimas) numato baudžiamąją atsakomybę už veikimą prieš Lietuvos Respubliką tik pačiomis valstybės egzistencijai pavojingiausiomis sąlygomis – aneksijos ar okupacijos metu. Baudžiamoji atsakomybė už veikimą prieš Lietuvos Respubliką taikos metu yra numatyta BK 118 straipsnyje (Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką). Už tokią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato nuo dvejų iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, nusikalstamas veikimas prieš Lietuvos Respubliką taikos metu, tačiau kitomis valstybės nacionaliniam saugumui pavojingomis sąlygomis, pavyzdžiui, ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, nėra tinkamai atspindėtas baudžiamajame įstatyme, kaip ir nėra tinkamai įvertintas tokios nusikalstamos veikos didesnis pavojingumo pobūdis bei laipsnis, palyginti su BK 118 straipsnyje kriminalizuotu veikimu prieš Lietuvos Respubliką. Manytina, kad nusikalstamas veikimas ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu pasižymi mažesniu pavojingumo laipsniu negu analogiškas veikimas okupacijos ar aneksijos sąlygomis (BK 120 straipsnis), tačiau didesniu pavojingumu negu veikimas prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnio 1 dalis) nesant anksčiau nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BK projektą papildyti BK 118 straipsnio pakeitimu, kuriuo BK 118 straipsnio nusikaltimo sudėtis būtų papildyta nauja kvalifikuota (nusikalstamos veikos pavojingumą didinančia) sudėtimi, numatančia griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, ir šį straipsnį išdėstyti taip: „118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką 1. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. 2. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
|
Pritarti iš dalies |
Klausymų metu pritarta Vyriausybės siūlymui suderinti ir pakeisti BK 118 straipsnį, todėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 pavadinime įrašomi skaičiai „118“ ir įstatymo projekto straipsniai atitinkamai pernumeruojami. Vyriausybės siūlymas yra iš esmės pagrįstas, tačiau jis turi kelis teisinius trūkumus. Pirma, BK 118 straipsnio naujoje 2 dalyje minimi veiką kvalifikuojantys požymiai – ekstremalioji situacija ar nepaprastoji padėtis – logine prasme niekaip nėra susieti su pačia veika – asmens padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Vien tik veikos padarymas esant ekstremaliajai situacijai arba nepaprastajai padėčiai gali neturėti absoliučiai jokio ryšio nei su vienu iš išvardintų specialiųjų teisinių režimų ir, atitinkamai, nesuponuoti didesnio nei įprasta veikos pavojingumo (pvz., asmuo teikia finansinę paramą užsienio agentams esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl padangų sandėlyje neatsargiai sukelto gaisro). Vyriausybės pasiūlyme trūksta nuostatos, kad griežtesnė baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma tik tada, kai kitai valstybei prieš Lietuvą padedantis veikti asmuo pasinaudoja arba ekstremaliąja situacija, arba nepaprastąja padėtimi. Žodis „pasinaudoja“ reiškia, kad asmuo BK 118 straipsnyje numatytą veiką realizuoja kryptingai išnaudodamas susidariusią pavojingą situaciją, tokiu būdu padarant didesnę nei įprasta žalą tiesioginiam BK 118 straipsnio objektui – Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, suverenitetui, teritoriniam vientisumui, gynybos ar ekonomikos galiai. Antra, klausymų metu nuspręsta, kad Vyriausybės siūlyme trūksta nuostatos, jog griežtesnė baudžiamoji atsakomybė taip pat turėtų kilti tais atvejais, kai asmuo daro BK 118 straipsnyje numatytą nusikaltimą pasinaudodamas paskelbta mobilizacija. Remiantis Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Akivaizdu, kad pastarasis teisinis režimas irgi suponuoja pavojingesnę nei įprasta padėtį valstybėje, todėl ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką pasinaudojant paskelbta mobilizacija taip pat pasižymi padidintu pavojingumu. Atsižvelgiant į visa, kas aukščiau išdėstyta, siūloma BK 118 straipsnio naują 2 dalį dėstyti pasiūlyme pateikta redakcija. Pasiūlymas: BK 118 straipsnio naują 2 dalį išdėstyti taip: „2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pasinaudodamas ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“. O kitas keičiamo BK 118 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalis išdėstyti taip, kaip siūlo pastabos autorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2023-09-27 |
* |
|
|
|
siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3001. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3001(2). |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-3001(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Irena Haase
Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė