LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 IR 244 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸IR 72⁹STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3066

2024-04-10 Nr. 102-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė.

2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3066–3067

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹ straipsniu (toliau – BPK projektas) įstatymų projektų, nekvestionuojant siekio sistemiškai peržiūrėti BK bendrosios dalies normų, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, kartu užtikrinti teisingumo, proporcingumo bei teisėtumo principų įgyvendinimą realizuojant baudžiamąją atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai: (žiūrėti žemiau, nuo projekto 7 straipsnio).

Atsižvelgti

Nacionalinė teismų administracija

2023-11-24

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3066 – XIVP-3067 DERINIMO

Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-3066 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹ straipsniu įstatymo projektu XIVP-3067 (toliau kartu – Įstatymų projektai).

Administracija, pagal kompetenciją įvertinusi Įstatymų projektus, teikia pastabas dėl jų nuostatų, kiek nebuvo atsižvelgta ar nors ir atsižvelgta, bet netiksliai pakoreguotos teisės normos, pagal Teisėjų tarybos 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 36P-32-(7.1.10. Mr) „Dėl įstatymų projektų Nr. 23-2298 – 23-2300 derinimo“ (toliau – Raštas) pateiktas pastabas ir siūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktiems derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 39², 40, 42, 43, 46, 47, 48, 49, 52, 54, 55, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 72³, 73 , 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 98, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 6¹, 27¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 357¹straipsniu įstatymų projektams.

Atsižvelgti

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ <...>NR. XIVP-3066–3067

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštai, kuriais prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl <...> Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3066 (toliau – BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projektas) ir Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3067 (toliau – BPK pakeitimo įstatymo projektas) ir Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3001 (toliau – BK Specialiosios dalies pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai palaiko siekį tobulinti ir aktualizuoti teisės aktus pagal praktikoje iškylančias jų taikymo problemas ir vykstančius pokyčius. Sprendžiant dėl siūlomų pakeitimų, pažymime, kad į nemažą dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 7 d. pateiktų pastabų ir pasiūlymų dėl pirminio BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto ir BPK pakeitimo įstatymo projekto buvo atsižvelgta. Tačiau kartu teikiame keletą naujų, taip pat jau pirmiau teiktų pastabų bei pasiūlymų dėl Įstatymų projektų<...> (pastabos žemiau):

Atsižvelgti

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

N, 5, 8,

Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 17 d. raštą Nr. S-2023-4539 „Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-3066 ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-3067“, perduodame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios Justicijos katedros mokslininkų išvadą. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros mokslininkai (prof., habil. dr. G. Švedas, prof. dr. J. Prapiestis, doc. dr. I. Michailovič, doc. dr. G. Sakalauskas, dr. G. Višinskis, lekt. U. Markevičiūtė, M. Aidukas, D. Prapiestis ir L. Šivickaitė-Moldarienė) teikia šią nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIVP-3066 (toliau – Projektas) ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIVP-3067 (toliau – Projektas-2). Prireikus, prof., habil. dr. G. Švedas galėtų dalyvauti diskusijose svarstant projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto

Baudžiamosios Justicijos katedros mokslininkų išvada

DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO PROJEKTO NR. XIVP-3066 IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO PROJEKTO NR. XIVP-3067

1. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama ir BK 5 straipsnio redakcija numatant, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys atsakytų pagal Lietuvos Respublikos BK ne tik už užsienyje padarytus nusikaltimus, bet taip pat ir baudžiamuosius nusižengimus. Dabartinis teisinis reguliavimas sudaro teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą (pavyzdžiui, seksualinį priekabiavimą, smulkų kyšininkavimą ir pan.), nes padarius užsienyje baudžiamąjį nusižengimą negalima asmens ekstradicija arba išdavimas pagal Europos arešto orderį, kadangi už šios rūšies veiką negali būti numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad pritarus šiam siūlymui, analogiškas pakeitimas turėtų būti daromas ir BK 8 straipsnio redakcijoje.

Pritarti

Patikslinti BK 5 ir 8 straipsniai, o taip pat suformuluotas naujas 5¹ straipsnis.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

2023-10-26

NUOMONĖ DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3066

Pritariame daugeliui Projektu Nr. XIVP-3066 (toliau – Projektas) siūlomų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų ir papildymų.

Nepritariame arba siūlome koreguoti keletą nuostatų:

a) dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiau ribos mažinimo (BK 13 straipsnis),

b) dėl recidyvisto sąvokos (BK 27 straipsnis),

c) dėl apribojimų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą priklausomybės liga sergantiems asmenims (siūloma nauja BK 75 straipsnio 7 dalis).

Taip pat siūlome kelis pakeitimus, kurie nėra siūlomi Projekto rengėjų, bet, manome, yra būtini:

d) išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo pakeitimą (BK 72³ straipsnis), kuris, atsižvelgiant į šio straipsnio galiojančios redakcijos prieštaravimą Direktyvai 2014/42/ES, yra būtinas ir skubus.

e) Baudžiamojo poveikio priemonės viešųjų teisių atėmimo reguliavimo papildymas (BK 68¹ straipsnis), kuris užpildytų reguliavimo spragą, likusią nepaisant 2023 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-2187 priimtų šio straipsnio korekcijų.

Atsižvelgti

Atsižvelgiant į Teisės instituto ir daugelio kitų teikėjų pastabas iš projekto išbrauktas BK 13 straipsnio pakeitimas (dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiau ribos mažinimo), taip pat atsisakyta rengėjų siūlytos naujos BK 75 str. 7 dalies (7. Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.)

Kitos siūlomos naujos iniciatyvos, kurių nesiūlė Vyriausybė, šiame projekte nesvarstomos, bet ateityje galėtų būti teikiamos Konstitucijos 69 straipsnyje numatytų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

Dėl teisės aktų projektų NR. xiVp-3066 IR NR. xiVp-3067

Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ ir 72⁹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-3066 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 357¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-3067, iš esmės pritaria didelei daliai teikiamuose teisės aktų projektuose siūlomų pakeitimų ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

Atsižvelgti

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

2, 3

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

17. Laikanti eiliškumo, projekto 1 ir 2 straipsniai turėtų būti keičiami vietomis, kadangi projekto 1 straipsniu keičiamas BK 7 straipsnio 12 punktas, o projekto 2 straipsniu BK pildomas 5¹straipsniu.

Pritarti

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

2. Pritartina BK papildymui 5(1) straipsniu, įgyvendinančiam konstitucinę valstybės pareigą globoti Lietuvos Respublikos piliečius (ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis) užsienyje. Kita vertus, kyla rimtos abejonės, kodėl Lietuva numato baudžiamosios jurisdikcijos galimybę tik tada, kai Lietuvos Respublikos pilietis (kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo) tampa sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo auka. Mūsų nuomone, ši baudžiamosios jurisdikcijos taisyklė galėtų (ir turėtų) būti taikoma visais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietis (kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo) tampa nusikalstamos veikos auka, o valstybė, kurioje padaryta nusikalstama veika, ir valstybė, kurios piliečiu yra kaltininkas, atsisako pradėti arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo.

Pritarti

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

1. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomais pakeitimas į BK 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą veikų, už kurias asmuo gali atsakyti nuo keturiolikos metų, sąrašą siūloma įtraukti BK 260 straipsnyje įtvirtintą veiką, siūlytina į šį sąrašą įtraukti ir BK 260¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse įtvirtintas veikas, kurios iš esmės savo pavojingumu nesiskiria nuo BK 260 straipsnyje įtvirtintos veikos.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad absoliuti dauguma suinteresuotų institucijų prieštarauja naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimui BK 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamosios atsakomybės kilimą nuo 14 metų, klausymų metu atsisakyta BK 13 straipsnio pakeitimų. Taigi, buvęs projekto 4 straipsnis, kuriuo buvo siūlyta keisti BK 13 straipsnį, išbrauktas, atitinkamai pernumeruoti kiti projekto straipsniai.

10.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

2023-10-26

Dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės minimalios amžiau ribos mažinimo (BK 13 straipsnis)

Negalime pritarti siūlymui nustatyti, kad už narkotinių ar psichotropinių medžiagų (toliau sutrumpintai – kvaišalų) platinimą (taip pat ir nepilnamečiams) pagal BK 260 ir 261 straipsnius atsakomybė kiltų nuo 14 metų (t. y. jau septintokams ir aštuntokams):

1) Lietuvoje kvaišalų bet kokios formos platinimas – tiek komercinis, tiek nekomercinis, pvz., pasidalijimas su draugais, yra laikomas sunkiu nusikaltimu, o pasidalijimas su nepilnamečiu (net jei jis bendraamžis ar net vyresnis už kaltininką), laikomas labai sunkiu nusikaltimu. Už šiuos nusikaltimus numatytos vien ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės (pvz., už pasidalijimą kvaišalo dūmu su klasioku – nepilnamečiams numatyta nuo 1,5 iki 10 metų laisvės atėmimo (kaip ir už nužudymą)). Manytume, septintokams ir aštuntokams grasinti tokiomis bausmėmis už minėtas veikas vietoj kitokio pobūdžio intervencijos priemonių nėra išmintinga.

2) Šiuolaikinės psichotropinės medžiagos (ypač naujosios) yra labai įvairios, jų sudėtis, grynasis kiekis ir poveikis įvairus. Manytume, neretai 14-15 metų vaikai net nesupranta, kokios sudėties ir poveikio, kokio grynumo medžiagą turi ar platina (dalijasi ar parduoda). Tad teigti, kad septintokai ir aštuntokai puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymų kaip už labai sunkų nusikaltimą, nematytume pakankamo pagrindo. Jei vaikas į tokias nusikalstamas veikas yra įtrauktas suaugusiųjų ar vyresnių jaunuolių – tokiu atveju juo labiau ne grasinimas vaikui ilgalaikiu laisvės atėmimu, kitokios, jo brandą ir raidą labiau atitinkančios intervencijos priemonės turėtų būti prioritetas.

3) Aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimas siūlomas „siekiant sistemiškai suderinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų, sąrašą“. Abejotina dėl tokio motyvo pagrįstumo, sunku įžvelgti, su kuo sistemiškai būtų suderinta žemesnė atsakomybės riba už kvaišalų platinimą. BK numato keturiolikmečių baudžiamąją atsakomybę už nužudymą arba plėšimą, bet argi būtų sistemiška sulyginti keturiolikmečio suvokimą apie gyvybei pavojingo smurto žalą su jo suvokimu apie pasekmes jam pasidalijus ar pardavus draugui gramą kanapės arba gerai nežinomo kvaišalo, kurį jis, galbūt, pats kartu rūko? Manytume, kad nebūtų sistemiška sulyginti tokius skirtingus nusikaltimus ir atsakomybės už juos minimalaus amžiaus ribą.

Projektu taip pat siūloma sulyginti minimalų amžių tokiems nusikaltimams kaip seksualinė prievarta panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuojau pat panaudoti (išžaginimas ir seksualinis prievartavimas, BK 149, 150 str.) ir seksualinis prievartavimas (BK 151 str., kai smurtas nenaudojamas, taip pat nėra grasinama jį tuojau pat panaudoti, o pasinaudojama aukos priklausomybe nuo kaltininko ar kaltininko naudojama bendresnio pobūdžio psichine prievarta, ne grasinimus tuojau pat smurtauti). Kadangi eina kalba apie keturiolikmečius ir penkiolikmečius kaltininkus, vėlgi kyla abejonių, ar sistemiškumo argumentas yra pakankamai svarus sulyginant atsakomybės už tokius nusikaltimus minimalų amžių. Projekto autoriai nepateikia kokių nors konkretesnių duomenų, kodėl yra poreikis daryti tokį pakeitimą ir kokia būtų jo pridėtinė vertė – ar tikrai dabar taikomos priemonės minėtą seksualinę prievartą panaudojusiems keturiolikmečiams ar penkiolikmečiams yra nepakankamos, o baudžiamosios atsakomybės taikymas keturiolikmečiams ir penkiolikmečiams šiais atvejais leistų pasiekti geresnių rezultatų.

Pritarti

11.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

Dėl teisės akto projekto Nr. XIVP-3066

1. Nepritartina siūlomiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 13 straipsnio 2 dalies pakeitimams, nustatant, kad asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako ir už „privertimą lytiškai santykiauti“ (BK 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 151 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra dvi alternatyvos – „grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu“. Manytina, kad asmuo, kurį priverčia lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, negali būti priklausomas nuo asmens (kaltininko), kuriam iki nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, tačiau jam gali grasinti smurtu, panaudoti kitokią psichinę prievartą, todėl nepilnamečiui netiktų BK 151 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta antroji alternatyva.

Pritarti

12.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

3. Diskutuotina, ar siūlomi BK 13 straipsnio 2 dalies pakeitimai atitinka demokratinėse teisinėse valstybėse pastebimą tendenciją siaurinti baudžiamųjų įstatymų taikymo ribas nepilnamečiams, o jei baudžiamieji įstatymai jiems taikomi – tai tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Tuo tarpu siūlomi pakeitimai plečia BK taikymo galimybes patiems jauniausiems nusikaltėliams. Šiuo atveju norėtųsi matyti statistinius duomenys ir praktikos pavyzdžius, patvirtinančius, jog 14 metų sulaukusių asmenų kategorija yra pagrindiniai minimų nusikaltimų vykdytojai ir kokios prognozės tokių nusikaltimų atskleidime ir prevencijoje po siūlomų pakeitimų įtvirtinimo BK. Pastebėtina, kad siūlymas papildyti sąrašą nusikaltimų, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 14 metų amžiaus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiams (261 straipsnis) yra nelogiškas, nes šį nusikaltimą gali padaryti tik pilnametis.

Pritarti

13.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

2023-11-08

DĖL įstatymo projekto Nr. xivp-3066

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72¹, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ir 72⁹straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-3066, kritiškai vertina siūlymą mažinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžių iki 14 metų už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151 (už privertimą lytiškai santykiauti), 260 (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir 261 (narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams) straipsniuose.

Aiškinamajame rašte projekto rengėjai argumentuoja iniciatyvą mažinti nepilnamečių atsakomybės amžių iki 14 metų už BK 151, 260 ir 261 straipsniuose įtvirtintus nusikaltimus tuo, jog BK 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimų, už kurių padarymą gali būti baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 14 metų, sąrašas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas ir subalansuotas ir kt. Taigi, šiuo pakeitimu, siekiama sistemiškai suderinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų, sąrašą, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų pavojingumą, paplitimą bei galėjimą nepilnamečiui suvokti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius atitinkamų nusikalstamų veikų požymius. Projekto rengėjų teigimu, šie pakeitimai užtikrins efektyvesnį valstybės atsaką į nepilnamečių daromus itin pavojingus seksualinio pobūdžio ir su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu susijusius nusikaltimus, kadangi asmenys nuo 14 metų visapusiškai gali suvokti šių nusikaltimų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius.

Neneigiant nusikalstamų veikų pavojingumo, visgi, šių pakeitimų argumentai yra abstraktūs ir kelia abejonių, kadangi aiškinamajame rašte nėra išsamiau paaiškintos šios iniciatyvos priežastys, aplinkybės bei teiginiai, jog asmenys nuo 14 metų visapusiškai gali suvokti BK 151, 260 ir 261 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat teigiami pokyčiai, baudžiamojon atsakomybėn traukiant daugiau vaikų. Taip pat turint omenyje aiškinamojo rašto nuostatas dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės, siekio subalansuoti baudžiamąją politiką, nuostatas dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės principų, siekio išvengti neproporcingai griežtos baudžiamosios politikos nepilnamečių atžvilgiu plėtojimo ir t.t.

Teikiamo siūlymo kontekste, atkreiptinas dėmesys į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrojo komentaro Nr. 24 (2019) dėl vaikų teisių vaikų justicijos sistemoje[1] (toliau – Komentaras) nuostatas[2]. Vaiko teisių komitetas minėtame komentare valstybes dalyves ragina atsižvelgti į naujausius mokslinius duomenis ir padidinti minimalų amžių bent iki 14 metų, jeigu šis amžius yra mažesnis. Tuo pačiu Komitetas giria valstybes, kurios yra nustatę didesnį minimalų amžių ir ragina dalyves jokiu būdu nemažinti minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus (Konvencijos 41 straipsnis), atkreipdamas dėmesį į tai, kad paauglystė yra unikalus, formuojantis žmogaus vystymosi etapas, kuriam būdingas greitas smegenų vystymasis, ir tai daro įtaką prisiimant riziką, tam tikrų sprendimų priėmimui ir gebėjimui kontroliuoti impulsus; kad raidos ir neurologijos mokslų duomenys rodo, jog paauglių smegenys vystosi net ir paauglystėje, todėl tai turi įtakos tam tikrų sprendimų priėmimui.

Vaiko teisių komitetas taip pat reiškia susirūpinimą dėl praktikų, leidžiančių taikyti išimtis dėl mažesnio minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus taikymo tais atvejais, kai, pavyzdžiui, vaikas kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą. Komentare minima, kad tokios praktikos paprastai kuriamos, siekiant reaguoti į visuomenės spaudimą ir nėra pagrįstos racionaliu vaikų vystymosi proceso supratimu. Vaiko teisių komitetas pripažįsta, kad visuomenės saugumo išsaugojimas yra teisėtas justicijos sistemos, įskaitant vaikų justicijos sistemą, tikslas, tačiau valstybės dalyvės turėtų siekti šio tikslo, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti vaikų justicijos principus, įtvirtintus Vaiko teisių konvencijoje.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2008)11 valstybėms narėms dėl Europos nepilnamečių teisės pažeidėjų, kuriems paskirtos sankcijos arba poveikio priemonės, taisyklių nurodoma, kad minimalus amžius, nuo kurio gali būti skiriamos sankcijos arba poveikio priemonės kaip teisės pažeidimo įvykdymo pasekmė, negali būti pernelyg jaunas ir turi būti nustatytas įstatymu (4 punktas). Šių taisyklių komentare nurodoma, kad minimalus amžius neturėtų būti per mažas ir turėtų būti susietas su amžiumi, nuo kurio nepilnamečiai prisiima pilietines pareigas kitose srityse, tokiose kaip santuoka, privalomo mokymosi pabaiga ir darbas. Jungtinių Tautų standartinėse minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklėse (Pekino taisyklės, 1985), Europos Tarybos Ministrų komiteto gairėse dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo (2010) nurodoma, kad minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba neturėtų būti per žema, atsižvelgiant į emocinės, protinės ir intelektinės brandos faktus. Europos vaikų ombudsmenų tinklo (ENOC) nuomone[3], minimalus baudžiamosios atsakomybės amžius turėtų būti palaipsniui didinamas iki 18 metų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto rengėjų aiškinamajame rašte įvardintas šios iniciatyvos priežastis, projekto tikslus sistemiškai peržiūrėti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies institutus, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos, kaip ultima ratio priemonės, pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, kartu užtikrinti teisingumo, proporcingumo bei teisėtumo principų įgyvendinimą realizuojant baudžiamąją atsakomybę; Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste išdėstytus pastebėjimus, kad Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies institutai yra kertiniai, realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, todėl jų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme privalo būti aiškus, logiškas, tarpusavyje sistemiškai suderintas bei užtikrinantis balansą tarp humaniškumo bei teisingumo principų ir t.t., taip pat turint omenyje bausmės paskirtį (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) bei bausmes už konkrečias nusikalstamas veikas, svarstytina, ar baudžiamosios atsakomybės amžiaus mažinimas yra tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė bei, jog kitomis intervencijos (elgesio korekcijos, auklėjamojo pobūdžio, priežiūros ir kt.) priemonėmis nebūtų galima pasiekti teigiamų pokyčių, tuo pačiu užtikrinant visuomenės saugumą.

Pritarti

14.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2023-11-14

DĖL NUOMONĖS PATEIKIMO

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2023-10-27 registruotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto kreipimasis (toliau – Kreipimasis) „Dėl keturiolikmečių griežtos atsakomybės“, kuriuo prašoma pateikti nuomonę dėl Projektu Nr. XIVP-3066 (toliau – Projektas) siūlomų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų ir papildymų ir išreiškiamas nerimas dėl plataus baudžiamojo kodekso pataisų paketo, kuriame viena pataisų (dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 2 dalies) numato baudžiamosios atsakomybės ankstinimą iki 14 metų už narkotinių medžiagų platinimą.

Tarnyba susipažino su Projektu bei Aiškinamajame rašte nurodytais motyvais, kurie grindžia pataisų poreikį bei su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pateikta nuomone dėl Projekto bei pateikia savo nuomonę dėl Projekto tiek, kiek tai susiję su tinkama nepilnamečių asmenų teisių ir geriausių interesų apsauga.

Tarnyba iš esmės sutinka su Projekto siekiamu tikslu – sukurti kelią vystyti efektyvią ir į nepilnamečių asmenų resocializaciją nukreiptą baudžiamąją politiką, kartu visapusiškai užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau iš dalies sutiktina su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pateikta nuomone, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 ir 261 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatomos laisvės atėmimo bausmės, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 261 straipsnyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo metu galiojančio BK 90 straipsnio 5 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, tačiau 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK numato, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Atsižvelgiant į Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pateiktus argumentus bei iliustruojantį pavyzdį dėl pasidalijimo su kitu nepilnamečiu, svarstytina, ar mažinant nepilnamečių, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn amžių, nebūtų tikslinga baudžiamajame įstatyme, skiriant baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę, numatyti kitų alternatyvių bausmių, auklėjimo priemonių, kurios būtų paveikėsnės ir efektyvesnės konkrečioje situacijoje, siekiant kiekvieną nusikalstamą veiką padariusį nepilnametį vertinti individualiai ir siekti, kad taikoma atsakomybė būtų ne tik proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, bet būtų efektyvi siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Pritarti

15.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

2. Nepritartina siūlomiems BK 18 straipsnio 3 dalies pakeitimams. Nesutiktina su aiškinamajame rašte nurodytais motyvais, kad tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai sukurs visapusiškas prielaidas tinkamai ir teisingai realizuoti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu, užtikrinant, kad asmenims, kuriems yra būtinas gydymas, būtų taikomas priverčiamosios medicinos priemonės, nepriklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstama veika buvo padaryta.

Prokuratūros nuomone, siūlomas BK 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir racionalumo principams, taip pat juo pažeidžiami bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Veikų pavojingumo laipsnis pernelyg didelis, kad ribotai pakaltinamas asmuo, padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Manytina, kad galiojantis reglamentavimas yra pakankamas – pripažinus ribotai pakaltinamą asmenį kaltu, yra galimybė pritaikyti BK 59 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be to, paskyrus bausmę ribotai pakaltinamam asmeniui, gali būti taikomas nepriverstinis gydymas ir bausmės atlikimo metu. Atleidus ribotai pakaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, įžvelgtinos rizikos, kad nebus realizuota bausmės už itin pavojingas nusikalstamas veikas paskirtis ir bausmės tikslai. Taip pat įžvelgtinos per didelės rizikos dėl tokių asmenų pakartotinio nusikaltimų darymo.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio pakeitimams išimtinai nepritaria tik Generalinė prokuratūra. Pažymėtina, kad šiuo metu BK 18 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra prieštaringas, sukuriantis prielaidas nepagrįstai griežtai taikyti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip ir nepakaltinamumo atveju, riboto pakaltinamumo institutas yra susijęs su nusikalstamą veiką darančio asmens galimybe suvokti pavojingos veikos pobūdį ar galėjimu valdyti savo veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, BK 18 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau jam gali būti taikomos šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Dėl šios priežasties neabejotina, kad gali būti tokio pobūdžio situacijų, kai riboto pakaltinamumo būklė suponuotų ne asmens baudimą ordinarinėmis baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonėmis, o priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, kadangi yra akivaizdus poreikis asmenį gydyti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad būtent medicininis kriterijus galėtų būti vertinamas nepriklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o visais atvejais, kas užtikrintų, jog asmenys, kuriems yra būtina taikyti gydomąsias priemones, būtų ne izoliuojami nuo visuomenės įkalinimo įstaigose, kur jų sveikatos būklė gali nepataisomai pablogėti. Kartu, akcentuotina ir tai, kad BK projektu yra įtvirtinama tik galimybė, o ne privalomas reikalavimas teismui, kas pagrįstai suteikia didesnę diskrecijos laisvę , siekiant tinkamai įvertinti kiekvieną atvejį ir priimti teisingą sprendimą, visiškai nesukuriant prielaidų nepagrįstai švelninti baudžiamosios atsakomybės.

16.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

4. Rimtų abejonių kelia siūlymas keisti BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Visų pirma, šiuo pakeitimu iš esmės siūloma sutrumpinta forma pakartoti bendrąją bendrininkavimo sampratą, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje, o tuo pačiu atsisakyti „bendrininkų grupės“ kaip bendrininkavimo formos. Antra, toks pakeitimas sukels teorinių ir praktinių sunkumų atribojant bendrininkų grupę nuo organizuotos grupės, nes praktiškai sutampa visi jų požymiai. Be to, prokurorams ir teismams kils rimtų problemų inkriminuojant bendrininkų grupę kaip kvalifikuojantį požymį numatančias nusikaltimo sudėtis (pavyzdžiui, BK 149 straipsnio 2 dalis ir 150 straipsnio 2 dalis „bendrininkų grupės“ kvalifikuojantį požymį sieja bent su dviejų vykdytojų veiksmais), taip pat taikant organizuotą grupę (kurios turinys sutampa su bendrininkų grupės požymiais) kaip kvalifikuojantį požymį numatančias nusikaltimų sudėtis (pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis ir pan.).

Pritarti iš dalies

Pažymėtina, kad BK bendrojoje dalyje nėra įtvirtinta ar apibrėžta „paprasto bendrininkavimo“ ar „beformio bendrininkavimo“ forma. Manytina, kad būtent aukščiau minėta neapibrėžta bendrininkavimo forma būtent ir atsirado dėl, rengėjų vertinimu, ydingo teisinio reglamentavimo, kuris yra įtvirtintas BK 25 straipsnio 2 dalyje, numatančioje privalomą bent dviejų vykdytojų dalyvavimą. Neabejotina, kad bendrininkavimo buvimas darant nusikalstamas veikas yra pavojingesnis reiškinys, nepriklausomai nuo to, kokie yra bendrininkų vaidmenys. Teigti, kad padėjėjo ir vykdytojo bendrininkavimas, pavyzdžiui, padėjėjui suteikiant galimybę įsibrauti į patalpą, yra mažiau pavojingas, negu dviejų vykdytojų atliekamas tiesioginis įsilaužimas, nėra logiška.. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad bet kokio pobūdžio bendrininkavimas turėtų atitikti tam tikrą bendrininkavimo formą, šiuo atveju – bendrininkų grupę, nepriklausomai nuo to, kokie yra toje grupėje bendrininkų vaidmenys.

Dėl atribojimo nuo organizuotos grupės, nėra aiškūs pastabų rengėjų argumentai, kadangi jau šiuo metu yra aiškus atribojimas nuo bendrininkų numatant, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tokio pobūdžio požymiai aiškiai atskleidžia ženkliai didesnį organizuotumo laipsnį, tačiau pritariant iš dalies dar aiškesniam šių bendrininkavimo formų atribojimui, numatoma, kad organizuota grupė yra įmanoma tik iš anksto susitarus. Galiausiai, šis pasiūlymams taip atspindėtas ir Vilniaus universiteto atliktame tyrime – G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

1. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalį, numatant teismui diskreciją pripažinti asmenį recidyvistu. Projektu siūlomi šio straipsnio pakeitimai svarstytini tikslingumo ir teisinio aiškumo principų aspektais.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pripažinimas recidyvistu, siejant jo nusikalstamų veikų darymą tik su panašiomis pagal savo pobūdį nusikalstamomis veikomis, kelia pagrįstų abejonių, kadangi šiuo atveju nėra aišku, į ką teismas turėtų atsižvelgti pripažindamas asmenį recidyvistu, tai yra ar į įstatymo ginamas vertybes, ar kaltės formą, ar žalingų pasekmių turinį. Toks sąvokos „panašus pagal savo pobūdį tyčinis nusikaltimas“ neaiškumas ir neapibrėžtumas, netoleruotinas, atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti baudžiamosios teisės normas ir į tai, kokias teisines pasekmes sukelia normos taikymas. Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga patikslinti siūlomą teisinį reguliavimą, nustatant, jog teismas spręsdamas klausimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu, pavyzdžiui, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ar į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kartu pažymėtina, kad nuolatinis tyčinių nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, nepriklausomai nuo to, kokioms įstatymo ginamoms vertybėms padaryta žala, jau savaime rodo asmens pavojingumą. Todėl svarstytina, ar iš tiesų tik panašaus pobūdžio nusikaltimų darymas, turėtų lemti asmens pripažinimą recidyvistu.

Taip pat pažymėtina, jog siūlomos keisti normos taikymas šiuo metu, teismams nesukelia sunkumų, tačiau nuostatą pakeitus siūlomu būdu – įnešus neapibrėžtumo ir neaiškumo, tokių sunkumų, tikėtina, atsirastų. Šiame kontekste svarstytina, ar siūlomas nuostatos keitimas yra pagrįstas.

Pritarti iš dalies

Šio projekto Komitete klausymų metu po labai ilgų diskusijų šį straipsnį patobulinus (atsisakius nuostatos „panašių pagal savo pobūdį veikų“), daugumos sutarimu pasilikta prie Vyriausybės pasiūlyto varianto, t. y. atsisakyta BK galiojančių nuostatų – asmenį automatiškai pripažinti recidyvistu. BK projekto pakeitimai, susiję su recidyvisto instituto keitimu, buvo svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priežiūros komitete. Dauguma Komiteto narių, tarp kurių buvo ir teismų, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, teisės mokslo ir kt. institucijų atstovai, sutiko, kad asmens pripažinimo recidyvistu tvarka negali būti automatinė ir turi turėti aiškius bei nedviprasmiškus pagrindus. Pažymėtina, kad šis itin nusikaltimus padariusius asmenis stigmatizuojantis „statusas“ yra pritaikomas automatiškai, nevertinant nei asmenybės, nei padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio (pvz. asmuo padarė du neatsargius, net nesusijusius nusikaltimus). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas atitinkamai laikoma baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl jo atžvilgiu nėra galimybės taikyti atitinkamų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, jam skirtina bausmė visuomet bus griežtesnė. Todėl, manytina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nepagrįstai sukuria prielaidas plėtotis griežtai baudžiamajai politikai, kai iš esmės net nėra atliekamas kokybinis teisinis asmenį charakterizuojančių ir kitų aplinkybių vertinimas.

18.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1. Dėl BK projekto:

1.1. Abejonių kelia siūlymas BK 27 straipsnyje įtvirtinti diskreciją teismui spręsti dėl asmens pripažinimo recidyvistu ir susieti asmens pripažinimą recidyvistu su panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų padarymu. Pažymėtina, kad nusikaltimų kartojimas neišnykus teistumui rodo kaltininko pavojingumą nepriklausomai nuo to, ar tai yra pagal savo pobūdį panašūs nusikaltimai.

Pritarti

Nuostatos „panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte atsisakyta.

19.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai visiškai nepritaria BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto siūlymui pakeisti BK 27 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo metu galiojanti norma, pagal kurią pakartotinai tyčinį nusikaltimą padaręs asmuo savaime laikomas recidyvistu, yra aiški ir nepalieka tiek daug vietos interpretacijai, skirtingam iš esmės vienodų situacijų įvertinimui, užtikrina lygiateisiškumo, teisėtumo principus, nes yra aišku, kokiais atvejais asmuo laikomas recidyvistu. Šios nuostatos pakeitimas neturi jokio racionalaus pagrindimo.

Atsižvelgiant į šio rašto 1 punkte išdėstytą siūlymą nekeisti BK 27 straipsnio nuostatų, nepritartina ir siūlomiems BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimams.

Nepritarti

Žiūrėti argumentus 17 p.

20.

Nacionalinė teismų administracija

2023-11-24

Teisėjų taryba Rašto 1.3 punkte, be kita ko, nurodė, jog nėra aišku, kas, keičiant BK 27 straipsnį, turi būti laikoma „panašiais pagal savo pobūdį tyčiniais nusikaltimais“: ar turi būti vertinamas nusikaltimo sunkumas, ar panašus objektas, padariniai, žala ar kas kita. Teisėjų taryba pažymėjo, kad nusikaltimų darymas/vykdymas neišnykus teistumui rodo kaltininko pavojingumą nepriklausomai nuo to, ar tai yra pagal savo pobūdį panašūs nusikaltimai. Administracijos nuomone, aptariamo straipsnio pakeitimui vis dar trūksta aiškumo ir konkretumo, kadangi kelia abejonių asmens pripažinimas recidyvistu, siejant tai su panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų padarymu.

Atsižvelgiant į tai, Administracija pažymi, jog kartu nepritaria ir siūlomiems BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimams.

Pritarti

Nuostatos „panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte atsisakyta“.

21.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

2023-10-26

Dėl recidyvisto sąvokos (BK 27 straipsnis)

Visų pirma norime atkeipti dėmesį, kad recidyvisto sąvoka yra teisinis rudimentas. Skirtingai nuo pavojingo recidyvisto sąvokos, su kuria siejamos įvairios atleidimo nuo atsakomybės ir bausmės skyrimo, taip pat bausmės vykdymo taisyklės, (paprastas) recidyvas turi reikšmės vieninteliu atveju, numatytu BK – tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė. (Paprasto) recidyvo, recidyvisto sąvoka bausmių vykdymo kodekse apskritai neminima. Dėl to manytume, kad (paprasto) recidyvo sąvokos apibrėžimo BK apskritai nereikia, pakaktų pavojingo recidyvisto sąvokos.

Tai grįstina ne tik sąvokos aktualumo praradimu, bet ir žvelgiant platesniu kriminologiniu – psichologiniu požiūriu. Recidyvisto sąvoka yra ne kas kita kaip asmeniui klijuojama etiketė. Jei tai dar galima kažkiek pateisinti kalbant apie pavojingus nusikaltimus padariusius asmenis (pavojingus recidyvistus), tai paprasto recidyvo atveju recidyvisto etiketė skamba neadekvačiai, be pagrindo demonizuojančiai asmenį.

Siūlytume recidyvo ir recidyvisto sąvokų atsisakyti, o minėtą sunkinančią aplinkybę apibrėžti paaiškinant jos turinį ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13) punktą suformuluoti taip:

veiką padarė pilnametis asmuo, turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą, pagal pobūdį panašų į naujai padarytą nusikaltimą.

Pritarti iš dalies

Buvo svarstyta ir galimybės atsisakyti recidyvisto sąvokos ir palikti tik pavojingo recidyvisto sąvoką, tačiau dėl to prarandamas nuoseklumas, todėl patobulinus recidyvisto sąvoką, pritarta Vyriausybės pateiktai recidyvisto sąvokai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktas pasiūlymas iš esmės realios įtakos neturi, kadangi tik techniškai atsisakoma recidyvisto sąvokos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pritarus tokiam pasiūlymui būtų išlaikyta šiuo metu galiojanti automatinio pripažinimo tvarka ir taikoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė be jokio asmens vertinimo vartojant siūlomą „veiką padarė pilnametis asmuo, turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą“ apibrėžtį. Kartu, sąvokos atsisakymas taip pat turėtų neigiamą įtaką ir būtų nesuderinta su pavojingo recidyvisto institutu, kadangi asmens pripažinimas recidyvistu yra viena iš sąlygų jį pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 ir 3 p.). Taigi, BK projektu siūlomas, patikslintas atsižvelgiant į pateiktas institucijų pastabas, recidyvisto institutas, suteiks daugiau pridėtinės vertės.

22.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

3. Nepritartina siūlomiems BK 27 straipsnio pakeitimams. Galiojantis baudžiamasis įstatymas pakankamai išsamiai ir aiškiai numato sąlygas, kurioms esant asmuo pripažįstamas recidyvistu, nusikaltimų recidyvas yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lemianti griežtesnės bausmės skyrimą. Numačius teismui išimtinę teisę pripažinti asmenį recidyvistu, teisinės pasekmės tokiam asmeniui dėl recidyvo atsiras ne tuo metu nagrinėjamoje byloje, o tik ateityje, taip užkertant galimybę tinkamai individualizuoti bausmę nagrinėjamoje byloje. Be to, pagal galiojančią šio BK straipsnio redakciją yra aišku, ką laikyti recidyvistu. Prokuroras, nurodydamas, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamajame akte gali pažymėti, kad tai sunkinanti aplinkybė. Pagal projekte siūlomą redakciją aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas, prokuroras jau negalės nurodyti kaip sunkinančios, o teisminio proceso metu įtraukti naują sunkinančią aplinkybę nebus teisinio pagrindo. Taip pat nepagrįstai lengvinama asmens, nuolat darančio nusikaltimus, teisinė padėtis. Nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio tyčinis nusikaltimas yra padarytas, tai laikoma tokia pačia pavojinga veika. Pažymėtina, kad projekte vartojama sąvoka „panašūs pagal savo pobūdį nusikaltimai“ yra vertinamojo pobūdžio, t. y. nėra imperatyviai apibrėžta įstatyme, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę ir apibrėžiant asmens pavojingumą, BK turėtų būti vengiama vertinamojo pobūdžio sąvokų. Manytina, kad siūlomu reglamentavimu skatinami pakartotiniai tyčiniai nusikalstami veiksmai, nes pakartotinis tyčinio nusikaltimo padarymas asmeniui, kuris jau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nesukels jokių neigiamų pasekmių.

Pritarti iš dalies

Buvo patikslinta redakcija – nuostatos „panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte atsisakyta. Žiūrėti argumentus 17 p.

23.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

5. BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimais asmens pripažinimas recidyvistu siejamas su vieno ar daugiau „panašių pagal savo pobūdį tyčinių nusikaltimų padarymu“, tačiau nėra aišku, kokios veikos turėtų būti laikomos panašiais pagal savo pobūdį tyčiniais nusikaltimais. Tuo tarpu Projekto aiškinamajame rašte minima, kad nusikaltimai turėtų būti „<...> vienarūšiai, siekiant objektyviai nustatyti, kad atitinkamas asmuo linkęs daryti tam tikros kategorijos nusikaltimus ir turi būti pripažintas recidyvistu.“ Neapibrėžtų ir neaiškių sąvokų vartojimas BK tekste yra nesuderinamas su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcijomis, todėl siūlytina tikslinti pakeitimo formuluotę.

Pritarti

Sąvokos turi būti aiškios, todėl nuostatos – „panašių pagal savo pobūdį“ patobulintame projekte neliko.

24.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

6. Rimtų abejonių kelia pasiūlymas keisti BK 30 straipsnio nuostatas (pirminiame projekte buvo 8 straipsnis, 30 str. atsisakius, 8 tapo 37 str. pakeitimas). Pažymėtina, kad profesinių pareigų vykdymas, kuris nepadarė žalos, net jeigu ir buvo viršytos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribos, nėra nusikalstamas ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl nereikia numatyti ir tokios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės sąlygos. Priešingai, kaip tik projekte siūloma redakcija gali sukelti rimtų problemų, nes pagal joje numatytą taisyklę asmuo neatsakys pagal BK tik jeigu padarė veiką vykdant profesines pareigas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kils ir asmuo atsakys, jei jo veika vykdant profesines pareigas padarys žalą (pavyzdžiui, chirurgas atsakys už gangrenuojančios rankos amputavimą, policininkas – už sulaikymo metu suplėšytą sulaikomojo striukę, ir pan.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, po diskusijos Komiteto klausymų metu atsisakyta BK 30 straipsnio pakeitimo (atitinkamai pernumeruoti projekto straipsniai).

25.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

4. Siūlomiems BK 37 straipsnio pakeitimams pritartina iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią, taikant mažareikšmiškumo institutą, negalima asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016). Atsižvelgiant į šią praktiką, siūlytina reglamentuoti, kad dėl mažareikšmiškumo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, padariusius visas nusikalstamas veikas, išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Be to, taip sistemiškai būtų suderintos BK 38–40 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BK 37 straipsnį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl ~~nusikaltimo~~ nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

Asmuo, Ppadaręs ~~nusikaltimą~~ ~~nusikalstamą veiką~~ ~~asmuo~~ baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, ~~nusikaltimo~~ nusikalstamos veikos dalyko ar kitų ~~nusikaltimo~~ požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.“

Pritarti

Patikslinta pagal pasiūlymą.

26.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

7. Rimtų abejonių kelia pasiūlymas keisti BK 37 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad baudžiamojo nusižengimo kaip nusikalstamos veikos rūšies išskyrimas būtent ir grindžiamas nusikalstamos veikos objekto, dalyko, veikos, padarinių ir (arba) kitų požymių ypatumais, rodančiais tokios veikos mažesnį pavojingumo pobūdį arba laipsnį. Antai, nedidelės vertės (viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) vagystės, turto pasisavinimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir pan. atvejais dėl mažos pagrobto, pasisavinto ar sunaikinto turto vertės tokią veiką būtų galima pripažinti mažareikšme. Toks teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo požiūrį ir baudžiamosios teisės principą, draudžiantį tą pačią aplinkybę taikyti du kartus, būtų nepagrįsta dėl tų pačių ypatumų baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 str. (Mažai pavojinga veika) numato galimybę netaikyti administracinės atsakomybės už atitinkamų administracinių nusižengimų padarymą. Taigi, ANK 108 str. (Smulki vagystė) atveju (vagystė iki 150 Eurų) galima atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės dėl mažo pavojingumo, bet pastabos autorių vertinimu, nuo 150 Eurų iki 500 Eurų vagystės atveju (BK 178 str. 5 d. įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas), mažareikšmiu atveju būti negali, nors viršijus 500 Eurų ribą vėl atsiranda galimybė taikyti BK 37 straipsnį (BK 178 str. 1 d.). Manytina, kad tokio pobūdžio pavyzdys parodo, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stokoja logikos, pagrįstumo, todėl pagrįstai BK projektu numatoma galimybė atleisti asmenį aptariamu pagrindu ir dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo.

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

2. Projekto 10 straipsniu keičiamo BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti tikslų terminą (ne ilgesnį kaip trejų metų), per kurį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galėtų būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atlygintų ar pašalintų padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitartų dėl šios žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad iki sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Įprastai kaltininkas su nukentėjusiuoju sudarydami susitarimą dėl žalos atlyginimo patys įvertina žalos dydį, šios žalos atlyginimo galimybes ir nusistato tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam tinkamą terminą dėl tokios žalos atlyginimo. Svarstytina, ar yra būtinas siūlomas papildomas reglamentavimas dėl termino nustatymo padarytos žalos atlyginimui. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 28 straipsniu keičiamo BK 69 straipsnio 3 dalies.

Pritarti

28.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.2. Abejonių kelia siūlymas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo terminą – ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį – kaltininko ir nukentėjusio asmens susitarimo atveju, nes tokiu siūlymu yra ribojama asmenų susitarimo laisvė ir kartu atitinkamai pati susitaikymo galimybė. Paprastai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitardami dėl žalos atlyginimo patys įvertina žalos dydį, šios žalos atlyginimo galimybes ir nusistato tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam tinkamą terminą dėl tokios žalos atlyginimo.

Pritarti

29.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

5. Kritiškai vertintinas siūlymas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti trejų metų terminą, per kurį turi būti atlyginta ar pašalinta žala. Visų pirma nėra aišku, kodėl galima susitarti būtent dėl ne ilgesnio kaip trejų metų laikotarpio, skirto žalai atlyginti ar pašalinti. Be to, toks trejų metų terminas sistemiškai nėra suderintas su galiojančia BK 38 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus <...> be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Be to, nėra aišku, kodėl dėl šio sąlyginio atleidimo yra siūlomas trejų metų terminas, kai aptariamu pakeitimo įstatymo projektu dėl kito sąlyginio atleidimo – laidavimo, siūlomas visai kitoks terminas. Kaip matyti, siūloma BK 40 straipsnyje įtvirtinti, kad gali būti įsipareigojama atlyginti ar pašalinti žalą per terminą, kuris negali būti ilgesnis nei laidavimo terminas, t. y. siejama su bandomuoju laikotarpiu. Manome, kad būtent BK 40 straipsnyje siūlomas terminas yra logiškesnis, be kita ko ir dėl to, kad tokio įsipareigojimo nevykdymas gali būti pagrindas panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pritarti

30.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

9, 11,

16. Siūlymas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 3 dalies 3 punkte ir 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj sąvokos „žala“ įrašyti „turtinę ir (ar) neturtinę žalą“ yra perteklinis, kadangi žala apima turtinę ir neturtinę žalą, t. y. visą žalą. Be to, jungtukų „ir (ar)“ vartojimas yra dviprasmiškas, nes kelia abejonių, ar vis tik reikalaujama atlyginti ar pašalinti ir turtinę, ir neturtinę žalą, ar tik vieną iš minėtų žalų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų straipsnių turinys leidžia teigti, jog siekiama įtvirtinti visišką padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą, paliktinas tik jungtukas „ir“.

Nepritarti

Siūlomi pokyčiai kaip tik įneša daugiau aiškumo baudžiamajam įstatymui. Jungtukas naudojamas tam, kad gali būti padaryta tiek abiejų pobūdžių žala, tiek išimtinai turtinė, tiek išimtinai neturtinė žala.

31.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

8. Rimtų abejonių kelia pasiūlymas BK 38, 40 straipsnių (taip pat BK 48, 67, 82 ir 84 straipsnių) nuostatas papildyti reikalavimu dėl „neturtinės žalos atlyginimo“ (arba susitarimo dėl jos atlyginimo arba pašalinimo). Visų pirma, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimai yra civilinės teisės dalykas, kuris neturėtų nulemti baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės skyrimo). Antra, LAT jurisprudencijoje yra pabrėžta, kad neturtinės žalos dydis yra teisminio ginčo objektas, o tai reiškia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 ir 40 straipsnius iš esmės bus taikomas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu išsprendus ginčą dėl neturtinės žalos dydžio (t. y. teismo nuosprendžiu ar nutartimi, neretai – apeliacinėje ar net kasacinėje instancijoje). Neabejotina, kad tai ne tik sudarys teisines prielaidas ženkliam šių institutų taikymo sumažėjimui, bet ir didins šių institutų taikymo darbo laiko, žmogiškųjų ir ekonominių resursų sąnaudas. Pažymėtina, kad ši pastaba nesiejama su kaltininko pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Nepritarti

Civilinio ieškinio objektas gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas nėra neįprastas baudžiamajai teisei. Nėra pagrindo apskritai teigti, kad asmenys negali susitarti dėl neturtinės žalos atlyginimo pavyzdžiui, susitaikymo atveju, kai asmuo pats įvertina patirtą neturtinę žalą, o kaltininkas sutinka ją atlyginti. Tokio pobūdžio susitarimai nereikalingas teismo konkretus sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio. Priešingai, šis pakeitimas nesusiaurins taikymo pagrindų, o labiau užtikrins nukentėjusiojo teise gauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą.

32.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

9. Abejonių kelia siūlymas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti maksimalų – ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį žalos atlyginimui. Viena iš privalomų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų yra susitarimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad kokiu būdu ir per kiek laiko žala bus atlyginta priklauso nuo nukentėjusio asmens ir kaltininko susitarimo, kuris yra nukreiptas į ateitį. Gyvenime būna situacijų, kuomet kaltininkas susitaria su nukentėjusiu asmeniu, kad, pavyzdžiui, finansiškai rems nukentėjusio asmens vaikus iki pilnametystės ar studijų pabaigos. Tokiais atvejais žalos atlyginimo laikotarpis objektyviai būtų ilgesnis nei treji metai ir, jeigu jis atitiktų nukentėjusio asmens ir kaltininko susitarimą, turėtų būti laikomas tinkamu. Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į kaltininko asmenines savybes (pavyzdžiui, finansinę padėtį, sveikatos būklę ir pan.), iš anksto susitarimu nustatytas žalos atlyginimo terminas galėtų būti pratęstas.

Pritarti

33.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

10. Svarstytina, ar nereikėtų išplėsti BK 38 straipsnio taikymo galimybę ir kai kurių sunkių (nesmurtinio pobūdžio) nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, BK 183 straipsnio 3 dalis („tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“), BK 221 straipsnio 2 dalis („tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 900 MGL, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“), BK 222 straipsnio 2 dalis („tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“), ir pan.

Atsižvelgti

Tokio pobūdžio pasiūlymų BK projekte nebuvo, tai yra nauja iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad aptariami pakeitimai turėtų itin didelę įtaką baudžiamajai politikai (jos švelninimo prasme), būtinos platesnės diskusijos šiuo klausimu su visomis suinteresuotomis institucijomis.

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

3. Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti BK 40¹ straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatant juridinių asmenų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, perkelta dalis nuostatų, numatančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į juridinio asmens, kaip teisės subjekto, specifiškumą, svarstytina, ar neturėtų būti sistemiškai peržiūrimos BK nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Be kita ko, vertinant besiklostančią naujausią teismų praktiką ^[1], svarstytina, įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti ir juridinį asmenį.

Pritarti iš dalies

Nėra tikslo kurti atskiras specialias nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų juridiniams asmenims, kadangi jų taikymas ir šiuo metu praktikoje problemų nekelia. Juolab atsižvelgiant į tai, kad jau ir šiuo metu atleidimo nuo atsakomybės nuostatos taikomos praktikoje. Kartu, neegzistuoja jokios specifinės sąlygos juridinių asmenų atžvilgiu, kurias reikėtų adaptuoti prie jų atleidimo nuo atsakomybės. Pritartina dėl galimybės atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

35.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

11, 21, 41

1.3. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo BK 40 straipsnyje įtvirtinta kaltės pripažinimo sąvoka neturėtų būti suderinta su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama prisipažinimo kaltu sąvoka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kituose BK VI skyriaus, reglamentuojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, straipsniuose taip pat vartojama prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką sąvoka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3 punkte, kaip ir 84 straipsnio 1 dalyje, siūloma konkretizuoti ir žalą apibrėžti kaip turtinę ir (ar) neturtinę, tačiau BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 8 dalyje, 84 straipsnio 2 dalyje žala apibrėžiama jos nekonkretizuojant. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, šios formuluotės neturėtų būti suvienodintos.

Nepritarti

BK vartojamo termino „pripažino“ pakeitimas į „prisipažino“ neturi jokios pridėtinės vertės, yra techninio pobūdžio pakeitimas, kurį atlikti nėra tikslinga.

36.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

Pakeitimais siūloma BK 40 straipsnį papildyti 10 dalimi, įtvirtinant, kad „šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai“, t. y. tokią pačią taisyklę, kokia yra nustatyta šiuo metu galiojančioje BK 38 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šiuo atveju neatsižvelgta į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus BK 40 straipsnio 3 dalyje viena iš sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, kuri savaime užkerta kelią atleisti pavojingą recidyvistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to siūlytina patikslinti siūlomos 10 dalies formuluotę, atsisakant perteklinių nuostatų. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintos sąlygos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, todėl BK 38 straipsnio nuostatos savaime neturėtų būti perkeltos į BK 40 straipsnį.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reglamentavimas yra nuoseklus bei logiškas, atsižvelgiant į tai, kad pavojingo recidyvisto sąvoka yra aktuali BK projekto keičiamo BK 40 str. 2 d. kontekste.

37.

Nacionalinė teismų administracija

2023-11-24

11,

Teisėjų taryba Rašto 1.5 punkte nurodė, jog, siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, BK 40 straipsnyje įtvirtinta kaltės pripažinimo sąvoka turėtų būti suderinta su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama prisipažinimo kaltu sąvoka. Be to, Teisėjų taryba atkreipė dėmesį į tai, kad ir kituose BK VI skyriaus, reglamentuojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, straipsniuose taip pat vartojama prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką sąvoka. BK projekte į šią pastabą neatsižvelgta, todėl siūlytina tikslinti BK projekto 12 straipsnį (dabar 11 straipsnis).

Nepritarti

Žiūrėti argumentus 35 p.

38.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

11, 12

7. Pritartina siūlymui BK numatyti, kokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys gali būti taikomos ir juridiniam asmeniui, tačiau siūlytina ne BK papildyti 40¹ straipsniu, tačiau straipsnius, reglamentuojančius atskiras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, papildyti naujomis dalimis, numatančiomis, kad galima atleisti ir juridinius asmenis. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021), siūlytina numatyti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) gali būti taikomas ir juridiniams asmenims.

Pritarti iš dalies

Žiūrėti 34 p.

39.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.4. Dėl siūlymo BK papildyti 40¹straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, pažymėtina, kad įtvirtinant tokį institutą, turėtų būti ne automatiškai perkeliamos fiziniams asmenims taikomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, bet sistemiškai peržiūrimos BK nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir, atsižvelgiant į juridinio asmens prigimtį, įtvirtinamos atitinkamos juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Nepritarti

Žiūrėti 34 p.

40.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

11. Siūlymui papildyti BK 40¹ straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės pritartina. Be to, atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-44-719/2021), svarstytina, ar nereikėtų įtvirtinti galimybę juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir pagal laidavimą.

Pritarti

41.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

13,

28,

13. Nepriimtini BK 42 ir 67 straipsnių pakeitimai ir papildymai, susiję su baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kartu su bausme galimybių išplėtimu. Visų pirma, įstatymų leidėjui siūloma iš esmės visiškai atsisakyti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo principų, kurie numatė šių priemonių taikymo galimybę tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleidimo nuo bausmės atvejais, taip pat lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų atveju. Tokiu įstatymų leidėjo sprendimu buvo siekiama sumažinti baudžiamosios politikos represyvumą, kai už vieną nusikaltimą buvo galima skirti dvi pagrindines ir dvi papildomas bausmes. Tuo tarpu dabartinis siūlymas leistų vykdyti dar represyvesnę baudžiamąją politiką, nes už vieną nusikalstamą veiką būtų galima skirti vieną bausmę ir neribotą baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, o už dvi nusikalstamas veikas – dvi bausmes ir neribotą baudžiamojo poveikio priemonių skaičių. Pastebėtina, kad projekte siūloma numatyti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę net ir nepilnamečiams (BK 90 straipsnio papildymas nauja 2 dalimi). Toks baudžiamosios represijos laipsnio didinimas, mūsų nuomone, neturi jokio objektyvaus pagrindimo.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas suteikia teisę skirti praktiškai visas baudžiamojo poveikio priemones kartu su bausme (išskyrus nemokamus darbus bei turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą). Šiuo klausimu BK projektu nesiekiama atlikti jokių esminių sisteminių reformų, o padaryti galiojantį teisinį reglamentavimą nuoseklesnį, įtraukiant dvi likusias baudžiamojo poveikio priemones, kurių negalimumas taikyti su bausme neturi jokio loginio paaiškinimo.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BK 67 str. 6 d., jau galiojantis teisinis reglamentavimas ir šiuo metu leidžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę.

Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad vertinamoms BK projekto nuostatoms pritarė visos suinteresuotos institucijos.

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

5. Projekto 16 (pernumeravus 15) straipsniu siūloma pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant baudos dydžio apskaičiavimo sistemą juridiniam asmeniui, kai bauda apskaičiuojama priklausomai nuo atsakomybėn traukiamo asmens pajamų dydžio. Siūlomas baudos dydžio apskaičiavimo mechanizmas kelia abejones.

Pirma. Teikiamos nuostatos formuluotė, jog „<...> juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.“ suponuoja, kad juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis gali būti ženkliai didesnis nei pirmu sakiniu nustatytas maksimalus – 100 000 MGL baudos dydis, kas kelia abejones, ar siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai dera su tos pačios dalies pirmu sakiniu, kur numatyti juridiniam asmeniui skiriami baudos minimalūs (200 MGL) ir maksimalūs (100 000 MGL) dydžiai. Be kita ko, svarstytina, ar tokie atvejai, kai skiriant bausmę yra akcentuojama tik nusikalstamą veiką padariusio juridinio asmens finansinė padėtis, užtikrins bausmės individualizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimą.

Antra. BK 47 straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia baudų minimalius ir maksimalius dydžius. Iš įstatymo aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) matyti, kad tokius pakeitimus sąlygojo siekis, jog didesnes pajamas gaunantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu, kurie gauna itin dideles pajams, toks kriterijus nebūtų taikomas (pvz. asmeniui, gaunančiam itin dideles pajamas už sunkų nusikaltimą galėtų būti skiriama maksimali – 6000 MGL dydžio bauda), todėl kyla abejonės ar teikiama nuostata sistemiškai dera su BK 47 straipsnyje įtvirtinu teisiniu reguliavimu.

Trečia. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Svarstytina, ar mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius nusikaltimus) padariusiems juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos yra pakankamai didelės, skiriama bauda atitiktų proporcingumo principą.

Nepritarti

1. BK projektu siūlomas įtvirtinti naujas baudos bausmės skyrimo modelis juridiniams asmenims, pagal kurį bauda skiriama atsižvelgiant į pajamas, Lietuvos teisinėje sistemoje nėra naujovė. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas yra plačiai naudojamas specialiuose teisės aktuose, kurie nustato juridinių asmenų atsakomybę iš esmės už administracinio pobūdžio pažeidimus.

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFĮ), baudos bausmės dydį apskaičiuoja įvertindami konkretaus juridinio asmens metinių pajamų dydį. PPTFĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad už šio įstatymo pažeidimus finansų įstaiga gali būti skirtina nuo 0,5 iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda. Analogiško pobūdžio teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurio 36 straipsnio 1 dalis numato, kad už <...> įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais<..>. Tokio modelio netaikymas baudžiamojoje justicijoje, priešingai nei teigiama pateiktoje pastaboje, sukuria prielaidas neįgyvendinti teisingumo principo, neužtikrina baudžiamosios ir administracinės atsakomybės tarpusavio tinkamo santykio. Nėra logiška, kad už pavyzdžiui, net ir formalius minėtų įstatymų pažeidimus, juridiniams asmenims būtų taikomas procentinis modelis, ko pasekoje baudos dydis aiškiai gali viršyti BK numatytą maksimalią baudos ribą, tačiau baudžiamojoje teisėje toks modelis dėl nežinomų priežasčių nėra naudojamas.

2. BK projektu siūlomas įtvirtinti modelis, lyginant su specialiaisiais teisės aktais, yra ženkliai siauresnis, orientuotas tik į pačius stambiausius juridinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad vadovaujantis teisingumo interesais, baudos bausmė turėtų būti adekvati ir atitikti bausmės paskirtį, o ne būti formalia, nominalia, kurią būtų galima tiesiog įtraukti į įmonės veiklos sąnaudas.

3. Akcentuotina ir tai, kad BK numatyto baudos bausmės maksimalaus dydžio viršijimas nėra naujovė BK, kadangi tai yra speciali norma leidžianti nukrypti nuo bendros taisyklės, toks pavyzdys būtų BK 47 str. 6 d., kurioje numatyta paskirtos baudos dydis gali viršyti maksimalius įtvirtintus baudos dydžius.

4. Pažymėtina, kad ir šiuo metu juridiniam asmeniui baudos dydis negraduojamas pagal veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nustatant tik minimalios ir maksimalios skirtinos bausmės ribas juridiniam asmeniui, į kurias atsižvelgdamas teismas, parenka proporcingą baudą. Net ir šiuo metu, teoriškai, už nesunkaus nusikaltimo padarymą juridiniam asmeniui galėtų būti skirtina maksimali 5 mln. Eurų bauda.

5. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau šiuo metu patvirtintose naujose ES direktyvose dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus bei dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB yra numatomas privalomos procentinės baudos skyrimo modelis, kuris siejamas išimtinai su juridinio asmens metinėmis pajamomis. Dėl šios priežasties, Lietuva ankščiau ar vėliau privalės įgyvendinant minėtų direktyvų (ir šiuo metu dar svarstomų) reikalavimus bei tokį modelį vis tiek įtvirtinti BK.

43.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.5. BK 47 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti baudos dydžio apskaičiavimo juridiniam asmeniui nuostatas, baudos apskaičiavimą susiejant ir su atsakomybėn traukiamo juridinio asmens pajamų dydžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d nutarimai). Toks BK projekto siūlymas kelia abejonių baudžiamosios atsakomybės taikymo proporcingumo aspektu, ypač atsižvelgiant į juridinio asmens padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą.

Nepritarti

Žiūrėti 42 p.

44.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

8. Siūlymas papildyti BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant nuostatas dėl baudos bausmės dydžio juridiniam asmeniui apskaičiavimo pagal juridinio asmens metines pajamas, yra kritikuotinas. Lietuvos apeliacinis teismas dar iki projekto pateikimo įstatymų leidėjui siūlė išdėstyti šią normą aiškiai ir nedviprasmiškai, tačiau net ir pataisytas projektas yra neaiškus, dviprasmiškas ir neatitinkantis teisinio apibrėžtumo principo, kadangi iš siūlomos formuluotės nėra aiškus maksimalus bausmės dydis. Kaip matyti, pirmame sakinyje nurodytas maksimalus dydis yra 10 000 MGL, tačiau iš kitų sakinių jau galima daryti išvadą, jog tai nėra maksimalus baudos dydis, nes jis priklauso nuo individualios nagrinėjamos situacijos ir gali viršyti 10 000 MGL (siūlomos 47 straipsnio 4 dalies 3 sakinys visiškai neaiškus ir dėl to praktikoje gali būti daug klaidų, taikant tokį įstatymą, todėl jį būtina taisyti). Be to, finansinę padėtį išimtinai išskiriančios nuostatos yra nesuderinamos su bausmių skyrimo taisyklėmis, neužtikrina tinkamo bausmės individualizavimo principo įgyvendinimo, kadangi iš esmės vienintelė vertintina aplinkybė juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos viršys 300 000 MGL, – jų finansinė padėtis.

Nepritarti

Žiūrėti 42 p.

45.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

12. Abejonių kelia siūlymas pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant specifinę baudos bausmės maksimalaus dydžio nustatymo taisyklę. Šiuo metu BK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL (tiksliau – bazinį baudos ir nuobaudos dydį, BBND) dydžio bauda. Projekte siūloma pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad: „<...> juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis“. Taigi, atrodytų, kad tam tikrais atvejais juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis galėtų viršyti 100 000 MGL, o tai nėra suderinama su expressis verbis BK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu baudos bausmės maksimaliu dydžiu (100 000 MGL). Be to, nėra aišku, ar baudos bausmės dydį išimtinai didinanti apskaičiavimo taisyklė, akcentuojanti juridinio asmens finansinę padėtį, dera su bendraisiais bausmės paskirtimi (tikslais) ir bausmės individualizavimo, proporcingumo, teisingumo principais.

Nepritarti

Žiūrėti 42 p.

46.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

16, 42

1.6. Abejonių kelia siūlymas BK 48 straipsnio 6 dalyje, 87 straipsnio 4 dalyje riboti teismo diskreciją paskirti baudžiamojo poveikio priemonę paliekant tik galimybę ją paskirti kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu. Svarstytina, ar pirmiau nurodytuose BK straipsniuose neturėtų būti įtvirtinta tiesiog nuostata, kad Teismas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Pritarti

47.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

9. Siūlytina pakeisti BK 48 straipsnio reglamentavimą dėl intensyvios priežiūros, atsisakant bendros taisyklės, įtvirtintos 3 dalyje, kad teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą, ir BK 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinant, kad teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą. Tokiu būdu teismui suteikiama platesnė diskrecija dėl intensyvios priežiūros paskyrimo.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 48 straipsnio pakeitimai priimti tik 2019 m., todėl nėra pagrįstų argumentų atsisakyti padarytų pakeitimų. Taip pat, pažymėtina, kad vadovaujantis BK 48 str. 3 d., teismas nėra įpareigotas visais atvejais skirti intensyvią priežiūrą, todėl nėra aišku, kokią dar platesnę diskreciją reikėtų suteikti.

48.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

16. Pakeitimais siūloma BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinti, kad terminas, per kurį turi būti atlyginta ar pašalinta padaryta žala, negali būti ilgesnis negu treji metai. Toks siūlomas reglamentavimas kelia abejonių, kadangi laisvės apribojimo bausmės maksimalus terminas yra dveji metai, dėl to ir įpareigojimų, kurie sudaro laisvės apribojimo bausmės turinį, įgyvendinimo terminas negali būti ilgesnis nei pačios bausmės. Kaip matyti, kito įpareigojimo, nustatyto minėtos dalies 2 punkte, terminas siejamas su laisvės apribojimo trukme: „neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką <...>“. Be to, įpareigojimų nevykdymo pasekmės įtvirtintos BK 48 straipsnio 8 dalyje, o tai taip pat leidžia teigti, kad įpareigojimų vykdymo terminas turi sutapti su bausmės trukme.

Pritarti

49.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

16, 37,

17. Nepritartina siūlymui atsisakyti teismo diskrecijos teisės, įtvirtintos galiojančioje BK 48 straipsnio 6 dalyje dėl baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių, kitų BK nenumatytų draudimų ar įpareigojimų paskyrimo, taip pat BK 75 straipsnio 6 dalyje (pagal siūlomus pakeitimus 8 dalyje) dėl kitų baudžiamajame įstatyme nenumatytų pareigų paskyrimo ir BK 87 straipsnio 4 dalyje dėl kitų baudžiamajame įstatyme nenumatytų įpareigojimų ar draudimų paskyrimo.

Pritarti

50.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

14. Siūlymas pakeisti BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir nustatyti maksimalų trejų metų terminą, per kurį turi būti įvykdyta pareiga atlyginti žalą ar jos dalį, kelia tam tikrų abejonių. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pareiga atlyginti žalą ar pašalinti ją savo darbu yra sudėtinė laisvės apribojimo bausmės turinio dalis, todėl manytina, kad Projekte siūlomas trejų metų terminas nėra suderintas su laisvės apribojimo bausmės maksimaliu terminu. Pažymėtina, kad įstatymo Projekte nesiūloma nustatyti taisyklę, kaip turėtų elgtis teismas, jei suėjus dviejų metų laisvės apribojimo bausmės terminui, kai bausmė yra įvykdyta, kaltininkas neatlygina nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies, kurios atlyginimo terminas buvo nustatytas iki trejų metų.

Pritarti

51.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

15. Be to, nėra aiškūs argumentai, kodėl siūloma pakeisti BK 48 straipsnio 6 dalį ir panaikinti galimybę teismui savo iniciatyva paskirti kaltininkui kartu su jam paskirta laisvės apribojimo bausme BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Mūsų nuomone, toks siūlymas nedera su Projekto siekiu sušvelninti baudimo politiką, nes ribų teismo diskrecijai nustatymas gali lemti griežtesnės bausmės rūšies už laisvės apribojimą parinkimą (jei laisvės apribojimo bausmė be kitų poveikio priemonių teismui atrodytų per švelni, o kitas baudžiamojo proceso dalyvis neprašytų jų skirti, tikėtina, kad teismas skirtų griežtesnę bausmės rūšį).

Pritarti iš dalies

Teismui nėra ribojama teisė ne tik skirti teisingą bausmę, bet ir parinkti tinkamą baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę Teismas visais atvejais turi diskreciją

savo nuožiūra paskirti baudžiamojo poveikio priemones, net to neįrašius į t. normą.

52.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

5. Nepritartina siūlomiems BK 48 straipsnio 6 dalies pakeitimams. Aiškinamajame rašte taip pat nenurodyti motyvai, kodėl, be aiškaus pagrindo, siaurinama teismo diskrecija savarankiškai, be proceso dalyvių prašymo, savo nuožiūra skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Bausmės paskirties įgyvendinimas nepagrįstai paliekamas proceso dalyvių nuožiūrai. Teismui neturi būti ribojama teisė ne tik skirti teisingą bausmę, bet ir parinkti tinkamą baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas prieštarauja šiuo metu galiojančioms BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatoms, numatančioms, kad kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, o baudžiamojo poveikio priemones skiria teismas.

Pritarti

Teismui neturi būti ribojama teisė ne tik skirti teisingą bausmę, bet ir parinkti tinkamą baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę, net ir to neįrašius į t. normą.

53.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

6. Siūlomiems BK 52 straipsnio 1 dalies pakeitimams pritartina iš dalies. Siekiant efektyvaus šios bausmės taikymo ir atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai nubausto juridinio asmens steigėjai, akcininkai ar darbuotojai įsteigia kitą juridinį asmenį arba tokio paties pobūdžio veiklą vykdo per kitus juridinius asmenis, siūlytina BK 52 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui tiesiogiai ar per kitus asmenis dalyvauti tam tikruose sandoriuose, atlikti tam tikrus veiksmus, verstis tam tikra veikla arba panaikina veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir (ar) licencijas, arba įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.“

Pritarti

54.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

16. Siūlomi BK 52 straipsnio papildymai, atrodytų, yra pertekliniai, nes „draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose“ ar panaikinimas „veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, leidimus ir (ar) licencijas“, yra draudimo verstis tam tikra veikla arba įpareigojimo uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad perteklinės sąvokos sunkina baudžiamojo įstatymo tikrosios prasmės nustatymą ir kelia sunkumų tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui.

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai atlikti įvertinus Vilniaus universiteto atliktame tyrime – G. Švedas, P. Veršekys, J. Levon. D. Prapiestis. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2017. tyrime pateiktus pasiūlymus, kuriame aiškiai šie požymiai yra išskirti kaip savarankiški. Manome, kad yra pagrindo juos išskirti tiek vengiant teisinių spragų, tiek užtikrinant veiklos apribojimo bausmės taikymo aiškumą ir efektyvumą, kadangi mūsų vertinimu, „draudimas verstis tam tikra veikla“ požymio turinys lieka neaiškus ir gali būti itin skirtingai interpretuojamas. Kartu, akcentuotina ir tai, kad šiam požiūriui pritaria visos kitos suinteresuotos institucijos.

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

19, 37,

6. Projekto 19 straipsnio siūlomais BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimais, nustatoma teismo diskrecija taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atveju. Vertinant projektu siūlomą BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimą aiškinamojo rašto kontekste bei atsižvelgiant į vieną iš BK projekto tikslų - mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių, svarstytina, ar teikiamu projektu neturėtų būti įtvirtinta teismui galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, jeigu teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertinęs, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, ir nustatęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas, net ir labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, būtų adekvati ir proporcinga valstybės reakcija į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, atidėtų bausmės vykdymą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir projekto 38 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą bei projekto 46 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 92 straipsnis.

Nepritarti

BK projektu siūlomas reguliavimas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus tik kaip griežtai išimtinį atvejį, kai bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principo turinio reikalavimams. Manome, kad siūlomas modelis atspindi tinkamą kompromisą tarp itin skirtingų institucijų požiūrių. Siūlymas išplėsti ties labai sunkiais nusikaltimais, manytina, būtų netinkama priemonė, įvertinus itin sunkių nusikaltimų pavojingo pobūdį. Bausmės vykdymo institutas būtų išplėstas taip, kaip niekada nebuvo taikomas baudžiamajame įstatyme. Manytina, kad tokios švelnios priemonės taikymas pavyzdžiui, už kvalifikuotus nužudymus, genocidą, nusikalstamą susivienijimą, terorizmą ir kt. itin sunkius nusikaltimus, pats savaime prieštarautų teisingumo principui.

56.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

19, 38

1.7. BK 54 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pirmiausia pažymėtina, kad pati siūloma formuluotė nėra aiški ir praktikoje dėl šių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tikėtina, galėtų kilti neaiškumų. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Antra vertus, sistemiškai vertinant BK nuostatas, BK 54 straipsnio nuostatos yra susijusios su bausmės skyrimu, o ne su jau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybe. Taigi, svarstytina, ar siekiant sistemiškumo, nuoseklumo, pirmiau nurodytos nuostatos, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, neturėtų būti įtvirtintos tik BK 75 straipsnyje su atitinkama nuoroda į BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nepritarti

Pažymėtina, kad tai yra teisės technikos klausimas. Būtent BK 54 str. 3 d. nustato pagrindus, kada gali būti paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, o BK 75 str. numato konkrečią tvarką, kuri būtų taikoma jį atidėjus, kai bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Manytina, kad pasirinkta teisės technika, priešingai nei teigiama pastaboje, suteikia baudžiamajam įstatymui daugiau aiškumo.

57.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

19, 37,

11. Pritartina siūlymui išplėsti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybes, įtvirtinant išimtinę galimybę atidėti bausmės vykdymą. Tačiau nepritartina siūlymui kartu įtvirtinti ir išimtį, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, negalima atidėti bausmės vykdymo, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 3 dalies išimtinį taikymą, taip pat šios nuostatos paskirtį, kad ši nuostata taikoma tik išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti teisingumo principą, siūlytina įtvirtinti galimybę atidėti bausmės vykdymą, nenumatant papildomų sąlygų (išimčių). Siūlymai papildyti BK 75 straipsnį ir 92 straipsnį naujomis dalimis, įtvirtinančiomis, kad teismas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų, yra pertekliniai, kadangi pakanka pakeisti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nepritarti

Žiūrėti 55 p.

58.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

19, 37,

17. Siūlomas BK 54 straipsnio 3 dalies papildymas yra priimtinas ir pagrįstas. Kita vertus, draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą labai sunkaus nusikaltimo atveju nėra nuoseklus ir logiškas, nes teismas labai sunkaus nusikaltimo atveju gali paskirti pačią švelniausią (BK straipsnio sankcijoje nenumatytą) bausmę, tačiau negali atidėti paskirtos arešto arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kuris savo esme gali būti ženkliai griežtesnis, nei kai kurios bausmės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti BK 54 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, taip pat pilnai arba iš dalies atidėti paskirtosios bausmės vykdymą.“ Pastebėtina, kad numačius tokią taisyklę tampa nebereikalingi BK 75 ir 92 straipsnių papildymai naujomis 4 dalių nuostatomis.

Nepritarti

Žiūrėti 55 p.

59.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

19,

7. Nepritartina siūlomiems BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimams. Siūlomas reglamentavimas neatitinka BK 75 straipsnyje nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo principų, nes, priėmus šį siūlymą, būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus. BK straipsnių sankcijose bausmės numatytos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl jų vykdymo atidėjimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Pagal siūlomą reglamentavimą, nesunkus nusikaltimas prilyginamas sunkiam nusikaltimui ir taip bausmė nebetenka savo paskirties. Manytina, kad šis pakeitimas padidintų ir korupcijos pasireiškimo riziką, nes per daug išplečiama teisėjo diskrecija dėl bausmės vykdymo atidėjimo dėl sunkių nusikaltimų.

Šiuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbo grupė dėl kovos su papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – darbo grupė) vykdo Lietuvos
3-iojo etapo vertinimą dėl EBPO konvencijos dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose įgyvendinimo. 2023 m. rugsėjo 15 d. darbo grupė pateikė vertinimo ataskaitos projektą, kuriame nurodoma, kad teismų skiriamos sankcijos už kyšininkavimą Lietuvoje yra per mažos. Vertintojai rekomenduoja Lietuvai imtis priemonių, kad sankcijos (įskaitant baudas) už kyšininkavimą būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, ypač kai taikomi baudžiamieji įsakymai arba BK 40 straipsnis. Taip pat Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vertinimo metu pažymėjo, kad bausmės už finansinius nusikaltimus turi būti atgrasančios.

Nepritarti

Žiūrėti 55 p.

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

20,

4. Vertinant tai, kad projekto 20 straipsniu siūloma BK papildyti 58¹straipsniu, numatančiu bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumus, svarstytina ar neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 42 straipsnio 7 dalis.

Pritarti

61.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

8. Nesutiktina su siūloma BK 58¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų formuluotėmis. BK nevartojamos sąvokos „organizacinė kultūra“, „veiklos kontrolės politika“, todėl siūlytina BK 58¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui teismas papildomai atsižvelgia į:

~~1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką;~~

1) juridinio asmens veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją;

~~2) juridinio asmens veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją;~~

2) veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius.“

Nepritarti

Pažymėtina, kad šiuo metu BK nėra įtvirtinti bausmės skyrimo pagrindai juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į šio baudžiamosios atsakomybės subjekto specifiką, tikslingi įtvirtinti tokio pobūdžio vertintinas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei juridinio asmens teisiniam įvertinimui. Aptariama sąvoka yra plačiai naudojama juridinių asmenų atžvilgiu. Organizacinė kultūra (angl. Corporate culture) įvardija organizacijos vertybes, įsitikinimus ir papročius. Manytina, kad ši aplinkybė yra itin reikšminga vertinant juridiniam asmeniui skirtinos bausmės rūšį ar dydį, kadangi šis požymis atskleidžia juridinio asmens požiūrį į jo vykdomą veiklą, darbuotojus, darbo organizacinį valdymą, siekį išvengti neteisėtų veikų apraiškų juridiniame asmenyje. Neabejotina, kad juridinis asmuo, kuris savo veikloje stengiasi puoselėti tinkamą organizacinę kultūrą, turėtų būti baudžiamas švelniau, negu tas, kurio aptariama kultūra nukreipta ne į tinkamą bei teisėtą darbo organizavimą, bet į nusikalstamų veikų darymą.

Kartu, pažymėtina ir tai, kad EBPO darbo grupė dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius, patvirtino trečiojo etapo Lietuvos vertinimo ataskaitą, kurioje yra viena iš rekomendacijų - audžiamuosiuose įstatymuose numatyti galimybę teismui atsižvelgti į įmonės antikorupcinę atitikties programą švelninant baudžiamąją atsakomybę už padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o jeigu tokios programos įmonėje nėra – numatyti pareigą ją įdiegti. Akcentuotina ir tai, kad visos suinteresuotos institucijos palaikė tokio pobūdžio vertintinų aplinkybių įtvirtinimą BK. Taigi, neabejotina, kad vertinant įmonei skirtiną bausmę, būtina atsižvelgti į organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką bei kokių veiksmų juridinis asmuo savarankiškai ėmėsi, stengdamasis kiek įmanoma labiau sumažinti padarinius.

62.

Policijos departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos

2023-11-06

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3066-3067

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įvertinęs pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3066 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3067 (toliau – BPK projektas) projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Vertinant tai, kad BK projekto 20 straipsniu siūloma Baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) papildyti 581 straipsniu, kuriame numatyti bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumai, rekomenduotina tikslinti ir BK 42 straipsnio 7 dalį.

Pritarti

63.

Nacionalinė teismų administracija

2023-11-24

Teisėjų taryba Rašto 1.15 punkte siūlė aiškiai išdėstyti, kad siūloma BK 61 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog, skirdamas didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, taikoma tik tuo atveju, kai yra nustatomos šios dalies pirmame sakinyje numatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad į šį siūlymą projekto rengėjai neatsižvelgė, BK projekto 22 straipsnį pakartotinai siūlytina koreguoti, įtvirtinant: „Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.“

Pritarti

64.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

9. Nepritartina siūlomiems BK 61 straipsnio 2 dalies pakeitimams. Siūlomu reglamentavimu atsisakoma bausmių vidurkio skyrimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus numatytos gana didelės minimalių ir maksimalių sankcijų ribos. Atsisakius bausmių vidurkio skyrimo taisyklės, būtų pernelyg išplėsta teismų diskrecija skirti sankcijoje numatytą bausmės minimumą, taip pat pažeidžiama ir paties teisiamo asmens teisė numanyti gresiančios bausmės dydį, atsirastų korupcijos pasireiškimo rizika. Siūlomas reglamentavimas neatitinka ir kitų valstybių taikomos praktikos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomuose BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimuose yra prieštaravimų, nes 2 dalyje siūloma atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės, o 4 dalyje ji paliekama.

Nepritarti

BK bendrojoje dalyje vis dar tebėra išlikusi ir itin kritikuotina skirtinos bausmės vidurkio taisyklė, kuri prisideda prie neproporcingai griežtos baudžiamosios politikos plėtojimosi. Ši taisyklė kritikuojama tiek baudžiamosios teisės mokslininkų, tiek ir praktikų, kadangi BK 61 straipsnio 2 dalies interpretavimas, kaip imperatyvas skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes nepagrįstai yra perkeliamas akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Be to, anot baudžiamosios teisės mokslininkų, bausmės vidurkio taisyklė prieštarauja ir ultima ratio principui, nes neatitinka kriminologinės nusikalstamo elgesio sunkumo analizės rezultatų^{^[4]}. Tokiam požiūriui, kad tikslinga atsisakyti formalios medianos taisyklės pritaria tiek teismų, tiek teisės mokslo atstovai ir jokių pastabų iš suinteresuotų institucijų šiuo klausimu negauta.

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projektu siūlomus BK pakeitimus, laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti patikslinta projekto 23 straipsniu keičiamo BK 62 straipsnio 1 dalies formuluotė: „pašalinta turtinė žala“, nustatant: „pašalinta turtinė ir (ar) neturtinė žala“. Iš esmės analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 23 straipsniu keičiamos BK 62 straipsnio 2 dalies.

Nepritarti

Manytina, kad tai nėra išimtinai techninio suderinimo klausimas. Šioje proceso stadijoje asmuo nežino padarytos neturtinės žalos dydžio, kadangi ją tiksliai nustatys tik teismas nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad ši taisyklė yra skirta būtent teismui sprendžiant dėl bausmės skyrimo. Todėl, manytina, kad BK 62 str. 1 d. turėtų išlikti nuostata tik dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri yra aiški iškart po nusikalstamos veikos padarymo ir gali būti atlyginti bent jos dalis.

66.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

12. Dėl BK 62 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti sąlygos „sulaikytas nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo“ pažymėtina, kad ji gali būti įvairiai interpretuojama. Visų pirma gali būti vertinama, kad asmuo nedelsiant turi prisipažinti po sulaikymo. Tačiau gali būti traktuojama, kad po nusikalstamos veikos padarymo asmuo turi būti nedelsiant sulaikytas, t. y. reikalavimas „nedelsiant“ nesiejamas su prisipažinimu. Šiuo antruoju atveju abejonių kelia sąvokos „nedelsiant“ turinys, kuris teismų praktikoje gali būti itin įvairiai aiškinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga patikslinti formuluotę, užtikrinant teisinį aiškumą dėl siūlomos sąlygos turinio.

Pritarti

67.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

18. Siūlomi BK 62 straipsnio pakeitimai iš esmės yra techninio pobūdžio ir nesukuria teisinių prielaidų platesniam švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės instituto taikymui, kai, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant paskirti teisingą bausmę.

Nepritarti

BK projektu siūlomai pakeitimais nėra techninio pobūdžio, o jais yra praplečiama galimybė plačiau taikyti aptariamas nuostatas.

68.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

10. Siūlomiems BK 62 straipsnio 1 dalies pakeitimams pritartina iš dalies. Siūlomas reglamentavimas numato galimybę švelninti bausmę asmeniui, kuris buvo sulaikytas užkluptas darant nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo ir, išreikšdamas savo valią, prisipažino ją padaręs. Nepritartina siūlymui išbraukti jungtukus „ir (ar)“, nes asmuo gali neprisipažinti padaręs nusikalstamą veiką (nesutikti su jos klasifikacija, nepripažinti tam tikrų aplinkybių), tačiau gali padėti ją atskleisti ir surinkti duomenis. Šių jungtukų išbraukimas siaurintų 62 straipsnio 1 dalies taikymą. Taip pat nepritartina siūlymui BK 62 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „jeigu ji buvo padaryta“. Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė ir nelogiška. Atsižvelgiant į tai, siūlytina 62 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus ~~nedelsiant~~ darant nusikalstamą veiką ar tuoj po ~~nusikalstamos veikos~~ jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ~~ir (ar)~~ ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ~~bei~~ ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą~~, jeigu ji buvo padaryta~~.“

Pritarti

69.

Lietuvos advokatūra

2023-11-08

Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnių pakeitimo ir papildymo projektu (toliau – Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus.

Dėl Lietuvos Respublikoje pripažintinų ir vykdytinų užsienio valstybės nuosprendžių, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė yra nebendrinama ir vykdoma atskirai

Projektu siekiama papildyti BK 64 straipsnį 6 dalimi „Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai“. Manytina, kad toks pasiūlymas nėra pagrįstas, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir jo aiškinimui teismų praktikoje. Projekto aiškinamajame rašte[5] dėl siūlomo BK pakeitimo nurodyta, jog „nėra galima bendrinti aptariamų nuosprendžių, kuriais skiriama laisvės atėmimo bausmė, kadangi tokiu būdu sukuriamos prielaidos nevykdyti užsienio valstybės paskirto nuosprendžio (pavyzdžiui, subendrinus bausmę su nacionaliniu sprendimus, asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės taikant amnestijos institutą ir kt.). Pažymėtina, kad užsienio valstybės nuosprendis, jį adaptavus, turi būti vykdomas visa apimtimi, nesukuriant prielaidų asmeniui nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės“. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokios galiojančių teisės aktų analizės ir tokio teiginio teisinio pagrindimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva, užtikrindama tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, yra priėmusi įgyvendinamuosius nacionalinius teisės aktus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Nr. XII-1322 (toliau- Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje tik esant kitos kompetetingos ES valstybės narės institucijos kreipimuisi. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį teismas privalo įskaityti į (nustatytą suderintą) bausmę ar kitą priemonę visą kitoje ES valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje ES valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Įstatymo straipsnio 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo“. Taigi, Įstatymo nuostatos expressis verbis įtvirtina įpareigojimą subendrinti bausmę, paskirtą Lietuvos Respublikos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, su bausme, paskirta kitos ES valstybės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pripažintas ir kuriuo paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reikalavimais šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-489/2020, Nr. 2K-292-303/2020) aiškinant Įstatymo, Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR, Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR aktualias nuostatas yra konstatuota, jog negali būti bendrinama bausmė, paskirta Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, su kitos ES valstybės narės teismo priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, jei kitos valstybės teismo priimtas sprendimas nebuvo pripažintas Įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau kasacinės instancijos teismas nėra konstatavęs, jog egzistuotų kokios nors kliūtys bendrinti bausmes, jei Įstatymo nustatyta tvarka kitos ES valstybės narės priimtas sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės yra pripažintas Lietuvos Respublikos teismo ir vykdomas Lietuvos Respublikoje.

Aukščiau pateikti argumentai pagrindžia, kad Projekto 24 straipsniu siūloma įtvirtinti BK 64 straipsnį 6 dalies formuluotė nėra pagrįsta ir nepagrįstai apsunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, tai prieštarautų ir Pagrindų sprendime 2008/675/TVR įtvirtintam principui, kad valstybės narės kitose valstybėse narėse priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui turėtų priskirti teisines pasekmes, lygiavertes jos teismų pagal nacionalinę teisę priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pasekmėms.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose įgyvendina abipusio pripažinimo principą, remiantis nesikišimo principu: atsižvelgimas negali reikšti, jog ankstesnis užsienio valstybės nuosprendis būtų kaip nors peržiūrimas ar juo labiau keičiamas (Pamatinio sprendimo 3 str. 3, 4 d.). Tai išplaukia iš tarptautinio nesikišimo principo, kuris draudžia (nepageidaujamą) intervenciją į svetimų valstybių jurisdikciją. Pamatinio sprendimo dėl atsižvelgimo 3 str. 3 d. atitinkamai nurodoma, jog „atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip numatyta 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje“. Tokios pozicijos laikos ir teisės mokslo doktrina, konstatuojant, kad bausmių bendrinimas su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu yra neįmanomas visais atvejais, jeigu užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra (visiškai) įvykdyta (Namavičius, Justas. "Atsižvelgimas į užsienio valstybės teismo apkaltinamąjį nuosprendį nagrinėjant naują baudžiamąją bylą Lietuvoje." Teisės problemos, 2018, Nr. 1 (95), pp. 5-25). Teismų praktika bylose dėl laisvės atėmimo bausmių subendrinimo rodo, kad daugeliu atvejų, kai tam pačiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės yra paskirtos Lietuvos Respublikos ir kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais, šį nuosprendį pripažįstant ir vykdant Lietuvos Respublikoje, yra priimami sprendimai dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio nuostatas. BK nėra tiesiogiai įtvirtintos Lietuvos Respublikos ir kitos ES valstybės narės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo taisyklės, taigi to paties asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės neturėtų būti subendrinamos ir tokie nuosprendžiai turėtų būti vykdomi atskirai (Markevičiūtė, U. tran. 2022. Determination of the Duration of a Custodial Sentence Imposed by the Court of Another Member State of the European Union by Adapting it to the Criminal Laws of the Republic of Lithuania. Teisė. 123, (Jul. 2022), 115–132). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai yra tinkami ir pagrįsti.

70.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.8. Abejonių kelia ir siūlymo BK 64 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, įtvirtinant nuostatą, pagal kurią Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai, realus įgyvendinimas praktikoje, ypač tais atvejais, kai nuteistajam nėra įvykdyti keli nuosprendžiai. Tai, manytina, prieštarauja BK 63–64 straipsniuose nustatytoms bausmių skyrimo, padarius kelias nusikalstamas veikas, taisyklėms ir nepagrįstai diferencijuojama nuteistųjų, pripažintų kaltais užsienio ar Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų nuosprendžiais, teisinė padėtis.

Nepritarti

Žiūrėti 69 p.

71.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

11. Nepritartina siūlomiems BK 65 straipsnio pakeitimams. Pagal siūlomą reglamentavimą būtų nepagrįstai švelninama nuteistųjų pareiga atlikti paskirtą bausmę. Sumažėjus bausmės dydžiui dėl naujai reglamentuojamų bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių, švelninama baudžiamoji atsakomybė dažnai neatitiks Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 41 straipsnyje įtvirtinto teisingos bausmės principo arba prilygs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytai švelnesnei atsakomybei. Pažymėtina, kad bausmė turi būti teisinga, asmenys neturi jaustis nebaudžiami. Taigi siūlomoms įtvirtinti bausmių sudėjimo ir pakeitimo kitomis bausmėmis taisyklėms trūksta pagrindimo. Atsižvelgus į bendrą šalies pragyvenimo lygį, nustatytą minimalaus darbo užmokesčio dydį ir kitus ekonominius rodiklius, manytina, kad vienos arešto paros prilyginimas 6 MGL dydžio baudai būtų neproporcingas, ženkliai iškreiptų ekonominius rodiklius ir skatintų asmenis ne mokėti baudą, bet rinktis arešto bausmę.

Nepritarti

Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 buvo pakeltos maksimalios baudos bausmės ribos, su bausmių keitimo taisyklėmis susijusios BK nuostatos nebuvo koreguotos. Praktikoje susiklostė situacija, kai iš esmės visos po 2017 m. pakeitimų paskirtos baudos bausmės, kurios buvo neįvykdytos, keičiant jas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatyta tvarka, į griežtesnę bausme – areštą, visuomet viršijo maksimalų 90 parų arešto bausmės dydį, kadangi maksimalus arešto bausmės dydis prilygsta 180 MGL. 2019 m. BK buvo įtvirtinta taisyklė, pagal kurią baudos bausmė keičiama nebe į areštą, o į laisvės apribojimą, tačiau aptariama problematika išliko nepakitusi – itin didelės baudos ir sistemiškai nesuderintas bausmių keitimo tarpusavio santykis sukūrė prielaidas, kad didžioji dalis paskirtų baudos bausmių yra keičiamos į maksimalų 2 metų laisvės apribojimo terminą, kuris atitinka tik 730 MGL dydžio baudą. Taigi, manytina, kad yra tikslinga proporcingai subalansuoti bausmių keitimo proporcijas, siekiant užtikrinti tinkamos ir pagrįsto bausmės skyrimą.

72.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

19. Tam tikrų abejonių kelia BK 65 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kuriais siūloma griežtinti bausmės sudėjimo ir keitimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, jog viešieji darbai skiriami tik kaltinamajam sutikus (BK 46 straipsnio 1 dalis), todėl ši bausmė užtikrina didesnę nuteistojo resocializaciją nei arešto ar baudos bausmių atvejais. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina nustatyti tokias proporcijas, kurios skatintų šios bausmės pasirinkimą (ypač keičiant bausmes).

Nepritarti

Priešingai nei teigiama, BK projektu siūlomi pokyčiai yra švelninančio pobūdžio ir sukuriantys prielaidas dažniau asmenims sutikti su viešųjų darbų bausmės paskyrimu. Pažymėtina, kad šiuo metu paskyrus tik 80 MGL baudą, ji būtų konvertuojama į maksimalų 480 valandų viešųjų darbų terminą, o priėmus BK projekto pokyčius 80 MGL bauda būtų konvertuojama į 160 valandų viešųjų darbų, kas ženkliai labiau skatintų asmenis sutikti su aptariamos švelniausios bausmės paskyrimu.

73.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.9. BK 66 straipsnio pakeitimais siūloma įtvirtinti, be kita ko, nuostatų dėl ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, atitinkamai turėtų būti pakeistos BK 51 straipsnio 4 dalies, 242 straipsnio, BPK 361 straipsnių nuostatos.

Pritarti

74.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

8. Atsižvelgiant į projekto 26 straipsniu teikiamus BK 66 straipsnio pakeitimus, kuriais keičiamos kardomojo kalinimo (suėmimo) formuluotės, svarstytina, ar laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 51 straipsnio 4 dalis bei 242 straipsnis, kuriuose vartojamos kardomojo kalinimo formuluotės.

Pritarti

75.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

12. Nepritartina siūlomiems BK 66 straipsnio 2 dalies pakeitimams. Siūlomam reglamentavimui trūksta aiškaus pagrindimo dėl suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo užskaitymo proporcijų dydžių. Siūlytina palikti galiojantį reglamentavimą.

Nepritarti

Žiūrėti 71 p.

76.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

2023-10-26

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės viešųjų teisių atėmimo reguliavimo papildymo (BK 68¹ straipsnis)

Dėl spragos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – reguliavime dviejų baudžiamojo poveikio priemonių – viešųjų teisių atėmimo ir uždraudimo dirbti tam tikrą darbą – santykis yra komplikuotas.

Situaciją buvo mėginama taisyti 2023 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-2187, tačiau juo spraga nebuvo ištaisyta, tik abi komplikuoto santykio baudžiamojo poveikio priemonės buvo sujungtos į vieną BK straipsnį.

Viešųjų teisių atėmimo reguliavimo problema ta, kad šioje baudžiamojo poveikio priemonėje dėmesys sutelkiamas tik į procedūrinius dalykus – asmens teisę būti išrinktam ar paskirtam, bet pamirštas materialinis aspektas (kuris sudaro šios priemonės prasmę) – nusikaltusio asmens teisė eiti atitinkamas pareigas. Problema kyla situacijose, kai nuosprendis, kuriuo, skiriama atitinkama poveikio priemonė, įsiteisėja tuomet, kai asmuo jau eina viešąsias pareigas – rinkimai pasibaigę ir jau paskelbti galutiniai jų rezultatai. Tokiu atveju teisės būti išrinktam ar paskirtam klausimas nebeaktualus, ir nusikaltusiam asmeniui, kuriam uždrausta būti renkamam į pareigas, nėra teisinių kliūčių eiti tas pareigas iki kadencijos pabaigos.

Mūsų manymu, pagal dabartinį painų reguliavimą, reikiamam rezultatui – kad asmuo ne tik netektų teisės būti išrinktas, bet ir negalėtų eiti pareigų, į kurias jau buvo išrinktas – vienos baudžiamojo poveikio priemonės nepakanka. Tenka skirti dar vieną papildomą (draudimą dirbti tam tikrą darbą), kuri savo prigimtimi neskirta viešųjų teisių ribojimui.

Vakarietiškuose baudžiamuosiuose įstatymuose (pvz., Vokietijos BK), kuriuose yra aiškiai atribotos viešųjų teisių atėmimo ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla uždraudimo priemonės, viešųjų teisių atėmimas kartu apima ir asmens teisės eiti atitinkamas pareigas atėmimą. Antai, Vokietijos BK 45 straipsnio 3 dalis numato specialią nuostatą, kad asmuo, kuriam atimta teisė eiti viešąsias pareigas, kartu netenka jau turimo atitinkamo teisinio statuso ir teisių.[6]

Tad siūlytume pašalinti teisinę spragą ir kartu padaryti minėtų baudžiamojo poveikio priemonių sistemą nuoseklią jas aiškiai atribojant. Tam siūlytume papildyti BK 68¹ straipsnį:

1. Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. Asmuo, kuriam yra atimtos viešosios teisės, netenka teisės eiti pareigų, į kurias jam uždrausta būti išrinktam ar paskirtam. Asmenų, kurių pašalinimui iš pareigų Konstitucija ar Europos Sąjungos teisės aktai numato specialią tvarką, pašalinimo iš pareigų klausimas sprendžiamas Konstitucijoje ar Europos Sąjungos teisės aktais numatyta tvarka.

Dėl siūlymo antrojo sakinio reikalingumo galima diskutuoti, kadangi Konstitucija yra aukštesnės teisinės galios ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, tad būtų savaime suprantama, kad Konstitucijoje numatytais atvejais (Konstitucijos 63, 86, 108, 116 straipsniai) būtų taikoma Konstitucijoje numatyta pašalinimo iš pareigų tvarka (pašalinimas rengiant apkaltą). Tas pats pasakytina apie Europos Parlamento narius.

Atsižvelgti

Pasiūlymas apsvarstytas. Tai Nauja teisėkūros

Iniciatyva, o

Vyriausybė projekte šio straipsnio nekeičia.

Pagal Konstitucijos 68 str., įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Šią teisę turi taip pat ir piliečiai – 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą.

77.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.10. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama, kad kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų dubliuojasi su analogiškomis BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas turi būti rašomas iš didžiosios raidės.

Pritarti iš dalies

BK 67 straipsnio 3 dalies ir 42 straipsnio 6 dalies nuostatų dubliavimas esminių problemų nekelia ir tai yra tik techninio pobūdžio pakeitimas. Abu šie straipsniai apibrėžia galimybę skirti baudžiamojo poveikio priemonę su bausme, todėl tikslinga išlaikyti galiojantį BK teisinį reglamentavimą.

78.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

13. Diskutuotinas siūlymo BK 72¹ straipsnį papildyti 3 dalimi turinys. Kaip matyti, siūloma įtvirtinti, kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriamas nepilnamečiui tik prieš tai įvertinus, ar šio įpareigojimo skyrimas nesudarys sąlygų ir (ar) teisinio pagrindo nustatyti jam laikinąją globą (rūpybą). Iš tokios nuostatos nėra aišku, ar tais atvejais, kai yra sąlygos ir (ar) teisinis pagrindas nustatyti laikinąją globą (rūpybą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė vis tiek gali būti paskirta. Taigi nėra aišku, kada jau tokia poveikio priemonė negalėtų būti paskirta, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kokias pasekmes sukelia įvertinimo dėl globos (rūpybos) nustatymo rezultatas.

Pritarti

Komitete klausymų metu šio straipsnio pakeitimo atsisakyta (atitinkamai pernumeruoti projekto straipsniai).

79.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

2023-10-26

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų korekcijų (BK 72³ straipsnio 2 dalis)

Projektu nesiūloma keisti BK 72³ straipsnio sąlygų, tačiau tai padaryti būtina dėl vienos sąlygų prieštaravimo Direktyvai 2014/42/ES.[7] Probleminė sąlyga yra toji, kuri nustato minimalios konfiskuotino turto vertės (250 MGL) reikalavimą. Pagal galiojantį BK, teismas, net ir nustatęs, kad nuteistojo turtas yra nusikalstamos kilmės, negali jo konfiskuoti BK 72³ straipsnio pagrindu, jei, pavyzdžiui, pas kyšininką rasti pinigai nesiekia 250 MGL (12500 Eur) vertės. Teismų praktikoje jau yra pavyzdžių, kai teismui teko nuteistajai už kyšininkavimą grąžinti virš 8000 Eur nusikalstamos kilmės pinigų, į kuriuos jos teisė buvo laikinai apribota siekiant užtikrinti turto konfiskavimą.[8] Taip dėl Direktyvai 2014/42/ES prieštaraujančių formalumų nebuvo įvykdytas teisingumas.

Minimalios konfiskuotino turto vertės sąlygos Direktyva 2014/42/ES nenumato. Valstybės neturi teisės nustatyti didesnių ribojimų taikyti direktyvose numatytą instrumentą, nei tai numato konkrečios direktyvos. Valstybės turi teisę direktyvose numatytus instrumentus taikyti plačiau, bet ne siauriau, nei numato direktyvos. Jei valstybės turėtų teisę savarankiškai nustatyti papildomus ribojimus taikyti direktyvoje numatytus instrumentus, jos galėtų labai susiaurinti numatytos priemonės taikymą ir direktyva neįgyvendintų savo tikslų. Nesunku numanyti, kad nustatydama aukštą turto vertės slenkstį valstybė narė galėtų iš esmės išvengti ar itin susiaurinti Direktyvos 2014/42/ES įpareigojimą taikyti nusikalstamos kilmės išplėstinį turto konfiskavimą.

Tai, kokiais keliais, per kokį nesusipratimą minimalios vertės reikalavimas buvo numatytas BK 72³ straipsnyje ir kaip šis reikalavimas atrodo Direktyvos 2014/42/ES kontekste yra išsamiai aprašyta moksliniame viešai prieinamame straipsnyje Bikelis S. (2022) Minimali konfiskuotino turto vertė legalumo ir proporcingumo principų bei racionalios baudžiamosios politikos kontekste.[9] Straipsnyje grindžiamas teiginys, kad imperatyvus draudimas konfiskuoti tam tikros vertės nesiekiantį nusikalstamu būdu gautą turtą prieštarauja principui iš neteisės teisė nekyla ir nėra pakankamai svarių argumentų, kurie pagrįstų tokios išimties iš minėto principo taikymą. Minimalios konfiskuotino turto vertės nustatymas buvo įstatymų leidėjo klaida, kurią reiktų ištaisyti.

Atitinkamai siūlytume pakeisti BK 72³ straipsnio 2 dalies 2) punktą:

2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų~~, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą,~~ arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto.

Atsižvelgti

Pasiūlymas apsvarstytas. Tai nauja teisėkūros

iniciatyva, nes

Vyriausybė projekte šio straipsnio nekeičia.

80.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.10. Siūlymo papildyti nauju BK 72⁵ straipsniu kontekste pažymėtina, kad abstinencijos būsena yra medicininis kriterijus, šios būsenos nustatymui reikalingos medicinos žinios, t. y. eksperto (specialisto) išvada byloje, todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, yra tikslinga įtvirtinti tokį požymį.

Nepritarti

Abstinencijos požymis yra būtinas, kadangi veika gali būti padaroma abstinencijos būsenoje, kas indikuoja, jog žmogus yra galimai priklausomas nuo atitinkamų medžiagų ir jam būtų tikslinga skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio požymio atsisakymas sukurtų prielaidas netinkamai identifikuoti nuo priklausomybės ligų kenčiančius asmenis, prie kurių tinkamos resocializacijos galėtų ženkliai prisidėti siūloma įtvirtinti baudžiamojo poveikio priemonė.

81.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

19. Kelia abejonių siūlymas įtvirtinti galimybę nepilnamečiui skirti naują baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje („Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose“), kadangi teismas, skirdamas auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, gali įpareigoti atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą (BK 87 straipsnis. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka), taigi iš esmės atitinka naujos baudžiamojo poveikio priemonės turinį, dėl to nepilnamečiui turėtų būti skiriama ne baudžiamojo, o auklėjamojo poveikio priemonė.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra visiškai skirtingos poveikio priemonės. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su asmens medicininiu gydymų nuo priklausomybių ligų ir ja siekiama visiškai skirtingų prevencinių ir resocializacijos tikslų.

82.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

9. BK 72⁶straipsnyje siūloma juridiniam asmeniui įtvirtinti naują baudžiamojo poveikio priemonę – visuomenei naudingus darbus. Pastebėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės panaši į fiziniams asmenims skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nemokamai darbai fiziniam asmeniui skiriami tik jo sutikimu (BK 70 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu juridiniam asmeniui skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - visuomenei naudingus darbus, joks sutikimas, juridinio asmens vadovo ar jo darbuotojo, dėl tokių darbų atlikimo nėra numatytas. Svarstytina, ar BK 72⁶straipsnis neturėtų būti papildomas nuostata, numatančia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik juridinio asmens įgalioto atstovo sutikimu.

Pritarti

Juridiniams asmenims siūloma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai – visiems klausymų dalyviams sukėlė daugybę klausimų, negu buvo gauta atsakymų, jos įgyvendinimas neaiškus ir komplikuotas, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės buvo atsisakyta (atitinkamai buvo pernumeruoti projekto straipsniai).

83.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

20. Siūlomas BK papildymas 72(6) straipsniu yra abejotinas etiniu ir teisės požiūriu, nes visuomenei naudingus darbus, paskirtus juridiniam asmeniui, atlikti turėtų konkretus fizinis asmuo. Tokiu asmeniu pagal siūlomą taisyklę galėtų būti net ne juridinio asmens darbuotojas, o tiesiog juridinio asmens pasamdytas asmuo. Pažymėtina, kad projekte nėra apibrėžta, kas yra visuomenei naudingi darbai (bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė), taip pat nėra numatytos taisyklės tiems atvejams, kai juridinis asmuo arba fizinis asmuo, atsakingas už visuomenei naudingų darbų atlikimą, neatlieka arba netinkamai atlieka šią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, visuomenei naudingi darbai juridiniam asmeniui iš esmės būtų tik papildoma finansinė našta, todėl tokiais atvejais geriausia taikyti jau BK numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pritarti

Juridiniams asmenims siūloma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai – visiems klausymų dalyviams sukėlė daugybę klausimų, daugiau, negu buvo gauta atsakymų, jos įgyvendinimas neaiškus ir komplikuotas, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės buvo atsisakyta (atitinkamai buvo pernumeruoti projekto straipsniai).

84.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

10. BK 72⁷straipsnyje siūloma numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pastebėtina, kad minimalus (penkerių metų) ir maksimalus (septynerių metų) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra pakankamai didelis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šis terminas trunka 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kuris siejamas su tam tikrų šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstytina, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas nepažeistų non bis in idem principo.

Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto teiginiai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas „<...> numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas.“ suponuoja, kad turėtų būti inicijuojami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o ne naujomis nuostatomis pildomas BK.

Be kita ko, atžvelgiant į tai, kad viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti ir fiziniai asmenys, nėra aišku, kodėl BK 72⁷straipsnyje siūloma baudžiamojo poveikio priemonė orientuota išskirtinai tik į juridinius asmenis.

Pritarti iš dalies

Manytina, kad BK numatytas uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjui, terminas turėtų būti ilgesnis, negu specialiame įstatyme (šiuo atveju - Viešųjų pirkimų įstatymas). Kita vertus, minėtas terminas, atsižvelgiant į institucijų pastabas, buvo sumažintas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikslinga tokio pobūdžio priemonę įtvirtinti būtent BK ir taikyti ją juridiniams asmenims būtent už nusikalstamos veikos padarymą, kadangi iš esmės visose Europos Sąjungos teisės aktuose baudžiamosios teisės srityje ji yra įtvirtinta kaip pavyzdinė bausmė juridiniams asmenims, kuri Lietuvos BK iki šiol nėra įtvirtinta. Taip pat, šios bausmės įtvirtinimas turėtų realų poveikį juridiniams asmenims ir apimtų visas BK numatytas veikas, todėl tikslinga palikti BK kaip visą apimančią baudžiamojo poveikio priemonę, o kartu ir taisyti VPĮ, tarpusavyje suderinant nuostatas. Dėl fizinių asmenų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra praktinių galimybių užtikrinti jų atžvilgiu tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą. Kartu su BK 72⁷ straipsnio pakeitimais teikiami Komiteto parengti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 34 straipsnio pakeitimo

įstatymo projektas, siekiant suderinti šių įstatymų su BK nuostatas.

85.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

21. Siūlomo BK papildymo 72(7) straipsniu idėja iš esmės yra priimtina, tačiau jos realizavimo forma kelia rimtų abejonių. Visų pirma, siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės turinys yra per platus: draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose turėtų apimti tik galimybę būti “pardavėju”, bet neturėtų būti draudžiama būti “pirkėju” viešuosiuose pirkimuose. Antra, siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir ypač trukmė (nuo penkerių iki septynerių metų), kuri yra griežtesnė už visų kitų baudžiamojo poveikio priemonių ir net juridiniam asmeniui taikomų bausmių trukmę, leidžia teigti, kad ji turėtų būti įteisinama kaip juridiniam asmeniui taikoma bausmė.

Pritarti iš dalies

Manytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pavertimas savarankiška bausme būtų nepagrįstas, kadangi ji per švelni, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui galima skirti tik vieną bausmę (susidarytų analogiška netinkama padėtis, kai BK fiziniams asmenims už nusikalstamos veikos padarymą buvo galima skirti tokią savarankišką bausmę, kaip teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas – vėliau ši netinkama praktika buvo ištaisyta teisės dirbti tam tikrą darbą bausmę konvertavus į baudžiamojo poveikio priemonę). Kartu, šios baudžiamojo poveikio priemonės turinys bei paskirtis labiau atitinka baudžiamojo poveikio priemonių, o ne bausmės sistemą. Daugiau argumentų žr. 84 p.

86.

Lietuvos advokatūra

2023-11-08

Dėl uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

Projekto 34 (pernumeravus-33)straipsniu siūloma BK papildyti 72⁷ straipsniu „Teismas uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalyvauti viešuosiuose pirkimuose juridiniam asmeniui gali būti uždraudžiama nuo penkerių iki septynerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais“.

Draudimo laikotarpis nuo penkerių iki septynerių metų juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra pakankamai ilgas. 2023 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIVP-3066 pastabą dėl šio pasiūlymo taip pat yra pateikęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), su kurio pastabomis pilnai sutiktina. Teisės departamentas savo išvadoje nurodė, jog siūlomas nustatyti minimalus (penkerių metų) ir maksimalus (septynerių metų) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra pakankamai didelis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose penkerius metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir yra siejamas su tam tikrų šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstytina, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas nepažeistų non bis in idem principo. Teisės departamentas pastebėjo, kad Projekto aiškinamojo rašto teiginiai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas „<...> numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas“ suponuoja, kad turėtų būti inicijuojami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o ne naujomis nuostatomis pildomas BK.

Pritarti iš dalies

BK projektu siūlomi pakeitimai neprieštarauja non bis in idem principui. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, kuriuo skirtinguose įstatymuose numatomi panašaus pobūdžio ribojimai, jau yra galiojantis ir efektyviai veikiantis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pavyzdžiui BK 68² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas visiškai suderinamas su specialiuose įstatymuose numatytais draudimais tam tikrą laiko tarpą užimti tam tikras pareigas ar verstis atitinkama veikla (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Advokatūros įstatymo 8 straipsnis, Azartinių lošimų įstatymo 11 straipsnis ir daug kt.). Kartu su BK 72⁷ straipsnio pakeitimais teikiami Komiteto parengti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 34 straipsnio pakeitimo

įstatymo projektas, siekiant suderinti šių įstatymų su BK nuostatas.

87.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

11. BK 72⁸straipsnyje siūloma juridiniams asmenims numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ir fizinis asmuo, tam tikrais įstatymų numatytais atvejais, gali gauti paramą, subsidiją ir kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės biudžeto, nėra aišku, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė numatoma tik juridiniams asmenims.

Nepritarti

Nėra galimybių tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės praktiškai įgyvendinti fizinių asmenų atžvilgiu.

88.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

12. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar BK 74 straipsnis neturėtų būti pildomas nauja 3 dalimi, numatančia teisines pasekmes juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, už vengimą vykdyti juridiniam asmeniui skirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Pritarti

89.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

13. Projekto 36 (pernumeravus-37) straipsniu BK 75 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.“ Šios nuostatos formuluotė „būdamas priklausomas“ suponuoja, kad kiekvienu atveju turėtų būti įrodinėjama, jog asmuo, nuteistas už nusikaltimo padarymą, turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarstytina, ar šios normos taikymas tik tuo atveju, kai yra įrodoma, jog asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neapsunkins jos taikymo.

Pritarti

BK projektu siūlomų pakeitimų atsisakyta.

90.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

22. Siūlomo BK papildymo 72(9) straipsniu idėja yra priimtina, tačiau jos realizavimo forma yra diskutuotina. Mūsų nuomone, juridinis asmuo, kuriam paskirta bausmė ir (arba) baudžiamojo poveikio priemonė, savaime negali būti reorganizuojamas tol, kol vykdoma bausmė ir (arba) baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, toks draudimas turi būti numatytas Bausmių vykdymo kodekse ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Pritarti

91.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

15. Sistemiškai vertinant BK daromus pakeitimus (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 3 dalies 3 punktas), kuriuose nustatoma viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas. Svarstytina, ar atitinkamai su šiais daromais pakeitimais neturėtų būti derinamos ir galiojančios redakcijos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujantis, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, tai yra 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodant, jog turi būti atlyginta arba pašalinta ne tik turtinė bet ir (ar) neturtinė žala.

Pritarti

92.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka priklausomas nuo alkoholio (priklausomybė nuo alkoholio ir kitų medžiagų yra medicininis kriterijus, kuriam konstatuoti reikalingos medicinos žinios, t. y. eksperto (specialisto) išvada), kai tuo tarpu kituose BK straipsniuose yra vartojama sąvoka būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo, šios sąvokos neturėtų būti suvienodintos.

Atsižvelgti

Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų.

93.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

14. BK 75 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti, kad asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. Siūlytina šią nuostatą keisti, nesudarant prielaidų asmenims piktnaudžiauti tokiu teisiniu reglamentavimu ir išvengiant atvejų, kai asmenys duos formalų sutikimą bylos nagrinėjimo metu, o vėliau tokio sprendimo nevykdys. Siekiant užkirsti kelią tokiam galimam piktnaudžiavimui, būtina numatyti galimybę atidėti bausmės vykdymą tokiais atvejais, kai asmuo iki įrodymų tyrimo pradžios pateikia teismui duomenis apie jau vykstantį gydymąsi ir jo rezultatus arba bent informaciją apie tai, kad kreipėsi dėl gydymosi, bet jis nėra pradėtas ne dėl jo kaltės (pvz., gydymo įstaiga negalėjo pradėti gydymo dėl susidariusios norinčių gydytis eilės ir pan.).

Atsižvelgti

Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų.

94.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

23. Tam tikrų abejonių kelia siūlymas papildyti BK 75 straipsnį nauja 7 dalimi, pagal kurią tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nuteistajam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. Viena vertus, numatomas reglamentavimas nėra pakankamai tikslus, nes gydytis priklausomybės ligą gali tik ja sergantis asmuo, tuo tarpu padaryti nusikaltimą būdamas apsvaigęs (kai apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) gali ir asmuo, kuris neserga priklausomybės liga. Kita vertus, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad, pavyzdžiui, dalyvavimas elgesio keitimo programose ne savo noru, bet įpareigojus teismui, neturint motyvacijos keistis gali būti neveiksmingas, todėl tokių priemonių skyrimą reikėtų palikti teismo diskrecijai.

Atsižvelgti

Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų.

95.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

24. Be to, nėra aiškūs argumentai, kodėl siūloma pakeisti BK 75 straipsnio 8 dalį ir panaikinti galimybę teismui savo iniciatyva paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Pritarti

96.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

25. Atsižvelgiant į tai, kad žmonių socialinė branda vyksta skirtingai, o pastaraisiais dešimtmečiais ji yra pasiekiama vis vėlesniame asmens amžiuje, svarstytina, ar BK 81 straipsnio 2 dalyje nereikėtų numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taikymo ypatumų galimybę tokiems asmenims, kuriems dar nesuėję 23 metai.

Atsižvelgti

Nauja iniciatyva

Pagal Konstitucijos 68 str. įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Šią teisę turi taip pat ir piliečiai 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą

97.

Generalinė prokuratūra

2022-04-29

13. Nepritartina siūlomiems BK 75 straipsnio 4 dalies pakeitimams, numatantiems galimybę atidėti už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė skirti švelnesnę bausmės rūšį, todėl nepritartina papildomai galimybei švelninti atsakomybę už sunkų nusikaltimą. Manytina, kad neturėtų būti galimybės atidėti bausmės vykdymą, jeigu yra pagrindai ir sąlygos skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismas už sunkų nusikaltimą gali skirti švelnesnę bausmės rūšį, o ne atidėti jos vykdymą. Taigi teismas jau dabar turi pakankamai diskrecijos parinkdamas bausmės rūšį.

Nepritarti

Palikta teismui diskrecija atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir dėl sunkių tyčinių nusikaltimų, kaip buvo pasiūlyta autorių.

98.

Generalinė prokuratūra

2022-04-29

14. Siūlytina BK 75 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

„68. Teismas ~~asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat~~ savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.“

Pritarti

99.

Policijos departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos

2023-11-06

2. BK projekto 38 (pernumeravus 37) straipsniu siūloma papildyti BK 75 straipsnį 7 dalimi ir numatyti, kad asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas. Pritartina siūlymo esmei, tačiau kyla klausimas, kokiais duomenimis turės būti grindžiama asmens priklausomybė ir jos įtaka nusikalstamos veikos padarymui, atsižvelgiant į tai, kad tokius duomenis reikės surinkti ikiteisminio tyrimo metu.

Atsižvelgti

Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų.

100.

Policijos departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos

2023-11-06

3. Atsižvelgiant į tai, kad BK projekto 38 straipsniu siūloma papildyti BK 75 straipsnį 4 ir 7 dalimis, turėtų būti tikslinamos ir BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodytos šio straipsnio dalys.

BPK projektui pastabų neturime.

Pritarti

101.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

2023-10-26

Dėl apribojimų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą priklausomybės liga sergantiems asmenims (siūloma nauja BK 75 straipsnio 7 dalis)

Negalime pritarti siūlymui, kad sergantiems priklausomybe būtų numatytos siauresnės teisės į bausmės vykdymo atidėjimą nei visiems kitiems asmenims (siūloma BK 75 straipsnio 7 dalis), t. y. tokiems asmenims nebūtų atidedamas bausmės vykdymas nepaisant to, kad teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kokia prasmė atimti laisvę žmogui, kai teismas tiki, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be laisvės atėmimo?

Kartu manytume, kad tokia nuostata būtų diskriminacinio pobūdžio. Antai, jei asmuo apsvaigęs nusikalsta, bet jis neserga priklausomybe (bet galbūt negeba valdyti savo agresijos), jam bausmės vykdymas galėtų būti atidedamas bendrais pagrindais, o jei jis turi ligos įrašą – jam keliama papildoma sąlyga – sutikimas gydytis priklausomybę. Net jei ir vieno, ir kito asmens pakartotinio nusikaltimo rizika būtų vienoda.

Norint paskatinti nusikaltusius priklausomybe segančius ligonius gydytis, galima numatyti papildomą bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, o ne kitus pagrindus ribojančią sąlygą. Pavyzdžiui, siūloma BK 75 straipsnio 7 dalis galėtų numatyti:

Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai jis šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam įsipareigojus gydytis priklausomybės ligas, gali būti atidedamas bausmės vykdymo atidėjimas, jeigu jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba jis nuteistas ne daugiau kaip 6 metams už tyčinį nusikaltimą ir teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Siekiant paskatinti priklausomybe sergančius asmenis gydytis, tikslinga numatyti bausmės vykdymo atidėjimo galimybę ne tik už apysunkius ir nesunkius, bet ir sunkius nusikaltimus (pvz., sergantieji priklausomybe būna platina nedidelio kiekio narkotines ar psichotropines medžiagas, arba išgertuvių metu padaro sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris gali ir nesukelti ilgalaikių pasekmių). Manome, kad tinkamiau remtis realiu nusikaltimo sunkumu ir nuteistojo asmenybe, ką atspindi teismo paskirta bausmė, o ne nusikaltimo teorine kategorija (apysunkis, sunkus). Šis principas ateityje turėtų būti taikomas kaip bendra bausmės vykdymo atidėjimo taisyklė, o kol kas siūlome jį numatyti bent sprendžiant sergančiųjų priklausomybe ir įsipareigojančių ją gydytis bausmės vykdymo atidėjimo klausimui.

Atsižvelgti

Pasiūlymo įtvirtinti BK 75 str. 7 d. numatyta nuostatą yra atsisakoma dėl itin skirtingų institucijų pozicijų.

102.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

15. Nepritartina siūlymui panaikinti BK 76 straipsnyje įtvirtintą diskreciją dėl tolimesnės bausmės atlikimo (galiojanti nuostata numato, kad „jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę“), kadangi galimos situacijos, kai lieka itin maža neatliktos bausmės dalis ir dėl to nėra tikslinga asmenį siųsti ją atlikti.

Nepritarti

Nėra aišku kokiu pagrindu galėtume paneigti teismo paskirtos bausmės dalį ir suteikti visišką laisvę jos nevykdyti, kai yra pašalinamos kliūtys jos vykdymui.

103.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

27. Svarstytina, ar BK 82 straipsnio 3 dalyje nereikėtų numatyti, kad visos auklėjamojo poveikio priemonės vykdomos iki teismo nustatyto termino pabaigos. Pritarus tokiam pasiūlymui reikėtų patikslinti ir BK 88 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nepritarti

Pasiūlymas perteklinis, kadangi visos auklėjimo priemonės ir taip vykdomos iki teismo nustatyto termino pabaigos.

104.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

26. Nėra aišku, kokiais motyvais remiantis BK 84 straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė žalos atlyginimo arba pašalinimo terminą numatyti net iki trejų metų. Turint omenyje, kad ši auklėjamojo poveikio priemonė „skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu“, todėl žala turėtų būti atlyginama kiek įmanoma greičiau ir nesitęsti nepagrįstai ilgai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šį terminą sutrumpinti iki ne ilgesnio, nei dvejų metų.

Pritarti

105.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.12. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siekiant užtikrinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, būtų suderinama su BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK projekto 31 straipsniu keičiamame BK 70 straipsnyje numatomas ilgesnis maksimalus nemokamų darbų terminas nuo 100 iki 200 valandų. Šie pakeitimai leis užtikrinti, kad skiriant apariamą baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turės efektyvesnę galimybę tinkamai individualizuoti aptariamą priemonę, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas kartu sukurs prielaidas dažniau taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat galimybė paskirti ilgesnį šios itin socialiai naudingos priemonės terminą neabejotinai prisidės prie teisingumo principo įgyvendinimo realizuojant baudžiamąją atsakomybę.“ Svarstytina, ar siekiant tų pačių tikslų ir užtikrinant teisinio reguliavimo nuoseklumą, nuo 100 iki 200 valandų neturėtų būti padidintas ir maksimalus nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų terminas, taikytinas nepilnamečiams pagal BK 85 straipsnį.

Nepritarti

Nepilnamečiam nustatomų įpareigojimų maksimalus dydis negali būti identiškas, kaip ir pilnamečių asmenų atžvilgiu. Sistemiškai vertinant BK normas, pažymėtina, kad nepilnamečių atžvilgiu dažniausiai nustatomas per pusę trumpesnis konkrečios priemonės ir (ar) bausmės vykdymo terminas. Manome, kad toks požiūris yra suderinamas su tikslu nepilnamečių atžvilgiu taikyti mažiau represyvią baudžiamąją politiką.

106.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.13. Abejonių kelia siūlymas BK 87 straipsnio 4 dalyje riboti teismo diskreciją nepilnamečiui paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui paliekant tik galimybę tokius įpareigojimus ir (ar) draudimus paskirti jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybės pareigūnų, taip pat ir teisėjų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Dėl to svarstytina, ar BK 87 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta tiesiog nuostata, kad Teismas nepilnamečiui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurie, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.

Pritarti

107.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

15. Nepritartina siūlomiems BK 87 straipsnio 4 dalies pakeitimams, nes be aiškaus pagrindo siaurinama teismo diskrecija – savarankiškai, be proceso dalyvių prašymo, savo nuožiūra skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Siūlytina 87 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Teismas nepilnamečiui ~~jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat~~ savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus.“

Pritarti

Taip pat atsisakoma žodžių “savo nuožiūra“.

108.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

14. Projekto 45 (pernumeravus 44) straipsniu BK 90 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi, numatančia, kad laisvės apribojimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti vienerių metų ir šešių mėnesių. Siūlytina svarstyti galimybę nustatyti ir minimalų šios bausmės terminą, nes BK 48 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės apribojimo bausmės skyrimą ir tvarką, numatytas šios bausmės terminas – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šiuo aspektu analizuojant bausmių ypatumus nepilnamečiams, taip pat pastebėtina, kad bausmės paprastai turi įstatyme įtvirtintą minimalią ir maksimalią ribą, pavyzdžiui: BK 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto, o bauda – nuo 5 iki 50 MGL dydžio (BK 90 straipsnio 3 dalis).

Pritarti

109.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2023-11-17

1.14. Maksimalus bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui nėra keičiamas ir išlieka treji metai (BK 92 straipsnio 2 dalis). Todėl svarstytina, ar pagrįstai siūloma BK 90 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti papildomą bausmės trukmės ribojimą nepilnamečiams – nustatoma maksimali laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, o ne paliekama galimybė taikyti bendrą maksimalią dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Toks siūlomas ribojimas siaurina laisvės apribojimo bausmės taikymo galimybes ir mažina galimybes netaikyti su laisvės atėmimu susijusių bausmių nepilnamečiams.

Nepritarti

Žiūrėti 105 p.

110.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

44,

18. Siūlymas papildyti BK 90 straipsnį nauja 2 dalimi, įtvirtinant, kokios baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausme gali būti skiriamos nepilnamečiui, yra perteklinis ir nesuderintas su BK 67 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia nepilnamečiui skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą. Kaip matyti, siūloma BK 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti ir tokias priemones, kurios nėra numatytos ir kurių aptariamais pakeitimais nesiūloma įtvirtinti BK 67 straipsnio 4 dalyje, t. y. BK 72⁴ straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir BK 69 straipsnyje įtvirtintą turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą. Be to, BK 67 straipsnio 4 dalyje pagrįstai nenumatytas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, kadangi BK 84 straipsnyje nustatyta analogiško turinio auklėjamojo poveikio priemonė.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į pateiktą pastabą BK projektas patikslintas numatant, kad nepilnamečiams asmenims yra išplečiamas išimtinai tik į jų efektyvesnė resocializaciją bei nukentėjusiųjų apsaugą nukreiptomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose.

111.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

45, 28, 13, 14

20. Nuostatos dėl to, kokios baudžiamojo poveikio priemonės neskiriamos su tam tikros rūšies bausme, turėtų būti įtvirtintos BK 67 straipsnio 3–5 dalyse, o BK 42, 43 ir 90 straipsniuose tokios nuostatos vertintinos kaip perteklinės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlomi itin skirtingi pakeitimai minėtu aspektu.

Nepritarti

Žiūrėti 77 p.

112.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

45, 47

28. Nepritartina siūlymui išplėsti baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiams galimybes (BK 90 straipsnio 2 dalis, BK 93 straipsnio 2 dalis), nes baudžiamojo poveikio priemonės neturi auklėjamojo pobūdžio ir neatitinka BK 80 straipsnyje numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Be to, jų taikymo galimybių nepilnamečiams išplėtimas tik padidins baudžiamąją represiją nepilnamečių atžvilgiu, nes sumažins auklėjamojo poveikio priemonių taikymą.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ir šiuo metu nepilnamečių asmenų atžvilgiu gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas nepilnamečiams asmenims yra išplečiamas išimtinai tik į jų efektyvesnė resocializaciją bei nukentėjusiųjų apsaugą nukreiptomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Tokio pobūdžio priemonės nepilnamečių asmenų atžvilgiu neturi represyvaus pobūdžio, o priešingai nei teigiama pastaboje, padėtų su kvalifikuotų specialistų pagalba spręsti sudėtingas jų gyvenimo problemas, kartu užtikrinant mažesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką nukentėjusiųjų atžvilgiu. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasirinktos baudžiamojo poveikio priemonės visiškai neprieštarauja auklėjamojo poveikių sistemai, o tik ją papildo priemonėmis, kurios šiuo metu nėra numatytos. Kartu pažymėtina, kad tokiam siūlomam modeliui pritaria visos kitos suinteresuotos institucijos.

113.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

16. Nepritartina siūlomiems BK 92 straipsnio pakeitimams, papildant straipsnį 4 dalimi, reglamentuojančia bausmės už sunkius nusikaltimus vykdymo atidėjimą. Argumentai išdėstyti šio rašto 13 punkte.

Nepritartina

Žiūrėti 55 p.

114.

Generalinė prokuratūra

2023-11-14

17. Siūlomiems BK 92 straipsnio 6 dalies pakeitimams pritartina iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 92 straipsnio nuostatas būtina suderinti su BK 67 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numatyti atskirame skyriuje, todėl siūlytina papildyti BK 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„56. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Taip pat gali būti skiriamos šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.“

Pritarti

115.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

29. Svarstytina, ar nereikėtų švelninti BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų sąlygų, pavyzdžiui, turint omenyje, kad tai yra teismo diskrecinė teisė, numatyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir ne pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam nepilnamečiui.

Nepritarti

Nepritarta, nes manytina, kad tai būtų per didelis baudžiamosios atsakomybės nepilnamečių atžvilgiu švelninimas.

116.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-09-18

16. Dėl BK 98 straipsnio 2 dalies pakeitimų, kuriais numatoma, jog asmeniui, nesilaikančiam nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiomis BK nuostatomis, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). Tokių klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio nuostatos. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia teigti, kad teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, turi galimybę asmeniui, kuriam taikoma tam tikros rūšies priverčiamoji medicinos priemonė, esant pagrindui, pakeisti ją kita. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas tokio teisinio reguliavimo tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau siūlomą normą įtvirtinti BPK 405 straipsnyje, kuris ir reglamentuoja priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, atsisakyta 98 straipsnio pakeitimo.

117.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

2023-11-06

30. Tam tikrų abejonių kelia BK 98 straipsnio 2 dalies papildymas, kuriuo numatoma: “jeigu asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.“ Visų pirma, priverčiamosios medicinos priemonės nėra skirstomos pagal jų griežtumą, o yra susijusios su psichikos sutrikimo gydymo poreikiais. Remiantis BK 98 straipsnio 3 dalimis „stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare“, o ne tada, kai asmuo nesilaiko nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų (pastebėtina, kad pagal siūlomą taisyklę net nereikalaujama, kad tas nesilaikymas būtų bent jau piktybinis arba šiurkštus). Antra, BK 98 straipsnio 6 dalis jau dabar numato, kad „teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.“

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, atsisakyta 98 straipsnio pakeitimo.

118.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

23. Esminis BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto trūkumas – nenumatyta jokia tokio svarbaus ir reikšmingai situaciją keičiančio įstatymo įgyvendinimo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų įsitikinimu, vien dėl to įstatymas arba turi būti grąžintas tobulinti jo rengėjams, arba turi būti labai aiškiai ir tvirtai pasakyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo). Aiškios siūlomų pakeitimų įstatymo galiojimo laike nuostatos yra privalomos pagal formuojamą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

23.1. Nors BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad švelninantis įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, tačiau teismų praktika patvirtina, kad ne visi baudžiamojo įstatymo atskirų institutų reglamentavimo pakeitimai turi atgalinį veikimą. Pavyzdžiui, BK 38 straipsnyje įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas asmenų, kurių bylose jau yra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Priešingas teisės aiškinimas, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sukurtų prielaidas manyti, kad jau išnagrinėtose bylose, kuriose anksčiau vien dėl padarytų nusikaltimų pavojingumo nebuvo spręstas klausimas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, būtina peržiūrėti procesus ir visus baigiamuosius aktus, kviesti į posėdžius nukentėjusiuosius, kurių gali ir nebūti, klausti jų nuomonės apie galimą susitaikymą, nors nuteistasis seniai atlieka bausmę ir pan. (tokių klausimų ir ginčų pobūdį, nesant konkrečių įstatymo įgyvendinimo nuostatų, atskleidžia teismų praktikos pavyzdžiai, sprendžiant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK nuostatų pakeitimų galiojimo laike klausimus, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-1020/2023).

23.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas BK Bendrosios dalies nuostatas, nepagrįstai nenustatė tokių pakeitimų įgyvendinimo tvarkos ir taip nesilaikė iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylančių reikalavimų, kad turi būti aiškiai įtvirtintos galiojimo laike taisyklės, iš kurių būtų aišku, ar teisės akto nuostatos galioja atgal ir kokia jų galiojimo atgal apimtis. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl naujo BK 64¹ straipsnio nuostatų galiojimo laike, nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014 pažymėjo, „kad, remiantis konstitucine jurisprudencija, įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d.nutarimai), nes taikant BK 64¹ straipsnį atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d.“ Panašiai kasacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimų galiojimo laike. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015 atkreiptas dėmesys į tai, kad „pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t.“

23.3. Minėta kasacinio teismo išplėstinėse teisėjų kolegijose suformuota praktika tik labai nežymiai ir itin siaura apimtimi iliustruoja gausybę žemesnės instancijos teismuose sprendžiamų ginčų, kylančių po tokių reikšmingų įstatymų pokyčių, dėl kurių galiojimo laike įstatymo rengėjai aiškiai nepasisakė ir iš esmės neatsakingai, išvengiant ir apeinant problemą, paliko įstatymo įgyvendinimo klausimą spręsti teismų praktikai.

23.4. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką, siūlomų BK pakeitimų apimtį ir siekiant užtikrinti teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, būtina BK pakeitimo įstatyme atskirai įtvirtinti nuostatas dėl galiojimo laike. Įstatymų leidėjas yra laisvas nuspręsti, kokį tokių nuostatų modelį pasirinkti. Jis gali numatyti kiekvieno atskiro instituto ar atskiros įstatymo nuostatos įgyvendinimo laiką ir tai aptarti panašiai, kaip tai buvo padaryta 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmus naują BK, kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., t. y. dėl kiekvieno instituto, įvertinus jo specifiką, nustatyti atskiras galiojimo laike taisykles (žr. 2002 m. spalio 29 d. įstatymą Nr. IX-1162, kuriame neatsitiktinai buvo net 48 straipsniai), arba aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, kad įstatymas taikomas tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo (tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtintų BK 3 straipsnio 2 dalyje nuostatų išimtį ir teismai neturėtų peržiūrėti kiekvieno nuteisto ir bausmę atliekančio asmens prašymo dėl teisinės padėties sušvelninimo, esant bendram BK 3 straipsnio 2 dalies principui. Projekte pasirinktas kelias – nutylėti įgyvendinimo nuostatas šiuo atveju yra negalimas ir teismai, atsižvelgdami į gausybę problemų, kilusių taikant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, neišvengiamai spręs klausimą dėl tokio įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, inter alia, atsižvelgdami ir į šio rašto 23.2 pastraipoje išsakytus argumentus.

Pritarti

BK projektas patikslintas, tad aptariamų įgyvendinimo problemų nesukels.

119.

Lietuvos apeliacinis teismas

2023-11-10

24. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, atsižvelgdami ir į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įgyvendinimo iššūkius, iš esmės paralyžavusius dalies teismų darbą, viena vertus, nespėjus pasirengti įstatymo įgyvendinimui, kita vertus, neturint žmogiškųjų išteklių ir nesant galimybės vasaros laikotarpiu užtikrinti suinteresuotų proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdžiuose vasaros laikotarpiu, visiškai nepritaria BK Bendrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto ir BPK pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datai – 2024 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į neišvengiamai atsirasiantį didelį nuteistųjų prašymų peržiūrėti jų bylas skaičių (nepaisant to, kokį reglamentavimo modelį pasirinks įstatymų leidėjas), toks įstatymų įsigaliojimo laikas yra pats netinkamiausias, todėl jis turi būti perkeltas į rudenį (pvz., numatant įsigaliojimo datą 2024 m. rugsėjo 1 d.), arba iš esmės paankstintas (numatant ne vėlesnį laiką nei 2024 m. balandžio 1 d.).

25. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nėra abejingi įstatymų leidybos procesui, tačiau dėl pakankamai mažo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų skaičiaus ir didelio darbo krūvio, nagrinėjant bylas tik teisėjų kolegijose (teisme tėra keturios teisėjų kolegijos visoms apeliacine tvarka gaunamoms byloms išnagrinėti), neturi fizinių galimybių visuomet pateikti pastabas dėl gaunamų teisės aktų projektų, aktyviai dalyvauti teisėkūros procese ir įsitraukti į itin svarbią Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklą, bet, Komitetui įžvelgiant poreikį išklausyti teismo teisėjų poziciją, šiuo atveju įsitrauks į itin svarbaus įstatymo projekto svarstymą. Be to, Komitetui pageidaujant, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai visada atviri bet kokio formato diskusijai su Komiteto nariais bet kokiais teismų veiklos ir baudžiamosios justicijos klausimais.

Pritarti

BK projektas patikslintas, tad aptariamų įgyvendinimo problemų nesukels. Suderinus su rengėjais, atsižvelgiant į teismų prašymus, įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1d.

120.

Nacionalinė teismų administracija

2023-11-24

Administracija, pasitarusi su Teisėjų taryba ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 17 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066–3067 bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2023 m. lapkričio 10 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2570, Nr. XIVP-2656, Nr. XIVP-3066–3067 ir Nr. XIVP-3001 pateiktas pastabas dėl aptariamų Įstatymų projektų, be kita ko, pažymi, kad palaiko visas teisėjų išsakytas pastabas, ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad esminis BK projekto trūkumas yra tas, jog nenumatyta jokia tokio svarbaus ir reikšmingai situaciją keičiančio įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pabrėžtina, kad vien dėl to BK projektas arba turi būti grąžintas tobulinti jo rengėjams, arba turi būti labai aiškiai ir tvirtai pasakyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo. Pritartina Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų išsakytai nuomonei, kad aiškios siūlomų pakeitimų įstatymo galiojimo laike nuostatos yra privalomos pagal formuojamą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2023 m. lapkričio 10 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2570, Nr. XIVP-2656, Nr. XIVP-3066–3067 ir Nr. XIVP-3001 išdėstytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką, aptariamą siūlomų BK pakeitimų apimtį ir siekiant užtikrinti teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, pritartina, jog BK projekte būtina atskirai įtvirtinti nuostatas dėl įstatymo galiojimo laike. Todėl šiame kontekste akcentuotinas Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas teisėkūros sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Administracijos nuomone, teisėjai minėtose išvadose pagrįstai nurodė, jog įstatymų leidėjas yra laisvas nuspręsti, kokį nuostatų modelį pasirinkti, kadangi jis gali numatyti kiekvieno atskiro instituto ar atskiros įstatymo nuostatos įgyvendinimo laiką. Tačiau tai reikėtų aptarti panašiai, kaip tai buvo padaryta 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmus naująjį BK, kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., t. y. dėl kiekvieno instituto, įvertinus jo specifiką, nustatyti atskiras galiojimo laike taisykles (žr. 2002 m. spalio 29 d. įstatymą Nr. IX-1162, kuriame neatsitiktinai buvo net 48 straipsniai), arba aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, kad įstatymas taikomas tik toms veikoms, kurios padarytos po įstatymo įsigaliojimo (taip įstatymų leidėjas įtvirtintų BK 3 straipsnio 2 dalyje nuostatų išimtį ir teismai neturėtų peržiūrėti kiekvieno nuteisto ir bausmę atliekančio asmens prašymo dėl teisinės padėties sušvelninimo, esant bendrajam BK 3 straipsnio 2 dalies principui). Pabrėžtina, jog šiuo metu BK projekte pasirinktas kelias – nutylėti įgyvendinimo nuostatas – vertintinas neigiamai, todėl yra taisytinas.

Pritarti

BK projektas patikslintas, tad aptariamų įgyvendinimo problemų nesukels. Suderinus su rengėjais, atsižvelgiant į teismų prašymus, įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1d.

121.

Nacionalinė teismų administracija

2023-11-24

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pastabas, susijusias su praktiniu BK pakeitimų įsigaliojimo taikymu, siūlytina koreguoti BK projekto ir BPK projekto įsigaliojimo datą – 2024 m. birželio 1 d., ją perkeliant į rudenį arba paankstinant, tačiau numatant ne vėlesnį laiką, nei 2024 m. balandžio 1 d.

Pritarti

Atsižvelgiant į teismų, Nacionalinės teismų administracijos prašymą ir suderinus su rengėjais, įstatymų paketo įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1 d.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3066(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

[1] UN Committee on the Rights of the Child General comment No. 24 (2019) on children’s rights in the child justice system.

[2] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje numatyta, jog valstybės dalyvės turi nustatyti minimalų amžių, kurio nesulaukę vaikai laikomi negalinčiais pažeisti baudžiamųjų įstatymų, prireikus ir pageidaujant imtis priemonių (40 straipsnio 3 dalies a punktas).

[3] ENOC Position Statement on „The rights of children/young people in conflict with the law“ (2012).

[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/439cc0d04e0a11ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-157sopalf7

[6] Mit dem Verlust der Fähigkeit, öffentliche Ämter zu bekleiden, verliert der Verurteilte zugleich die entsprechenden Rechtsstellungen und Rechte, die er innehat. (StGB §45 (3)).

[7] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES Dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje.

[8] Apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-30-579/2023.

[9] Kriminologijos studijos, 2022/10, pp. 30-47. Straipsnis lietuvių kalba, pasiekiamas https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2022.10.2