LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO
7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62,
64, 65, 66, 67, 69, 70, 721, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85,
87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 IR 244 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO
PAPILDYMO 51, 401, 581, 725, 726,
727, 728 IR 729 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-09-18 Nr. XIVP-3066
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalį, numatant teismui diskreciją pripažinti asmenį recidyvistu. Projektu siūlomi šio straipsnio pakeitimai svarstytini tikslingumo ir teisinio aiškumo principų aspektais.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pripažinimas recidyvistu, siejant jo nusikalstamų veikų darymą tik su panašiomis pagal savo pobūdį nusikalstamomis veikomis, kelia pagrįstų abejonių, kadangi šiuo atveju nėra aišku, į ką teismas turėtų atsižvelgti pripažindamas asmenį recidyvistu, tai yra ar į įstatymo ginamas vertybes, ar kaltės formą, ar žalingų pasekmių turinį. Toks sąvokos „panašus pagal savo pobūdį tyčinis nusikaltimas“ neaiškumas ir neapibrėžtumas, netoleruotinas, atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti baudžiamosios teisės normas ir į tai, kokias teisines pasekmes sukelia normos taikymas. Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga patikslinti siūlomą teisinį reguliavimą, nustatant, jog teismas spręsdamas klausimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu, pavyzdžiui, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ar į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.
Kartu pažymėtina, kad nuolatinis tyčinių nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, nepriklausomai nuo to, kokioms įstatymo ginamoms vertybėms padaryta žala, jau savaime rodo asmens pavojingumą. Todėl svarstytina, ar iš tiesų tik panašaus pobūdžio nusikaltimų darymas, turėtų lemti asmens pripažinimą recidyvistu.
Taip pat pažymėtina, jog siūlomos keisti normos taikymas šiuo metu, teismams nesukelia sunkumų, tačiau nuostatą pakeitus siūlomu būdu - įnešus neapibrėžtumo ir neaiškumo, tokių sunkumų, tikėtina, atsirastų. Šiame kontekste svarstytina, ar siūlomas nuostatos keitimas yra pagrįstas.
2. Projekto 10 straipsniu keičiamo BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti tikslų terminą (ne ilgesnį kaip trejų metų), per kurį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galėtų būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atlygintų ar pašalintų padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitartų dėl šios žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad iki sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Įprastai kaltininkas su nukentėjusiuoju sudarydami susitarimą dėl žalos atlyginimo patys įvertina žalos dydį, šios žalos atlyginimo galimybes ir nusistato tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam tinkamą terminą dėl tokios žalos atlyginimo. Svarstytina, ar yra būtinas siūlomas papildomas reglamentavimas dėl termino nustatymo padarytos žalos atlyginimui. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 28 straipsniu keičiamo BK 69 straipsnio 3 dalies.
3. Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti BK 401 straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatant juridinių asmenų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, perkelta dalis nuostatų, numatančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į juridinio asmens, kaip teisės subjekto, specifiškumą, svarstytina, ar neturėtų būti sistemiškai peržiūrimos BK nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Be kita ko, vertinant besiklostančią naujausią teismų praktiką[1], svarstytina, įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti ir juridinį asmenį.
4. Vertinant tai, kad projekto 20 straipsniu siūloma BK papildyti 581 straipsniu, numatančiu bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumus, svarstytina ar neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 42 straipsnio 7 dalis.
5. Projekto 16 straipsniu siūloma pakeisti BK 47 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant baudos dydžio apskaičiavimo sistemą juridiniam asmeniui, kai bauda apskaičiuojama priklausomai nuo atsakomybėn traukiamo asmens pajamų dydžio. Siūlomas baudos dydžio apskaičiavimo mechanizmas kelia abejones.
Pirma. Teikiamos nuostatos formuluotė, jog „<...> juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 000 MGL arba iki 15 procentų nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.“ suponuoja, kad juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis gali būti ženkliai didesnis nei pirmu sakiniu nustatytas maksimalus – 100 000 MGL baudos dydis, kas kelia abejones, ar siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai dera su tos pačios dalies pirmu sakiniu, kur numatyti juridiniam asmeniui skiriami baudos minimalūs (200 MGL) ir maksimalūs (100 000 MGL) dydžiai. Be kita ko, svarstytina, ar tokie atvejai, kai skiriant bausmę yra akcentuojama tik nusikalstamą veiką padariusio juridinio asmens finansinė padėtis, užtikrins bausmės individualizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimą.
Antra. BK 47 straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia baudų minimalius ir maksimalius dydžius. Iš įstatymo aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) matyti, kad tokius pakeitimus sąlygojo siekis, jog didesnes pajamas gaunantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu, kurie gauna itin dideles pajams, toks kriterijus nebūtų taikomas (pvz. asmeniui, gaunančiam itin dideles pajamas už sunkų nusikaltimą galėtų būti skiriama maksimali - 6000 MGL dydžio bauda), todėl kyla abejonės ar teikiama nuostata sistemiškai dera su BK 47 straipsnyje įtvirtinu teisiniu reguliavimu.
Trečia. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Svarstytina, ar mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius nusikaltimus) padariusiems juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos yra pakankamai didelės, skiriama bauda atitiktų proporcingumo principą.
6. Projekto 19 straipsnio siūlomais BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimais, nustatoma teismo diskrecija taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atveju. Vertinant projektu siūlomą BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimą aiškinamojo rašto kontekste bei atsižvelgiant į vieną iš BK projekto tikslų - mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių, svarstytina, ar teikiamu projektu neturėtų būti įtvirtinta teismui galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, jeigu teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertinęs, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, ir nustatęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas, net ir labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, būtų adekvati ir proporcinga valstybės reakcija į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, atidėtų bausmės vykdymą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir projekto 38 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą bei projekto 46 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 92 straipsnis.
7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projektu siūlomus BK pakeitimus, laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti patikslinta projekto 23 straipsniu keičiamo BK 62 straipsnio 1 dalies formuluotė: „pašalinta turtinė žala“, nustatant: „pašalinta turtinė ir (ar) neturtinė žala“. Iš esmės analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 23 straipsniu keičiamos BK 62 straipsnio 2 dalies.
8. Atsižvelgiant į projekto 26 straipsniu teikiamus BK 66 straipsnio pakeitimus, kuriais keičiamos kardomojo kalinimo (suėmimo) formuluotės, svarstytina, ar laikantis sistemiškumo principo, neturėtų būti atitinkamai tikslinama ir BK 51 straipsnio 4 dalis bei 242 straipsnis, kuriuose vartojamos kardomojo kalinimo formuluotės.
9. BK 726 straipsnyje siūloma juridiniam asmeniui įtvirtinti naują baudžiamojo poveikio priemonę – visuomenei naudingus darbus. Pastebėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės panaši į fiziniams asmenims skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nemokamai darbai fiziniam asmeniui skiriami tik jo sutikimu (BK 70 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu juridiniam asmeniui skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - visuomenei naudingus darbus, joks sutikimas, juridinio asmens vadovo ar jo darbuotojo, dėl tokių darbų atlikimo nėra numatytas. Svarstytina, ar BK 726 straipsnis neturėtų būti papildomas nuostata, numatančia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik juridinio asmens įgalioto atstovo sutikimu.
10. BK 727 straipsnyje siūloma numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pastebėtina, kad minimalus (penkerių metų) ir maksimalus (septynerių metų) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra pakankamai didelis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šis terminas trunka 5 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kuris siejamas su tam tikrų šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstytina, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas nepažeistų non bis in idem principo.
Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto teiginiai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas „<...> numatys platesnę teisinę apsaugą, negu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas.“ suponuoja, kad turėtų būti inicijuojami Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o ne naujomis nuostatomis pildomas BK.
Be kita ko, atžvelgiant į tai, kad viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti ir fiziniai asmenys, nėra aišku, kodėl BK 727 straipsnyje siūloma baudžiamojo poveikio priemonė orientuota išskirtinai tik į juridinius asmenis.
11. BK 728 straipsnyje siūloma juridiniams asmenims numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ir fizinis asmuo, tam tikrais įstatymų numatytais atvejais, gali gauti paramą, subsidiją ir kitas išmokas iš valstybės, savivaldybės biudžeto, nėra aišku, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė numatoma tik juridiniams asmenims.
12. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar BK 74 straipsnis neturėtų būti pildomas nauja 3 dalimi, numatančia teisines pasekmes juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, už vengimą vykdyti juridiniam asmeniui skirtas baudžiamojo poveikio priemones.
13. Projekto 36 straipsniu BK 75 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, kai šią veiką padarė būdamas priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jam sutinkant gydytis priklausomybės ligas.“ Šios nuostatos formuluotė „būdamas priklausomas“ suponuoja, kad kiekvienu atveju turėtų būti įrodinėja, jog asmuo, nuteistas už nusikaltimo padarymą, turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarstytina, ar šios normos taikymas tik tuo atveju, kai yra įrodoma, jog asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neapsunkins jos taikymo.
14. Projekto 45 straipsniu BK 90 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi, numatančia, kad laisvės apribojimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti vienerių metų ir šešių mėnesių. Siūlytina svarstyti galimybę nustatyti ir minimalų šios bausmės terminą, nes BK 48 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės apribojimo bausmės skyrimą ir tvarką, numatytas šios bausmės terminas - nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šiuo aspektu analizuojant bausmių ypatumus nepilnamečiams, taip pat pastebėtina, kad bausmės paprastai turi įstatyme įtvirtintą minimalią ir maksimalią ribą, pavyzdžiui: BK 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto, o bauda - nuo 5 iki 50 MGL dydžio (BK 90 straipsnio 3 dalis).
15. Sistemiškai vertinant BK daromus pakeitimus (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 3 dalies 3 punktas), kuriuose nustatoma viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų - turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas. Svarstytina, ar atitinkamai su šiais daromais pakeitimais neturėtų būti derinamos ir galiojančios redakcijos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujantis, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, tai yra 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodant, jog turi būti atlyginta arba pašalinta ne tik turtinė bet ir (ar) neturtinė žala.
16. Dėl BK 98 straipsnio 2 dalies pakeitimų, kuriais numatoma, jog asmeniui, nesilaikančiam nustatytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, pirminę psichikos sveikatos priežiūrą vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiomis BK nuostatomis, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). Tokių klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio nuostatos. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia teigti, kad teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, turi galimybę asmeniui, kuriam taikoma tam tikros rūšies priverčiamoji medicinos priemonė, esant pagrindui, pakeisti ją kita. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas tokio teisinio reguliavimo tikslingumas. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau siūlomą normą įtvirtinti BPK 405 straipsnyje, kuris ir reglamentuoja priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus.
17. Laikanti eiliškumo, projekto 1 ir 2 straipsniai turėtų būti keičiami vietomis, kadangi projekto 1 straipsniu keičiamas BK 7 straipsnio 12 punktas, o projekto 2 straipsniu BK pildomas 51 straipsniu.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected]