LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 413¹, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 STRAIPSNIŲ, XXXIX SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR 323 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-106(2)

2021-12-15 Nr. 102-P-36

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

TM Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Germanas Politika, TM Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktorė Vilma Adomavičiūtė, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyresnysis patarėjas Povilas Šalaševičius, Ignitis grupės Energetikos teisės departamento Skirstymo teisės skyriaus teisininkė Ugnė Adomaitytė, AB „Energijos skirstymo operatorius“ Planavimo ir kontrolės skyriaus vadovas Andrius Šniuolis, LR Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, LR Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	6				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 6 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 325 straipsnyje ir projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 327 straipsnio 1 dalyje siūloma griežtinti sankcijas – iš galimų skirti nuobaudų sąrašo išbraukti įspėjimus (įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 325 straipsnis ir įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 327 straipsnio 1 dalis) ir padidinti baudų dydžius (įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 327 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad išvardintais administraciniais nusižengimais taip pat siūloma papildyti ANK 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atvejus, kuomet teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą (past. – žodinė pastabą netapatu įspėjimui ir ji apskritai nelaikoma administracine nuobauda). Taigi iš esmės projekte tų pačių administracinių nusižengimų atžvilgiu atsispindi dvi kryptys – ir atsakomybės griežtinimas, ir atsakomybės švelninimas. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas nėra nuoseklus. Atsakomybė turėtų būti arba griežtinama, arba švelninama, t. y. pasirinktas vienas iš šių dviejų variantų.	Nepritarti	Energetikos ministerijos argumentai: 1) minėtų straipsnių nuostatos yra netapačios, jos apima skirtingus pažeidimus energetikos sektoriuje pagal jų pavojingumą ir pobūdį bei padarymo aplinkybes ir pasekmes. 2) Projektu nėra siekiama griežtinti atsakomybės išimtinai už visus pažeidimus, o tik už tuos, kurie yra pavojingi visuomenei. Dalis pažeidimų yra padaromi fizinių asmenų veikiant asmeniniais interesais, kai šie asmenys jiems priklausančiuose ir kituose žemės sklypuose kerta (geni) medį, kasa griovį, ūkininkai žemės ūkio technika dirba laukus ir pan. Paprastai dalis tokių pažeidimų yra mažai pavojingi ir nesukelia ženklių pasekmių, todėl dėl jų nėra tikslinga pradėti administracinės procedūros, sukuriant papildomą administracinę naštą asmenims, galimai padariusiems administracinį nusižengimą bei nusižengimus nagrinėjančiai institucijai. Už tokius pažeidimus dažniausiai yra skiriamas rašytinis įspėjimas. 3) Pažymėtina, kad iš visų 2020 m. surašytų administracinių nusižengimų protokolų už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus 38 procentais atvejų kaltiems asmenims buvo skirti rašytiniai įspėjimai, kas liudija, jog daugiau nei trečdaliu Tarybos tirtų atvejų pažeidimai buvo padaryti fizinių asmenų ir nesukėlė padarinių tretiesiems asmenims. Įvertinus tai, manytina, kad nėra tikslinga patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, kurie neturi pavojingumo ir yra vienkartinio pobūdžio (mažai pavojingi nusižengimai). 4) Už tokius mažai pavojingus pažeidimus, kurių kriterijus nustatytų administracinius nusižengimus nagrinėjanti institucija, tikslinga būtų apsiriboti žodiniu įspėjimu, nepradedant administracinės nusižengimo nagrinėjimo procedūros. Tokie pakeitimai apsaugotų ne tik dalį visuomenės nuo netikslingų administracinių nuobaudų, bet tuo pačiu leistų administracinius nusižengimus nagrinėjančiai institucijai sutelkti dėmesį tiriant didesnio pavojingumo nusižengimus. 5) Papildomai pažymėtina, kad teisė neatlieka vien tik nubaudimo (represyvinę) funkciją. Teisė visų pirma atlieka reglamentavimo funkciją, pagal kurią skirtingos situacijos, atsižvelgiant į jų specifiškumą, pobūdį ir kitas aplinkybes, gali būti reglamentuojamos skirtingai. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Manome, kad toks Projektu siūlomas reglamentavimas leis VERT, kaip administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiai institucijai, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, parinkti veikos aplinkybes ir mastą atitinkančią poveikio priemonę.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	13 (578), 16 (608), 20 (617)	(1) 1, 2 (1,7) (1,2)			2. Projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatoma koncepcija, pagal kurią juridinis asmuo administracinių nusižengimų bylose nukentėjusiojo statusą galėtų įgyti tik tuo atveju, jeigu jam būtų padaryta turtinė žala, yra abejotina. Pastebėtina, kad juridinis asmuo gali patirti ir neturtinę žalą, jeigu, pvz., dėl prieš jį nukreipto administracinio nusižengimo pablogėja juridinio asmens dalykinė reputacija, sumažėja bendravimo galimybės su klientais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis) ir pan.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą, tikslintini Projekto 13, 16, 20 straipsniai (ANK 578 str. 1 d., 608 str. 1 d., 608 str. 7 d., 617 str. 1, 2 d.). nurodant, kad juridinis asmuo gali patirti ir neturtinę žalą: 1) 13 straipsniu keičiamo ANK 578 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka.“ 2) Projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 608 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.“ 3) Projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 608 straipsnį 7 dalimi: „7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 591 straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.“ 4) Projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 617 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, neturtinė ar turtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. 2. Pareigūnas, nustatęs, kad fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, nepripažintas nukentėjusiuoju, privalo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, šį fizinį ar juridinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, šio kodekso nustatyta tvarka įteikti administracinio nusižengimo protokolą, jam ir kitiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, pranešti apie nustatytą naują bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	13				3. Remiantis projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 579 straipsnio 4 dalimi, asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turėtų ANK 579 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nukentėjusiojo teises ir pareigas. Tai reiškia, kad šis subjektas, kuris nebūtų laikomas nukentėjusiuoju, naudotųsi ir tokiomis nukentėjusiojo teisėmis kaip, pvz., teise duoti parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojančią ANK redakciją visi asmenys ^[1], kurie duoda melagingus parodymus bet kurioje iš administracinio nusižengimo teisenos stadijų, atsako atitinkamai arba pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį (parodymai, duodami ikiteisminėje stadijoje), arba pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį (parodymai, duodami teisme). ANK 224 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia <...>“. BK 235 straipsnio 1 dalis numato: „Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas <...>“. BK 235 straipsnio 1 dalies dispozicijos analizė suponuoja išvadą, kad projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 579 straipsnio 4 dalyje minimų asmenų nebūtų įmanoma patraukti atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 235 straipsnyje kalbama būtent apie melagingus parodymus duodančius nukentėjusius asmenis – joks „tarpinis“ į nukentėjusį asmenį (nukentėjusįjį) panašus subjektas, kaip kad numatoma projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 579 straipsnio 4 dalyje, nėra išskiriamas. Baudžiamojoje teisėje plečiamasis įstatymo aiškinimas, bloginantis atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nėra galimas, todėl nepakeitus BK 235 straipsnio 1 dalies šios spragos nebūtų įmanoma užpildyti teisės taikymo procese. Tuo tarpu ANK 224 straipsnio 2 dalyje minimą administracinio nusižengimo požymį „arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje“ gal ir būtų galima traktuoti kaip apimantį ir nukentėjusiojo statuso neturinčių asmenų melagingus parodymus, duodamus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teisme. Tačiau toks teisinis reguliavimas nebūtų suderinamas su administracinių nusižengimų teisenoje galiojančiu modeliu, pagal kurį melagingų parodymų davimas teisme turėtų užtraukti gerokai griežtesnę atsakomybę negu melagingų parodymų davimas ikiteisminėje stadijoje. Kaip minėta, melagingų parodymų davimas teisme šiuo atveju apskritai neužtrauktų jokios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog asmenis, kuriuos administracinių nusižengimų teisenoje atsisakyta pripažinti nukentėjusiaisiais, bet kurie naudojasi teise duoti parodymus, reikėtų nurodyti ir ANK 224 straipsnio 2 dalyje, ir BK 235 straipsnio 1 dalyje.	Pritarti iš dalies	Nukentėjusysis, vadovaujantis ANK 578 straipsnio 2 dalimi, gali būti apklausiamas kaip liudytojas, todėl, siekiant aiškumo, papildytina ANK 578 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad ši nuostata taikytina ir asmenims, pranešusiems apie administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką ir nurodžiusiems, kad jiems padaryta žala: „2. Nukentėjusysis ar asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju gali būti apklaustas kaip liudytojas.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	16				4. Projekto 16 straipsniu keičiamo ANK 608 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, kuriam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam padaryta turtinė žala. Nustačius, kad toks fizinis ar juridinis asmuo yra, jis šio kodekso nustatyta tvarka pripažįstamas nukentėjusiuoju. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą“. ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyti nutarimai priimami esant ANK 591 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Neaišku, kokia prasmė būtų asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, jeigu, pvz., administracinių nusižengimų teisena nutraukiama dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tokiu atveju taip pat egzistuotų ir prieštaravimas tarp administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindo ir paties nukentėjusiojo statuso, kuris siejamas būtent su administraciniais nusižengimais, o ne veikomis, kurios neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 578 straipsnio 1 dalis).	Pritarti	ANK 608 str. 7 d. patikslinta: „Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala.“ Taip pat išbrauktas sakinys: „Nustačius, kad toks fizinis ar juridinis asmuo yra, jis šio kodekso nustatyta tvarka pripažįstamas nukentėjusiuoju.“ 608 str. 7 dalis dėstytina taip: „7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 591 straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	20				5. Projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 617 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „taip pat pripažintam naujam nukentėjusiajam“, kadangi šį „naują nukentėjusįjį“ apimtų toje pačioje dalyje vartojama sąvoka „visiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims“.	Pritarti	ANK 617 str. 2 d. dėstytina taip: „2. Pareigūnas, nustatęs, kad fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala ar neturtinė žala, nepripažintas nukentėjusiuoju, privalo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, šį fizinį ar juridinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, šio kodekso nustatyta tvarka įteikti administracinio nusižengimo protokolą, jam ir kitiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, pranešti apie nustatytą naują bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	26				6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 26 straipsniu keičiamo ANK 664 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyti, kad šis dalis taikoma tik tais atvejais, kai administraciniu nusižengimu padarytos fizinės ar neturtinės žalos ją padaręs asmuo neatlygino savo noru.	Pritarti	Projekto 26 straipsniu keičiamo ANK 664 str. 3 dalis dėstytina taip: „3. Kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	29				7. Neaišku, kodėl administracinio nusižengimo protokolus su administraciniu nurodymu už projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatomus administracinius nusižengimus siūloma leisti surašinėti jau nuo 2022 m. sausio 1 d., o už projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatomus pakartotinius administracinius nusižengimus – tik nuo 2024 m. liepos 1 d. (projekto 29 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad šios su ANK 223 straipsnio 2 dalimi susijusios pataisos turėtų įsigalioti vienu metu (t. y. ir projekto 3 straipsnis).	Pritarti	Projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalys papildytos nuorodomis į projekto 3 straipsnį (ANK 223 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Projekto 29 straipsnis dėstytinas taip: „29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3, 12, 18, 19 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 12, 18, 19 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.
8,	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10	29				8. Projekto 29 straipsnio pavadinime turėtų būti įrašyti žodžiai „ir įgyvendinimas“, kadangi projekto 29 straipsnio 3 dalyje numatoma pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2021 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti iš dalies	Patikslinus poįstatyminių teisės aktų rengimo poreikius, nustatyta, kad specialaus įstatyminio pavedimo Vyriausybei parengti įstatymo įgyvendinamuosius aktus poreikio nėra, todėl 29 straipsnio 3 dalis išbrauktina.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė