LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 STRAIPSNIŲ, XXXIX SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR 323 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-12-10 Nr. XIVP-106(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 6 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 325 straipsnyje ir projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 327 straipsnio 1 dalyje siūloma griežtinti sankcijas – iš galimų skirti nuobaudų sąrašo išbraukti įspėjimus (įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 325 straipsnis ir įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 327 straipsnio 1 dalis) ir padidinti baudų dydžius (įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 327 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad išvardintais administraciniais nusižengimais taip pat siūloma papildyti ANK 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atvejus, kuomet teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą (past. – žodinė pastabą netapatu įspėjimui ir ji apskritai nelaikoma administracine nuobauda). Taigi iš esmės projekte tų pačių administracinių nusižengimų atžvilgiu atsispindi dvi kryptys – ir atsakomybės griežtinimas, ir atsakomybės švelninimas. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas nėra nuoseklus. Atsakomybė turėtų būti arba griežtinama, arba švelninama, t. y. pasirinktas vienas iš šių dviejų variantų.
2. Projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatoma koncepcija, pagal kurią juridinis asmuo administracinių nusižengimų bylose nukentėjusiojo statusą galėtų įgyti tik tuo atveju, jeigu jam būtų padaryta turtinė žala, yra abejotina. Pastebėtina, kad juridinis asmuo gali patirti ir neturtinę žalą, jeigu, pvz., dėl prieš jį nukreipto administracinio nusižengimo pablogėja juridinio asmens dalykinė reputacija, sumažėja bendravimo galimybės su klientais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis) ir pan.
3. Remiantis projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 579 straipsnio 4 dalimi, asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turėtų ANK 579 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nukentėjusiojo teises ir pareigas. Tai reiškia, kad šis subjektas, kuris nebūtų laikomas nukentėjusiuoju, naudotųsi ir tokiomis nukentėjusiojo teisėmis kaip, pvz., teise duoti parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojančią ANK redakciją visi asmenys[1], kurie duoda melagingus parodymus bet kurioje iš administracinio nusižengimo teisenos stadijų, atsako atitinkamai arba pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį (parodymai, duodami ikiteisminėje stadijoje), arba pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį (parodymai, duodami teisme).
ANK 224 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia <...>“.
BK 235 straipsnio 1 dalis numato: „Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas <...>“.
BK 235 straipsnio 1 dalies dispozicijos analizė suponuoja išvadą, kad projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 579 straipsnio 4 dalyje minimų asmenų nebūtų įmanoma patraukti atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 235 straipsnyje kalbama būtent apie melagingus parodymus duodančius nukentėjusius asmenis – joks „tarpinis“ į nukentėjusį asmenį (nukentėjusįjį) panašus subjektas, kaip kad numatoma projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 579 straipsnio 4 dalyje, nėra išskiriamas. Baudžiamojoje teisėje plečiamasis įstatymo aiškinimas, bloginantis atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nėra galimas, todėl nepakeitus BK 235 straipsnio 1 dalies šios spragos nebūtų įmanoma užpildyti teisės taikymo procese.
Tuo tarpu ANK 224 straipsnio 2 dalyje minimą administracinio nusižengimo požymį „arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje“ gal ir būtų galima traktuoti kaip apimantį ir nukentėjusiojo statuso neturinčių asmenų melagingus parodymus, duodamus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teisme. Tačiau toks teisinis reguliavimas nebūtų suderinamas su administracinių nusižengimų teisenoje galiojančiu modeliu, pagal kurį melagingų parodymų davimas teisme turėtų užtraukti gerokai griežtesnę atsakomybę negu melagingų parodymų davimas ikiteisminėje stadijoje. Kaip minėta, melagingų parodymų davimas teisme šiuo atveju apskritai neužtrauktų jokios atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog asmenis, kuriuos administracinių nusižengimų teisenoje atsisakyta pripažinti nukentėjusiaisiais, bet kurie naudojasi teise duoti parodymus, reikėtų nurodyti ir ANK 224 straipsnio 2 dalyje, ir BK 235 straipsnio 1 dalyje.
4. Projekto 16 straipsniu keičiamo ANK 608 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, kuriam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam padaryta turtinė žala. Nustačius, kad toks fizinis ar juridinis asmuo yra, jis šio kodekso nustatyta tvarka pripažįstamas nukentėjusiuoju. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą“. ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyti nutarimai priimami esant ANK 591 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Neaišku, kokia prasmė būtų asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, jeigu, pvz., administracinių nusižengimų teisena nutraukiama dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tokiu atveju taip pat egzistuotų ir prieštaravimas tarp administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindo ir paties nukentėjusiojo statuso, kuris siejamas būtent su administraciniais nusižengimais, o ne veikomis, kurios neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 578 straipsnio 1 dalis).
5. Projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 617 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „taip pat pripažintam naujam nukentėjusiajam“, kadangi šį „naują nukentėjusįjį“ apimtų toje pačioje dalyje vartojama sąvoka „visiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims“.
6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 26 straipsniu keičiamo ANK 664 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyti, kad šis dalis taikoma tik tais atvejais, kai administraciniu nusižengimu padarytos fizinės ar neturtinės žalos ją padaręs asmuo neatlygino savo noru.
7. Neaišku, kodėl administracinio nusižengimo protokolus su administraciniu nurodymu už projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatomus administracinius nusižengimus siūloma leisti surašinėti jau nuo 2022 m. sausio 1 d., o už projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatomus pakartotinius administracinius nusižengimus – tik nuo 2024 m. liepos 1 d. (projekto 29 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad šios su ANK 223 straipsnio 2 dalimi susijusios pataisos turėtų įsigalioti vienu metu (t. y. ir projekto 3 straipsnis).
8. Projekto 29 straipsnio pavadinime turėtų būti įrašyti žodžiai „ir įgyvendinimas“, kadangi projekto 29 straipsnio 3 dalyje numatoma pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2021 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]