Projektas XIVP-1056 (4)

Lietuvos Respublikos

apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo

įstatymas

2022 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo

Nr. XI-1425 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Nr. XI‑1425 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.

2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.

· Seimo nariai: Morgana Danielė, Orinta Leiputė, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08:

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

3. Pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pobūdį, dėl šio smurto atsiradusius jo poreikius, taip pat ir individualius poreikius.

4. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

5. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

6. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, keliantis pagrįstą įtarimą, kad gali panaudoti smurtą artimoje aplinkoje.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

1. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje esantį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimą siūlytina dėstyti taip: „Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, kurio elgesys kelia pagrįstą įtarimą, kad gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritartina Policijos departamento atstovų (toliau – PD) nuomonei.

PD nuomonė: „Siūlomam sąvokos pakeitimui nepritartina, nes ji susiaurina pareigūnų galimybes vertinti smurto rizikos faktą. Ne tik iš elgesio bus vertinama, gali asmuo panaudoti smurtą ar ne“.

Žmogaus teisių komiteto (toliau-ŽTK) papildymas.

Vertinimui reikšmės gali turėti asmens būdo bruožai, jo veiksmų sistema, elgsena ilguoju laikotarpiu, anksčiau fiksuoti nusižengimai ar nusikalstama veika ir t.t. Esama apibrėžtis patvirtinta Terminų banke.

7. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo – asmuo, prieš kurį, pagrįstai įtariama, gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje.

8. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.” Pastebėtina, kad įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti siekiantis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą juridinis asmuo, o ne jo teikiama paslauga - specializuota kompleksinė pagalba. Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas yra reglamentuojamas nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus” įrašyti žodžius „kaip tai nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma.“

Buvusias 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

9. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs akredituotas viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje įtvirtinti specializuotos kompleksinės pagalbos centro apibrėžtyje siūlytina išbraukti žodį „akredituotas”, o vietoje žodžių „organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis” įrašyti žodžius „kuriam šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka suteikta teisė teikti”. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnį, jame nurodytiems juridiniams asmenims suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, o ne teisė organizuoti, koordinuoti ir (ar) teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

3 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo principai

Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinama, pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – smurtą patyręs asmuo) teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) bendradarbiavimo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, svarbus asmens, šeimos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, ginančių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalbos teikimas;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, jog bendradarbiavimas – tai „svarbus <...> bendradarbiavimas“. Kurio nors dalyko apibrėžimas idem per idem (tas pats per tą patį) yra ydingas. Todėl siūlytina bendradarbiavimo principo paaiškinime išbraukti žodžius „svarbus“ ir „bendradarbiavimas ir“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„bendradarbiavimo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, svarbus asmens, šeimos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, ginančių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalbos teikimas asmenys, šeimos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, ginančios smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, institucijos ir įstaigos teikia savitarpio pagalbą;“

2) dalyvavimo – smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo ir kiti jiems aktualūs klausimai sprendžiami kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir (ar) jų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, ir specializuotos kompleksinės pagalbos centru;

3) kompleksiškumo – smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojama taip, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys būtų apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, o teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą būtų patenkinti jų poreikiai;

4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, lygias teises dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veikloje;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turi „lygias teises dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veikloje“. Neaišku, kokiu būdu nurodyti asmenys galėtų dalyvauti „prevencijos veikloje“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, „Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas.“ Taigi prevencijos veiklą vykdo atitinkamos organizacijos, bet ne patiriantys ar patyrę smurtą asmenys. Jeigu turima omenyje, jog taikant prevencijos priemones smurtą patiriantys ar patyrę asmenys negali būti diskriminuojami, tai projekto nuostata atitinkamai taisytina.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, lygias teises dalyvauti jiems pritaikytų vykdomų smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių veikloje;“

5) paslaugų pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą.

· Pakarklytė, Algirdas Sysas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Monika Ošmianskienė, Dovilė Šakalienė, Arūnas Valinskas 2022-03-08:

Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) paslaugų pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą ir smurto lyties pagrindu pobūdį.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

6) prieinamumo ir individualizavimo – apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojamos taip, kad jų prieinamumas būtų užtikrintas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius (įskaitant gebėjimus, socialinę padėtį, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, negalią, socialinę aplinką ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius);

7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimu, bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo principą, pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, galimybė užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę likti gyvenamojo vietoje būtų galima tik apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte prieš žodžius „pilnamečiams smurto artimoje“ įrašyti žodžius „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims paskyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – apsaugos nuo smurto orderis),”. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, joje paliekant tik sutrumpintą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pavadinimą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

8) konfidencialumo – specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, institucijos ir įstaigos įpareigojami asmens duomenis, kurie yra konfidenciali informacija, naudoti tik įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad šie duomenys netaptų žinomi tokios teisės neturintiems asmenims, neatskleisti jų tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, konfidencialios informacijos nenaudoti asmeniniams arba trečiųjų šalių interesams tenkinti, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją reikalauja kompetentingos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys.

II SKYRIUS

INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ FUNKCIJOS, BENDRADARBIAVIMAS. SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS FINANSAVIMAS IR VALDYMAS

4 straipsnis. Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo;

3) priima teisės aktus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos dėl specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisytinos. Akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga, kaip, beje, ir nustatyta nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje – juridiniam asmeniui, kuris atitinka 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išduodamas sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių „specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo“ siūlytina įrašyti žodžius „sprendimo teikti specializuotą kompleksinę pagalbą išdavimo tvarkos“, o 4 punkte – vietoje žodžių „akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą“ įrašyti žodžius „išduoti sprendimus teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

Komiteto nuomonė - Pritarti.

5) inicijuoja ir finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus;

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) inicijuoja ir finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto, įskaitant smurtą lyties pagrindu, požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus”

Komiteto nuomonė - Pritarti.

6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje temomis;

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temomis;”

Komiteto nuomonė -pritarti .

7) konkurso būdu finansuoja tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) konkurso būdu finansuoja tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;”

Komiteto nuomonė - Pritarti.

8) organizuoja bendrus ir specializuotus asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, specializuotus mokymus rengiančioms institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo klausimais organizavimo poreikį ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymo programų;

9) organizuoja statistinių duomenų apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą;

10) rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims.

2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio „vyrų“ įrašytinas žodis „teisių“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir ją išdėstyti taip:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;”

Komiteto nuomonė - Pritarti.

2) koordinuoja pedagoginių darbuotojų kompetencijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse tobulinimą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:

1) užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims;

2) koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, mokymų šiomis temomis veiklą.

4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija organizuoja statistinių duomenų apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – apsaugos nuo smurto orderis) skyrimą, įregistruotas nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje asmenis ir asmenis, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje (nurodomas asmenų skaičius pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą ir analizę.

5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja visuomenės teisinį švietimą nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą neišvengiamumo ir su šių nusikalstamų veikų padarymu susijusių teisinių pasekmių klausimais.

6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės – asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės – asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.”

Komiteto nuomonė - Pritarti.

7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užtikrina nuteistiesiems, siekiantiems valdyti smurtinio elgesio riziką, skirtų elgesio pataisos programų aprobavimą ir organizavimą nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu.

8. Policija:

1) organizuoja policijos pareigūnų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencijos, jos atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;

Pakeisti 4 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) organizuoja policijos pareigūnų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencijos, jos atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;”

Komiteto nuomonė - Pritarti.

2) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka neišduoda leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus arba šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis, – iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pabaigos, taip pat asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje;

3) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių „kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio“ įrašytinas žodis „įpareigojimų“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

4) šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka perduoda teismui nagrinėti skundus dėl policijos pareigūnų sprendimų skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti.

9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.

Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra organizuoja prokurorų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.

Pakeisti 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra organizuoja mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus prokurorams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais ir Oficialiosios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje.

Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais ir Oficialiosios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

12. Savivaldybių vykdomosios institucijos:

1) organizuoja smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą;

2) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rengia ir įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, pagal kompetenciją ir poreikį prisidėdamos prie šių programų rengimo ir įgyvendinimo;

3) su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais keičiasi informacija apie rengiamus specialistų mokymus ir apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims teikiamas paslaugas;

4) organizuoja socialinių paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir kontroliuoja šių paslaugų kokybę;

5) rengia programas (mokymus), kurių paskirtis – smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, arba dalyvauja šias programas (mokymus) rengiant, užtikrina šių programų (mokymų) prieinamumą asmenims, norintiems keisti savo elgesį arba įpareigotiems tai daryti;

6) rengia programas (mokymus) specialistams, savivaldybės vykdomosios institucijos darbuotojams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevenciją, arba dalyvauja šias programas (mokymus) rengiant;

7) tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių (jei jų nėra, – artimiausių savivaldybių teritorijose veikiančių) įstaigų ir organizacijų, teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašą (jame nurodomi juridinių asmenų duomenys: juridinių asmenų pavadinimai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai, teikiamų paslaugų pobūdis, veiklos vykdymo teritorijų adresai) ir šį sąrašą skelbia Teisės aktų registre ir savivaldybės administracijos interneto svetainėje.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 7 punkte neaiški skliaustuose įrašyta formuluotė „veiklos vykdymo teritorijų adresai“. Neaišku, ar turima omenyje juridinio asmens buveinės adresas, ar jo veiklos teritorija (teritorija, kurioje juridinis asmuo vykdo veiklą). Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Laikantis teisinio reglamentavimo nuoseklumo, terminų vartojimo kituose įstatymuose, siūloma tikslinti žodžius „veiklos vykdymo teritorijų adresai“ į žodžius „veiklos vykdymo ~~teritorijų~~ vietos adresai“.

5 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims valdymas ir finansavimas

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Savivaldybių vykdomosios institucijos šias priemones ir projektus turi numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane. Prevencijos priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei tarptautinių programų.

2. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims teikimo veikloms vykdyti skiriamas konkurso būdu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.

6 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (toliau – Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Tarybą techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2. Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį. Tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.

7 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija

1. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau – Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nevyriausybinių organizacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių.

2. Komisija nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus, Tarybos pateiktus pasiūlymus, savivaldybės institucijoms ir įstaigoms teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Komisijos nuostatuose nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANČIŲ ASMENŲ APSAUGA

8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:“, o 8 dalyje : „Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento <...>“. Neaišku, kas būtų laikoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momentu ir kur šis momentas fiksuojamas. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Policijos departamento nuomone, Teisės departamento pastabai nepritartina, nes: „Sistemiškai vertinant kitas su orderio skyrimu susijusias nuostatas yra aišku, kada ir kaip skiriamas orderis, koks jo galiojimo laikas ir pan. Šiuo atveju akcentuojama, nuo kada, skyrus orderį, asmeniui atsiranda pareiga laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Sprendime skirti apsaugos nuo smurto orderį bus fiksuojama orderio skyrimo diena ir laikas.“

ŽTK pastaba. Įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta: „4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: <...>.“

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

12. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas „nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu”. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant apsaugos nuo smurto orderio sąvoką yra nurodyta, kad šiuo orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, bet ir su kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Nurodytų projekto nuostatų tarpusavio nesuderinamumas turėtų būti ištaisytas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Siūloma formuluotė: „4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.“

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, veiklos vykdymo teritorijų adresai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai);

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

13. Kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057(2)) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų „nesilaikymą”. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose žodis „nevykdymą” keistinas į „nesilaikymą”. Analogiškai turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies formuluotė „pažeidęs jam nustatytus apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus”, ją išdėstant taip: „nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų”.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

14. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Tačiau nėra aišku, kada ir kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio. Projektą reikėtų papildyti nurodyta nuostata.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„4. Policijos pareigūnas apie ~~skirtą apsaugos nuo smurto orderį~~ sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (jei nusprendžiama skirti apsaugos nuo smurto orderį, nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas, Lietuvos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: <...>

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, ~~– apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą,~~ kai apsaugos nuo smurto orderis skiriamas, – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisę skųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį; kai apsaugos nuo smurto orderis neskiriamas, – apie priimtą sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio, sprendimo neskirti apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis; <...>.“

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę (nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

15. Siekiant teisinio aiškumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkto konstrukcija „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus” keistina į „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

16. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte taip pat siūloma nustatyti, kad „Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti”. Manytina, jog žodžiai „jei jis sutinka ją gauti” yra pertekliniai, nes prieš tai vartojamas žodis „pasiūlyti” akivaizdžiai rodo, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neturėtų teisinės pareigos sutikti su jam siūloma specializuota kompleksine pagalba.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritartina SADM pastabai:

„Žodžiai „jei jis sutinka ją gauti“ nebrauktini dėl teisinio aiškumo ir sutikimo gauti pagalbą fiksavimo momento, kuris yra aktualus tiek užtikrinant statistikos apie pagalbos atsisakiusius pagalbos asmenis rinkimą, tiek ir užtikrinant tinkamą Direktyvos 2012/29/ES bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimą smurto artimoje aplinkoje atvejais.“

5. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio. Apsaugos nuo smurto orderio laikymosi kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs jam nustatytus apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.

9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

17. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.” Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimu, jų paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Siūlytina vertinamos nuostatos atsisakyti arba vietoje jos nustatyti, jog nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais.

Komiteto nuomonė - Pritarti. Siūloma formuluotė: „Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ~~gali~~ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ~~kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo~~

gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais.

9 straipsnis. Sprendimų dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas

1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti apylinkės teismui.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

19. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje po žodžių „sprendimo priėmimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“, o vietoje formuluotės „per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti apylinkės teismui“ įrašyti formuluotę „gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

27. Išanalizavus nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose bei nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomą teisinį reguliavimą lieka neaišku, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo turėtų teisę apskųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį. Antai nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose kategoriškai formuluojama, kad šie asmenys galėtų skųsti išimtinai tik sprendimus neskirti orderio, o nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „<…> smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti <…> gali skųsti apylinkės teismui”. Manytina, jog šis tarpusavio prieštaravimas turėtų būti pašalintas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„

„ Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.“

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimas apsaugos nuo smurto orderio vykdymo nesustabdo.

3. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas nuo skundo gavimo gali būti priimami šie sprendimai:

1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį;

2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį;

3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti).

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

20. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami šie sprendimai: 1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį; 2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį; 3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokį sprendimą turėtų priimti skundą gavęs policijos padalinys, jeigu skundas būtų paduotas praleidus 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą. Neaišku, ar nurodytas terminas yra naikinamasis, ar jis gali būti atnaujintas. Jeigu terminas gali būti atnaujintas - kas ir kokiais atvejais priima dėl to sprendimą. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus.

Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardintas pareigūnas, kuris įgaliotas priimti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, taip pat, kokia tvarka sprendimai priimami.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„3. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas nuo skundo gavimo policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas gali priimti vieną iš šių sprendimų: <...>.“

4. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, apie skundo gavimą elektroninių ryšių priemonėmis nedelsdamas informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl to atvejo.

5. Apie priimtus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis ir smurto artimoje aplinkoje patiriančius asmenis informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

6. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

21. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis papildytina fraze „ir apie tai informuojamas skundą pateikęs asmuo“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

7. Jeigu policijos įstaigos padalinyje per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte numatyto sprendimo priėmimo dienos yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens skundas dėl priimto sprendimo, numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, gautas skundas ne vėliau kaip kitą dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui kartu su visa turima informacija apie įvykį.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

22. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis redaguotina, pirmiausia nustatant suinteresuoto asmens teisę skųsti policijos padalinyje priimtą sprendimą, po to – nustatyti skundo pateikimo terminą ir tvarką. Tai nustačius, atskiru sakiniu nustatyti policijos padalinio pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoti skundą apylinkės teismui, pateikiant visą turimą informaciją apie įvykį.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„7. ~~Jeigu policijos įstaigos padalinyje per 15 dienų~~ nuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte numatyto sprendimo priėmimo dienos yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens skundas dėl priimto sprendimo, numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, gautas skundas ne vėliau kaip kitą dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui kartu su visa turima informacija apie įvykį.

Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus sprendimus gali skųsti sprendimą priėmusiam policijos padaliniui neviršydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Skundą gavęs policijos padalinys ne vėliau kaip kitą dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį perduoda apylinkės teismui kartu su visa turima informacija apie įvykį.“

8. Apylinkės teisme vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautas skundas turi būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

23. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį siūlytina papildyti, po kablelio, fraze „kiti suinteresuoti asmenys“, o paskutiniame sakinyje vietoje žodžio „subjektai“ įrašyti žodį „asmenys“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

18. Iš nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokiam laikotarpiui galėtų būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis, jeigu, pvz., policijos pareigūno skirtą ir keletą dienų galiojusį orderį apylinkės teismas panaikintų, o apygardos teismas nuspręstų, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti orderį yra nepagrįstas. Galbūt būtų tikslinga projekte aiškiai įtvirtinti, kad bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dėl to paties faktinio pagrindo trukmė negali būti ilgesnė nei 15 dienų.

· Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

24. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje išbrauktini žodžiai „jo advokatas (atstovas)“. Advokatas atstovauja skundą teikiantį asmenį šio asmens prašymu, bet pats neturi savarankiškos teisės pateikti skundą. Be to, vertinamoje dalyje vietoje žodžių „nuo reikiamos medžiagos gavimo” įrašytini žodžiai “nuo bylos gavimo”.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ~~medžiagos~~ bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dėl to paties faktinio pagrindo trukmė negali būti ilgesnė nei 15 dienų.“

11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

25. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad „Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”. Pastebėtina, kad skundų nagrinėjimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas suponuoja, jog skundus apygardos teisme nagrinėtų 3 teisėjų kolegijos (Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Mūsų nuomone, nagrinėjant skundus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo bendra taisyklė dėl apeliacinius skundus nagrinėjančių teisėjų skaičiaus šiuo atveju turėtų negalioti, nes orderio skyrimo/neskyrimo pagrįstumo klausimas yra gerokai paprastesnis lyginant su klausimais, kurie sprendžiami apeliacinės instancijos teisme baudžiamosiose bylose (klausimai dėl kaltinimo pagrįstumo, paskirtos bausmės dydžio ir pan.). Dėl to siūlytina projekte nustatyti, kad šiuo atveju skundus apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Papildyti straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Šiame straipsnyje nurodytus skundus, paduotus apygardos teismui, nagrinėja vienas teisėjas.“ Atitinkamai keisti 12 ir 13 dalių numeraciją.

12. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

13. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

26. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Ši nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad įtvirtinus siūlomą normą, gali susidaryti tokia teisinė padėtis, kai sprendimas dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo negalės būti priimtas ne dėl jo panaikinimą lemiančių priežasčių, o dėl to, kad nebus išspręstas pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad, priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, asmens patirtos išlaidos dar gali būti nežinomos, jas patyręs asmuo dar gali neturėti visų patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl aptariama nuostata galėtų trukdyti tinkamai įgyvendinti apsaugos nuo smurto orderio paskirtį.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

13 (14) dalį papildyti sakiniu:„Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių žalos atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“.

IV SKYRIUS

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE SUBJEKTŲ TEISĖS

10 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisės

1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turi teisę:

1) gauti iš policijos pareigūnų, specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prokurorų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, socialinių paslaugų įstaigų informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą patyrusiems asmenims (juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo teritorijų adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus), ir teikiamos pagalbos pobūdį;

2) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (jo taikymo pradžią, pabaigą, įpareigojimus smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui) arba apie sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui apsaugos nuo smurto orderis nebuvo skirtas;

3) gauti informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens sulaikymą ir apie jam taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą (sulaikymo datą ir kardomųjų priemonių taikymo laikotarpius);

4) gauti specializuotą kompleksinę pagalbą;

5) gauti socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (laikinas apgyvendinimas ar laikinas apnakvindinimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, jei būtina, suteikiamas nedelsiant bet kuriuo paros metu);

6) būti išklausyti tiesiogiai ar per atstovą;

7) nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

28. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad šio asmens statusas turėtų būti siejamas su atvejais, kai smurtas dar nėra panaudotas, tačiau yra rizika, kad jis gali būti panaudotas ateityje. Dėl to manytina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turėtų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, formuluojama per siaurai – t. y. teisė nesusitikti turėtų galioti ir tais atvejais, kai smurtas jau yra galimai panaudotas ir yra atliekamas tyrimas siekiant nustatyti, ar smurtą galimai panaudojęs asmuo yra kaltas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėstyti taip: „nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu ar asmeniu, kuris yra galimai panaudojęs smurtą artimoje aplinkoje, įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;”.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

8) šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ir smurtą patyrę asmenys turi, nesvarbu, ar kompetentingai institucijai pateikė skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, ar nepateikė.

11 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų teisės

Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys turi teisę:

1) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį (apsaugos nuo smurto orderio taikymo pradžią, pabaigą, jame nustatytus įpareigojimus) ir šio sprendimo apskundimo tvarką;

2) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas (juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo teritorijų adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus), kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos;

3) gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo teritorijų adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

4) teikti paaiškinimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje;

5) gauti socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (laikinas apgyvendinimas ar laikinas apnakvindinimas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, jei būtina, suteikiamas nedelsiant bet kuriuo paros metu);

6) šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį.

V SKYRIUS

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANČIŲ ASMENŲ AR SMURTĄ PATYRUSIŲ ASMENŲ APSAUGOS NUO SMURTO IR SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS JIEMS ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis. Teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą

1. Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, taip pat užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą. Policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jų teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to, ar pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar nepateikė.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

29. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo V skyriaus pavadinime nurodoma, kad projekto nuostatomis siekiama reglamentuoti tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių, tiek smurtą patyrusių asmenų apsaugos nuo smurto organizavimą. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą, tačiau nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnų veiksmai, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, siejami išimtinai su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, esant nusikalstamos veikos požymių. Taigi neaiškus 12 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „padarytos nusikalstamos veikos požymių“, siekiant ją suderinti su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais, keistina į „galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tobulinti 12 straipsnio 1 dalį, pradedant ją, pvz., taip: „Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir: 1) nenustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo; 2) nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą.“ Toliau kaip projekto tekste, atitinkamai suredagavus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Pritarti Teisės departamento pastabai, tačiau atsižvelgti į Policijos departamento siūlymą nevartoti žodelio „galimai“ kaip perteklinio, nes aptariamame kontekste kalbama ne apie padarytą nusikalstamą veiką, bet apie fiksuojamus nusikalstamos veikos požymius. Atsižvelgiant į siūlomą redakciją, siūloma 1ir 2 dalis išdėstyti taip, atitinkamai keičiant toliau einančių 2-6 dalių numeraciją:

1~~. Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje~~, ~~policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio~~ ~~liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka~~ ~~užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę padarytos~~ ~~nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, taip pat užtikrina~~ ~~smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio~~ ~~asmens apsaugą. Policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje~~ ~~pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jų teisę neteikti~~ ~~skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis~~ ~~šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to, ar~~ ~~pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar nepateikė.~~

1) nenustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo;

2) nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą.

2. Policijos pareigūnai užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą ir informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jų teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nesvarbu, ar pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar nepateikė.

2. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo kreipiasi į prokurorą dėl smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie teikiamą pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenins perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nustatę vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje faktą, policijos pareigūnai imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).

5. Jeigu, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jei tuo metu žinoma).

6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo kardomosios priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir taikymo galiojimo laikotarpį).

13 straipsnis. Duomenų perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui

1. Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.

2. Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą. Pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras perduoda, nesvarbu, ar pradedamas, ar nepradedamas ikiteisminis tyrimas.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo specializuotos kompleksinės pagalbos centrui pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Apie smurtą patyrusį asmenį informuojama policija.

4. Socialinių paslaugų įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioti teritoriniai skyriai, švietimo įstaigos, sužinoję apie smurtą artimoje aplinkoje, privalo apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, o apie smurtą patyrusį asmenį – specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir policiją ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo informuojamas, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, šiam asmeniui pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informacija, nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. Jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra nepilnametis, specializuotam kompleksinės pagalbos centrui perduodami šio nepilnamečio atstovo pagal įstatymą ir jo asmens duomenys (atstovo pagal įstatymą vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, nepilnamečio vardas, pavardė).

5. Policijos pareigūnas arba prokuroras Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nedelsdami informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje arba kuris yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis (nurodo vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).

14 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos organizavimas ir teikimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims

1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi teisę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą pagal asmens individualius ir specialiuosius poreikius.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

30. Pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, specializuotą kompleksinę pagalbą gali gauti ir dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai. Tuo tarpu vadovaujantis nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, specializuotos kompleksinės pagalbos centras paslaugas teikia tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Projekto nuostatos nedera tarpusavyje, todėl tobulinant projektą reikėtų jas suderinti.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. ~~Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi teisę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą pagal asmens individualius ir specialiuosius poreikius~~.“

2. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Jei specializuotos kompleksinės pagalbos centrui trūksta duomenų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu, jis turi teisę kreiptis į informaciją pateikusį subjektą dėl duomenų (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardo ir pavardės, telefono ryšio numerio ar kitų žinomų kontaktinių duomenų) patikslinimo ar pateikimo.

3. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar pilnamečiams smurtą patyrusiems asmenims organizuoja ir teikia taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų individualius ir specialiuosius poreikius. Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems vaikams teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras atlieka šias funkcijas:

1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant dėl smurto artimoje aplinkoje atsiradusius poreikius, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;

2) teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir smurto artimoje aplinkoje atvejų.

3) teikia informaciją, konsultuoja su smurtu artimoje aplinkoje susijusiais klausimais ir (ar) padeda šiuos klausimus spręsti;

4) teikia specializuotą psichologinę ir (ar) teisinę pagalbą;

5) teikia informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir institucijas, kurios gali jas užtikrinti, o kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas arba vaikas tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jei apie šį atvejį nebuvo informuota policija, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, nurodydamas šių juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo teritorijų adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus;

6) kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas ir jis pats, jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi tiesiogiai į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po kreipimosi dienos, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis praneša apie galimą vaiko teisių pažeidimą (nurodomas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio ar smurtą patyrusio vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, jei tuo metu žinoma, trumpas įvykio apibūdinimas) policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams;

7) teikia informaciją apie socialinių paslaugų įstaigas, nurodydamas šių juridinių asmenų pavadinimus, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos vykdymo teritorijų adresus, telefono numerius, elektroninio pašto adresus, ir padeda susisiekti su socialinių paslaugų įstaigomis;

8) teikia informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas, nurodydamas šių juridinių asmenų pavadinimus, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos vykdymo teritorijų adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus, ir padeda su jomis susisiekti;

9) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens prašymu organizuoja jo palydėjimą į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas;

10) smurtą patyrusius asmenis, kurie tiesiogiai kreipiasi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, informuoja apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuo kurio nukentėjo, nurodo kompetentingos institucijos pavadinimą, veiklos vykdymo teritorijos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

11) teikia smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, kurie tiesiogiai kreipiasi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, informaciją apie ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą ar teismą (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, veiklos vykdymo teritorijos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), į kuriuos gali kreiptis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo dėl nusikalstamos veikos ir (ar) kitų su baudžiamuoju procesu susijusių klausimų;

12) teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, siekiantiems įsitraukti į darbo rinką;

13) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens prašymu rengia informaciją policijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams ir (ar) kitoms suinteresuotoms institucijoms apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims (nurodoma asmens vardas, pavardė, gimimo data, suteiktos paslaugos ir jų suteikimo data);

14) keičiasi su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais, socialinių paslaugų įstaigomis informacija apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir (ar) kitos pagalbos teikimą ar inicijavimą (nurodoma asmens, kuriam teikiama specializuota kompleksinė pagalba, vardas, pavardė, gimimo data, suteikta pagalba ir pagalbos suteikimo data), jeigu kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu gyvena vaikas ir (ar) artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas.

15 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas ir finansavimas

1. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo tikslas – užtikrinti kokybiškos, prieinamos ir efektyvios pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą patyrusiems asmenims teikimą atsižvelgiant į asmens individualius ir specialiuosius poreikius.

2. Specializuotą kompleksinę pagalbą akredituoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

3. Šiame įstatyme numatyta specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

32. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šiame įstatyme numatyta specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.“ Finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima teisės aktus dėl <...> valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų finansuojama savivaldybių biudžetų ir Europos struktūrinių fondų lėšomis. Pastebėtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrams finansavimas skiriamas pagal šių centrų sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga – pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga organizuoja specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti skiriamų lėšų naudojimo sutarčių sudarymą su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais. Atsižvelgdami į nurodytas nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos teisinį statusą, manytume, kad nurodytose sutartyse galėtų būti aptariama tik finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka. Todėl projektas pildytinas nuostatomis dėl specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo iš kitų įstatyme nustatytų šaltinių tvarkos.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Siekiant aiškumo, projekto 15 str. 2 dalyje po „Finansavimas“ reikėtų rašyti „valstybės biudžeto lėšomis“ (1 dalyje nurodomi ir kiti šaltiniai, tačiau toliau nustatoma tik finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka).

4. Finansavimas skiriamas tik tiems specializuotos kompleksinės pagalbos centrams, kurie turi teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir kurie yra sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga.

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga organizuoja specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti skiriamų lėšų naudojimo sutarčių sudarymą su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga informaciją apie specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančius specializuotos kompleksinės pagalbos centrus skelbia savo interneto svetainėje (nurodoma specializuotos kompleksinės pagalbos centrų pavadinimai, kodai, veiklos vykdymo teritorijų adresai, telefono ryšio numeriai ir elektroninio pašto adresai).

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

31. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnis taisytinas, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu. Šioje išvadoje jau minėta, kad akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga. Be to, projekte nėra nuostatų, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų akredituojama, kuo akredituota specializuota kompleksinė pagalba skiriasi nuo specializuotos kompleksinės pagalbos. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje yra nustatoma, kokia tvarka suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, bet ne akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisyklės negali būti nustatytos poįstatyminiu teisės aktu, nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, vertinamo straipsnio pavadinime siūlytume išbraukti žodžius „akreditavimas ir“, o 1 ir 2 dalių atsisakyti. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata iš dalies atkartoja nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, o 2 dalis – nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

16 straipsnis. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas

1. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;

3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą ir šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;

4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių srityje patirtį;

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje patirtį;“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį;

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį;”

Komiteto nuomonė - Pritarti.

6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.

· Seimo nariai: Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Liudas Jonaitis, Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas 2022-03-08:

Papildyti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 (4) 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiami ~~viešajam juridiniam asmeniui~~ nevyriausybinei organizacijai ar jos padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pritarus pasiūlymui atitinkamai redaguotina ir nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalis, pagrindinio įstatymo, kuriuo dėstoma Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija, 2 straipsnio 2 dalis, taip pat Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo dėstomo nauja redakcija 15 straipsnio 1 dalis papildoma sakiniu: „Šio ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą ir finansavimą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atvejais, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos teikimu ir šios veiklos finansavimu, taikomos šio įstatymo nuostatos.“

2. Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai ar patvirtintos jų kopijos.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gavimo dienos įvertina, ar siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu.

4. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta.

5. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti laikinai sustabdyta ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai nustačius specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimą (pažeidimų) ar neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu įspėjus specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie ketinimą šioje dalyje nustatyta tvarka sustabdyti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir suteikus protingą terminą (ne trumpesnį kaip 7 dienos ir ne ilgesnį kaip 30 dienų) pažeidimams pašalinti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

33. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 5-11 dalys tobulintinos atsižvelgiant į tai, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama priimant atitinkamą administracinį aktą – sprendimą, todėl nuostatos dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo, keistinos į nuostatas dėl sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimo sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

6. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:

1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;

2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai;

3) specializuotos kompleksinės pagalbos centrui per socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos nustatytą terminą nepašalinus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimo (pažeidimų) ar neatitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

7. Pašalinus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimus ar neatitiktį nustatytiems reikalavimams, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą atnaujinama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių pažeidimų ar neatitikties pašalinimo.

8. Sprendimus dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą.

9. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga elektroninių ryšių priemonėmis arba raštu informuoja kitus teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turinčius specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą skelbiama socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos interneto svetainėje.

10. Jeigu specializuotos kompleksinės pagalbos centrui buvo perduoti smurto artimoje aplinkoje riziką patiriančio asmens duomenys šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo baigti atlikti ekspertinį smurto artimoje aplinkoje atvejo vertinimą ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis pateikti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis.

11. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, turimus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems jis teikė specializuotą kompleksinę pagalbą, duomenis, vadovaudamasis šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, perduoda artimiausiam specializuotos kompleksinės pagalbos centrui ir apie tai elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis iš specializuotos kompleksinės pagalbos centro, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių duomenų gavimo, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį apie galimybę toliau gauti specializuotą kompleksinę pagalbą kitame specializuotos kompleksinės pagalbos centre (pateikiama šio specializuotos kompleksinės pagalbos centro telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį).

12. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE

17 straipsnis. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje

1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą atsakomybę.

2. Asmenys, padarę žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padarę neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiems asmenims Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Atsakomybė už melagingus pranešimus ir šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, melagingai pranešę apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavę smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavę smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo. Lietuvos policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, savivaldybių vykdomosios institucijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos centrai pagal kompetenciją nustato vidaus taisykles, kuriose reglamentuojama institucijų ir įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos teikimo srityse, keitimosi asmens duomenimis, susijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, procedūra, prireikus – ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar kitų susijusių asmenų asmens duomenų rūšys.“

2 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas pereinamuoju laikotarpiu

1. Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas pradedamas 2022 m. liepos 1 d. ir vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis vykdomas iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo 2023 m. sausio 1 d. Specializuotą kompleksinę pagalbą akredituoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

2. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;

Pakeisti VII skyriaus „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus teisių srityje prevenciją, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patirtį;

Pakeisti VII skyriaus „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims patirtį;“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

6) užtikrina, kad bus atliktos visos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.

3. Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą nuo 2023 m. sausio 1 d. suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.

4. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos įvertina, ar siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 2023 m. sausio 1 d. (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo 2023 m. sausio 1 d., pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu nuo 2023 m. sausio 1 d.

5. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 2023 m. sausio 1 d. galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta.

6. Teisė nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:

1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;

2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai.

7. Sprendimus dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo 2023 m. sausio 1 d. ar šios teisės panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui, o kai priimamas sprendimas nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nurodomos tokio sprendimo priežastys).

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-08:

34. Projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu, taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų ir 15 straipsnio. Projekto 2 ir 3 straipsniuose vietoje formuluotės „specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas“ vartotina formuluotė „teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas“, vietoje formuluotės „teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą“ – „teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo narys Andrius Navickas 2022-03-07:

Siekiant tinkamo pasiruošimo įstatymo įgyvendinimui, siūloma atitinkamai koreguoti įstatymo 2 straipsnį „Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas pereinamuoju laikotarpiu“ ir įstatymo 3 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, pakeičiant numatytas įstatymo straipsnių ir naujos redakcijos įstatymo įgyvendinimo datas.

Pakeisti įstatymo 2 straipsnį „Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas pereinamuoju laikotarpiu“ ir jį išdėstyti taip:

„1. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą pradedama suteikti ~~2022 m. liepos 1 d~~. 2023 m. sausio 1 d. ir vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis vykdoma iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. Teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą teikia socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

2) jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantys asmenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;

3. Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.

4. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos įvertina, ar siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ nuo 2023 m. liepos 1 d. (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d., pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu nuo ~~2023 m. sausio 1 d~~. 2023 m. liepos 1 d.

5. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta.

6. Teisė nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:

1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;

2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai.“

7. Sprendimus dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. ar šios teisės panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui, o kai priimamas sprendimas nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nurodomos tokio sprendimo priežastys).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2 straipsnis galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir šio įstatymo 2 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos policijos generalinis komisaras, savivaldybių vykdomosios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos iki 2022 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama ir akredituota specializuota kompleksinė pagalba teikiama nuo 2023 m. sausio 1 d.

6. Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, turinčių teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą, siekdama užtikrinti jos prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi teisę skelbti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursus tiksliniams specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims projektams iki 2023 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti.

· Seimo narys Andrius Navickas 2022-03-07:

Pakeisti įstatymo 3 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalis, įsigalioja ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 2 straipsnis galioja iki ~~2022 m. gruodžio 31 d.~~ 2023 m. birželio 30 d.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki ~~2022 m. birželio 30 d~~. 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 15 straipsnio 2 1 dalies ir šio įstatymo 2 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos policijos generalinis komisaras, savivaldybių vykdomosios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos iki ~~2022 m. gruodžio 1 d.~~ 2023 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama ir specializuota kompleksinė pagalba teikiama nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d.

6. Jeigu ~~2022~~ 2023 m. ~~spalio~~ balandžio 1 d. nėra juridinių asmenų, turinčių teisę nuo ~~2023 m. sausio 1 d.~~ 2023 m. liepos 1 d. teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, siekdama užtikrinti jos prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne ilgiau kaip iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~ 2024 m. birželio 30 d. turi teisę skelbti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursus tiksliniams specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims projektams iki ~~2023 m. gruodžio 31 d.~~2024 m. birželio 30 d. įgyvendinti.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Argumentai

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tarp asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, moterys 2016 m. sudarė 80 proc., 2017 m. – 77 proc., 2018 m. – 78 proc., 2019 – 77 proc. 2020 m. – 77 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 8 iš 10 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys.

Smurtas artimoje aplinkoje įgauna sunkių, t. y. ne tik fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir gyvybei pavojingų formų, kai yra taikomi prievartinės galios ir kontrolės mechanizmai. Šie mechanizmai dažnai yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens lytimi (pavyzdžiui, pasitelkiant lyčių stereotipus manipuliuojama teisėsaugos sistema, siekiant sumenkinti smurto žalą). Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio normų mūsų visuomenėje. Tik taikant tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones, galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis, užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Būtent dėl to yra tikslinga smurto lyties pagrindu sąvoką įtvirtinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, aiškiai nurodant, kad ne visi, tačiau didelė dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra smurto lyties pagrindu atvejai. Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka nėra perteklinė. Nors smurtas artimoje aplinkoje gali būti nukreiptas tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus ir vaikus, tik įvardijus egzistuojančią statistinę disproporciją tarp lyčių bus galima parinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurto artimoje aplinkoje nepageidaujama reiškiniui spręsti ir užkardyti, vykdyti šio nepageidaujamo reiškinio prevenciją. Būtent tokių – tikslinių – priemonių stoka kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto artimoje aplinkoje masto, kai fiksuojama beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus per metus ir šis skaičius turi tendenciją augti.

Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka yra neutrali lyčiai. Tokia formuluotė pasirinkta nurodant, jog nuo smurto lyties pagrindu gali nukentėti ir vyrai, jei prieš juos yra smurtaujama dėl įprastai su vyriška lytimi asocijuojamų visuomenės lūkesčių ar stereotipų (pavyzdžiui, kad vyras turi būti fiziškai ir emociškai stiprus, „nepalaužiamas“).

Papildomai pažymėtina, kad pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekiama įtvirtinti reikalavimą viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, toks reikalavimas padidintų specializuotos kompleksinės pagalbos paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.

Pasiūlymą įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka įvairiuose įstatymo projekto svarstymo etapuose palaikė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei įstatymo parengimo ir svarstymo procesuose aktyviai dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos, būtent – Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Vilniaus moterų namai, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„už“ – 5, „prieš“ – 2.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą, atkreipdama dėmesį kad pagrindinio Žmogaus teisių komiteto 2022 m. sausio 7 d. išvadose buvo pritarta formuluotei, kurioje nurodyta, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turėtų būti suteikta nevyriausybinei organizacijai ir teikiame išsamius argumentus:

Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje^[1] pažymima, kad <...> valstybės narės turėtų skatinti įsitraukti į šios srities veiklą pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant su nusikaltimų aukomis dirbančias pripažintas ir aktyvias nevyriausybines organizacijas, ir su jomis glaudžiai bendradarbiauti visų pirma politikos formavimo iniciatyvose <...>. Asociacija įsitikinusi, kad paliekant Įstatyme 16 straipsnio 1 dalyje įvardintas tik teikiančias šią pagalbą nevyriausybines organizacijas, ji būtų teikiama kokybiškai, efektyviai, būtų remiamasi dešimties metų patirtimi teikiant pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Dar kartą akcentuojame, kad šiai formuluotei pritarė Žmogaus Teisių komitetas. Toks pagalbos modelis yra pasitvirtinęs ir veikia, todėl raginame daugiau pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis. 2020-2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių pažymima, kad itin svarbus glaudus nacionalinių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines paramos aukoms organizacijas, bendradarbiavimas ir sąjungos,^[2] siekiant sukurti atsparesnę ir smurto netoleruojančią visuomenę. Mūsų visų tikslas – šviesti visuomenę, kuri būtų absoliučiai nepakanti smurtui, nulinės tolerancijos smurtui visuomenė.

Dabartiniame galiojančiame LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme^[3] 8 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata <...> ,,Specializuotos pagalbos centrai steigiami prioritetą teikiant nevyriausybinėms organizacijoms“, kuri turi išlikti ir dabartiniame Įstatymo projekte. Moterų nevyriausybinės atliekančios specializuotos kompleksinės pagalbos centrų per 10 metų turi ir patirties, ir kompetencijos teikti šią pagalbą. Taip pat atkreipiame dėmesį ir į kitų šalių praktiką, kur tokią pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos. Tenka konstatuoti, kad teikiant tokią pagalbą dažnu atveju patyrę smurtą artimoje aplinkoje asmenys nenori kreiptis pagalbos į socialinių paslaugų centrus, kurie dažnu atveju dėl paslaugų teikimo specifikos (paslaugos teikiamos konkrečioje savivaldybėje, klientų registravimo reikalavimų ir pan.) negali suteikti visa apimančio konfidencialumo garanto, kuris smurto artimoje aplinkoje atveju yra ypač svarbus. Nevyriausybinės organizacijos suteikia patikimumo ir konfidencialumo garantą.

Neteisinga būtų kalbėti šioje vietoje apie konkurenciją, formuluojant po vienu pavadinimu ,,viešasis juridinis asmuo“, po kuriuo telpa ir savivaldybės įstaigos. Nei vienai nevyriausybinei organizacijai yra neįmanoma konkuruoti su savivaldybės įstaiga, jeigu ji nuspręstų teikti tokią pagalbą. Nevyriausybinės organizacijos gyvena, išsilaiko, darbuotojams moka atlyginimus iš projektų, kuriuos pačios rašo ir teikia. Tai reiškia, kad atlyginimai yra mokami laimimų projektų rėmuose. O savivaldybės įstaigos nuolatinę dotaciją gauna iš biudžeto, darbuotojų gaunamas užmokestis yra pastovus, todėl yra neteisinga vienodai lyginti konkurencingumą nevyriausybinės organizacijos, gyvenančios iš projektinių lėšų, ir biudžetinės įstaigos su pastoviomis gaunamomis dotacijomis.

Strateginiuose valstybės tiksluose Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“^[4] numatyta palaipsniui įvairių viešųjų paslaugų/pagalbos teikimą perduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Įstatymo 16 straipsnyje ketinama įtvirtinti nuostata, suteikianti teisę akredituotis visiems viešiems juridiniams asmenims tame tarpe ir savivaldybės įstaigoms ir teikti pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, prieštarautų strateginių valstybės tikslų įgyvendinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, taip pat įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, raginame Įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad akreditacija gali būti suteikta tik įsisteigusiai ir veikiančiai pilietinei nevyriausybinei organizacijai, turinčiai patirties žmogaus teisių, lyčių lygių galimybių ir smurto artimoje aplinkoje srityse, bei galinčiai užtikrinti efektyvią, kokybišką, kvalifikuotą, prieinamą pagalbą, atliepiančią nukentėjusio asmens poreikius ir užtikrinančią jo interesus.

Per 10 metų jau yra sukurta specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sistema, atliepianti nukentėjusiųjų poreikius ir interesus, kuri turi būti plėtojama, siekiant didinti pagalbos prieinamumą, per tinkamą informacijos sklaidą apie pagalbos galimybes, visuomenės nuostatų keitimą į asmenį, nukentėjusį nuo smurto artimoje aplinkoje, problemos atpažinumą, kvalifikuotų, smurtą artimoje aplinkoje, lyčių lygių galimybių bei žmogaus teisių problematiką išmanančių specialistų parengimą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atliepiančio nukentėjusio asmens interesus, tobulinimą ir pan.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„už“ – 5, „susilaikė“ – 1.