Pradžia
Paieška
Vertinimų vidurkis:
0
LT
LT
?
Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo
Rūšis:
Įsakymas
Priėmimo data:
2001-11-26
Galiojanti suvestinė redakcija:
Nėra
Registravimo duomenys:
Nr. 1012330ISAK00000414
Dokumento Nr.:
414
Suvestinių redakcijų sąrašas pagal datą:
Nėra
NEGALIOJA
Įsigalioja 2002-01-01
Negalioja nuo 2007-01-01
Priėmė:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Pakeitimų projektai:
Nėra
Ex post vertinimas:
Nėra
Paskelbta:
Valstybės žinios, 2001-12-05, Nr. 102-3645
Eurovoc terminai:
Kalba:
Lietuvių
Ryšys su ES teisės aktais:
Nėra
Dokumento struktūra
Padaryti matomą:
Rodyti tik:
Pagrindinė dalis
1 Punktas (1 p.)
2 Punktas (2 p.)
Parašo vieta
Patvirtinta ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJOS
1 Punktas (1 p.)
1.1 Punktas (1.1 p.)
1.2 Punktas (1.2 p.)
1.3 Punktas (1.3 p.)
Skirsnis - veiklos tęstinumo – pagal šį principą daroma prielaida, kad ūkio veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma likviduoti ūkininko ūkio; - piniginio įkainojimo – reiškia, kad visas ūkio turtas, kapitalas ir skolos apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti, įvertinus pinigais; - kaupimo – reikalauja, kad ūkinės operacijos apskaitoje būtų fiksuojamos tuo metu, kai jos įvyksta. Pajamos registruojamos tuo laikotarpiu, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą; - palyginimo – reikalauja, kad per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų siejamos su sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms uždirbti; - pastovumo – reiškia, kad pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma nuosekliai kiekvienais finansiniais metais. Keitimas galimas atsiradus svarbioms priežastims, norint teisingai atspindėti ūkio ataskaitinio laikotarpio turtą, kapitalą, skolas ir finansinį rezultatą.
1.4 Punktas (1.4 p.)
1.5 Punktas (1.5 p.)
Skirsnis - nuolatiniam atsargų apskaitos būdui būdinga tai, kad visos atsargų įsigijimo ir nurašymo operacijos registruojamos buhalterinėse sąskaitose. Šį atsargų apskaitos būdą rekomenduojama taikyti tiems ūkininkų ūkiams, kurie pretenduoja gauti valstybės paramą, nori skaičiuoti faktinę pagamintos produkcijos, darbų ir paslaugų savikainą bei ūkio būdu vykdomos statybos ir kitų kapitalinių darbų faktines išlaidas; - periodiniam atsargų apskaitos būdui būdinga tai, kad per ataskaitinį laikotarpį buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Visos savos gamybos produkcijos ir gyvulių nurašymo operacijos per ataskaitinį laikotarpį registruojamos tik natūriniais matais atitinkamuose apskaitos registruose. Atlikus inventorizaciją ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nustatomi atsargų likučiai, kurie užfiksuojami sąskaitose ir nustatomas atsargų likučių pasikeitimas.
1.6 Punktas (1.6 p.)
1.7 Punktas (1.7 p.)
1.8 Punktas (1.8 p.)
Skirsnis Analitinė sąskaita – priemonė registruoti detalius apskaitos duomenis apie tam tikros rūšies turto, kapitalo bei skolų pavienių (atskirų) objektų pasikeitimus, atskirų rūšių pajamų bei sąnaudų sumas. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas (įrodymas), patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, leidžiančius nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatybę. Apskaitos registras (toliau – registras) – suvestinė, kurioje apskaitos dokumentų pagrindu daromi įrašai apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius ir apibendrinami jų duomenys. Ataskaitiniai finansiniai (ūkiniai) metai – kalendoriniai metai ar kitas 12 mėnesių trukmės laikotarpis, kuriam pasibaigus parengiamos ūkio veiklos finansinės ataskaitos. Ataskaitinis laikotarpis – ūkio pasirinktas laikotarpis, kuriam pasibaigus suvedami ūkio veiklos rezultatai. Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo pinigine išraiška sistema, siekiant gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, kapitalui ir skoloms, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Dvejybinė apskaitos sistema (toliau – dvejybinė sistema) – dvejybiniu įrašu pagrįsta buhalterinės apskaitos tvarkymo būdų visuma. Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio vertinė išraiška įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. Finansinė atskaitomybė – finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami suvestiniai apskaitos rodikliai apie ūkio turtą, kapitalą bei skolas ataskaitinio laikotarpio (finansinių (ūkinių) metų ar trumpesnio laikotarpio) pabaigoje ir ūkio veiklos rezultatai per šį laikotarpį. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) – turto vertės sumažėjimas dėl jo naudojimo ar kitų veiksnių poveikio. Kapitalas – ūkininkui ir ūkio nariams priklausanti turto suma, nustatoma kaip skirtumas tarp bendros ūkio turto vertės ir jo skolų. Kintamosios sąnaudos – sąnaudos, kurių visa suma tiesiogiai priklauso nuo veiklos apimties kitimo. Netektys – nepriklausomai nuo ūkio subjekto valios patirti praradimai. Pagrindinis kapitalas – nuosavų išteklių suma, skirta ūkinei veiklai vykdyti. Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurių padidėja ūkio kapitalas, išskyrus papildomus ūkininko ir ūkio narių įnašus. Parduotų prekių savikaina – sąnaudos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti. Paskolos – iš organizacijų ir fizinių asmenų gauti pinigai ar kitas turtas, kuriuos reikia grąžinti ne vėliau nustatytų terminų. Pastoviosios sąnaudos – sąnaudos, kurių visa suma per laikotarpį išlieka sąlyginai pastovi ir nekinta, keičiantis veiklos apimčiai. Sąnaudos – tam tikram tikslui sunaudoti ištekliai, įvertinti pinigais. Sąskaitų planas – susistemintas ūkio turto, kapitalo, skolų, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų sąrašas. Sintetinė sąskaita – priemonė registruoti suvestinius apskaitos duomenis apie tam tikros rūšies turto, kapitalo bei skolų pasikeitimus, pajamų bei sąnaudų sumas. Skolos ūkiui – iš skolininkų gautini pinigai ar kitas turtas. Subsąskaita – priemonė registruoti apibendrintus apskaitos duomenis apie tam tikros rūšies turto, kapitalo bei skolų vienarūšių objektų pasikeitimus, vienarūšių pajamų bei sąnaudų sumas. Subsidija -parama ūkiui, skiriama ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui įsigyti, gamybai ar paslaugų teikimui finansuoti, pajamų lygiui užtikrinti. Turtas – ūkiui priklausančios daiktinės, medžiaginės, piniginės ir nematerialios vertybės, kurios teikia ūkinę naudą ir kurios turi patikimai išmatuojamą piniginę vertę. Ūkininko ūkio balansas – (toliau – balansas) – lentelės formos finansinė ataskaita, kurios vienoje pusėje surašytos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkyje turimo turto sumos, o kitoje pusėje – ūkio kapitalo ir skolų sumos. Bendrosios abiejų pusių sumos turi būti lygios. Ūkio skolos – turtinės prievolės, kurias ūkis turi įvykdyti per tam tikrą laikotarpį. Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaita – lentelės formos finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie ūkininko ūkio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaita – lentelės formos finansinė ataskaita, kurioje pateikiami ūkyje per ataskaitinį laikotarpį pagamintos bendrosios produkcijos, kintamųjų bei pastoviųjų išlaidų ir finansinių rezultatų (pelno ar nuostolio) rodikliai.
2 Punktas (2 p.)
Skirsnis Finansinė atskaitomybė (finansinės ataskaitos) pateikia rodiklius, įgalinančius įvertinti ūkio turtinę bei finansinę būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ūkininkavimo rezultatus per šį laikotarpį. Atskaitomybė sudaroma pagal suvestinius apskaitos duomenis. Ji reikalinga, norint gauti paramą iš valstybės, ES fondų, gauti banko paskolas, palaikyti palankius prekybos santykius su tiekėjais ir pirkėjais. Finansinės ataskaitos naudingos ir pačiam ūkininkui, norint priimti teisingus ekonominius sprendimus. Ūkiai, tvarkantys apskaitą pagal dvejybinę sistemą, gali sudaryti metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę. Metinė atskaitomybė pateikia ūkio veiklos per finansinius (ūkinius) metus rezultatus ir rengiama metams pasibaigus. Tarpinė atskaitomybė apima ūkio veiklos per trumpesnį nei ūkiniai metai laikotarpį (pusmetį, kiekvieną ketvirtį ar mėnesį) veiklos rezultatus ir sudaroma, atitinkamam laikotarpiui pasibaigus. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:
1 Papunktis (1 pp.)
2 Papunktis (2 pp.)
3 Papunktis (3 pp.)
Skirsnis Tarpinę finansinę atskaitomybę gali sudaryti visos trys paminėtos ataskaitos arba tiktai balansas ir ūkio veiklos rezultatų ataskaita. Ūkininko ūkio ataskaitų turinys atitinka bendruosius ūkio subjektų finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimus, pateiktus Europos Sąjungos (ES) Ketvirtojoje direktyvoje ir tarptautiniuose apskaitos standartuose, taip pat specifinius reikalavimus paramai iš ES struktūrinių fondų (SAPARD ir kt.) gauti. Iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo apskaitoje turi būti parodytos visos ataskaitinių metų ūkinės operacijos bei įvykiai, turto ir skolų inventorizavimo rezultatai, savos gamybos atsargų vertės pasikeitimai ir kiti patikslinimai.
2.1 Punktas (2.1 p.)
Skirsnis Balanse pateikiamas visas ūkio turtas, kapitalas ir skolos ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Balansas susideda iš dviejų dalių: turto ir kapitalo bei skolų. Pirmojoje dalyje parodoma ūkio turto sudėtis, o antrojoje – jo kapitalo ir skolų (kreditinių skolų) sudėtis. Turto ir kapitalo bei skolų rodikliai pateikti atskirais skyriais (didelėmis grupėmis), poskyriais (mažesnėmis grupėmis) ir straipsniais (neskirstomais į sudėtines dalis rodikliais). Balanso forma pateikta 1 lentelėje. Pradėjus tvarkyti ūkio apskaitą, sudaromas pradedamasis (pradinis) balansas. Jis užpildomas, remiantis ūkio turimo turto ir skolų aprašu. Šiame apraše, remiantis inventorizacijos duomenimis, surašomi ūkiui priklausančio turto kiekiai ir vertė pagal jo rūšis, taip pat ūkio skolų sumos. Turtas surašomas tokiu nuoseklumu: ilgalaikis turtas; atsargos; skolos ūkiui; pinigai bankų sąskaitose ir kasoje. Po to surašomos ilgalaikės ir trumpalaikės ūkio skolos. Ilgalaikis turtas įvertinamas pradine, t. y. jo įsigijimo (pirkimo), pasigaminimo (užauginimo) ar statybos verte pagal atitinkamų pirminių apskaitos dokumentų duomenis, atskaičius nusidėvėjimą. Jeigu nėra reikiamų dokumentų, ilgalaikis turtas įvertinamas rinkos kainomis. Pirktos atsargos įvertinamos įsigijimo kainomis, o savos gamybos atsargos – nustatytomis normatyvinėmis kainomis. Skolų sumos nustatomos pagal paskolų gavimo bei palūkanų apskaičiavimo, turto pirkimo ir kitus dokumentus. Iš minėto aprašo turto duomenys surašomi į balanso turto dalį, o ūkio skolų duomenys į kapitalo bei skolų dalies skyrius C. Ilgalaikės skolos ir D. Trumpalaikės skolos. A skyrius Kapitalas užpildomas, apskaičiavus skirtumą tarp bendros ūkio turto vertės ir visų jo skolų sumos.
1 Lentelė Ūkininko ūkis (vardas, pavardė) Ūkio registracijos Nr.
Skirsnis Adresas
Lentelė ŪKININKO ŪKIO BALANSAS (Lt) __________ m. __________________ _______d.
Lentelė
Lentelė ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS (Lt)
Lentelė IŠSINUOMOTAS TURTAS
Skirsnis Ūkininko parašas
Skirsnis Apskaitą tvarkančio ūkio balanse ataskaitinio laikotarpio pabaigos rodikliai užpildomi remiantis sintetinių sąskaitų ar subsąskaitų galutiniais likučiais, pateiktais sintetinės apskaitos registre. Ataskaitinio laikotarpio pradžios duomenys įrašomi iš ankstesnio laikotarpio balanso skilties „Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.
999 Dalis Turto A skyriuje Ilgalaikis turtas pateikiami šio turto sudėties rodikliai. Poskyryje A.1. Nematerialusis turtas įrašoma tokio turto (kompiuterinių programų, įsigytų licencijų bei patentų, ūkiui atliktų mokslinių tyrimų, ūkio steigimo ir pertvarkymo išlaidų ir kt.) likutinė vertė. Ji nustatoma iš minėto turto pradinės (įsigijimo) vertės atėmus jo amortizacijos sumą, sukauptą nuo turto naudojimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pradinė nematerialiojo turto vertė sužinoma iš 11 sąskaitos Nematerialusis turtas debeto, o sukaupta amortizacija – iš 130 sąskaitos Nematerialiojo turto amortizacija kredito. Poskyryje A.2. Materialusis turtas parodoma bendra šio turto likutinė vertė, o atskiruose straipsniuose – jo sudėtis. Straipsnyje A.2.1. Žemė įrašoma ūkininkui nuosavybės teise priklausančios žemės pradinė (įsigijimo) vertė. Pirkta žemė įvertinama faktiškomis pirkimo kainomis. Žemę, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, rekomenduojama įvertinti galiojančiomis rinkos kainomis arba žemėtvarkos tarnybų nustatytomis kainomis. Analogiškas yra straipsnio A.2.2. Miškas turinys. Šie straipsniai užpildomi atitinkamai iš 120 Žemė ir 121 Miškas sąskaitų debeto. A.2.3.-A.2.6. straipsniuose pateikiama atitinkamų ilgalaikio turto rūšių (pastatų bei kitų statinių, technikos (mašinų bei įrengimų ir autotransporto priemonių) ir kt.) likutinė vertė. Ji apskaičiuojama iš atitinkamo turto pradinės (įsigijimo) vertės atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Pradinė turto vertė nustatoma jo įtraukimo į apskaitą metu pagal faktinę atitinkamų objektų įsigijimo (pirkimo), pasigaminimo (užauginimo) arba statybos savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro jo pirkimo kaina ir šio turto atsivežimo bei parengimo naudoti išlaidos, padarytos iki jo eksploatavimo pradžios. Minėto turto pasigaminimo arba statybos savikaina – tai visos su šio turto sukūrimu susijusios medžiagų sąnaudos, darbuotojų darbo užmokesčio ir kitos išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto perkainota vertė nustatoma perkainojimų metu. Juos rekomenduojama atlikti metų pabaigoje tuomet, kai ilgalaikio turto rinkos vertė būna gerokai didesnė ar mažesnė už apskaitoje pateiktą šio turto vertę. A.2.3. – A.2.6. straipsniuose pateiktų turto rūšių pradinė vertė gaunama iš 122 – 129 sąskaitų debeto, o sukaupto nusidėvėjimo sumos – iš 132 – 139 sąskaitų kredito. A.2.7. straipsnyje Nebaigta statyba ir kiti kapitaliniai darbai pateikiama nebaigtų statyti pastatų bei kitų statinių vertė ir daugiamečių sodinių įveisimo bei auginimo išlaidos. Šis straipsnis užpildomas iš 15 sąskaitos Nebaigtoji statyba ir kiti kapitaliniai darbai debeto. A.3. poskyryje Finansinis turtas pateikiama bendra ilgalaikio finansinio turto vertė. Jo sudėtis parodyta dviejuose straipsniuose. A.3.1. straipsnyje Finansinės investicijos įrašoma ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ūkio įsigytų vertybinių opierių (akcijų, obligacijų ir kt.), į kooperatines bendroves įneštų pajų ir kitų ilgalaikių finansinių investicijų (pvz., terminuotų indėlių) suma. Vertybiniai popieriai įkainojami jų įsigijimo kainomis. Piniginiai pajai įvertinami įneštų pinigų suma, o nepiniginiai indėliai – atitinkamų kooperatinių bendrovių įstatuose nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis užpildomas iš 16 sąskaitos Ilgalaikės finansinės investicijos debeto. A.3.2. straipsnyje Ilgalaikės skolos ūkiui parodomos pirkėjų ar kitų subjektų skolos ūkiui, kurios turi būti grąžintos ūkiui per ilgesnį nei vienerių metų laiką. Šis straipsnis užpildomas iš 17 sąskaitos Ilgalaikės skolos ūkiui debeto. B skyrius Trumpalaikis turtas turi keturis poskyrius. B.1. poskyryje Atsargos pateikiama ūkio gamybinei – komercinei veiklai skirto materialiojo turto, sunaudotino per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, vertė. B.1.1. straipsnyje Medžiagos įrašoma visų gamybos reikalams skirtų pirktų medžiagų (sėklos, pašarų, trąšų, kuro, atsarginių dalių, chemikalų, medikamentų ir kt.) vertė. Ji paprastai nustatoma pagal įsigijimo (pirkimo) savikainą. Šią savikainą sudaro medžiagų pirkimo vertė pirkimo kainomis, atėmus pirkimo nuolaidas, visi su pirkimu susiję mokesčiai, išskyrus PVM, transportavimo, paruošimo naudoti ir kitos išlaidos, susijusios su medžiagų gavimu. Medžiagų straipsnis užpildomas iš 20 sąskaitos Medžiagos debeto. B.1.2. straipsnyje Nebaigtoji gamyba įrašoma gamybos, iš kurios dar negauta produkcija (pvz., pasėlių), vertė. Ji įvertinama normatyvinėmis kainomis. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, šis straipsnis užpildomas iš 23 sąskaitos Nebaigtoji gamyba debeto, o taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą – iš 65 sąskaitos Gamybos suvestinė debeto. B.1.3. straipsnyje Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai pateikiama visų rūšių gyvulių, išskyrus darbinius arklius, paukščių, žvėrelių, žuvų ir bičių šeimų vertė, apskaičiuota pagal normatyvines kainas. Šis straipsnis užpildomas iš 22 sąskaitos Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai debeto. B.1.4. straipsnyje Pagaminta produkcija pateikiama visos likusios ūkyje pagamintos produkcijos, skirtos parduoti ar suvartoti savoms reikmėms, vertė normatyvinėmis kainomis. Šis straipsnis užpildomas iš 21 sąskaitos Produkcija debeto. B.2. poskyryje Skolos ūkiui pateikiamos skolos, kurios turi būti sugrąžintos ūkiui per ne ilgesnį kaip vieneri metai laikotarpį. B.2.1. straipsnyje Pirkėjų skolos surašomos skolos ūkiui už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Jos išreiškiamos gautinų sumų dydžiu, užfiksuotu pardavimų dokumentuose. Šios skolos mažinamos nurašytų beviltiškų skolų dydžiu. Pirkėjų skolos įrašomos į balansą iš 24 sąskaitos Pirkėjų skolos debeto. B.2.2. straipsnyje Išankstinių mokėjimų sumos surašomi sumokėti avansai tiekėjams už iš jų gautinas prekes ir paslaugas. Šis straipsnis užpildomas iš 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams debeto likučio. B.2.3. straipsnyje Kitos skolos ūkiui surašomos ūkiui priklausančios gauti sumos už pridėtinės vertės mokestį, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų gautinos pašalpų sumos ir kt. Šis straipsnis užpildomas iš 25 sąskaitos Kitos skolos ūkiui debeto. B.3. poskyryje Terminuoti indėliai ir kitos investicijos pateikiamos trumpiau nei vieneriems metams investuotos lėšos į terminuotus indėlius bankuose ir vertybinius popierius. Šis rodiklis užpildomas iš 26 sąskaitos Trumpalaikės investicijos debeto. B.4. poskyryje Lėšos banke ir kasoje įrašoma sąskaitose bankuose ir kasoje nacionaline bei užsienio valiuta laikomų pinigų likučių suma. Užsienio valiuta perskaičiuojama į nacionalinę pagal oficialų nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos santykį, galiojantį ataskaitinio laikotarpio pabaigos dieną. Minėtas poskyris užpildomas iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje debeto. Aktyvo C skyriuje Ateinančių laikotarpių (išankstinės) sąnaudos surašomos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos, kurios susijusios su vėlesnių metų pajamomis (pvz., iš anksto apmokėtos turto nuomos, draudimo, leidinių prenumeratos išlaidos ir kt.). Šis rodiklis užpildomas iš 29 sąskaitos Ateinančių laikotarpių (išankstinės) sąnaudos debeto.
999 Dalis A skyrius Kapitalas turi du poskyrius. A.1. poskyris Pagrindinis kapitalas parodo ūkio nuosavų išteklių sumą gamybinei-komercinei ir kitai ūkinei veiklai vykdyti. Šis poskyris užpildomas iš 30 sąskaitos Pagrindinis kapitalas kredito. A.2. poskyryje Perkainojimo rezervas įrašoma ūkio turto vertės padidėjimo suma, dar nepriskirta pagrindiniam kapitalui. Šis rodiklis užpildomas iš 32 sąskaitos Perkainojimo rezervas kredito. B skyriuje Dotacijos ir subsidijos parodomas kapitalo subsidijų, gautų ilgalaikio turto forma arba skirtų ilgalaikiam turtui įsigyti, likutis. Šis skyrius užpildomas iš 35 sąskaitos Dotacijos ir subsidijos kredito. C skyriuje Ilgalaikės skolos pateikiamos skolos, kurias ūkis gali apmokėti po kitų ataskaitinių metų. C.1. poskyryje Paskolos surašomos iš bankų ir kitur gautos ilgalaikės paskolos. Šis rodiklis užpildomas iš 400 sąskaitos Paskolos kredito. C.2. poskyryje Išperkamosios nuomos skolos parodoma šių skolų dalis, mokėtina po kitų ataskaitinių metų. Šis rodiklis užpildomas iš 401 sąskaitos Išperkamosios nuomos skolos kredito. C.3. poskyris Kitos skolos parodo ilgalaikes ūkio skolas, neįrašytas C.1. ir C.2. poskyriuose, ir užpildomas iš 402 sąskaitos Kitos skolos kredito. D skyrius Trumpalaikės skolos apima ūkio skolas, kurias reikės grąžinti ne vėliau kaip kitais ataskaitiniais metais. D.1. poskyryje Paskolos įrašomas iš banko ir kitur gautų trumpalaikių paskolų likutis. Duomenys imami iš 44 sąskaitos Trumpalaikės paskolos kredito. D.2. poskyryje Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis parodoma ilgalaikių banko paskolų, išperkamosios nuomos skolų ir kitų ilgalaikių skolų (pvz., skolų tiekėjams bei rangovams) suma, apmokėtina ne vėliau kaip kitais ataskaitiniais metais. Ši suma nustatoma pagal 43 sąskaitos Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis kredito duomenis. D.3. poskyris Skolos tiekėjams ir rangovams parodo ūkio trumpalaikes skolas už pirktas materialines vertybes ir gautas paslaugas. Užpildomas iš 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams kredito likučio. D.4. poskyris Pirkėjų avansai parodo ūkio skolą pirkėjams dėl išankstinių mokėjimų už parduotinas prekes ir suteiktinas paslaugas. Šis rodiklis užpildomas pagal 240 sąskaitos Pirkėjai kredito likučio duomenis. D.5. poskyris Kitos skolos apima trumpalaikes skolas valdžios įstaigoms už mokesčius (pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir kt.), skolas samdomiems darbuotojams už darbo užmokestį, skolas socialinio bei sveikatos draudimo įstaigoms ir kitas nepaminėtas trumpalaikes skolas. 5.1. straipsnis Mokesčiai užpildomas iš 470 Pardavimo PVM ir 473 sąskaitų Skolos už pajamų ir kitus mokesčius kredito, 5.2. straipsnis Atlyginimai – iš 46 sąskaitos Skolos už darbą kredito, 5.3. straipsnis Socialinis ir sveikatos draudimas – iš 471 Skolos SODRAI ir 472 Skolos ligonių kasai sąskaitų kredito, 5.4. straipsnis Kiti kreditoriai – iš 48 sąskaitos Kitos trumpalaikės skolos kredito. E skyriuje Ateinančių laikotarpių (išankstinės) pajamos rodomos ūkio gautos lėšos, kurias bus galima priskirti uždirbtoms pajamoms tik kitais ataskaitiniais laikotarpiais (pvz., iš anksto gauti pinigai už pastatų, mašinų ar kito turto nuomą ir pan.). Šis rodiklis užpildomas iš 49 sąskaitos Ateinančių laikotarpių (išankstinės) pajamos kredito. Po balanso papildomai pateikiama informacija apie ūkiui priklausančio ilgalaikio turto sukaupto nusidėvėjimo sumas pagal turto rūšis, taip pat informacija apie ūkio išsinuomotą turtą pagal jo rūšis. Nusidėvėjimo sumos įrašomos pagal 13 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) subsąskaitų duomenis, o duomenys apie išsinuomotą turtą – iš nuomos sutarčių.
2.2 Punktas (2.2 p.)
Skirsnis Ši ataskaita parodo pinigine išraiška gamybinius ir finansinius ūkio veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaitos forma pateikta 2 lentelėje. 1 eilutėje pateikiama bendra ūkyje pagamintos produkcijos pardavimo pajamų suma. Atskirose šio rodiklio eilutėse surašomos pardavimo pajamos pagal gamybinės veiklos rūšis (pvz., 1.1 eil. – augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, 1.2 eil. – gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo pajamos, 1.3 eil. – kitos gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir t. t.). Minėti rodikliai užpildomi pagal 50 sąskaitos Pardavimų pajamos subsąskaitų kredito duomenis. 2 eilutėje rodomas ūkyje pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį, t. y. šio turto vertės padidėjimas arba sumažėjimas laikotarpio pabaigoje< palyginti su jo pradžia. Produkcijos vertės pokytis nustatomas iš 21 sąskaitos Produkcija debeto likučio laikotarpio pabaigoje atėmus jos debeto likutį laikotarpio pradžioje. Analogiškai apskaičiuojamas ir nebaigtosios gamybos vertės pokytis iš 23 sąskaitos Nebaigtoji gamyba debeto (taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) arba iš 65 sąskaitos Gamybos suvestinė debeto (taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą). 3 eilutėje iš 22 sąskaitos Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai įrašomas gyvulių, paukščių, bičių, žvėrelių, žuvų ir kitų gyvūnų vertės padidėjimas arba sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį, atėmus iš šios sąskaitos debeto likučio laikotarpio pabaigoje jos debeto likutį laikotarpio pradžioje. 4 eilutėje įrašoma savos gamybos produkcijos, suvartotos ūkio reikmėms (sėjai, gyvulių šėrimui ir pan.) ir asmeninėms ūkininko reikmėms (maistui ir pan.), vertė. Ji nustatoma iš 560 sąskaitos Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos suvartojimas kredito apyvartos.
2 Lentelė Ūkininko ūkis (vardas, pavardė) Ūkio registracijos Nr. __________
Skirsnis Adresas
Lentelė ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA (Lt) _____________ m. d.
Skirsnis Ūkininko parašas
Skirsnis 5 eilutėje iš 561 sąskaitos Gyvulių ir paukščių sunaudojimas kredito apyvartos įrašoma ūkio ir ūkininko reikmėms sunaudotų gyvulių, paukščių, žvėrelių bei kitų gyvūnų vertė. 6 eilutėje pateikiama bendrosios produkcijos vertė. Ji apskaičiuojama prie pardavimo pajamų pridedant ūkio bei ūkininko reikmėms suvartotos produkcijos bei sunaudotų gyvulių vertę, taip pat savos gamybos atsargų (produkcijos, nebaigtosios gamybos ir gyvulių, paukščių bei žvėrelių) vertės padidėjimą ir atimant šių atsargų vertės sumažėjimą. Apskaičiavimas atliekamas pagal 1-5 eilučių duomenis. 7 eilutėje iš 61 sąskaitos Kintamosios sąnaudos debeto įrašoma kintamųjų ūkio sąnaudų (sėklos, pašarų, trąšų, degalų ir kt.) suma. 8 eilutėje iš 22 sąskaitos Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai debeto (taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą) arba iš 601 sąskaitos Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai debeto (taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) įrašomos gyvulių, paukščių, žvėrelių ir kitų gyvūnų pirkimo sąnaudos. 9 eilutėje apskaičiuojamas bendrasis gamybinis pelnas. Jis gaunamas iš bendrosios produkcijos vertės atimant kintamąsias ūkio sąnaudas ir gyvulių bei kitų gyvūnų pirkimo sąnaudas. Skaičiuojama pagal 6-8 eilučių duomenis. 10 eilutėje iš 621-626 sąskaitų debeto įrašomos pastoviosios ūkio sąnaudos (žemės mokesčio bei nuomos, turto draudimo ir kt.) be turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos per ataskaitinį laikotarpį. Pastaroji suma iš 620 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) debeto įrašoma į 12 eilutę. 11 eilutėje apskaičiuojamas pelnas ar nuostolis, neatskaičius nusidėvėjimo. Šis rodiklis gaunamas iš 9 straipsnyje parodyto bendrojo gamybinio pelno ar nuostolio atimant 10 eilutėje įrašytas pastoviąsias ūkio sąnaudas (be nusidėvėjimo). 13 eilutėje apskaičiuojamas gamybinės – komercinės veiklos pelnas ar nuostolis iš 11 eilutėje pateikto pelno ar nuostolio atimant 12 eilutėje įrašytas turto nusidėvėjimo sąnaudas. 14 eilutėje įrašomas finansinės ir investicinės veiklos pelnas ar nuostolis. Jis apskaičiuojamas kaip 53 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos pajamos kredite sukauptų pajamų (palūkanų už banke laikomus pinigus, gautų (ar gautinų) dividendų už akcijas bei pajus, iš pirkėjų už pavėluotus atsiskaitymus gautų baudų bei delspinigių ir kt.) ir 63 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos debete sukauptų sąnaudų (nurašytų beviltiškų skolų, sumokėtų palūkanų ir kt.) skirtumas. 15 eilutėje rašomas iš kitos ūkio veiklos (ilgalaikio turto nurašymo, turto nuomos ir kt.) ir netikėtų įvykių gautas pelnas ar nuostolis. Jis apskaičiuojamas kaip 54 sąskaitos Kitos veiklos ir neįprastinės pajamos kredite sukauptų pajamų ir 64 sąskaitos Kitos veiklos sąnaudos ir netektys debete surašytų sąnaudų skirtumas. 16 eilutėje įrašoma grynojo pelno ar nuostolio suma. Ji apskaičiuojama kaip 13, 14 ir 15 eilutėse pateiktų pelno ar nuostolio rodiklių dydžio suma.
2.3 Punktas (2.3 p.)
Skirsnis Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie ūkininko ūkio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Ūkininkams rekomenduojama pasirinkti, kaip rengti Pinigų srautų ataskaitą – netiesioginiu ar tiesioginiu būdu. Šie ataskaitos rengimo būdai skiriasi tik pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimu. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos vienodai pateikiami, tiek rengiant ataskaitą tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdais. Pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimas netiesioginiu būdu (3 lentelė). Šiuo būdu skaičiuojant pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, koreguojama grynojo pelno arba nuostolio suma, apskaičiuota Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitos 16 eilutėje Grynasis pelnas (nuostolis). Jei ūkis gavo pelną, Pinigų srautų ataskaitos 1.1 eilutėje įrašoma teigiama suma, o jei gavo nuostolį – neigiama suma.
3 Lentelė Ūkininko ūkis Ūkio registracijos Nr.___________ Adresas
Lentelė ŪKININKO ŪKIO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (Lt) (netiesioginiu būdu)
Skirsnis Ūkininko parašas
Skirsnis Grynojo pelno arba nuostolio suma pirmiausiai koreguojama nepiniginių išlaidų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma. Ši suma įrašoma į Pinigų srautų ataskaitos 1.2 eilutę iš Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitos 12 eilutės Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Kadangi grynojo pelno ar nuostolio suma parodo finansinį rezultatą iš visos, o ne tik pagrindinės ūkio veiklos, todėl teisingam pinigų srautų iš pagrindinės veiklos apskaičiavimui reikia atimti finansinės ir investicinės veiklos pelno sumą arba pridėti nuostolio sumą. Duomenys šiam koregavimui randami Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitos 14 eilutėje Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis). Per ataskaitinį laikotarpį atsargoms pirkti išleistų pinigų suma neatsispindi grynojo pelno (nuostolio) sumoje. Todėl šią sumą reikia koreguoti atsargų vertės pokyčio suma: atsargų vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos, nes rodo pinigų išleidimą atsargoms įsigyti; atsargų vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos, nes reiškia, kad pinigai nebuvo išleisti. Atsargų vertės pokytis apskaičiuojamas lyginant Ūkininko ūkio balanso Turto dalies B.1. poskyrio Atsargos rodiklius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su analogiškais rodikliais ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Netiesioginiu būdu skaičiuojant pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, grynąjį pelną (nuostolį) reikia koreguoti pardavimų ir pirkimų bei kitų skolų pokyčių sumomis. Pardavimų ir kitų trumpalaikių skolų ūkiui pokyčio sumos apskaičiuojamos lyginant Ūkininko ūkio balanso Turto dalies B.2. poskyrio Skolos ūkiui rodiklius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su analogiškais rodikliais ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Skolų ūkiui padidėjimo suma yra atimama, o sumažėjimo – pridedama. Ūkio pirkimų ir kitų trumpalaikių skolų pokyčio sumos apskaičiuojamos lyginant Ūkininko ūkio balanso Kapitalo ir skolų dalies D skyriaus Trumpalaikės skolos rodiklius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su analogiškais rodikliais ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Ūkio skolų padidėjimo suma yra pridedama, o sumažėjimo – atimama. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš pagrindinės veiklos. Pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimas tiesioginiu būdu (4 lentelė). Pinigų srautų ataskaitoje, sudaromoje tiesioginiu būdu, pinigų srautai iš pagrindinės veiklos pateikiami pinigų apskaitos duomenų sukauptos informacijos pagrindu. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos – tai pinigų gavimai ir išmokėjimai, vykdant pagrindinę įmonės veiklą. Patogiausia šią ataskaitos dalį užpildyti sąskaitų, koresponduojančių su 27 sąskaita Pinigai bankuose ir kasoje, apyvartų per ataskaitinį laikotarpį duomenimis: gauta iš pirkėjų – iš 24 sąskaitos Pirkėjų skolos kredito; gauta iš kitų skolininkų – iš 251 SODROS skolos ir 252 Kitos skolos sąskaitų kredito; gauta iš iždo PVM – iš 250 sąskaitos Skolos už pirkimo PVM kredito; sumokėta tiekėjams – iš 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams debeto; sumokėta į iždą PVM – iš 470 sąskaitos Pridėtinės vertės mokestis debeto; sumokėta darbo užmokesčio – iš 46 sąskaitos Skolos už darbą debeto; sumokėta socialiniam ir sveikatos draudimui – iš 471 Skolos SODRAI ir 472 Skolos ligonių kasai sąskaitų debeto; kitos pinigų išmokos (pvz., sumokėta žemės nuoma) – iš 623 Žemės ar kito turto nuoma ar kitų sąskaitų debeto. Šie duomenys gali būti užpildomi ir iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos duomenų. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš pagrindinės veiklos. Pinigų srautų iš investicinės veiklos pateikimas (3 ir 4 lentelės).
4 Lentelė Ūkininko ūkis Ūkio registracijos Nr._________ Adresas
Lentelė ŪKININKO ŪKIO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (Lt) (tiesioginiu būdu)
Skirsnis Ūkininko parašas
Skirsnis Investicinės veiklos pinigų srautai ataskaitoje pateikiami atskirai, nes jie parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyti ištekliams, kurie uždirbs pajamas (kartu ir pinigus) ateityje, taip pat pinigų įplaukas, perleidžiant tokius išteklius. Ilgalaikio turto pardavimo straipsnyje parodoma pinigų suma, gauta pardavus ilgalaikį turtą, jei jį įsigyjant nebuvo numatyta, kad jis skirtas pardavimui. Pinigų išmokos ilgalaikio turto pirkimui – tai pinigų suma, per ataskaitinį laikotarpį sumokėta įsigyjant ilgalaikį turtą. Investicijų pardavimas – tai pinigų įplaukos, pardavus ne pardavimui įsigytus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus). Investicijų įsigijimas – tai pinigų išmokos, įsigijus ne pardavimui skirtus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus). Gauti dividendai ir palūkanos – pinigų sumos, gautos už ūkio turimas kitų įmonių akcijas ir pajus bei už ūkio sąskaitose banke laikomus pinigus. Šie ataskaitos rodikliai užpildomi iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš investicinės veiklos. Pinigų srautų iš finansinės veiklos pateikimas (3 ir 4 lentelės). Pinigų srautai iš finansinės veiklos parodo, kaip ūkis naudojasi išoriniais finansavimo šaltiniais. Šie pinigų srautai parodo pinigų įplaukas, kurios ateityje pareikalaus atitinkamų pinigų išmokų. Gauta iš paramos fondų suma įrašoma iš 35 sąskaitos Dotacijos ir subsidijos kredito arba 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Gauta paskolų ir grąžinta paskolų – tai pinigų gavimai ir išmokėjimai, susiję su kreditinėmis operacijomis. Gautų paskolų suma įrašoma iš 40 Ilgalaikės skolos ir 44 Trumpalaikės paskolos sąskaitų kredito, o grąžintų paskolų suma – iš 43 Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis ir 44 Trumpalaikės paskolos sąskaitų debeto. Šiuos duomenis galima rasti ir 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinėje apskaitoje. Ūkininko sumokėtos palūkanos mažina pinigų srautus iš finansinės veiklos, todėl įrašomos su minuso ženklu. Jų sumą rasime 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje ataskaitinio laikotarpio operacijose. Ūkio narių pinigų įnešimas – jų iniciatyva vykdomas papildomas ūkio finansavimas. Duomenys užpildomi iš 310 sąskaitos Ūkininko ir ūkio narių įnašai kredito apyvartos per ataskaitinį laikotarpį, atmetus įnešimus natūra (pvz., ilgalaikiu turtu, gyvuliais, atsargomis), arba 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Pinigų išmokėjimas ūkio nariams – ūkio narių pinigų išėmimai. Informacija įrašoma iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Kiti pinigų gavimai ir kiti pinigų išmokėjimai – pinigų sumos, gautos ar sumokėtos dėl kitų nei aptartos aukščiau operacijų. Rodiklis užpildomas iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš finansinės veiklos. Pinigų padidėjimas arba sumažėjimas per laikotarpį (3 ir 4 lentelės) – tai bendra suma pinigų padidėjimo (+) ar sumažėjimo (-) iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos. Pinigų likutis laikotarpio pradžioje ir pinigų likutis laikotarpio pabaigoje – tai 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje likučiai atitinkamai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Pinigų likučių sumos turi sutapti su balanso pinigų straipsnių informacija. Pinigų padidėjimo arba sumažėjimo per laikotarpį suma turi sutapti su skirtumu tarp pinigų likučio laikotarpio pabaigoje ir pinigų likučio laikotarpio pradžioje.
3 Punktas (3 p.)
3.1 Punktas (3.1 p.)
3.2 Punktas (3.2 p.)
Skirsnis 1 KLASĖ. ILGALAIKIS TURTAS
Skirsnis 11 sąskaita Ilgalaikis nematerialusis turtas skirta materialaus pavidalo neturinčio ilgiau nei vienerius metus naudojamo turto apskaitai. Tokį turtą sudaro ūkininko ūkio steigimo išlaidos (dokumentų rengimo, užmokesčio už konsultacijas, registravimo išlaidos), patentai, licencijos, kompiuterinės programos, teisės naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, kapitalizuotos palūkanos už gautas paskolas ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti ir statyti. Kiekvieno turto objekto apskaita tvarkoma atskiroje analitinėje sąskaitoje jo įsigijimo verte. Turto likutis registruojamas sąskaitos debete. Ši sąskaita debetuojama: įskaitant į nematerialiojo turto sąskaitą ūkio steigimo išlaidas (K 27); įsigyjant patentus, licencijas ir kitas ilgalaikes teises (K 27, 48); įsigyjant kitą nematerialųjį turtą (K27, 48); kapitalizuojant palūkanas už gautas paskolas ilgalaikiam turtui įsigyti ar statyti (K 63). Ši sąskaita kredituojama: nurašant visiškai amortizuotą ilgalaikį nematerialųjį turtą (D 13); nurašant nevisiškai amortizuotą ilgalaikį nematerialųjį turtą (D 13, 64); kapitalizuotų palūkanų suma didinant ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertę (D 12). 12 sąskaita Ilgalaikis materialusis turtas skirta ūkininko ūkiui nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančio ar išperkamosios nuomos teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto apskaitai. Šis turtas apskaitoje įvertinamas faktine įsigijimo (pasigaminimo) verte. Ją sudaro tiekėjui sumokėta ar mokėtina suma be PVM ir visos pristatymo bei parengimo naudoti išlaidos iki naudojimo pradžios. Išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu valdomas turtas parodomas tokia verte, kuri numatyta šio turto nuomos sutartyje, ūkyje išauginti darbiniai arkliai – jų išauginimo išlaidų suma. Kai ilgalaikis materialusis turtas įsigytas iš paskolos lėšų ar išperkamosios nuomos pagrindu, į jo vertę taip pat įskaitoma kapitalizuotų palūkanų suma, sukaupta iki šio turto naudojimo pradžios. Jei ilgalaikis materialusis turtas pastatytas ar pagamintas ūkyje, jo statybos (pagaminimo) savikainą sudaro statybos ir kitų medžiagų, sunaudotų statant ar gaminant šį turtą, įsigijimo vertė ir kitos statybos ar gaminimo išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto vertė, įrašyta 12 sąskaitoje, gali keistis jį perkainojus, jei šio turto rinkos vertė didesnė ar mažesnė negu apskaitoje nurodyta jo pirkimo ar pasigaminimo savikaina. Ilgalaikis materialusis turtas 12 sąskaitoje grupuojamas pagal subsąskaitas, o analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną turto objektą arba vienarūšio turto grupes. Ilgalaikio materialiojo turto likutis registruojamas sąskaitos debete. Ši sąskaita debetuojama: įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą, faktine jo įsigijimo suma (K 27, 40, 45, 46, 47, 48); perkėlus arklių prieauglį į darbinių gyvulių grupę (K 22); baigus savo jėgomis statyti pastatus ir kitus objektus, faktine išlaidų suma (K 15); perkėlus ilgalaikį materialųjį turtą į išnuomoto, nenaudojamo turto grupę (K 12); padidėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei dėl jo perkainojimo (K 32); skaičius į ilgalaikio materialiojo turto vertę kapitalizuotų palūkanų sumą už paskolos lėšomis ir išperkamosios nuomos pagrindu įsigytą turtą, susikaupusią iki jo naudojimo pradžios (K 11). Ši sąskaita kredituojama: nurašius visiškai nudėvėtą turtą (D 13); nurašius nevisiškai nudėvėtą turtą (D 13, 64); sumažėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei dėl jo perkainojimo (D 30). 13 sąskaita Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skirta ilgalaikio turto vertės sumažėjimui dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) registruoti. Sąskaitos kredito likutis rodo turimo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą nuo to turto naudojimo pradžios. Nusidėvėjimą (amortizaciją) galima apskaičiuoti vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus ir dažniau. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955 patvirtinta „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka“ ir LR ūkio ministro ir LR finansų ministro 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 428/301 „Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų patvirtinimo“. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) sąskaitoje registruojamas pagal subsąskaitas. Kiekvieno ilgalaikio turto objekto analitinės apskaitos registruose įrašomas to turto nusidėvėjimas per laikotarpį ir sukaupto nusidėvėjimo suma. Ši sąskaita kredituojama: apskaičiavus ilgalaikio nematerialiojo turto amortizaciją (D 62); apskaičiavus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą (D 62). Ši sąskaita debetuojama: nurašius ilgalaikį nematerialųjį turtą, – amortizuota jo vertės dalis (K 11); nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, – nudėvėta jo vertės dalis (K 12). 15 sąskaita Nebaigtoji statyba ir kiti kapitaliniai darbai skirta ūkyje vykdomos iki ataskaitinių metų pabaigos neužbaigtos statybos ir kitų kapitalinių darbų (daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo) išlaidų apskaitai. Sąskaitos debeto likutis rodo išlaidas nebaigtiems statyti ilgalaikio materialiojo turto objektams ir nebaigtiems daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo darbams. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, per ataskaitinį laikotarpį ūkio būdu vykdomos statybos ir kitų kapitalinių darbų išlaidos registruojamos 656 sąskaitos debete. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos pajamomis ir įrašomos į 15 sąskaitos debetą. Statybos ir kitų kapitalinių darbų analitinė apskaita tvarkoma pagal statomus objektus, daugiamečių sodinių rūšis, jų įveisimo metus. Ši sąskaita debetuojama ataskaitinių metų pabaigoje registruojant sukauptas nebaigtos statybos ir kitų kapitalinių darbų išlaidas (K 54) ir gavus rangovo sąskaitą už atliktus statybos darbus (K 45). Ši sąskaita kredituojama užbaigus statybos ir kitus kapitalinius darbus (D 12). Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, 15 sąskaitos debete ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojama per laikotarpį ūkio būdu atliktų statybos ir kitų kapitalinių darbų sąmatinė vertė (K 54). 16 sąskaita Ilgalaikės finansinės investicijos skirta ūkio įsigytų valstybės ir įmonių vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, pajų) apskaitai. Sąskaitos debeto likutis rodo turimų vertybinių popierių įsigijimo vertę. Analitinė apskaita tvarkoma pagal investicijų rūšis ir pagal tai, iš ko įsigyti vertybiniai popieriai. Ši sąskaita debetuojama, įsigyjant vertybinius popierius, – faktine įsigijimo išlaidų suma (K 27). Ši sąskaita kredituojama, pardavus akcijas, pajus, išpirkus obligacijas (D 27, 25). 17 sąskaita Ilgalaikės skolos ūkiui skirta pirkėjų ir kitų skolininkų skolų, gautinų po vienerių metų, apskaitai. Ši sąskaita debetuojama: atsiradus skoloms ūkiui už parduotą ilgalaikį turtą, kurios turės būti grąžintos kitais ataskaitiniais metais (K 54). Ši sąskaita kredituojama: skolininkams grąžinus ilgalaikes skolas (D 27).
Skirsnis 2 klasė. TRUMPALAIKIS TURTAS
Skirsnis 20 sąskaita Medžiagos skirta trumpiau nei vienerius metus ūkio veikloje naudojamo pirkto turto – sėklos ir pašarų, trąšų ir kalkių, pesticidų, medikamentų, kuro, taros, atsarginių dalių, statybinių ir kitų medžiagų apskaitai. Detalesniam medžiagų apskaitos tvarkymui gali būti naudojamos sąskaitų plane numatytos subsąskaitos. Analitinė medžiagų apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis. Atsargas apskaitant nuolat, šios sąskaitos debete registruojami medžiagų likučiai ir visi medžiagų įsigijimai, o kredite – medžiagų nurašymai. Įsigyjamos medžiagos įkainojamos faktine įsigijimo verte. Ją sudaro tiekėjui sumokėta ar mokėtina suma be PVM ir visos pristatymo išlaidos. Nurašomų medžiagų įkainojimui gali būti naudojamas konkrečių kainų, FIFO, LIFO ir vidutinių kainų būdai. Nurašomų medžiagų įkainojimo būdą galima pasirinkti, tačiau jį pakeisti galima tik pasibaigus ataskaitiniams metams. Ši sąskaita debetuojama: registruojant medžiagų įsigijimą už grynuosius pinigus (K 272); registruojant medžiagų įsigijimą skolon (K 45); fiksuojant medžiagas, gautas likvidavus ilgalaikį materialųjį turtą (K 54). Ši sąskaita kredituojama: sunaudojus medžiagas gamyboje, statyboje ar paslaugoms teikti (D 61); registruojant medžiagų paėmimą asmeninėms reikmėms (D 311). Atsargas apskaitant periodiškai, šios sąskaitos debete registruojami likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei medžiagų likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas medžiagų likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ši sąskaita debetuojama: fiksuojant medžiagų likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 61). Ši sąskaita kredituojama: registruojant medžiagų likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 61). Medžiagų likučiai įkainojami faktine įsigijimo savikaina, taikant ūkyje pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (FIFO, LIFO, vidutinių kainų, konkrečių kainų). 21 sąskaita Produkcija skirta ūkyje pagamintos produkcijos apskaitai. Atskirose šios sąskaitos subsąskaitose tvarkoma praėjusių metų gamybos (210 subsąskaita) ir ataskaitinių metų gamybos (211 subsąskaita) produkcijos apskaita. Produkcijos analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jos rūšis. Atsargas apskaitant nuolat, šios sąskaitos debete registruojami savos gamybos produkcijos likučiai bei per ataskaitinį laikotarpį pagaminta produkcija. Kredite registruojami visi produkcijos nurašymai. Praeitų metų gamybos produkcija įkainojama nustatyta normatyvine kaina, o ataskaitinių metų gamybos produkcija per metus įkainojama ūkyje nusistatyta sąlygine kaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės savikainos. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuoti savos gamybos produkcijos likučiai perkainojami nustatytomis normatyvinėmis kainomis. Ši sąskaita debetuojama: užpajamuojant ataskaitiniais metais pagamintą produkciją (K 65); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant produkcijos likučiui tenkančią savikainos koregavimo sumą (K 65); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant teigiamą produkcijos likučio perkainojimo nustatyta normatyvine kaina rezultatą (K 34). Ši sąskaita kredituojama: nurašant parduotą produkciją (D 60); nurašant ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudotą produkciją (D 56); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant neigiamą produkcijos likučio perkainojimo nustatyta normatyvine kaina rezultatą (D 34). Atsargas apskaitant periodiškai, šios sąskaitos debete registruojami likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas produkcijos likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ši sąskaita debetuojama: registruojant produkcijos likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 34). Ši sąskaita kredituojama: registruojant produkcijos likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 34). Produkcijos likučiai nustatomi, atlikus inventorizaciją, ir įkainojami nustatytomis normatyvinėmis kainomis. 22 sąskaita Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai skirta ūkyje turimų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, paukščių, bičių šeimų, žvėrelių, žuvų ir kitų gyvūnų apskaitai. Detalesniam gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių apskaitos tvarkymui gali būti naudojamos sąskaitų plane numatytos subsąskaitos. Gyvulių, paukščių ir kitų gyvūnų analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis, veisles ir produktyvumo bei amžiaus grupes. Atsargas apskaitant nuolat, šios sąskaitos debete registruojami gyvulių likučiai bei visi gyvulių gavimai ir svorio padidėjimas. Pirkti gyvuliai įkainojami faktine įsigijimo verte, kurią sudaro pirkimo kaina be PVM bei visos pristatymo išlaidos. Ūkyje gimę gyvuliai įkainojami ūkyje nusistatyta sąlygine kaina, o gyvulių priesvoris – faktine savikaina. Nurašomi gyvuliai per ataskaitinį laikotarpį įkainojami ūkyje nustatyta sąlygine gyvojo svorio kaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės savikainos. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuoti gyvulių likučiai perkainojami nustatytomis normatyvinėmis kainomis. Sąskaitos kredite registruojami visi gyvulių nurašymai. Ši sąskaita debetuojama: registruojant gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių įsigijimą už grynuosius pinigus (K 272); registruojant gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių įsigijimą skolon (K 45); pajamuojant gyvulių, paukščių ir žvėrelių prievaisą, bičių šeimas (K 65); pajamuojant gyvulių, paukščių ir žvėrelių priesvorį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 65); registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučių perkainojimo nustatyta normatyvine kaina teigiamą rezultatą (K 34). Ši sąskaita kredituojama: nurašant parduotus gyvulius, paukščius ir žvėrelius ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant parduotų gyvulių savikainos koregavimą iki faktinės (D 60); nurašant gyvulius, paukščius ir žvėrelius ūkio ir asmeninėms reikmėms bei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant gyvulių savikainos koregavimą iki faktinės (D 56); nurašant kritusius pagrindinės bandos gyvulius (D 64); nurašant kritusį gyvulių, paukščių, žvėrelių prieauglį (D 61); perkeliant arklių prieauglį į darbinių gyvulių grupę (D 12); registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučių perkainojimo nustatyta normatyvine kaina neigiamą rezultatą (D 34). Atsargas apskaitant periodiškai, šios sąskaitos debete registruojami gyvulių likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas gyvulių likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ši sąskaita debetuojama: registruojant gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 34). Ši sąskaita kredituojama: registruojant gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 34). Gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučiai nustatomi atlikus inventorizaciją ir įkainojami nustatytomis normatyvinėmis kainomis. 23 sąskaita Nebaigtoji gamyba naudojama atsargas apskaitant periodiškai ir skirta nebaigtosios gamybos likučių ir jų pokyčių apskaitai. Nebaigtosios gamybos analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal nebaigtosios gamybos rūšis. Nebaigtosios gamybos likučiai registruojami sąskaitos debete. Jų vertė nustatoma, inventorizuotus nebaigtosios gamybos likučius įkainojus nustatyta normatyvine kaina. Ši sąskaita debetuojama: registruojant nebaigtosios gamybos likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 34). Ši sąskaita kredituojama: registruojant nebaigtosios gamybos likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 34). 24 sąskaita Pirkėjų skolos skirta atsiskaitymų su pirkėjais už jiems parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas apskaitai. Likutis gali būti sąskaitos debete ir kredite. Debeto likutis rodo pirkėjų skolą ūkiui, kredito – ūkio skolą pirkėjams, kai jie sumoka avansu. 240 sąskaitoje Pirkėjai registruojamos visos pirkėjų skolos, išskyrus atsiskaitymus vekseliais. Jeigu pirkėjai už parduotą jiems produkciją išrašo vekselį, ūkininkas jų apskaitą tvarko 241 sąskaitoje Gauti vekseliai. 242 sąskaitoje Abejotinos pirkėjų skolos apskaitomos skolos ūkiui, dėl kurių grąžinimo ūkininkas abejoja bei beviltiškos skolos, t. y. pirkėjų ar kitų skolininkų turtinės prievolės ūkiui, kurių jis negali susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos atsiradimo, arba skolininkas fizinis asmuo yra miręs, paskelbtas mirusiu, įmonė likviduota ar bankrutavusi. Analitinė apskaita rekomenduojama tvarkyti pagal pirkėjus. Ši sąskaita debetuojama: pirkėjams įsiskolinus už parduotą jiems produkciją ar suteiktas paslaugas (K 50). Ši sąskaita kredituojama: pirkėjams sumokėjus skolas (D 27); iš pirkėjų gavus avansus (D 27); nurašius beviltiškas skolas (D 64). 25 sąskaita Kitos skolos ūkiui skirta trumpalaikių skolų, nesusijusių su produkcijos ir paslaugų pardavimu, apskaitai. Subsąskaitos išskiriamos pagal ūkio skolininkus. 250 sąskaitoje Skolos už pridėtinės vertės mokestį parodoma gautina iš valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio suma. 251 sąskaitoje SODROS skolos – gautina iš SODROS ligos ir motinystės pašalpų, mokamų iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, suma. 252 sąskaitoje Kitos skolos registruojamos atskaitingų asmenų skolos už jiems išduotus avansus ir kitos fizinių ir juridinių asmenų skolos ūkiui. Ši sąskaita debetuojama: tiekėjams apskaičiavus PVM už pirktas atsargas (K 45); apskaičiavus pašalpas, mokėtinas iš valstybinio socialinio draudimo lėšų (K 46); atsiradus kitoms skoloms ūkiui (K 16, 20, 21, 22, 54). Ši sąskaita kredituojama: gavus iš valstybinės mokesčių inspekcijos priklausančią PVM sumą (D 270); gavus iš valstybinio socialinio draudimo teritorinio skyriaus priklausančią pašalpų sumą (D 270); gavus kitas skolas (D 27). 26 sąskaita Trumpalaikės investicijos skirta terminuotų indėlių, akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių, įsigytų ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, apskaitai. Trumpalaikės investicijos grupuojamos pagal sąskaitų plane numatytas subsąskaitas. Terminuotų indėlių analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jų trukmę ir banko įstaigas, o akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių – pagal jų rūšis. Likutis sąskaitoje būna debete. Atidarius terminuoto indėlio užsienio valiuta sąskaitą arba ją papildžius, jo vertė įregistruojama oficialiuoju tos dienos, kada į terminuotų indėlių sąskaitą buvo įnešti pinigai, kursu. Akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai apskaitoje registruojami jų įsigijimo verte. Ši sąskaita debetuojama: atidarius terminuoto indėlio sąskaitą arba papildžius esamas indėlio sumas (K 27); įsigyjant akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius (K 27). Ši sąskaita kredituojama: atsiimant iš banko terminuotą indėlį (D 27); išpirkus obligacijas arba pardavus akcijas ir kitus vertybinius popierius (D 27). 27 sąskaita Pinigai bankuose ir kasoje skirta sąskaitose banke ir kasoje laikomų pinigų apskaitai. Likutis šioje sąskaitoje būna tik debete. Atskirose šios sąskaitos subsąskaitose tvarkoma sąskaitose bankuose nacionaline ir užsienio valiuta bei ūkio kasoje laikomų pinigų, taip pat kitų lėšų (akredityvų) apskaita. Tuo atveju, kai sąskaitose bankuose laikoma kelių rūšių valiuta, o ūkio kasoje laikomi pinigai ne tik nacionaline, bet ir užsienio valiuta, šių pinigų apskaita tvarkoma atskirose analitinėse sąskaitose. Ši sąskaita debetuojama: fiksuojant pinigų padidėjimą (K 24, 25, 26, 31, 35); registruojant teigiamą valiutos likučių perkainojimo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rezultatą (K 53); registruojant teigiamą valiuta gautų pirkėjų skolų perkainojimo rezultatą, susidariusį dėl valiutos kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki jos sumokėjimo (K 53). Ši sąskaita kredituojama: fiksuojant pinigų sumažėjimą (D 31, 40, 43, 44, 45, 46, 47, 48); registruojant neigiamą valiutos likučių perkainojimo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rezultatą (D 63); registruojant neigiamą valiuta grąžintų paskolų ir tiekėjams sumokėtų skolų perkainojimo rezultatą, susidariusį dėl valiutos kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki jos grąžinimo (sumokėjimo) (D 63); registruojant valiutos konvertavimo išlaidas (D 63). 29 sąskaita Ateinančių laikotarpių (išankstinės) sąnaudos skirta ūkio išlaidų, kurios galės būti priskirtos ateinančių laikotarpių sąnaudoms, apskaitai. Ši sąskaita debetuojama: registruojant ateinančių laikotarpių sąnaudų padidėjimą (K 27). Ši sąskaita kredituojama: perkeliant ataskaitiniam laikotarpiui tenkančią būsimųjų laikotarpių sąnaudų dalį į pastovių sąnaudų sąskaitą (D 62).
Skirsnis 3 klasė. ŪKIO KAPITALAS
Skirsnis 30 sąskaita Pagrindinis kapitalas skirta ūkininko ir ūkio narių nuosavų išteklių, naudojamų ūkinei veiklai vykdyti, apskaitai. Pagrindinio kapitalo likutis registruojamas sąskaitos kredite. Jeigu yra ne vienas, o daugiau ūkio narių, kiekvieno jų pagrindinio kapitalo dalies apskaita tvarkoma atskiroje analitinėje sąskaitoje. Ši sąskaita kredituojama: įskaičius į pagrindinį kapitalą gautą pelną (D 34); papildžius pagrindinį kapitalą ūkininko ir ūkio narių įnašais (D 31); įskaičius į pagrindinį kapitalą ilgalaikio turto vertės padidėjimą dėl jo perkainojimo (D 32). Ši sąskaita debetuojama: nurašius pagrindinio kapitalo sąskaita ūkio nuostolį (K 34); nurašius pagrindinio kapitalo sąskaita ūkininko ir ūkio narių asmeninėms reikmėms paimtą ūkio turtą (K 31); sumažėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei dėl jo perkainojimo (K 12). 31 sąskaita Kapitalo papildymas ūkio narių įnašais ir paėmimai skirta ūkininko ir ūkio narių įnašų pagrindiniam kapitalui papildyti ir paėmimų asmeninėms reikmėms apskaitai. Likučio ataskaitinio laikotarpio pradžioje šioje sąskaitoje nebūna. Jeigu yra ne vienas, o daugiau ūkio narių, įnašų ir paėmimų asmeninėms reikmėms analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną ūkio narį. 310 sąskaita Ūkininko ir ūkio narių įnašai kredituojama įregistravus ūkininko ir ūkio narių įnašus kapitalui papildyti (D 27), debetuojama – įskaičius šiuos įnašus į pagrindinio kapitalo sąskaitą (K 30). 311 sąskaita Paėmimas asmeninėms reikmėms debetuojama, įregistravus ūkininko ir ūkio narių paimtą ūkio turtą asmeninėms reikmėms (K 27, 56), kredituojama – nurašius šį turtą pagrindinio kapitalo sąskaita (D 30). 32 sąskaita Perkainojimo rezervas skirta ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo, kuris atsiranda dėl jo perkainojimo, apskaitai. Turto perkainojimas fiksuojamas tada, kai reali jo vertė viršija nurodytą apskaitoje vertę. Likutis būna kredite ir rodo neįrašytą į pagrindinio kapitalo sąskaitą turto vertės padidėjimą jį perkainojus. Analitinė apskaita tvarkoma pagal perkainoto turto grupes. Ši sąskaita kredituojama perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo perkainojimo suma (D 12), debetuojama – įskaičius perkainojimo rezervą į pagrindinį kapitalą (K 30). 34 sąskaita Finansiniai rezultatai skirta ūkio finansinių rezultatų (pelno arba nuostolio) apskaitai. Likučio ataskaitinio laikotarpio pradžioje sąskaitoje nebūna. Įrašai sąskaitoje daromi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojant finansinį rezultatą ir paskirstant pelną bei nurašant nuostolį. Ši sąskaita kredituojama: uždarant pajamų sąskaitas (D 50, 53, 54); fiksuojant gyvulių ir produkcijos suvartojimą ūkio ir asmeninėms reikmėms, kai taikomas periodinės atsargų apskaitos būdas (D 56); fiksuojant produkcijos, gyvulių ir nebaigtos gamybos likučių padidėjimą, kai taikomas periodinis atsargų apskaitos būdas (D 21, 22, 23); perkainojant savos gamybos produkcijos, gyvulių ir nebaigtos gamybos likučius, kai normatyvinė kaina didesnė už faktinę savikainą, taikant nuolatinės atsargų apskaitos būdą (D 21, 22, 65); nurašant apskaičiuotą nuostolį pagrindinio kapitalo sąskaita (D 30). Ši sąskaita debetuojama: uždarant išlaidų (sąnaudų) sąskaitas (K 61, 62 63, 64); uždarant parduotų prekių savikainos sąskaitą, taikant nuolatinės atsargų apskaitos būdą (K 60); perkainojant savos gamybos produkcijos, gyvulių ir nebaigtos gamybos likučius, kai normatyvinė kaina mažesnė už faktinę savikainą, taikant nuolatinės atsargų apskaitos būdą (K 21, 22, 65); fiksuojant produkcijos, gyvulių ir nebaigtos gamybos likučių sumažėjimą, kai taikomas periodinis atsargų apskaitos būdas (K 21, 22, 23); įskaitant apskaičiuotą pelną į pagrindinio kapitalo sąskaitą (K 30). 35 sąskaita Dotacijos ir subsidijos skirta kapitalo subsidijų, t. y. gautų ilgalaikio turto forma arba skirtų ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti, apskaitai. Subsidijų analitinė apskaita tvarkoma pagal jų gavimo šaltinius ir tikslinę paskirtį. Sąskaitos likutis gali būti kredite ir rodo gautos ir nepanaudotos subsidijos sumą. Ši sąskaita kredituojama, gavus subsidiją (D 12, 27), debetuojama priskiriant panaudotą subsidijos dalį ataskaitinio laikotarpio pajamoms (K 53).
Skirsnis 4 klasė. ŪKIO SKOLOS
Skirsnis 40 sąskaita Ilgalaikės skolos skirta ilgalaikių ūkio skolų apskaitai. 400 sąskaitoje Paskolos registruojamos ilgalaikės bankų, kredito unijų ir kitų finansinių institucijų paskolos. 401 sąskaitoje Išperkamosios nuomos skolos parodoma ūkio skola už išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą. 402 sąskaitoje Kitos skolos registruojamos ilgalaikės ūkio skolos, neapskaitomos kitose sąskaitose. Ši sąskaita debetuojama: grąžinus ilgalaikę skolą (K 27); metų pabaigoje kitais ataskaitiniais metais mokėtiną skolų dalį perkėlus į sąskaitą Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis (K 43). Ši sąskaita kredituojama: ūkiui pasiskolinus pinigus ar kitą turtą ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui (D 270, 271, 12). 43 sąskaita Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis skirta ilgalaikių skolų, grąžintinų ataskaitiniais metais, apskaitai. Ši sąskaita debetuojama: grąžinus skolą (K 27). Ši sąskaita kredituojama: atkėlus iš sąskaitos Ilgalaikės skolos kitais ataskaitiniais metais grąžintiną skolų dalį (D 40). 44 sąskaita Trumpalaikės paskolos skirta paskolų, gautų trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, apskaitai. Ši sąskaita debetuojama: grąžinus trumpalaikes paskolas (K 27). Ši sąskaita kredituojama: gavus paskolą (D 27). 45 sąskaita Skolos tiekėjams ir rangovams skirta ūkio skolų įmonėms ir fiziniams asmenims už prekes ir paslaugas apskaitai. Debeto likutis rodo tiekėjų ir rangovų skolą ūkiui, kai pastarasis sumoka avansą, kredito likutis rodo ūkio skolą už gautas prekes ir paslaugas. 450 sąskaitoje Skolos tiekėjams ir rangovams parodomos visos ūkio skolos už pateiktas prekes ar paslaugas, išskyrus skolas išdavus vekselius. 451 sąskaitoje Išduoti vekseliai tvarkoma išduotų tiekėjams ir rangovams vekselių apskaita. Analitinę apskaitą rekomenduojama tvarkyti pagal kiekvieną tiekėją ir rangovą. Ši sąskaita debetuojama: apmokėjus tiekėjams ir rangovams už pateiktas prekes ar atliktas paslaugas (K 27); apmokėjus tiekėjams ir rangovams avansu (K 27). Ši sąskaita kredituojama: įsiskolinus tiekėjams ir rangovams už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas (D 12, 20, 22, 616, 621, 626). 46 sąskaita Skolos už darbą skirta atsiskaitymų už darbą su samdomais asmenimis apskaitai. Debeto likutis rodo dirbančiųjų skolą ūkiui, kredito – ūkio skolą dirbantiesiems. Ši sąskaita debetuojama: išskaičiavus iš darbo užmokesčio fizinių asmenų pajamų mokestį (K 473); valstybinio socialinio draudimo įmokas (K 471); sumas pagal teismo vykdomuosius raštus bei kitas darbuotojų trumpalaikes skolas (K 48); išmokant darbo užmokestį pinigais (K 270, 272); išmokant darbo užmokestį natūra (K 50). Ši sąskaita kredituojama: apskaičiavus darbo užmokestį, premijas, laikinojo nedarbingumo pašalpas ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas (D 617, 625). 47 sąskaita Mokesčių skolos skirta ūkio mokamų mokesčių apskaitai, nes ūkininkas yra įpareigotas mokėti į valstybės iždą bei nebiudžetinius fondus pridėtinės vertės mokestį (jeigu jis įsiregistravęs pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju), žemės ar žemės nuomos mokesčius, išskaičiuoti iš darbo užmokesčio ir pervesti samdomų darbuotojų fizinių asmenų pajamų mokestį, valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas bei kitus mokesčius. 470 sąskaita Pardavimo pridėtinės vertės mokestis naudojama tada, kai ūkininkas yra PVM mokėtojas, ji skirta mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apskaitai. 471 sąskaita Skolos SODRAI skirta ūkininko ir ūkio narių valstybinio socialinio draudimo bei samdomų asmenų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaitai. 472 sąskaita Skolos ligonių kasai skirta ūkininko ir ūkio narių sveikatos draudimo įmokų apskaitai. 473 sąskaitoje Skolos už pajamų ir kitus mokesčius tvarkoma samdomų darbuotojų fizinių asmenų pajamų mokesčio, žemės ar žemės nuomos ir kitų mokesčių apskaita. Ši sąskaita debetuojama: sumokėjus mokesčius ir įmokas (K 270, 272). Ši sąskaita kredituojama: apskaičiavus mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (D 24); už samdomus asmenis iš darbdavio lėšų mokėtinas valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (D 617, 625); ūkininko ir ūkio narių mokėtinas valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (D 627); kitus mokėtinus mokesčius (D 622, 623, 626). 48 sąskaita Kitos trumpalaikės skolos skirta trumpalaikių ūkio skolų gyvybės ir ne gyvybės draudimo bendrovėms už draudimo įmokas, mokėjimų pagal teismo vykdomuosius raštus ir kitų trumpalaikių ūkio skolų apskaitai. Ši sąskaita debetuojama: skolas sumokėjus (K 27). Ši sąskaita kredituojama: fiksuojant atsiradusias skolas (D 46, 61, 62). 49 sąskaita Ateinančių laikotarpių (išankstinės) pajamos fiksuojamos pajamos, kurias ūkis gavo iš anksto, dar neatlikęs paslaugų ar kitų įsipareigojimų. Tokie apmokėjimai dažniausia susiję su ūkio turto nuoma. Ši sąskaita debetuojama: priskiriant ataskaitiniam laikotarpiui tenkančias pajamas (K 541, 542). Ši sąskaita kredituojama: fiksuojant gautas išankstines pajamas (D 27).
Skirsnis 5 klasė. PAJAMOS
Skirsnis 50 sąskaita Pardavimų pajamos skirta pajamų, uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį, parduodant produkciją ir teikiant paslaugas, apskaitai. Pardavimų pajamos – tai pinigai ar kitas turtas, kurį pirkėjai sumokėjo (atidavė) arba įsipareigojo sumokėti (atiduoti) ūkiui už jo parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas. Sąskaita detalizuojama pagal parduotos produkcijos ir teikiamų paslaugų rūšis, todėl turi atitinkamas subsąskaitas. Analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal parduotos produkcijos ar teikiamų paslaugų pavadinimus. Ši sąskaita kredituojama: pardavus ūkyje pagamintą produkciją – šios produkcijos pardavimo kaina (D 240, 241, 272); suteikus žemės ūkio ar turizmo paslaugas – šių paslaugų kaina (D 240, 241, 272). Ši sąskaita debetuojama, uždarant ją laikotarpio pabaigoje: per ataskaitinį laikotarpį sukaupta pajamų suma iškeliama į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai (K 34). 53 sąskaita Finansinės ir investicinės veiklos pajamos skirta per ataskaitinį laikotarpį gautų finansinės ir investicinės veiklos pajamų apskaitai. Finansinės veiklos pajamos – palūkanos už sąskaitose banke laikomus pinigus, gautos baudos ir delspinigiai už atsiskaitymus ne laiku, teigiamas valiutos perkainojimo rezultatas. Investicinės veiklos pajamos – palūkanos už obligacijas ir terminuotus indėlius, dividendai už turimas kitų įmonių akcijas ir pajus. Kiekvienai šių pajamų rūšiai atidaroma atskira subsąskaita. Ši sąskaita kredituojama: gavus subsidiją trumpalaikiu turtu (D 20, 22, 27); priskyrus ataskaitiniam laikotarpiui tenkančią panaudotą kapitalo subsidijų ir dotacijų dalį (D 35); registruojant gautas už banke laikomus pinigus palūkanas (D 270, 271); registruojant teigiamą valiutos likučių perkainojimo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rezultatą (D 271, 272); registruojant teigiamą valiuta gautų pirkėjų skolų perkainojimo rezultatą, susidariusį dėl valiutos kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki jos sumokėjimo (D 27); registruojant teigiamą valiutos kursų pasikeitimo rezultatą, susidariusį perkainojant valiuta gautinas sumas (D 24); registruojant teigiamą valiutos kursų pasikeitimo rezultatą, susidariusį perkainojant valiuta mokėtinas sumas (D 40, 43, 44, 45); registruojant gautus delspinigius už pirkėjų ar paslaugų gavėjų laiku negrąžintas skolas (D 270, 271, 272); gavus dividendus už turimas kitų įmonių akcijas ir pajus (D 270, 271, 272). Ši sąskaita debetuojama, ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: per ataskaitinį laikotarpį sukaupta pajamų suma iškeliama į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai (K 34). 54 sąskaita Kitos veiklos ir neįprastinės pajamos skirta kitų nei pardavimų, finansinės ir investicinės veiklos pajamos, apskaitai. Kitos veiklos pajamos – tai ilgalaikio turto pardavimo ir likvidavimo, nuomos pajamos, draudimo išmokos, pajamomis pripažinta nuosavos statybos ar kitų kapitalinių įdėjimų ataskaitinio laikotarpio išlaidų dalis. Neįprastinės pajamos – tai atgautos beviltiškos skolos, atstatytos apskaičiuotos per didelės ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos. Šios pajamos grupuojamos ir registruojamos subsąskaitose: 540 sąskaita Pajamos iš ilgalaikio turto skirta pajamų, uždirbtų pardavus ilgalaikį turtą arba jį likvidavus (nugriovus, išardžius) ūkyje; 541 sąskaita Nuomos pajamos skirta pajamų, uždirbtų išnuomojus ūkiui priklausančią žemę ar kitą turtą, apskaitai; 542 sąskaita Kitos pajamos skirta kitų pajamų, kurioms nenumatytos subsąskaitos 50, 53, 54 sąskaitose, apskaitai; 543 sąskaitoje Neįprastinės pajamos apskaitomos pajamos, kurias gauti ūkininko ūkis nesitikėjo. Ši sąskaita kredituojama, registruojant ūkyje kitos veiklos ir neįprastines pajamas: apskaičiavus pajamas, pardavus ilgalaikį turtą (D 240, 241); gavus medžiagų, likvidavus nurašytą ilgalaikį turtą (D 207, 208, 209); apskaičiavus ūkio turto ar žemės nuomos pajamas (D 252); gavus ūkiui priklausančią draudimo išmoką (D 270, 272); pajamomis pripažinus nuosavos statybos ar kitų kapitalinių įdėjimų ataskaitinio laikotarpio išlaidas (D 15); atgavus beviltiškas skolas (D 270, 271, 272); nurašius neišieškotas kreditines skolas (D 40, 44, 45, 46, 47, 48); atstačius nurašyto ir nudėvėto ilgalaikio turto sumas (D 13). 54 sąskaita debetuojama, uždarant ją laikotarpio pabaigoje: per ataskaitinį laikotarpį sukaupta pajamų suma iškeliama į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai (K 34). 56 sąskaita Gyvulių ir produkcijos suvartojimas ūkio ir asmeninėms reikmėms turi subsąskaitas, skirtas registruoti augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos, gyvulių ir paukščių, bei kitos produkcijos suvartojimui asmeninėms ir ūkio reikmėms. Atsargas apskaitant periodiškai per metus duomenys apie gyvulių ir produkcijos suvartojimą ūkio ir asmeninėms reikmėms kaupiami tik natūriniais mato vienetais nesisteminiu būdu, o metų pabaigoje įkainojami nustatytomis normatyvinėmis kainomis ir fiksuojami 56 sąskaitos kredite. Sukaupta gyvulių ir produkcijos sunaudojimo ūkio ir asmeninėms reikmėms suma iškeliama į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai (K 34), debetuojant 56 sąskaitą. Atsargas apskaitant nuolat per ataskaitinį laikotarpį 56 sąskaitos debete kaupiami duomenys apie gyvulių ir produkcijos suvartojimą ūkio ir asmeninėms reikmėms, įkainojant sąlygine kaina. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šis įkainojimas koreguojamas iki faktinės savikainos. Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, perkainojama nustatytomis normatyvinėmis kainomis ir iškeliama į 61 sąskaitą Kintamosios sąnaudos. Po to 56 sąskaitoje lieka ūkio ir asmeninėms reikmėms suvartotos produkcijos ir gyvulių perkainojimo nustatytomis normatyvinėmis kainomis rezultatas, kuris iškeliamas į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai.
Skirsnis 6 klasė. SĄNAUDOS
Skirsnis 60 sąskaita Parduotų prekių savikaina skirta per ataskaitinį laikotarpį parduotos savos gamybos produkcijos, darbų bei suteiktų paslaugų savikainos apskaitai, taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą. Parduotų prekių savikainos apskaita tvarkoma šešiose subsąskaitose. Analitinės sąskaitos išskiriamos pagal parduodamos produkcijos ar atliekamų darbų bei paslaugų rūšis. Parduota praeitų metų gamybos produkcija įvertinama metų pradžioje buvusiu įkainojimu. Parduota ataskaitinių metų savos gamybos produkcija per metus gali būti įkainojama ūkyje nusistatyta sąlygine kaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės savikainos. Faktinė per metus pagamintos produkcijos savikaina metų pabaigoje nustatoma pagal 65 ir 22 sąskaitose sukauptus duomenis. Ši sąskaita debetuojama: registruojant parduotos praėjusių metų gamybos produkcijos savikainą (K 210); registruojant parduotos ataskaitinių metų gamybos produkcijos savikainą (K 211); registruojant parduotos ataskaitinių metų gamybos produkcijos savikainos koregavimą iki faktinės (papildomu arba storno įrašu) (K 650, 652, 654); registruojant parduotų gyvulių savikainą ir jos koregavimą iki faktinės (K 22); registruojant atliktų darbų bei suteiktų paslaugų savikainą (K 655). Ši sąskaita kredituojama ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa debeto likučio suma (D 34). 60 sąskaita Pirkimai skirta ataskaitinio laikotarpio medžiagų, naudojamų produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti, bei gyvulių, skirtų auginimui, pirkimų apskaitai, taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Sąskaita gali būti detalizuojama pagal perkamų medžiagų ir gyvulių rūšis. Ši sąskaita debetuojama: perkant per ataskaitinį laikotarpį materialines vertybes, skirtas produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti – faktine įsigijimo išlaidų suma: sumokant už perkamas materialines vertybes iš sąskaitų banke (K 270, 271); sumokant už perkamas materialines vertybes iš kasos (K 272); skolon perkant materialines vertybes (K 450); išrašant vekselį už skolon perkamas materialines vertybes (K 451). 600 sąskaita Medžiagų pirkimai kredituojama: ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa debeto likučio suma (D 61). 601 sąskaita Gyvulių pirkimai kredituojama: ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa debeto likučio suma (D 34). 61 sąskaita Kintamosios sąnaudos skirta kintamųjų gamybos sąnaudų apskaitai. Prie kintamųjų sąnaudų priskiriamas medžiagų sunaudojimas, faktiškai apskaičiuotas gamyboje dirbančių samdomų darbuotojų darbo užmokestis bei įmokos valstybiniam socialiniam ir sveikatos draudimui, gamybos reikmėms sunaudota elektros energija, vanduo ir pan. Kintamosios sąnaudos pagal jų rūšis registruojamos atskirose subsąskaitose. Jeigu ūkyje sudėtinga nustatyti degalų, vandens, elektros ir dujų sąnaudų ryšį su veiklos apimtimi, tai minėtos sąnaudų rūšys gali būti priskirtos pastoviosioms sąnaudoms. Darbo užmokestis prie kintamųjų sąnaudų priskiriamas tada, kai darbuotojai samdomi konkretiems darbams atlikti. Atsargas apskaitant nuolat kintamųjų sąnaudų sąskaitų debete registruojamos per ataskaitinį laikotarpį padarytos sąnaudos ir šios sumos tranzitu iškeliamos iš 61 sąskaitos kredito į 65 sąskaitos Gamybos suvestinė debetą. Ši sąskaita debetuojama: registruojant pirktų medžiagų sunaudojimą produkcijos gamyboje (K 20); registruojant savos gamybos produkcijos sunaudojimą gamybos tikslams (K 56); apskaičiuojant darbo užmokestį samdomiems darbuotojams (K 46); apskaičiuojant įmokas valstybiniam socialiniam ir sveikatos draudimui nuo samdomų asmenų darbo užmokesčio (K 471); registruojant elektros energijos, vandens, dujų sunaudojimą ūkio gamybos reikmėms (K 27, 450, 48) Ši sąskaita kredituojama: iškeliant tranzitu į gamybos suvestinę visą debeto likučio sumą (D 65). Atsargas apskaitant periodiškai 610, 611, 612, 613, 614, 615 sąskaitų debete įrašai daromi tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nustačius pirktų medžiagų likučius ir jų pasikeitimus, o 616, 617, 618 sąskaitų debete registruojamos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos. Kintamųjų sąnaudų sąskaitų debete įrašytos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą. Ši sąskaita debetuojama: ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uždarant medžiagų pirkimų sąskaitas (K 600); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant pirktų medžiagų likučių pasikeitimus (kai likutis sumažėja) (K 20); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant savos gamybos produkcijos sunaudojimą gamybos tikslams (K 56). Ši sąskaita kredituojama: ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant pirktų medžiagų likučių pasikeitimus (kai likutis padidėja) (D 20); ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa apyvartos suma (D 34). 62 sąskaita Pastoviosios sąnaudos skirta veiklos sričių ir viso ūkio pastoviųjų sąnaudų apskaitai. Prie pastoviųjų sąnaudų priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sumos, žemės mokesčio ir žemės nuomos sumos, turto draudimo įmokos bei ūkio valdymo sąnaudos – telefono, apskaitos blankų įsigijimo ir pan. Darbo užmokestis prie pastoviųjų sąnaudų priskiriamas tada, kai samdomiems darbuotojams mokamas pastovus darbo užmokestis. 620–626 sąskaitų debete kaupiamos veiklos sričių pastoviosios sąnaudos pagal subsąskaitose išvardytas jų rūšis. Atsargas apskaitant nuolat šios sąnaudos tranzitu iškeliamos iš 620–626 sąskaitų kredito į 65 sąskaitos debetą. Technikos nusidėvėjimo sumas, kurių negalima tiesiogiai priskirti gamybos išlaidų apskaitos objektams, rekomenduojama skirstyti proporcingai sunaudotų degalų vertei, o pastatų nusidėvėjimo – proporcingai užimtam plotui. Ilgalaikio turto remonto sumas skirstyti proporcingai nusidėvėjimo sumoms. Žemės mokesčio ir žemės nuomos sumas skirstyti proporcingai pasėlių plotui, kito turto nuomos – proporcingai užimtam plotui. Atsargas apskaitant periodiškai minėtos sąnaudos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iškeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą. 627 sąskaitos Bendrosios ūkio sąnaudos debete registruojamos visam ūkiui bendros pastoviosios sąnaudos (sąnaudos, kurių negalima priskirti atskiroms ūkio veiklos sritims). Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šios sąnaudos iškeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą. Ši sąskaita debetuojama: registruojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą (K 13); registruojant žemės mokestį (K 473); registruojant žemės nuomos mokestį (K 48); registruojant sumokėtas turto draudimo įmokas (K 27); apskaičiuojant darbo užmokestį samdomiems asmenims (K46); apskaičiuojant valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas nuo samdomų asmenų darbo užmokesčio (K471); įsigyjant apskaitos blankus (K 27); registruojant pirkimo PVM, kai ūkininkas ne PVM mokėtojas (K 45); tikslinant PVM atskaitą (K 470). Ši sąskaita kredituojama: atsargas apskaitant nuolat iškeliant tranzitu į gamybos suvestinę visą 620–626 sąskaitų debeto likučio sumą (D 65); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iškeliant 627 sąskaitos debeto likučio sumą į finansinių rezultatų sąskaitą (D 34); atsargas apskaitant periodiškai ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa debeto likučio suma (D 34). 63 sąskaita Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos skirta patirtų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų apskaitai. 631 sąskaitoje Palūkanos – registruojamos palūkanų, komisinių ir kitos tiesiogiai su paskolų gavimu susijusios sumokėtos ir mokėtinos sumos, palūkanų už išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą sumos. 632 sąskaitoje Neigiamas valiutų kurso pasikeitimas – registruojami neigiami užsienio valiutos perkainojimo rezultatai, kurie susidaro perkant, parduodant ar perkainojant valiutą bei atsiskaitant užsienio valiuta. 633 sąskaitoje Baudos ir delspinigiai- registruojamos sumokėtos baudos ir delspinigiai. 634 sąskaitoje Kitos sąnaudos – registruojamos kitos su finansine ir investicine veikla susijusios sąnaudos (sumokėtos banko paslaugų išlaidos, nurašytos beviltiškų skolų sumos, bankrutavusių įmonių akcijos ir pan.). Finansinės ir investicinės veiklos sąskaitų debete sukauptos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą (išskyrus sukauptų palūkanų už paskolas ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui ar statybai kapitalizuotą dalį, kuri perkeliama į nematerialiojo turto sąskaitą). Ši sąskaita debetuojama: registruojant palūkanų sumas (K 27); fiksuojant išlaidas, susijusias su paskolos gavimu (K 27); registruojant beviltiškų skolų sąnaudas (K 242); fiksuojant neigiamą valiutos likučių perkainojimo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rezultatą (K 27); registruojant neigiamą valiuta grąžintų paskolų ir tiekėjams sumokėtų skolų perkainojimo rezultatą, susidariusį dėl valiutos kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki jos grąžinimo (sumokėjimo) (K 27); registruojant valiutos konvertavimo išlaidas (K 27); fiksuojant neigiamą valiutos kursų pasikeitimo įtaką, susidariusią perkainojant valiuta gautinas skolas arba gaunant pirkėjų skolą valiuta (K 24); fiksuojant neigiamą valiutos kursų pasikeitimo įtaką, susidariusią perkainojant valiuta mokėtinas skolas (K 40, 43, 44, 45); fiksuojant sumokėtas baudas bei delspinigius (K 27); nurašant bankrutavusių įmonių akcijas (K 16, 26); fiksuojant nuostolį dėl investicijų perleidimo (K 16, 26). Ši sąskaita kredituojama: fiksuojant palūkanų kapitalizavimą – kapitalizuotų palūkanų suma (D 11); ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa apyvartos suma (D 34). 64 sąskaita Kitos veiklos sąnaudos ir netektys skirta su ūkio tipine bei finansine ir investicine veikla nesusijusių sąnaudų ir netekčių apskaitai. 640 sąskaitoje Ilgalaikio turto likvidavimo sąnaudos – registruojami ilgalaikio turto likvidavimo ar pardavimo nuostoliai, su ilgalaikio turto likvidavimu susijusios išlaidos. 641 sąskaitoje Išnuomoto turto sąnaudos – registruojamos išnuomoto ilgalaikio turto sąnaudos: nusidėvėjimo, draudimo ir kitos. 642 sąskaitoje Kitos sąnaudos – registruojamos sąnaudos, patirtos dėl ypatingų, nepriklausančių nuo ūkio veiklos, įvykių. Šioje sąskaitoje registruojama dėl nuo ūkio veiklos nepriklausančių priežasčių žuvusio turto vertė, sumos ištaisant ankstesniais laikotarpiais padarytas apskaitos klaidas. Kitos veiklos sąnaudų ir netekčių sąskaitų debete sukauptos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą. Ši sąskaita debetuojama: nurašant nenudėvėtą (neamortizuotą) likviduoto ilgalaikio turto likutinę vertę (K 11, 12); dėl ypatingų priežasčių nurašant nebaigtą statybą (K 15); apskaičiuojant darbo užmokestį samdomiems asmenims už ilgalaikio turto likvidavimą ir įmokas valstybiniam socialiniam ir sveikatos draudimui (K 46, 471); apskaičiuojant išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą (K 138); fiksuojant sumokėtas draudimo įmokas už išnuomotą turtą (K 27). Ši sąskaita kredituojama: ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visa debeto likučio suma (D 34). 65 sąskaita Gamybos suvestinė skirta per ataskaitinį laikotarpį faktiškai patirtų kintamųjų ir pastoviųjų produkcijos gamybos bei paslaugų teikimo sąnaudų apskaitai, taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą. Gamybos sąnaudos pagal atskiras gamybos šakas apskaitomos šešiose subsąskaitose. 650 sąskaitos Augalininkystė debete registruojamos augalininkystės produkcijos auginimo sąnaudos. Analitinės sąskaitos išskiriamos pagal auginamų augalų rūšis ar grupes. Sąskaitos kredite registruojama per ataskaitinį laikotarpį iš derliaus gauta augalininkystės produkcija. Per metus ši produkcija gali būti įkainojama ūkyje nusistatyta sąlygine kaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės savikainos. Šioje sąskaitoje ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali likti nebaigtos gamybos išlaidos kitų metų derliui gauti. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šioje sąskaitoje registruojamas nebaigtos gamybos likučio perkainojimas pagal nustatytas normatyvines kainas. 651 sąskaitos Mėsos gyvulininkystė debete registruojamos mėsinių gyvulių (paukščių) auginimo sąnaudos. Kiekvienos gyvulių ar paukščių rūšies auginimo sąnaudas tikslinga apskaityti atskiroje analitinėje sąskaitoje. Sąskaitos kredite registruojamas per ataskaitinį laikotarpį gautas priesvoris, kuris įkainojamas faktine savikaina. 652 sąskaita Kita gyvulininkystė skirta kitų gyvulininkystės produktų (pieno, kiaušinių, vilnos, medaus ir kitų) gamybos sąnaudų apskaitai. Analitinės sąskaitos išskiriamos pagal gyvulininkystės produktų gamybos rūšis. Sąskaitos kredite registruojama per ataskaitinį laikotarpį gauta gyvulininkystės produkcija. Per metus ši produkcija gali būti įkainojama ūkyje nusistatyta sąlygine savikaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės savikainos. 653 sąskaitos Žuvininkystė debete registruojamos žuvų auginimo sąnaudos. Sąskaitos kredite registruojama užaugintų žuvų masė, kuri įkainojama faktine savikaina. 654 sąskaitos Savos produkcijos perdirbimas debete kaupiamos savos žemės ūkio produkcijos perdirbimo sąnaudos. Analitinės sąskaitos išskiriamos pagal perdirbamos produkcijos rūšis. Sąskaitos kredite registruojama per ataskaitinį laikotarpį perdirbus gauta produkcija. Per metus ši produkcija gali būti įkainojama ūkyje nusistatyta sąlygine savikaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės savikainos. 655 sąskaita Paslaugos žemės ūkiui skirta kitiems teikiamų žemės ūkio paslaugų sąnaudų apskaitai. Sąskaitos debete kaupiamos minėtos sąnaudos. Analitinės sąskaitos gali būti išskiriamos pagal paslaugų rūšis. Kredite nurašoma kitiems atliktų darbų savikaina. 656 sąskaita Ne žemės ūkio veikla skirta ne žemės ūkio veiklos sąnaudų apskaitai (turizmo paslaugų, ūkio būdu vykdomos statybos, daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo). Sąskaitos debete kaupiamos sąnaudos minėtiems darbams atlikti. Analitinės sąskaitos gali būti išskiriamos pagal veiklos rūšis. Kredite registruojama suteiktų paslaugų savikaina arba statybos bei kitų kapitalinių darbų sąnaudų iškėlimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje į finansinių rezultatų sąskaitą. Ši sąskaita debetuojama: tranzitu perkėlus kintamąsias gamybos, paslaugų bei statybos sąnaudas (K 61); tranzitu perkėlus pastoviąsias gamybos, paslaugų bei statybos sąnaudas (K 62). Ši sąskaita kredituojama: užpajamavus augalininkystės, gyvulininkystės ir perdirbtą produkciją (sąlygine savikaina) (D 21); fiksuojant augalininkystės, gyvulininkystės ir perdirbtos produkcijos sąlyginės kainos koregavimą iki faktinės savikainos, tenkantį: laikotarpio pabaigoje ūkyje likusiai produkcijai (D 21); per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai (D 60); ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudotai produkcijai (D 56). užpajamavus gyvulius ir gyvulių priesvorį (D 22); suteikus žemės ūkio paslaugas kitiems (D 60); ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iškeliant statybos ir kitų kapitalinių darbų sąnaudas į finansinių rezultatų sąskaitą (D 34).
4 Punktas (4 p.)
Lentelė Ilgalaikio turto ūkinės operacijos
Lentelė Trumpalaikio turto ūkinės operacijos
Lentelė Kapitalo ūkinės operacijos
Lentelė Ūkio skolų ūkinės operacijos
Lentelė Pajamų ūkinės operacijos
Lentelė Sąnaudų ūkinės operacijos
Pastraipa
Susijusi informacija
Teisės akto pakeitimai ( 1 )
Palyginti du pasirinktus
Parodyti visus pasikeitimus
Nėra
Teisės akto tekstas
414 2001-11-26
Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo
Keičiantis pakeitimas (0)
Nėra
Naikinantis pakeitimas (1)
1.
Įsakymas 3D-491 2006-12-18
Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
Susiję dokumentai ( 18 )
Išaiškinimą nusakantis dokumentas (1)
1.
Įsakymas 474 2001-12-29
Dėl žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
Susijęs dokumentas (16)
p
p
1/2
p
p
5
10
20
50
100
200
500
1.
Įsakymas 3D-487 2006-12-18
Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2007 metams patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
2.
Įsakymas 3D-555 2005-11-30
Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2005 ir 2006 metams patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
3.
Įsakymas 3D-88 2005-02-23
Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės "Kaimo vietovių pritaikymo ir veiklos skatinimas" veiklos sritis "Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių" bei "Kaimo turizmo ir amatų skatinimas" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
4.
Įsakymas 3D-87 2005-02-23
Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Investicijos į žemės ūkio valdas" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
5.
Įsakymas 3D-91 2005-02-23
Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Miškų ūkis" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
6.
Įsakymas 3D-26 2005-01-14
Dėl Gairių pareiškėjams, 2005 metais teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
7.
Įsakymas 3D-496 2004-08-27
Dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės "Standartų laikymasis" administravimo taisyklių
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
8.
Įsakymas 3D-445 2004-07-16
Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės "Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas" veiklos sritis "Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių" bei "Kaimo turizmo ir amatų skatinimas" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
9.
Įsakymas 3D-439 2004-07-16
Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Investicijos į žemės ūkio valdas" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
10.
Įsakymas 3D-442 2004-07-16
Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
p
p
1/2
p
p
5
10
20
50
100
200
500
Taikymą nusakantis dokumentas (1)
1.
Įsakymas 3D-670 2004-12-17
Dėl žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų patvirtinimo
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
)
Teisės akto tekstas
Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo
Dokumento struktūra
Susijusi informacija
Komentaras teisės aktui
Antraštė
*
???upload.NONE.UNSPECIFIED.header???
Pridėti
???upload.NONE.UNSPECIFIED.emptyMessage???
Siuntėjas
Vardas
*
Pavardė
*
Organizacija
Siuntėjo adresas
Adresas
El. pašto adresas
*
Kontrolinis laukas
Siųsti
Dokumento pateikimas Seimui
???submitted.???
Uždaryti
Siunčiama
Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo
Paprasta paieška
Dokumentų paieška
Detali teisės aktų paieška
Detali teisės aktų projektų paieška
Vedlys
Mano vykdytos paieškos
Peržiūrėti dokumentai
LT
Chronologija
2001-11-26
Priėmė
2002-01-01
–
2006-12-31
Įsigalioja
2007-01-01
Negalioja
rekomendacija
apskaita
finansinė apskaita
žemės ūkio sektorius
ūkinė veikla
ūkininkas
ūkininkavimas savo ūkyje
5616 ūkininkavimo sistemos
4026 apskaita
1611 ekonominė padėtis
Spausdinti
???upload.NONE.UNSPECIFIED.header???
