Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Strateginio valdymo
į s t a t y m a s
2019 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, integruojant strateginio planavimo, regionų ir teritorijos planavimo procesus, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti strateginio valdymo sistemos principus, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenis, tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką pažangos ir tęstinės veiklos lėšų (toliau kartu – lėšos) planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatas.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Finansinės projekcijos – preliminarus finansavimo planas, kuriame nurodoma, kokiais finansavimo šaltiniais ir kiek valstybėje galima finansuoti strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimą skirtingose valstybės veiklos srityse Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo laikotarpiu.
2. Horizontalus principas – siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.
3. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla, skirta sukurti naujam produktui ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti, įgyvendinant pažangos uždavinius.
4. Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.
5. Pažangos priemonė – kryptingas valstybės veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.
6. Pažangos uždavinys – tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.
7. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.
8. Poveikio rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, rodantis esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.
9. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojami vykdant tęstinės veiklos priemonę ir (arba) projektą sukurti produktai (jų kiekis, apimtis ir pan.).
10. Programinis valdymas – tai strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per nacionalines plėtros programas, kurios apjungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį, ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma Lietuvos Respsublikos Vyriausybės įgaliotam nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui (toliau – portfelio valdytojas).
11. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas ir kitą pažangos veiklą, kuri įgyvendina pažangos uždavinius.
12. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.
13. Rezultato rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.
14. Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.
15. Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:
3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai), joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;
6) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;
7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
8) Valstybės pažangos taryba, nurodyta Valstybė pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Valstybės pažangos taryba);
16. Strateginis tikslas – esamos būklės pokytis, įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose, kurio siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis.
17. Strateginis valdymas – visuma procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.
18. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų, tačiau gali prisidėti prie jų įgyvendinimo.
19. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.
20. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai finansuoti.
21. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, įgyvendindama nustatytas funkcijas.
22. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – 30 metų – laikotarpiu.
23. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – 30 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.
24. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.
25. Vyriausybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį Vyriausybė planuoja tam tikru laikotarpiu įgyvendinti konkrečioje valstybės veiklos srityje.
26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
4 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos principai
Strateginio valdymo sistemai taikomi šie principai:
1) darnumo ir integralumo – viešosios politikos ir valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą;
2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešosios politikos ir valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams ir pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
3) įrodymais grįsto valdymo – viešosios politikos ir valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio išankstiniu vertinimu;
4) efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešosios politikos ir valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
5) bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
6) atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotas šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
7) lyčių lygybės – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių aspekto integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose, siekiant užkirsti kelią kliūčių susidarymui arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams.
II SKYRIUS
PLANAVIMO DOKUMENTŲ LYGMENYS, TIPAI IR JŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS
5 straipsnis. Planavimo dokumentų lygmenys
1. Strateginis valdymas įgyvendinamas per planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.
2. Planavimo dokumentai skirstomi į 3 lygmenis:
1) strateginio lygmens planavimo dokumentai – 10 metų ir ilgesnės trukmės planavimo dokumentai, kuriuose suplanuojamos ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos (nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys, strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai, teritorijų panaudojimo funkciniai prioritetai, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus);
2) programavimo lygmens planavimo dokumentai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, taip pat išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kt.). Programavimo lygmens planavimo dokumentai gali būti nacionaliniai, regionų arba savivaldybių;
6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu;
2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis dokumentas – tai svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, kuriame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;
4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
5) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami, jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
6) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalūs principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontalių principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;
7) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu.
7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai
Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Nacionalinės plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
a) plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Vyriausybės įstatymu. Šiame plane detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės – nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
5) savivaldybių strateginiai plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmenų planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;
6) savivaldybių bendrieji planai – savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šie planai įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais.
8 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai
Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) strateginiai veiklos planai – 3 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;
2) veiksmų planai – įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinių priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (ar) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti;
III SKYRIUS
PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS
9 straipsnis. Lėšų planavimas
1. Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose.
2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose.
10 straipsnis. Finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas
1. Nacionaliniame pažangos plane nustatoma bendroji finansinė projekcija yra valstybės finansinės galimybės, išreiškiamos viena nominalia reikšme, viso Nacionalinio pažangos plano laikotarpio visiems strateginiams tikslams kartu pasiekti.
2. Finansinės projekcijos nustatomos procentine išraiška kaip dalis bendrosios finansinės projekcijos, atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, vykdomą anticiklinę fiskalinę politiką, finansines ir ekonomines vidutinio laikotarpio prognozes, fiskalinės drausmės normas ir vadovaujantis šiais kriterijais:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustatytais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, t. y. siekiamais pokyčiais, jų mastu ir svarba sprendžiant valstybės esamos būklės problemas;
11 straipsnis. Pažangos lėšų planavimas nacionalinėse plėtros programose
1. Nacionalinėse plėtros programose planuojant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingas pažangos lėšas, negali būti viršijamos Nacionaliniame pažangos plane nustatytos finansinės projekcijos.
2. Portfelio valdytojas prižiūri, kad planuojamos pažangos lėšos neviršytų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų, taip pat, kad planuojant ir vykdant nacionalines plėtros programas būtų nuosekliai, darniai ir efektyviai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai.
3. Planuojant pažangos lėšas turi būti įvertintas įgyvendinant pažangos priemones siekiamų rezultatų ilgalaikis finansinis poveikis tęstinės veiklos lėšoms Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Įgyvendinant nacionalines plėtros programas, portfelio valdytojas stebi nacionalinių plėtros programų rezultatų rodiklių pasiekimo ir pažangos lėšų panaudojimo rezultatus ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl finansinių projekcijų ir (arba) jų paskirstymo tarp valstybės veiklos sričių tikslinimo, jei tai būtina siekiant laiku įgyvendinti strateginius tikslus ir pažangos uždavinius ir efektyviai panaudoti pažangos lėšas ir (arba) siūlymus dėl strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių tikslinimo.
IV SKYRIUS
STRATEGINIO VALDYMO SISTEMOS VALDYSENA
12 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas
1. Planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, programinio valdymo principus, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuriais strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems ES teisės aktams.
2. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato metodinės pagalbos, atliekant pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, efektyvumo vertinimus, teikimo tvarką, remiantis kuria ministerijų, rengiančių nacionalines plėtros programas, ir (arba) Portfelio valdytojo iniciatyva, už projektų administravimą atsakingos įstaigos teikia metodines rekomendacijas ir konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams.
3. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumento kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentus rengiantys strateginio valdymo sistemos dalyviai Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais.
13 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1, 3, 8, 9 ir 10 punktuose, bei konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas.
2. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė.
3. Vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3, 9 ir 10 punktuose, konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė.
4. Šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 7 punktuose nurodyti strateginio lygmens planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami kituose atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
5. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, pažangos vertinimus organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika.
6. Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Informacija apie pažangą įgyvendinant šiuos planavimo dokumentus kiekvienais metais teikiama svarstyti Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodyti strateginio lygmens planavimo dokumentai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas šiuose planavimo dokumentuose ir kituose atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose, ES ir (arba) tarptautiniuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Nacionalines plėtros programas, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.
2. Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia, vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, ir tvirtina vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu.
3. Savivaldybių strateginiai plėtros planai rengiami vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, tvirtinami – vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu.
4. Šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 6 punktuose nurodyti programavimo lygmens planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
5. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas, vadovaudamasis Strateginio valdymo metodika.
6. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jas įgyvendinančius projektus. Nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, kurioje, be kita ko, nustatoma nacionalinių plėtros programų rezultato rodiklių nustatymo, įgyvendinimo stebėsenos, atsiskaitymo ir vertinimo tvarka.
7. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas, ataskaitos rengiamos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.
8. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano vykdymą koordinuoja Vyriausybė, jų įgyvendinimo stebėseną atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka.
9. Savivaldybių strateginiai plėtros planai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas atliekami, ataskaitos rengiamos Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka.
10. Savivaldybių bendrieji planai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena atliekama Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.
11. Pažangos priemones vykdantys strateginio valdymo sistemos dalyviai arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.
15 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
1. Strateginius veiklos planus rengia įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos, tvirtina atitinkamai valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, jeigu šių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Strateginio valdymo metodika.
2. Veiksmų planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.
3. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Strateginio valdymo metodika, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.
V SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė:
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
4. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.