Projektas 2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-596(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-936
2014 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-596(2) ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-936 (toliau – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 14 straipsnio nuostatą, pažymėjo, kad lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija, ji saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė. Lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas reiškia, kad turi būti užtikrintas lietuvių kalbos funkcionavimas visose viešojo gyvenimo srityse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo nurodyta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siūlomų įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas sudarytų prielaidas neigiamam poveikiui bendrinei lietuvių kalbai atsirasti, nes nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, jų vartojimas viešojoje sakytinėje ir rašytinėje kalboje kelia problemų dėl rašybos ir tarimo, tokių pavadinimų gausa veikia lietuviškų pavadinimų vartoseną – pastarieji pagal nelietuviškų pavadinimų pavyzdį dažnai nelinksniuojami, o tai jau tiesioginis neigiamas poveikis lietuvių kalbos gramatikos sistemai. Be to, nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, atsidūrę viešojoje erdvėje (reklamoje, iškabose ir kitur), ima gožti lietuvių kalbą. Tai ypač būdinga miestų viešajai erdvei ir į tai nuolat atkreipia dėmesį Vilniaus ir kitų miestų gyventojai.
2. Siūlomų įstatymų projektų Aiškinamajame rašte išreikšti nuogąstavimai dėl patiriamų sunkumų registruojant juridinių asmenų pavadinimus ir per didelės administracinės naštos įmonėms, ypač mažoms Lietuvos gyventojų steigiamoms įmonėms bei smulkiems verslininkams iš užsienio valstybių, taikant Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 76-1 punkto nuostatas, realiai tiek problemų nesukelia. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultavimas registruojant juridinių asmenų pavadinimus parodė, kad nelietuviškų pavadinimų nekuriama ir nesirenkama tiek daug, kaip iš anksto manyta, jie sudaro maždaug 10 procentų visų gautų registruoti pavadinimų, ir kad lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, o juridinių asmenų pavadinimuose ir dabar pagal susiklosčiusią praktiką gali būti vartojami tarminiai žodžiai, išskyrus svetimybes ir fonetines tarmybes.
3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant praktikoje nuostatas, susijusias su įstatymų projektais, t. y. prireikus pakeisti šiuo metu naudojamą Juridinių asmenų tvarkytojo konsultacijų su Valstybine lietuvių kalbos komisiją sistemą, kuri šiuo metu yra automatizuota ir lengvai leidžia atrinkti atvejus, kai prašomi laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimai teikiami įvertinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, būtų reikalinga įvertinti ir atrinkti, kuriais atvejais pavadinimas turi atitikti bendrinę lietuvių kalbą, kuriais – ne, ir tai gali pareikalauti papildomų piniginių išteklių. Be to, iš įstatymų projektų nėra aišku, kuris subjektas ir pagal kokias taisykles atliktų vertinimą, ar užsienio kalbų žodžiai yra tinkamai sudaryti lotynų kalbos abėcėlės pagrindu.