Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166
2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 31, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 61, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 80, 81, 84, 85, 86, 87, 88, 92, 93, 94, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 108, 110, 123, 134, 139, 143 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„41. Dvaro sodyba – dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų minėtų statinių ir (ar) įrenginių liekanomis ir jų vietomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Papildyti 2 straipsnį 261 dalimi:
4. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juosta – aplink požeminio vandens vandenvietės, iš kurios išgaunamas gėlas požeminis vanduo, kaptažo įrenginius nustatyta juosta (įskaitant požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją juostą), kurioje draudžiama mikrobiologinę ir (arba) cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 54 dalį ir ją išdėstyti taip:
„54. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Miestuose esančių geležinkelio stočių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, nurodytose šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ne arčiau kaip 10 metrų į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių ir ne arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko arba valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.“
6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Požeminių kabelių linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:
7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 25 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) plaukti oro linijų apsaugos zonoje vandens transporto priemonėms, kai jų aukštis nuo vandens transporto grimzlės lygio vandens paviršiuje iki aukščiausio jos taško yra didesnis už tinklų operatoriaus vandens lygio ženkle nurodytą laisvą aukštį, išskyrus kai vandens transporto priemonės valdytojas (laivavedys) plaukia po oro linija įvertinęs faktinį laisvą aukštį ir saugų atstumą iki oro linijos ir prisiimdamas atsakomybę už tokį sprendimą.“
8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
9 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Papildyti 27 straipsnį 4 dalimi:
„4. Kitos su magistraliniu dujotiekiu ir naftotiekiu (produktotiekiu) susijusios infrastruktūros (elektros tinklų, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros) apsaugos zona:
10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) 6 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, taip pat 6 metrų atstumu aplink talpyklą kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti ir (arba) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų kitų magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) įrenginių aptvėrimą sodinti želdinius, įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;“.
2. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 28 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Kitos su magistraliniu dujotiekiu ir naftotiekiu (produktotiekiu) susijusios infrastruktūros (elektros tinklų, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros) apsaugos zonose draudžiama:
11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
12 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis
1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra nuo 400 milimetrų iki 1000 milimetrų, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 7,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
4. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 1000 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
5. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.
6. Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.
7. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos nenustatomos šios infrastruktūros objektams, kurie nuosavybės teise priklauso ar kitaip valdomi vartotojų ir abonentų, esantiems šių vartotojų ir abonentų nuosavybės teise priklausančiuose ar kitaip valdomuose žemės sklypuose. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri nenaudojama viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, apsaugos zonos nustatomos kartu su infrastruktūros, kurios veiklai užtikrinti ji skirta, apsaugos zonomis.“
15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
16 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
17 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų dydis
1. Antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų ir požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų apsaugos zona – išilgai antžeminio šilumos perdavimo tinklų vamzdyno ar požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdyno esanti žemės juosta, kurios ribos:
1) šilumos perdavimo tinklų, kurių skersmuo nuo 20 iki 250 milimetrų, – po 2 metrus į abi puses nuo tinklo kanalo (arba vamzdyno, jeigu jis paklotas bekanaliu būdu, arba vamzdyno, jeigu jis sumontuotas antžeminiu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta;
2. Šiluminių kamerų, sklendžių priežiūros statinių, drenažo šulinių, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinių, grupinių šilumos punktų apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių ir (ar) statinių išorines ribas ir žemė po šia juosta.
3. Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona – išilgai šių priklausinių esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų ir žemė po šia juosta.
4. Praeinamų kolektorių apsaugos zona – 5 metrų (kai juose pakloti šilumos perdavimo tinklai, kurių skersmuo didesnis kaip 250 milimetrų) ir 3 metrų (kai juose pakloti šilumos perdavimo tinklai, kurių skersmuo nuo 20 iki 250 milimetrų) pločio žemės juosta nuo šių įrenginių ir (ar) statinių išorinių ribų ir žemė po šia juosta.“
18 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) 2 metrų atstumu į abi puses nuo tinklo kanalo (vamzdyno, drenažo) išorinių ribų sodinti želdinius. Likusioje šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje sodinant želdinius, šiems darbams vykdyti turi būti gautas šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
19 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonos (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) dalyje, esančioje 50 metrų atstumu nuo branduolinės energetikos objekto, kuriame branduolinė energija naudojama elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai, kuriame yra saugomas panaudotas branduolinis kuras ir (ar) kuriame yra labai radioaktyvios atliekos – statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį, sodinti želdinius, įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus.“
20 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 60 straipsnio 3 dalį 5 punktu:
2. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:“.
21 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 61 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamtos paveldo objektų teritorijoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:“.
22 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 63 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:“.
23 straipsnis.64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus toliau šioje dalyje nurodytą veiklą, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka gavus už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šiai veiklai:“.
24 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) žmonių paieškos ir gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus, valstybės sienos ir (ar) krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, priešgaisrinę apsaugą;“.
2. Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 65 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:
5. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Statybos įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už gamtinio rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins, sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
25 straipsnis. V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
26 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose
1. Valstybinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
2) naudoti tręšiamuosius produktus ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimo židinys;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų,
2. Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir saugomų rūšių žinduolius teritorijose, kurioms toks apribojimas numatytas patvirtintuose atitinkamų saugomų rūšių apsaugos planuose, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
5) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ar plynųjų sanitarinių miško kirtimų ribojimais;
6) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
7) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre.
3. Valstybinio kultūrinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius.
4. Valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už valstybinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, įrengti inžinerinius įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus;
5. Už valstybinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
27 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 67 straipsnio 1 dalį 8 ir 9 punktais:
„8) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatyme ar Melioracijos įstatyme nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
2. Pakeisti 67 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
28 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose
1. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
2) pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus;
3) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro riedulius, riedulynuose – visus akmenis; upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip vieno kubinio decimetro natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ir šiems darbams vykdyti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai gavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimą atliekami šie darbai:
a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonėms įgyvendinti;
b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;
5) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
6) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas;
8) naudoti saugomų rūšių individus neturint leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
10) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
11) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios dalies 13 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;
12) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimta išvada, kad planuojama veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):
a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;
b) keisti upių ir ežerų krantus, gylį, natūralų upių nuotėkį ar natūralų upių ir ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
14) statyti saulės šviesos energijos elektrines neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, sodybose – galingesnes kaip 10 kW saulės elektrines;
15) įrengti išorinę reklamą:
a) miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su tuose miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose vykdoma veikla;
16) įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos, rūšių atkūrimo priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
19) įrengti viliojimo vietas ar jaukinti kanopinius žvėris negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
20) ) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir saugomų rūšių žinduolius teritorijose, kurioms toks apribojimas numatytas patvirtintuose atitinkamų saugomų rūšių apsaugos planuose, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
21) medžioti medžioklės būdu varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, lūšių veisimosi vietos arba kitų, jautrių trikdymui saugomų rūšių veisimosi vietos, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
22) medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžius, teritorijose kuriose yra ūdrų buveinės, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
23) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo ar Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
24) įrengti, švartuoti ir naudoti plūduriuojančias priemones paviršiniuose vandens telkiniuose (išskyrus dirbtinius nepratekamus paviršinius vandens telkinius), išskyrus plūduriuojančių lieptų, plūduriuojančių tiltų ir plūduriuojančių prieplaukų įrengimą negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
25) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius arba atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:
b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
26) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:
a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 25 punkto a, d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, arba kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;
27) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų ribojimais;
28) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
29) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
30) vykdant miškų ūkio darbus pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 10 proc. plote;
32) įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas draustinio ar valstybinio parko tvarkymo plane arba numatytas prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio ar valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
33) važiuoti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus atvejus, kai:
a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, vykdoma ligų ar augalų kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevencija ar naikinimas, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;
35) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;
36) valstybiniuose draustiniuose ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;
38) apsodinti mišku, medžiais ir krūmais miško laukymes ir neželdintinas miško aikštes, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus atvejus ir (ar) saugomų rūšių apsaugos planuose numatytus atvejus;
2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
6) rengti kultūros, sporto ir kitus renginius (išskyrus urbanizuotas teritorijas ir sodybas), kai planuojamas didesnis kaip 100 dalyvių skaičius;
7) įkurti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio specializuotus ūkius;
3. Už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje saugomas gamtos ir (ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
29 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geomorfologiniuose draustiniuose
Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama:
2) plynai kirsti medžius ir krūmus arba vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių, ir statesniuose šlaituose, taip pat kalvų viršūnėse, išskyrus:
a) atliekant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus, vykdant ligų ar augalų kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevenciją ar naikinimą;
1. Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
31 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pedologiniuose draustiniuose
Pedologiniuose draustiniuose draudžiama:
1) ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę, išskyrus atvejus, kai atliekami moksliniai tyrimai;
2) naudoti tręšiamuosius produktus ir augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimo židinys.“
32 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose draustiniuose
Botaniniuose draustiniuose draudžiama:
1) naudoti tręšiamuosius produktus ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimo židinys;
2) vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus pelkėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir saugomų rūšių apsaugos planuose ir (arba) invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planuose numatyti gamtotvarkos darbai, vykdoma ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevencija ar naikinimas, sanitariniai miško kirtimai, nustačius užkrėtimą kenksmingaisiais organizmais arba masinį miško kenkėjų išplitimą;
33 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) naudoti tręšiamuosius produktus ir augalų apsaugos produktus, išskyrus atvejus, kai aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas augalų apsaugos produktų panaudojimas invaziniams augalams naikinti, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimo židinys.“
34 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ornitologiniuose draustiniuose
1. Ornitologiniuose draustiniuose draudžiama:
1) tiesti antžemines elektroninių ryšių tinklų laidines linijas, elektros tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas, statyti vėjo elektrines, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles;
2) skraidyti orlaiviais su varikliu (varikliais), bepiločiais orlaiviais, oro balionais ir parasparniais mažesniame kaip vieno kilometro aukštyje, išskyrus:
a) ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo, žmonių paieškos ir gelbėjimo, nusikalstamų veikų užkardymo ir jas padariusių asmenų nustatymo bei sulaikymo ir karinės jėgos naudojimo taikos metu atvejais;
c) aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatytų masinio miško kenkėjų išplitimo židinių naikinimo atvejais;
3) medžioti paukščius nuo vasario 1 d. iki liepos 1 d. draustiniuose, įsteigtuose miško paukščių apsaugai, kitus gyvūnus – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai varninių paukščių ar kitų žalą darančių gyvūnų gausą reguliuoti numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
4) žvejoti nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d. išskyrus draustinius, kurių steigimo tikslas yra išsaugoti žiemojančius paukščius;
5) lankytis nuo vasario 1 d. iki liepos 1 d. draustiniuose, įsteigtuose miško paukščių apsaugai, kituose ornitologiniuose draustiniuose – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:
a) atliekami žemės ūkio darbai, miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbai, vykdoma ligų ar augalų kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevencija ar naikinimas, aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintuose įveisimo planuose numatyti vandens telkinių įžuvinimo darbai;
b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti;
e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiuose draustiniuose esantys statiniai, atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;
f) nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu dėl draustinio geografinės padėties ir (ar) saugomų gyvūnų rūšių ypatybių paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų;
2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už ornitologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos ornitologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
35 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose
1. Teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose draudžiama:
2) lankytis teriologiniuose draustiniuose, įsteigtuose šikšnosparnių apsaugai, nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., herpetologiniuose draustiniuose – nuo gegužės 1 d. iki birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai:
a) atliekami žemės ar miškų ūkio darbai, vykdoma ligų ar augalų kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevencija ar naikinimas;
b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti;
e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b, c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos teriologiniame, herpetologiniame ar entomologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
36 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose
Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naudoti tręšiamuosius produktus ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimo židinys;
37 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
38 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 81 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 81 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 81 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 81 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už telmologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos telmologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
39 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„84 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybiniuose parkuose
1. Valstybiniuose parkuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatuose, draustiniuose), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama:
1) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;
2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras;
3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas;
4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai yra gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas:
a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonėms įgyvendinti;
b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;
6) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti ten natūraliai negyvenusias rūšis;
8) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ar kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
9) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios dalies 11 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;
10) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius (kurių statyba (įrengimas) atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) valstybinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendinius), kurie privalo turėti šiame punkte nurodytus leidimus dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimta išvada, kad planuojama veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):
a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;
b) keisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų upių ir ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos ir tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali trukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
12) įrengti išorinę reklamą kaimuose ir viensėdžiuose, nesusijusią su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems leidžiamiems darbams vykdyti turi būti gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
14) įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai statomi ar įrengiami aptvarai:
a) reikalingi gamtotvarkos, rūšių atkūrimo priemonėms įgyvendinti ir numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar rūšių apsaugos planuose;
16) įrengti viliojimo vietas ar jaukinti kanopinius žvėris negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
17) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir saugomų rūšių žinduolius teritorijose, kurioms toks apribojimas numatytas patvirtintuose atitinkamų saugomų rūšių apsaugos planuose, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
18) medžioti medžioklės būdu varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, lūšių veisimosi vietos arba kitų, jautrių trikdymui saugomų, rūšių veisimosi vietos, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
19) medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžius, teritorijose kuriose yra ūdrų buveinės, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
20) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo ar Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
d) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
21) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius arba atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:
b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
22) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:
a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 21 punkto a, d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus arba kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;
23) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus atvejus, kai:
a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, vykdoma ligų ar augalų kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevencija ar naikinimas, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;
24) įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, nustatytus valstybinio parko planavimo schemoje (tvarkymo plane) arba numatytas prie teritorijų planavimo dokumentuose numatytų vandens ir dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
25) užtverti kelius ir takus, skirtus privažiuoti ar prieiti prie saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, poilsiaviečių, takų, regyklų kitų rekreacinių objektų, valčių nuleidimo vietų;
26) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų ribojimais;
27) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
28) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
29) vykdant miško ūkio darbus pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 10 proc. plote;
30) paviršiniuose vandens telkiniuose (išskyrus dirbtinius nepratekamus paviršinius vandens telkinius) įrengti, švartuoti ir naudoti plūduriuojančias priemones, išskyrus išvardytų plūduriuojančių priemonių įrengimą gavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka:
3. Visose valstybinio parko funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;
2) privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.
4. Valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
6) rengti kultūros, sporto ir kitus renginius (išskyrus karines teritorijas, urbanizuotas teritorijas ir sodybas), kai planuojamas didesnis kaip 100 dalyvių skaičius;
5. Už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
40 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyt taip:
„85 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių parkų ir valstybinių draustinių buferinėse apsaugos zonose
1. Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingiems darbams vykdyti yra gautas už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
3) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
4) medžioti medžioklės būdu varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, lūšių veisimosi vietos arba kitų, jautrių trikdymui saugomų rūšių veisimosi vietos, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
5) medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžius, teritorijose kuriose yra ūdrų buveinės, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
6) įrengti viliojimo vietas ar jaukinti kanopinius žvėris negavus už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
7) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ar plynųjų sanitarinių miško kirtimų ribojimais;
8) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
9) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
2. Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;
3. Už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
41 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyt taip:
„86 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos rezervatuose
1. Biosferos rezervatuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose biosferos rezervatų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudžiama:
1) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;
2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus;
3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, apsodinti želdiniais, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas;
4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai yra gautas už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimas:
a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonėms įgyvendinti;
b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;
6) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo biosferos rezervate introdukuoti arba į jį perkelti ten natūraliai negyvenusias rūšis;
8) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ar kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;
9) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios dalies 11 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;
10) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius (kurių statyba (įrengimas) atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendinius), kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimta išvada, kad planuojama veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):
a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;
b) keisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų upių ir ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;
12) įrengti išorinę reklamą kaimuose ir viensėdžiuose, nesusijusią su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems leidžiamiems darbams vykdyti turi būti gautas už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
13) įrengti stacionarius medžioklės įrenginius, laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai statomi ar įrengiami aptvarai, reikalingi gamtotvarkos, rūšių atkūrimo priemonėms įgyvendinti ir jie numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
15) įrengti viliojimo vietas ar jaukinti kanopinius žvėris negavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
16) ) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir saugomų rūšių žinduolius teritorijose, kurioms toks apribojimas numatytas patvirtintuose atitinkamų saugomų rūšių apsaugos planuose, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
17) medžioti medžioklės būdu varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, lūšių veisimosi vietos arba kitų, jautrių trikdymui saugomų rūšių veisimosi vietos, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
18) medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžius, teritorijose kuriose yra ūdrų buveinės, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
19) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo ar Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
d) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
20) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:
b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;
21) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:
a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 20 punkto a, d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;
22) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus atvejus, kai:
a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, vykdoma ligų ar augalų kenkėjų masinio dauginimosi židinių prevencija ar naikinimas, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;
23) įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, nustatytas biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);
24) užtverti kelius ir takus, skirtus privažiuoti ar prieiti prie saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų;
25) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ar plynųjų sanitarinių miško kirtimų ribojimais;
26) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
27) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
28) vykdant miško ūkio darbus pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 10 proc. plote;
29) paviršiniuose vandens telkiniuose (išskyrus dirbtinius nepratekamus paviršinius vandens telkinius) įrengti, švartuoti ir naudoti plūduriuojančias priemones, išskyrus plūduriuojančių lieptų, plūduriuojančių tiltų ir plūduriuojančių prieplaukų įrengimą gavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
3. Visose biosferos rezervato funkcinio prioriteto zonose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.
4. Biosferos rezervatuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius ir įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
5. Už biosferos rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
42 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„87 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos rezervatų buferinėse apsaugos zonose
1. Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingiems darbams vykdyti yra gautas už biosferos rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
2) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ar plynųjų miško kirtimų ribojimais;
3) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
4) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
5) statyti vėjo elektrines, išskyrus iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų;
7) įrengti viliojimo vietas ar jaukinti kanopinius žvėris negavus už biosferos rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
8) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
9) medžioti medžioklės būdu varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, lūšių veisimosi vietos arba kitų, jautrių trikdymui saugomų, rūšių veisimosi vietos, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
2. Biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka negavus už biosferos rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
3. Už biosferos rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
43 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose biosferos poligonų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudžiama:
2) naikinti ir žaloti reljefo formas; keisti hidrografinio tinklo elementus, išskyrus kai tai suplanuota saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus; keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, apsodinti želdiniais; rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas;
4) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo biosferos poligone introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
5) vykdyti pagrindinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalyse, kuriose aplinkos ministro nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas), išskyrus Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių plotus, kurių apsaugos tikslai nesusiję su pagrindinių ar plynųjų sanitarinių miško kirtimų ribojimais;
6) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, nepriskirtose Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios yra jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
7) vykdyti pagrindinius plynuosius, pagrindinius atvejinius ir plynuosius sanitarinius miško kirtimus teritorijose, kuriose yra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, įrašytų rūšių, kurios jautrios miško plyniesiems ir atvejiniams kirtimams, buveinės ir kurių plotai (įskaitant buferinę apsaugą užtikrinančias 30 metrų juostas) aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
8) vykdant miško ūkio darbus pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 10 proc. plote;
9) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus atvejus, kai:
a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;
12) įrengti viliojimo vietas ar jaukinti kanopinius žvėris negavus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
13) ) medžioti vandens ir pelkių paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir saugomų rūšių žinduolius teritorijose, kurioms toks apribojimas numatytas patvirtintuose atitinkamų saugomų rūšių apsaugos planuose, išskyrus paėmimą iš gamtos mokslo tiriamiesiems darbams ir gausos reguliavimo tikslais pagal leidimus, išduodamus vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta tvarka;
14) medžioti medžioklės būdu varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, lūšių veisimosi vietos arba kitų, jautrių trikdymui saugomų, rūšių veisimosi vietos, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
15) medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžius, teritorijose kuriose yra ūdrų buveinės, kurių plotai aplinkos ministro nustatyta tvarka atrinkti, patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre;
2. Pakeisti 88 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
44 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
45 straipsnis.93 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Melioracijos statinių apsaugos zonų dydis
1. Melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos, išskyrus atvejus, kai melioracijos griovys yra miško žemėje, – tokiu atveju melioracijos griovio apsaugos zonos riba yra 5 metrai nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.
2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracija, – po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius).
46 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioracijos statinių apsaugos zonose
1. Melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama:
2) sodinti medžius ar krūmus arčiau kaip 5 metrai iki melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos ar polderio pylimo ir 10 metrų iki bendro naudojimo drenažo rinktuvo;
47 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 97 straipsnio 4 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, įgyvendinamos ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencinės priemonės, naikinami nustatyti užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimo židinys, vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir avarijų padarinių likvidavimo darbai;“.
2. Pakeisti 97 straipsnio 4 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip:
48 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 98 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įrengti salas ir atviras sąvartas, išskyrus salas dirbtiniuose nepratekamuose paviršiniuose vandens telkiniuose ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar saugomų rūšių apsaugos planuose numatytais atvejais; atviras sąvartas paviršiniuose vandens telkiniuose, kuriuose yra vidaus vandens kelių, kai jos supilamos nustatyta tvarka vykdant vandens kelių valymo ar gilinimo darbus;“.
2. Pakeisti 98 straipsnio 5 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) važiuojama per brastas, kurios, vadovaujantis Kelių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, pripažįstamos kelių dalimis, vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, kariniai ir (ar) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;“.
3. Pakeisti 98 straipsnio 6 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, kariniai ir (ar) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, kertamos nendrės;“.
4. Pakeisti 98 straipsnio 7 punkto e papunktį ir jį išdėstyti taip:
5. Papildyti 98 straipsnį 8 punktu:
„8) vykdyti statinių statybos darbus:
a) vandens telkiniuose, įrašytuose į aplinkos ministro tvirtinamus Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą ir Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.;
49 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„99 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą, statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;
2) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą nemažinant atstumo iki vandens telkinio kranto linijos;
4) naudoti tręšiamuosius produktus, mėšlą ir srutas, nepateikus duomenų apie jų panaudojimą, neparengus tręšimo plano aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatytomis tvarkomis ir viršyti šiose tvarkose nustatytų veikliųjų medžiagų kiekių;
5) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose arba vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai piliakalnių, pilkapių, gamtos paveldo objektų ir kiti šlaitai tvarkomi pagal kultūros paveldo objekto tvarkymo projektus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, saugomų rūšių apsaugos planus, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planus;
7) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai:
8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:
b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose išskirtose urbanizuojamose teritorijose kaime, kai šios teritorijos nutolusios ne daugiau kaip 200 m nuo esamų kompaktiškai užstatytų teritorijų ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytose urbanizuoti teritorijose;
c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytose urbanizuoti rekreacinio prioriteto teritorijose;
9) statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu negu 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus;
10) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
c) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatyme ar Melioracijos įstatyme nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
e) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
11) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos, išskyrus atvejus, kai:
a) mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose;
b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, saugomų teritorijų gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;
c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos statinių priežiūros, rekonstrukcijos ir (ar) remonto darbai, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žvejyba;
d) reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktuose tokia veikla šiame telkinyje leidžiama;
e) jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;
12) tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi tvoroms, kurios būtinos aptverti:
a) šio įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose;
b) kultūros, gamtos paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, vaikų poilsiui skirtas teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai gamtotvarkos priemonės numatytos saugomos teritorijos planavimo dokumentuose);
c) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir (ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu. Pakrantėje esančioje ganyklos aptvaro dalyje, laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų, privaloma įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą;
50 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose
Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama:
1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas;
2) dirbti žemę, naudoti tręšiamuosius produktus, cheminius augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą invaziniams augalams naikinti;
3) naudoti kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms;
5) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:
a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 6 punkto a–g papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;
b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones;
c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus;
d) atliekant užterštų teritorijų tyrimus ir tvarkymo darbus arba likviduojant ar švelninant ekologinių nelaimių ir avarijų pasekmes;
6) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai:
b) statomi ir (ar) įrengiami melioracijos ir (ar) hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, ir kurių statytojas ar užsakovas yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba paviršinių nuotekų tvarkytojas, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, laiptai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys ar privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, pakrantės apsaugos juostoje esančių sodybos pastatų naudojimui reikalingi inžineriniai įrenginiai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai;
c) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje teritorijoje;
d) statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras;
e) draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai;
f) statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus;
51 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 101 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pelkėdara vyksta, jeigu yra visi šie požymiai, arba siekiama šių požymių atsiradimo pelkių atkūrimo veiksmais:
1) vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: glėjinis jauražemis, glėjinis salpžemis, šlynžemis;
2) vyrauja pelkinė augalija: drėgnamėgės viksvos, nendrės, švyliai, saidros, kūlingės, saulašarės, pupalaiškiai, pelkiniai asiūkliai, pelkiapaparčiai, sūdrai, karčiosios kartenės, pelkinės neužmirštuolės, kiminai, purienos, gailiai, spanguolės, drėgmamėgės žaliosios samanos;
52 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 102 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, užpilti gruntu, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai:
a) vykdomi moksliniai tyrimai, taip pat gamtotvarkos darbai, numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar saugomų rūšių apsaugos planuose arba invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planuose;
b) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir ji nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai;“.
53 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:
2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus:
a) gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, kai tokių pastatų statyba miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose numatytas savivaldybės ar vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, šie pastatai turi būti apsaugoti nuo potvynių ir nedidinti potvynių grėsmės šalia esančioms teritorijoms;
b) inžinerinius statinius, įrenginius ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros elementus rekreacijai skirtose teritorijose prie teritorijų planavimo dokumentuose numatytų vandens turizmo trasų;
54 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti:
a) chemines medžiagas, atskiras ir (ar) esančias cheminių mišinių sudėtyje, kurios pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, I priedo kriterijus klasifikuojamos dėl ūmaus ir specifinio toksiškumo, mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumo, toksinio poveikio reprodukcijai, pavojingumo vandens aplinkai – ūmaus (trumpalaikio) ir (arba) ilgalaikio (lėtinio) pavojaus vandens organizmams, endokrininės sistemos ardymo, patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo arba didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos, patvarumo, mobilumo ir toksiškumo arba didelio patvarumo ir didelio mobilumo, išskyrus naudojamą geriamajam vandeniui ruošti;
b) 100 kilogramų ir daugiau per metus cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo kriterijus klasifikuojami dėl fizinių pavojų, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti, krašto apsaugos tikslais ar šaldymo ir (ar) oro kondicionavimo įrangoje, šilumos siurbliuose, gaisro gesinimo įrangoje, elektros įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose;“.
2. Pakeisti 106 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje 3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas, pradėtas vykdyti vėliau, nei požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona buvo įregistruota į Nekilnojamojo turto registrą. Iki požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje 3a sektoriuje pradėtos vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytos veiklos gali būti vykdomos tik atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą.“
3. Pakeisti 106 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas veiklas ir šio straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytas veiklas pradėtas vykdyti vėliau, nei požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona buvo įregistruota į Nekilnojamojo turto registrą. Iki požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje pradėtos vykdyti šio straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytos veiklos gali būti vykdomos tik atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą.“
3. Pakeisti 106 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 4 dalyje ir 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas veiklas ir šio straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose ir 7 dalies 3 punkte nurodytas veiklas, pradėtas vykdyti vėliau, nei požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona buvo įregistruota į Nekilnojamojo turto registrą. Iki požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juostoje pradėtos vykdyti šio straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose ir 7 dalies 3 punkte nurodytos veiklos gali būti vykdomos tik atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą.“
55 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statyti naujus statinius be nustatyta tvarka atliktų ir įregistruotų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatų. Ši nuostata neprivaloma, kai statomi nauji nesudėtingieji statiniai, neypatingieji gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatai ir jų priklausiniai, kitos (fermų, ūkio, šiltnamių ir sodų) paskirties pastatai;“.
3. Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
56 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 110 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) dirbamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama, kad:
b) nesumažėtų jos plotas, išskyrus pievų, miško įveisimui, kraštovaizdžio elementų atkūrimui arba kitų priemonių, skirtų aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui palaikyti, įgyvendinimui teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto riboto, silpno ar pažeisto ekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose.“
57 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas
58 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas
59 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas
60 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis. Šio įstatymo 10 straipsnio nauja redakcija
Pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas
1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.
2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jeigu šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
3. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos (išskyrus sanitarinės apsaugos zonas) gali būti nenustatomos ir neregistruojamos Nekilnojamojo turto registre dėl ūkinės veiklos, vykdomos (planuojamos vykdyti) gamybos ar energetikos objektų teritorijose, patenkančiose į žemės sklypą (jo dalį), kurį asmuo, suinteresuotas šios ūkinės veiklos vykdymu, valdo nuosavybės, nuomos ar kitais teisiniais pagrindais, ir jeigu jam nuosavybės teise priklauso tose teritorijose esanti (planuojama statyti) infrastruktūra, kuri naudojama ūkinei veiklai, dėl kurios turi būti nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdyti. Sprendimą dėl šių teritorijų nenustatymo ir neregistravimo priima tose gamybos ar energetikos objektų teritorijose ūkinę veiklą vykdantis asmuo.“
61 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti ir nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, statinių ar kitos veiklos projektai, pastatų projektai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, pagal patvirtintus savivaldybių ar jų dalių bendruosius planus kaime numatytose urbanizuoti teritorijose, baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.
4. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcija: