Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ RINKAI TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                             d. Nr.

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.     Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka) pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, ekonominės veiklos vykdytojų, naudotojų pareigas, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimus, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į tręšiamųjų produktų indentifikavimo sąrašą (toliau – Identifikavimo sąrašas) ir išbraukimo iš Identifikavimo sąrašo reikalavimus, rinkos priežiūros tvarką ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

2.     Šis įstatymas rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams taikomas tiek, kiek šių produktų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

3.     Šis įstatymas netaikomas šiems produktams:

1)    šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kurie tiekiami rinkai laikantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES                           (OL 2010 L 276, p. 33), reikalavimų;

2)    augalų apsaugos produktams, kuriems taikomas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1432 (OL 2017 L 205, p. 59);

3)    Europos Bendrijos trąšoms (toliau – EB trąšos), kurioms taikomi 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 467) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2016/1618 (OL 2016 L 242, p. 24) (toliau – Reglamentas (EB)                           Nr. 2003/2003), reikalavimai, išskyrus rinkos priežiūros, naudojimo nuostatas ir nuostatas dėl atsakomybės taikymo;

4)    trąšoms, dirvožemio gerinimo priemonėms ir maistingosioms medžiagoms, apibrėžtoms 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/2273 (OL 2017 L 326, p. 42).

4.     Šio įstatymo nuostatos ne EB trąšoms, patekusioms į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes, taikomos vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančio Sprendimą                                       Nr. 3052/95/EB, nuostatomis (OL 2008 L 218, p. 21).

5.     Šio įstatymo reikalavimai netaikomi mokslo tiriamiesiems tikslams, laboratoriniams tyrimams, lauko bandymams ir parodoms naudojamiems tręšiamiesiems produktams.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.     Tręšiamųjų produktų naudotojas (toliau – naudotojas) asmuo, vykdantis žemės ūkio veiklą, kuriai naudojami tręšiamieji produktai.

2.     Tręšiamasis produktas – cheminė medžiaga, cheminis mišinys, mikroorganizmas arba bet kuri kita medžiaga, viena ar sumaišyta su kita chemine medžiaga naudojama arba skirta naudoti ant augalų ar jų rizosferoje arba ant grybų ar jų mikosferoje arba skirta rizosferai ar mikosferai sudaryti, siekiant teikti augalams ar grybams maisto medžiagų arba gerinti jų mitybos efektyvumą.

3.     Tręšiamojo produkto lydimasis dokumentas – tręšiamųjų produktų žymenims ant pakuotės (fasuotės) lygiavertis įrodomasis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie tiekiamą rinkai nepakuotą (nefasuotą) tręšiamąjį produktą.

4.     Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – Reglamentas Nr. 765/2008), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/2339 (OL 2016 L354, p. 32), Reglamente (EB) Nr. 2003/2003.

 

II SKYRIUS

RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMAS Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO

 

3 straipsnis. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimas į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimas iš šio sąrašo

1.     Tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras).

2.     Ekonominės veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (toliau – įgaliota institucija) pateikia prašymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir šio tręšiamojo produkto atitiktį šio straipsnio 3 dalies reikalavimams pagrindžiančius dokumentus.

3.     Tręšiamasis produktas įtraukiamas į Identifikavimo sąrašą, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus:

1)    agrocheminiais tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto teigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams;

2)    tyrimais, atliktais taikant Europos standartus akredituotoje pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką bandymų laboratorijoje (toliau – akredituota laboratorija) patvirtinta, kad tręšiamasis produktas pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai.

4.     Tręšiamasis produktas iš Identifikavimo sąrašo išbraukiamas, jeigu nustatoma, kad tręšiamasis produktas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalies reikalavimų.

5.     Įgaliota institucija, gavusi ekonominės veiklos vykdytojo prašymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir šio tręšiamojo produkto atitiktį šio straipsnio 3 dalies reikalavimams pagrindžiančius dokumentus, įvertina tręšiamojo produkto atitiktį šio straipsnio 3 dalies reikalavimams, ir teikia žemės ūkio ministrui siūlymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ar siūlymą neįtraukti tręšiamojo produkto į Identifikavimo sąrašą per 14 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo.

6.     Įgaliota institucija, nustačiusi, kad tręšiamasis produktas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, teikia žemės ūkio ministrui siūlymą išbraukti tręšiamąjį produktą iš Identifikavimo sąrašo per 14 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės atsiradimo.

7.     Įgaliotos institucijos teikimu žemės ūkio ministras priima sprendimą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą, sprendimą neįtraukti tręšiamojo produkto į Identifikavimo sąrašą arba sprendimą išbraukti tręšiamąjį produktą iš Identifikavimo sąrašo per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos siūlymo pateikimo.

8.     Tręšiamasis produktas, teisėtai pateiktas kitos Europos Sąjungos valstybės narės vidaus rinkai, į Identifikacinį sąrašą įtraukiamas netaikant šio straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ekonominės veiklos vykdytojas įgaliotai institucijai privalo pateikti prašymą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikacinį sąrašą ir dokumentą, pagrindžiantį teisėtą pateikimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės vidaus rinkai.

 

III SKYRIUS

RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ REIKALAVIMAI

 

4 straipsnis. Rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliami reikalavimai

1.  Tręšiamieji produktai rinkai gali būti pateikiami ir tiekiami, kai jie atitinka visas šias sąlygas:

1)  yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą;

2)  tręšiamieji produktai pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai;

3)  tręšiamieji produktai supakuoti ir paženklinti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ūkio ministras) nustatytus reikalavimus. Jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, informacija valstybine kalba būtų pateikta tręšiamojo produkto lydimajame dokumente. Tręšiamieji produktai, atitinkantys 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/776 (OL 2017 L 116, p. 5) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008), nustatytus pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus, klasifikuojami, pakuojami ir ženklinami Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatyta tvarka;

4)  tiekiami rinkai su gamintojo parengtais techniniais dokumentais: saugos duomenų lapais, kurie privalomi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)                                           Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), nustatytais atvejais, naudojimo instrukcijomis, tręšiamojo produkto akredituotos laboratorijos cheminės sudėties tyrimo protokolais, kuriuose nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti skirtos maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša (toliau – techniniai dokumentai).

2.     Didelį azoto kiekį (N (azotas) > 28 proc.) turinčios amonio nitrato trąšos rinkai pateikiamos prieš tai atlikus atsparumo detonacijai bandymą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimais. Šį bandymą atlieka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimus atitinkanti patvirtinta laboratorija. Atsparumo detonacijai bandymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki trąšų pateikimo rinkai. Laboratorijos išduotas siuntos atsparumo detonacijai sertifikatas ir bandymo rezultatai įgaliotai institucijai turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, kai trąšos pateikiamos rinkai.

 

5 straipsnis. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų naudojimas

1.     Naudoti leidžiama tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą, arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą.

2.     Draudžiama naudoti amonio karbonato trąšas.

 

IV SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

 

6 straipsnis. Gamintojų pareigos

1.     Gamintojai privalo:

1)    užtikrinti, kad tręšiamieji produktai būtų pagaminti laikantis Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų;

2)    prieš pateikdami tręšiamuosius produktus rinkai, atlikti tręšiamųjų produktų atitikties Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams įvertinimą akredituotoje laboratorijoje ir parengti techninius dokumentus;

3)    saugoti techninius dokumentus 5 metus po tręšiamojo produkto, dėl kurio parengti tie dokumentai, pateikimo rinkai, kad įgaliota institucija galėtų juos patikrinti;

4)    užtikrinti, kad tręšiamieji produktai būtų paženklinti pagal ūkio ministro nustatytus pakavimo ir ženklinimo reikalavimus arba, jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, kad informacija valstybine kalba būtų pateikta tręšiamojo produkto lydimajame dokumente;

5)    užtikrinti, kad tręšiamieji produktai, atitinkantys Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus, būtų klasifikuojami, pakuojami ir ženklinami Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatyta tvarka;

6)    pateikiant rinkai arba vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją didelį kiekį                     (N > 28 proc.) azoto turinčių amonio nitrato trąšų, atlikti arba užsakyti atlikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus ir laikytis minėtoje dalyje nurodytos procedūros ir terminų;

7)    gavę įgaliotos institucijos prašymą, pateikti įgaliotai institucijai valstybine kalba visą informaciją ir techninius dokumentus, būtinus tręšiamojo produkto atitikčiai šio įstatymo reikalavimams įvertinti, bendradarbiauti su įgaliota institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi tręšiamųjų produktų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamam pavojui pašalinti.

2.     Gamintojo įgaliotajam atstovui tenka šiame straipsnyje gamintojui nustatytos pareigos.

 

7 straipsnis. Importuotojų pareigos

Importuotojai privalo:

1)    užtikrinti, kad pateikiami ir (ar) tiekiami rinkai tręšiamieji produktai turėtų techninius dokumentus ir kad gamintojas įvykdė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus;

2)    neteikti tręšiamojo produkto rinkai, kol nebus užtikrinta jo atitiktis šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nedelsdami raštu arba elektroniniu paštu informuoti gamintoją, muitinę ir įgaliotą instituciją, jei tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;

3)    įgaliotos institucijos prašymu pateikti techninius dokumentus;

4)    gavę įgaliotos institucijos ir (ar) muitinės prašymą, įgaliotai institucijai ir (ar) muitinei pateikti valstybine kalba visą informaciją ir dokumentus, būtinus tręšiamojo produkto atitikčiai šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinti, ir bendradarbiauti su šiomis institucijomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi tręšiamųjų produktų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių, gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti.

 

8 straipsnis. Platintojų pareigos

Platintojai privalo:

1)    užtikrinti, kad prie tręšiamųjų produktų būtų pridėti techniniai dokumentai ir įvykdytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nustatytas reikalavimas;

2)    netiekti tręšiamojo produkto rinkai, kol nebus užtikrinta jo atitiktis šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nedelsdami raštu arba elektroniniu paštu informuoti gamintoją ar importuotoją, muitinę ir įgaliotą instituciją, jei tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;

3) užtikrinti, kad laikymo ir vežimo sąlygos nepakenktų tręšiamojo produkto atitikčiai Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams;

4)    gavę įgaliotos institucijos prašymą, valstybine kalba pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus tręšiamojo produkto atitikčiai šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinti, ir bendradarbiauti su įgaliota institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi tręšiamųjų produktų, kuriuos platintojai pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti.

 

9 straipsnis. Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir įgyja šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jei tręšiamąjį produktą rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičia rinkai jau pateiktą tręšiamąjį produktą, todėl pasikeičia jo atitiktis Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams.

 

V SKYRIUS

NAUDOTOJŲ PAREIGOS

 

10 straipsnis. Naudotojų pareigos

Naudotojas privalo:

1)    naudoti tręšiamuosius produktus pagal techniniuose dokumentuose nurodytą paskirtį ir poreikį, laikydamasis šio įstatymo 5 straipsnio ir kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – žemės ūkio ministras) patvirtintų tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų;

2)    pildyti tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos dokumentus pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarką;

3)    teikti duomenis valstybine kalba įgaliotai institucijai apie tręšiamųjų produktų sunaudojimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

4)    laikytis tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų.

 

VI SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ RINKOS PRIEŽIŪRA

 

11 straipsnis. Tręšiamųjų produktų rinkos priežiūra

1.     Šio įstatymo, kuriuo reguliuojamas tręšiamųjų produktų pateikimas ir tiekimas rinkai, nustatytų reikalavimų laikymąsi prižiūri įgaliota institucija.

2. Tręšiamųjų produktų rinkos priežiūra apima:

1)    tręšiamųjų produktų pateikimo rinkai, tiekimo rinkai ir naudojimo priežiūrą;

2)    tręšiamųjų produktų bandinių ėmimą Identifikavimo sąraše nurodytų reikalavimų atitikčiai akredituotoje laboratorijoje nustatyti;

3)    metodinės pagalbos ekonominės veiklos vykdytojams teikimą ir jų konsultavimą;

4)    priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis ir kuriomis mažinamas galimų pažeidimų skaičius, įgyvendinimą.

2.     Tręšiamųjų produktų rinkos priežiūrą atlieka įgaliota institucija vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Įgaliotos institucijos pareigūnų teisės ir pareigos

1.     Įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę:

1)    dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo įgaliotam atstovui, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą, atlikti veiklos patikrinimą, šių ekonominės veiklos vykdytojų ar naudotojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose atitinkamai gaminami, tiekiami rinkai arba laikomi (sandėliuojami), naudojami tręšiamieji produktai arba teikiamos paslaugos, atlikti veiklos patikrinimą ir išsiaiškinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų, o tais atvejais, kai trukdoma atlikti veiklos patikrinimą, – pasitelkti policiją. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūrą atliekantys įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, sutinka ir jei įstatymuose nenustatyta kitaip;

2)    gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;

3)    reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų ar naudotojų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl atliekamo veiklos patikrinimo.

2.     Įgaliotos institucijos pareigūnai privalo:

1)    gerbti tikrinamo ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo teisėtus interesus;

2)    užtikrinti gautos informacijos, kuri sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį, konfidencialumą;

3)    užtikrinti gautos informacijos, kurią sudaro asmens duomenys, apsaugą;

4)    imti pateikiamų, teikiamų rinkai ir naudojamų tręšiamųjų produktų gaminių bandinius įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir tikrinti jų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;

5)    įpareigoti ekonominės veiklos vykdytoją ar naudotoją nedelsiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir apie tai informuoti naudotojus;

6)    įpareigoti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus rinkai tiekiančius ekonominės veiklos vykdytojus iš interneto svetainių, per kurias tiekiami rinkai šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys tręšiamieji produktai, pašalinti visą su tręšiamaisiais produktais susijusią informaciją;

7)    skirti už įstatymo pažeidimus baudas, kurios yra nustatytos šio įstatymo 16 straipsnyje.

 

13 straipsnis. Ekonominės veiklos vykdytojų ar naudotojų teisės ir pareigos tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu

1.     Ekonominės veiklos vykdytojai ar naudotojai tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu turi teisę:

1)    dalyvauti įgaliotos institucijos pareigūnams atliekant veiklos patikrinimą;

2)    neįsileisti įgaliotos institucijos pareigūnų į savo teritoriją, pastatus, patalpas ir neleisti jiems atlikti ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo veiklos patikrinimo, jeigu šie pareigūnai nepateikia savo tarnybinio pažymėjimo ir pavedimo atlikti veiklos patikrinimą;

3)    susipažinti su per veiklos patikrinimą surinkta medžiaga, žodžiu arba raštu pateikti dėl jos pastabų arba paaiškinimų;

4)    Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti įgaliotos institucijos pareigūnų veiksmus arba neveikimą, taip pat šių pareigūnų sprendimus, kuriais įforminti veiklos patikrinimo rezultatai.

2.     Ekonominės veiklos vykdytojai ar naudotojai tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu privalo:

1)    vykdyti įgaliotos institucijos nurodymus ir reikalavimus;

2)    sudaryti galimybę įgaliotos institucijos pareigūnams patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, tiekiami rinkai arba saugomi (sandėliuojami) tręšiamieji produktai arba teikiamos paslaugos, ir užtikrinti veiklos patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas;

3)    paskirti asmenį, kuris dalyvautų atliekant veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su įgaliota institucija;

4)    pateikti įgaliotos institucijos pareigūnams visą veiklos patikrinimui atlikti būtiną informaciją, duomenis ir dokumentus (nesvarbu, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus.

 

14 straipsnis. Neatitinkantiems šio įstatymo reikalavimų tręšiamiesiems produktams taikoma procedūra

1.     Nustačiusi, kad tręšiamieji produktai neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, įgaliota institucija nedelsdama pareikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas per įgaliotos institucijos nustatytą terminą imtųsi veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad užtikrintų tręšiamojo produkto atitiktį tiems reikalavimams arba pašalintų ar susigrąžintų tręšiamąjį produktą iš rinkos, o naudotojas užtikrintų, kad nebūtų naudojamas šio įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio reikalavimų neatitinkantis tręšiamasis produktas.

2.     Kai per įgaliotos institucijos nustatytą terminą ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, įgaliota institucija imasi rinkos ribojimo priemonių, nustatytų Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme.

3.     Tręšiamieji produktai, kuriems taikomos rinkos ribojimo priemonės, saugomi ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo patalpoje atskirti nuo produktų, kuriems rinkos ribojimo priemonės netaikomos.

 

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

15 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka

1. Įgaliota institucija nagrinėja šio įstatymo 6–10 straipsnių reikalavimų pažeidimus pagal šiame straipsnyje ir įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose nustatytą tvarką ir skiria šiame įstatyme nustatytas baudas.

2. Ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių darbo dienų iki šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datos įgaliota institucija registruotu laišku praneša šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui ar naudotojui apie galimą šio įstatymo pažeidimą, pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datą, laiką ir vietą, pareigą iki šio posėdžio pateikti turimus su nagrinėjamu pažeidimu susijusius įrodymus, galimybę susipažinti su įgaliotai institucijai pateikta tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, raštu pateikti dėl jos paaiškinimus ir tai, kad ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į pažeidimo nagrinėjimą nekliudo jį nagrinėti.

3. Nagrinėjant pažeidimą, dalyvauja tyrimo medžiagą pateikusios įgaliotos institucijos atstovas, šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas. Prireikus į pažeidimo nagrinėjimą kviečiami nuo galimo šio įstatymo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su nagrinėjamu pažeidimu susijusios aplinkybės (liudytojai), ir vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai, ekspertai, teikiantys išvadas.

4. Šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, daryti šios medžiagos išrašus, teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti priimtus nutarimus.

5. Pažeidimai įgaliotoje institucijoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytame teisės akte nustatytais atvejais nagrinėjami rašytine arba žodine tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodine tvarka, įgaliota institucija posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai tai būtina norint apsaugoti valstybės, įgaliotos institucijos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

6. Išnagrinėjusi pažeidimą, įgaliota institucija priima vieną iš šių nutarimų:

1) skirti šiame įstatyme nustatytą baudą;

2) skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ir iš ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo išieškoti įgaliotos institucijos patirtas išlaidas;

3) atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą.

7. Įgaliotos institucijos nutarime nurodoma: įgaliotos institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

8. Įgaliotos institucijos nutarimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimti.

 

16 straipsnis. Baudos už šio įstatymo pažeidimus

1.     Ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems įgaliotos institucijos sprendimo pašalinti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus iš rinkos, skiriama nuo 70 iki 100 procentų nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.

2.     Ekonominės veiklos vykdytojams, nepateikusiems įgaliotos institucijos prašymu atsparumo detonacijai sertifikato, skiriama nuo 200 iki 6 000 eurų bauda.    

3.     Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka Identifikavimo sąraše arba Reglamento Nr. 2003/2003 I priede esantiems tręšiamiesiems produktams nustatytų reikalavimų, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.

4.     Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.

5.     Ekonominės veiklos vykdytojams, nesaugantiems ir nepateikiantiems įgaliotai institucijai jos nustatytais terminais techninių dokumentų, skiriama nuo 200 iki 6 000 eurų bauda.

6.     Naudotojams, nevykdantiems šio įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų, skiriama nuo 300 iki 500 eurų bauda.

7. Naudotojams, neatliekantiems šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, skiriama nuo 30 iki 50 procentų neteisėtai naudojamų tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.

8.Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki mažiausio dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki didžiausio dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų mastą ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas įgaliotos institucijos sprendime.

 

17 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

1.     Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, tyrimo metu gera valia atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą.

2.     Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo šio įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo, tęsė šio įstatymo pažeidimą, nepaisydamas įgaliotos institucijos ar muitinės įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą.

 

18 straipsnis. Baudų skyrimo terminas

Šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo, o tęstinio pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

 

 

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.   Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2.     Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, ūkio ministras ir žemės ūkio ministras iki 2018 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3.     Šio įstatymo reikalavimai netaikomi tręšiamiesiems produktams, pateiktiems rinkai iki šio įstatymo įsigaliojimo datos.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

Respublikos Prezidentas