Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO Nr. IX-2112 2, 71, 155, 156 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 711, 712 IR 713 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                       d.  Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 71 dalimi ir ją išdėstyti taip:

71. Mediacija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme.

 

2 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki mokesčių mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo Mokestinių ginčų komisijai arba teismui termino pabaigos.“

 

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 711 straipsniu

Papildyti Įstatymą 711 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

711 straipsnis. Mokestinio ginčo perdavimas spręsti neteisminės mediacijos būdu

1. Mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje etape mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius (toliau ir ginčo šalys) gali baigti mokestinį ginčą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio kaip ir mokesčio mokėtojo skunde nurodyti reikalavimai.

2. Mokestinio ginčo perdavimą spręsti mediacijos būdu gali inicijuoti Mokestinių ginčų komisija arba bet kuri mokestinio ginčo šalis, t. y. mokesčio mokėtojas arba mokesčių administratorius. Ginčas yra perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas ginčo šalių sutikimas. Mokestinių ginčų komisija, perduodama ginčą spręsti mediacijos būdu, išaiškina ginčo šalims mediacijos esmę ir jos pasekmes.

3. Mokesčių mokėtojas prašymą mokestinį ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu pateikia Mokestinių ginčų komisijai kartu su skundu dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo arba iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčų komisijos posėdyje pradžios.

4. Mokesčių administratorius prašymą (sutikimą) mokestinį ginčą spręsti mediacijos būdu pateikia Mokestinių ginčų komisijai kartu su Mokestinių ginčų komisijai perduodamu mokesčių mokėtojo skundu dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, bet ne vėliau, kaip iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčų komisijos posėdyje pradžios. Mokesčių administratorius, atsisakydamas spręsti mokestinį ginčą mediacijos būdu, nurodo atsisakymo priežastis.

5. Mokestinių ginčų komisija gali savo iniciatyva pasiūlyti ginčo šalims mokestinį ginčą spręsti mediacijos būdu iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčo komisijos posėdyje pradžios. 

6. Ginčo šalims raštu arba Mokestinių ginčų komisijos posėdyje iki mokestinio ginčo nagrinėjimo pradžios žodžiu sutikus spręsti ginčą mediacijos būdu Mokestinių ginčų komisija sustabdo mokesčių mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo nagrinėjimą. Mediacijos pradžia mokestinio ginčo sustabdymo tikslais laikoma diena, kurią Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą mokestinį ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu, kuriame nustato iki 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį neteisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu nustatytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 10 kalendorinių dienų.

7. Mokestinių ginčų komisija paskiria vykdyti mediaciją Mokestinių ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgusi į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra Mokestinių ginčų komisijos narys, arba praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pranešime turi būti nurodyta konkreti mokestinio ginčo byla, mokestinio ginčo šalys, mokestinio ginčo esmė, ginčijami mokesčiai ir jų sumos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja Mokestinių ginčų komisiją apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą.

8. Neteisminė mokestinių ginčų mediacija vyksta Mokestinių ginčų komisijos patalpose arba kitoje mediatoriaus su mokestinio ginčo šalimis suderintoje vietoje. Neteisminės mokestinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.

9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos mokestiniams ginčams susijusiems su importo mokesčiais, įskaitant muitus.

 

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 712 straipsniu

Papildyti Įstatymą 712 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

712. Mediatoriaus skyrimas ir susipažinimas su mokestinio ginčo medžiaga

1. Mediatorius, jeigu jis yra Mokestinių ginčų komisijos narys, skiriamas vykdyti mediaciją Mokestinių ginčų komisijos pirmininko įsakymu. Mediatorių, jeigu jis nėra Mokestinių ginčų komisijos narys, parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Prieš duodamas sutikimą vykdyti mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 711 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją apie mokestinio ginčo šalis, mokestinio ginčo esmę, ginčijamus mokesčius ir jų sumas.

2. Mediatorius turi nusišalinti nuo mokestinio ginčo sprendimo mediacijos būdu, jeigu:

1) jis pagal mokesčių įstatymus yra laikomas su mokestinio ginčo šalimi susijusiu asmeniu;

2) jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, surašė mokesčio mokėtojo patikrinimo aktą ir (arba) dalyvavo priimant mokesčių administratoriaus arba centrinio mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą (-us), kuriuos skundžia mokesčių mokėtojas;

3) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

3. Paskirtam mediatoriui mediacijos laikotarpiu Mokestinių ginčų komisija sudaro sąlygas susipažinti su mokestinio ginčo byla arba mediatoriaus prašymu byla arba jos kopija perduodama mediatoriui pasirašytinai. Mediatorius iki mediacijos vykdymo termino pabaigos Mokestinių ginčų komisijai privalo grąžinti jam perduotą mokestinio ginčo medžiagą.

4. Mediatorius negali būti mokestinio ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Mediatorius, kuris yra Mokestinių ginčų komisijos narys, negali dalyvauti Mokestinių ginčų komisijos posėdyje, kuriame nagrinėjama mokestinė byla, kurioje jis vykdė arba vykdo mediaciją.

5. Faktiniai duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais mokestinėje byloje, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme numatytus atvejus.

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 713 straipsniu

Papildyti Įstatymą 713 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„713 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį savo sprendimu tvirtina Mokestinių ginčų komisija ir nutraukia bylą. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.

2. Mokestinių ginčų komisijai patvirtinus ginčo šalių neteisminės mediacijos metu pasirašytą taikos sutartį mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta taikos sutartyje.

3. Mokestinių ginčų komisija netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio įstatymo 711 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu Mokestinių ginčų komisija atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to ji priima motyvuotą sprendimą. Mokestinių ginčų komisijos sprendimas dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį gali būti skundžiamas šio Įstatymo 159 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Ginčo šalims nepavykus mokestinio ginčo išspręsti taikiai per mediacijai skirtą terminą neteisminė mediacija taip pat laikoma baigta. Mokestinių ginčų komisija nedelsdama informuoja ginčo šalis apie mediacijos pabaigą ir atnaujina mokesčių mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo nagrinėjimą šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.

5. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatorius ir Mokestinių ginčų komisija, kaip neteisminę mediaciją administruojantis asmuo, turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį.

 

6 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas

Papildyti 155 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti mokestinį ginčą, jeigu ji savo sprendimu patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį“.

 

7 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas

Papildyti 156 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

3. Skundo nagrinėjimas mokestiniame ginče taip pat sustabdomas, jei dėl ginčijamų sumų pradedama neteisminė mediacija, numatyta šio Įstatymo 711 straipsnyje“.

 

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Teikia

Seimo narys                                                       Stasys Šedbaras