LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL europinio solidarumo COVID-19 pandemijos metu
2020 m. gegužės d. Nr.
Vilnius
Pažymėdamas, kad Europos Sąjungos šalys patyrė didžiulį koronaviruso pandemijos poveikį;
Pabrėždamas, kad Europos Sąjungos šalys rodo iki šiol nematytą solidarumą ir paramą labiausiai nukentėjusios nuo pandemijos ES šalims – partnerėms.
Atkreipia dėmesį, kad ES ir jos valstybės narės siekė repatrijuoti daugiau kaip 650 000 užsienyje įstrigusių ES piliečių. ES šalys ir ES delegacijos teikia konsulinę pagalbą, kad padėtų ES piliečiams grįžti namo, tame tarpe kompensuoja dalį repatriacijos išlaidų. Lietuva padėjo evakuoti savo ir daugiau kaip 400 kitų ES šalių piliečių iš Indonezijos, Vietnamo, Tailando ir Pietų Amerikos. Savo ruožtu kitos ES šalys padėjo sugrąžinti 156 Lietuvos piliečius.
Pažymi, kad ES šalys – narės, nepaisant iššūkių savo sveikatos apsaugos sistemoms, pagal išgales padeda viena kitai. Vokietija priėmė gydyti apie 175 sunkiai sergančius Italijos ir Prancūzijos pacientus. Taip pat Vokietija į Italiją pristatė 300 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Čekija suteikė Italijai 10 000 apsauginių kombinezonų bei dar 10 000 tokių kombinezonų Ispanijai. Prancūzija dovanojo Italijai 1 milijoną apsauginių kaukių ir dar 20 000 apsauginių kombinezonų. Austrija suteikė Italijai 3 000 L dezinfekcinio skysčio. Lenkija pasiuntė 15 gydytojų grupę į Italijos regioną Lombardiją, kuriame labai paplito COVID-19 virusas.
Vertina, kad kovo mėnesį Lietuva išsiuntė pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Kroatijai, Lietuvos policija padovanojo 35 000 vienkartinių pirštinių savo kolegoms kroatams. Balandžio mėnesį Lietuvos Vyriausybė Italijai ir Ispanijai skyrė medicinos priemonių už 100 tūkst. eurų (vienkartinės pirštinės ir kitos apsauginės priemonės). Europos Komisija tiesiogiai remia ES šalių sveikatos priežiūros sistemas ir kuria bendras medicinos reikmenų atsargas, iš ES biudžeto skirdama 3 mlrd. EUR, prie kurių bus pridėta dar 3 mlrd. EUR valstybių narių paramos. Pasauliniam atsakui kuriant vakciną, diagnostikos ir gydymo priemones Komisijos pirmininkės von der Leyen iniciatyva surinkta apie 8 mlrd. eurų. Lietuva šiai iniciatyvai skyrė 100 tūkst. eurų.
Pabrėžia, kad siekdami įveikti ekonomines pandemijos pasekmes ES vadovai 2020 m. balandžio 23 d. patvirtino 540 mlrd. € vertės priemonių rinkinį, skirtą valstybėms narėms paremti. Rinkinį sudaro trys neatidėliotinų apsaugos priemonių, skirtų darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms, paketai. Reaguojant į COVID-19 krizę, papildomai 3,1 mlrd. EUR panaudota iš 2020 m. biudžeto. Siekdama išsaugoti ekonomikos tęstinumą, ES bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad nustatytų prioritetines prekinio transporto juostas. Bendra valstybių narių ir ES institucijų sukurtų priemonių, skirtų kovoti su krize, suma siekia 3,4 trilijono eurų.
Atkreipia dėmesį, kad ES didina savo pastangas kovoti su klaidinga informacija ir dezinformacija.
Atsižvelgia į tai, kad Europos Parlamentas 2020 m. balandžio 17 d. priėmė rezoliuciją Nr. RC-9-2020-0143 dėl paramos ES koordinuotam veikimui kovojant su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis;
Reiškia užuojautą COVID-19 pandemijos aukų šeimoms ir artimiesiems;
Pritaria Europos Parlamento rezoliucijai Nr. RC-9-2020-0143 dėl paramos ES koordinuotam veikimui kovojant su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis, ypač pažymėdamas, kad rezoliucijoje pabrėžiama atvirų ES vidinių sienų svarba prekių judėjimui;
Remia Europos Komisijos Prezidentės Ursulos von der Leyen pasiūlymą, kad kitas ES biudžetas būtų naujas „Maršalo planas“ Europai, skatinantis pagreitintą ES šalių ekonomikų augimą. Pažymi, kad Komisijos pirmininkės tikslas ateities biudžete išlaikyti pakankamą finansavimą reformoms ir sanglaudai, bei daugiau investuoti į naujas sritis – Žaliąjį Europos kursą ir skaitmeninę darbotvarkę, sukurti Europos Sąjungai naują augimo potencialą ir tai gali tapti svarbia atsigavimo ir proveržio galimybe Lietuvai.
Kviečia ir toliau imtis visų reikalingų priemonių solidariai teikti paramą kovai su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis.
Siūlo didinti ES išorinių sienų valdymo efektyvumą ir atverti Šengeno išorės sienas koordinuotai.
Užtikrinti netrikdomą prekių judėjimą Europos Sąjungos viduje ir išlaikyti vidaus rinkos funkcionavimą.
Stiprinti maisto tiekimo saugumą, didinant tiesiogines išmokas žemdirbiams bei kuriant specialius fondus.
Stiprinti ES šalių medicinos įstaigų bendradarbiavimą, veiksmų koordinavimą, epidemiologinės situacijos stebėseną ir geros praktikos dalinimąsi, taip pat bendras vakcinos ir vaistų nuo viruso paieškas.
Didinti paramą smulkiam ir vidutiniam verslui bei skatinti darbo vietų kūrimą, padėti žmonėms išlaikyti darbo vietas, o įmonėms – savo veiklą.