|
|
Projektas |
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR
SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO
NR. VIII-366 2, 7, 11, 12, 13 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kompensavimo koeficientas (k) – nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio (šio įstatymo 11 straipsnis) santykis su mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, galiojusiu šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, pagal Lietuvos statistikos departamento teikiamus duomenis, vidurkiu. Tuo atveju, kai nukentėjusiojo dėl susirgimo profesine liga asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, nustatytas socialinio draudimo pensijos byloje, didesnis negu kompensavimo koeficientas, taikomas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, nustatytas socialinio draudimo pensijos byloje (iki 2000 metų kompensavimo koeficientui apskaičiuoti imamas šalies vidutinis darbo užmokestis, nustatytas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, iki 1995 metų kompensavimo koeficientui apskaičiuoti imamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytas atitinkamo mėnesio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o iki 1991 metų – vidutinis atitinkamų metų mėnesinis darbo užmokestis). Jei nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio nėra ar jo negalima nustatyti arba taip apskaičiuotas kompensavimo koeficientas yra mažesnis už 0,35, laikoma, kad kompensavimo koeficientas lygus 0,35. Kompensavimo koeficientas negali būti didesnis už 3.“
2 straipsnis. Antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju
1. Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos miršta, teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama:
1) nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų, o jeigu jie mokosi ar studijuoja pagal nustatyta tvarka įregistruotas švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programas, formaliojo profesinio mokymo programas ir pagal nuolatinės formos studijų programas, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukanka 24 metai;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims žalos atlyginimas, kuris lygus periodinei netekto darbingumo kompensacijai (šio įstatymo 13 straipsnis), padalintai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus, mokamas kas mėnesį.
3. Šiame straipsnyje numatytas žalos atlyginimas netekus maitintojo mokamas neatsižvelgiant į jo gavėjų kitas gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai asmeniui dėl to paties įvykio yra mokama valstybinė socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija:
1) jeigu asmuo dėl to paties įvykio turi teisę į tokio paties dydžio arba didesnę valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją, žalos atlyginimas netekus maitintojo nėra mokamas;
4. Žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju našlaičiams mokamas pagal periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo nuostatas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose, ir švietimo įstaigų pateiktas pažymas, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį.“
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinės ligos atveju nukentėjusiojo pageidavimu vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tuo atveju, kai nustatoma, kad susirgimą profesine liga sukėlė darbas darbovietėje, kurioje nukentėjusysis dirbo iki jo atleidimo iš šios darbovietės ar perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą toje pačioje darbovietėje, vidutinis darbo užmokestis nukentėjusiojo pageidavimu apskaičiuojamas pagal toje darbovietėje, kurioje darbas sukėlė profesinę ligą, gautą darbo užmokestį iš nukentėjusiojo pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių per 24 mėnesių laikotarpį iki jo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.“
5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas dauginant jų kompensavimo koeficientą (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) iš užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbingumo netekimo nustatymo mėnesį, šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), t. y. pagal formulę k x D.“
2. Papildyti 12 straipsnį 7 dalimi:
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija. Asmeniui, netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija:
1) jeigu jis dėl to paties įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją;
2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, taikomo mokėjimo mėnesį (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x D.“
7 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 23 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Šio įstatymo nuostatos taikomos naujai, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamoms žalos atlyginimo išmokoms asmenims, kuriems teisė į žalos atlyginimą atsirado (darbingumo netekimas nustatytas) po 2017 m. sausio 1 d.
1) jeigu darbingumo netekimas dėl nelaimingas atsitikimo ar profesinės ligos nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išmokos apskaičiuojamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka, perskaičiuojant apskaičiuotą sumą šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka.
2) jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi teisę gauti tik periodinę netekto darbingumo kompensaciją (netekęs iki 45 procentų darbingumo ir neturintis teisės gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) arba tik žalos atlyginimą netekus maitintojo (neturi teisės gauti valstybinės socialinio draudimo našlių, našlaičių arba žalos atlyginimo netekus maitintojo), išmokos perskaičiuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu perskaičiuota išmoka (-os) yra mažesnė (-ės), mokama prieš tai mokėta išmoka (-os). Šios išmokos mokamos tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija arba žalos atlyginimas netekus maitintojo ims viršyti 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtos (-ų) išmokos (-ų) dydžius.
3) asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gaunantiems (turintiems teisę gauti) periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją dėl to paties įvykio, netekto darbingumo periodinė kompensacija perskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nuo 2017 m. sausio 1 d. perskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis yra mažesnis nei bendra 2016 m. gruodžio mėnesį mokėta netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos suma, netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis nustatomas kaip 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtų abiejų šių išmokų sumos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos pensijos skirtumas. Ši išmoka nedidinama, jeigu pasikeičia užpraeito kalendorinio ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija ims viršyti 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtą periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos sumos (abiejų šių išmokų sumos) dydžio išmoką.
4) asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gaunantiems (turintiems teisę gauti) žalos atlyginimą netekus maitintojo ir našlių/našlaičių socialinio draudimo pensiją, žalos atlyginimas netekus maitintojo perskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nuo 2017 m. sausio 1 d. perskaičiuoto žalos atlyginimo netekus maitintojo dydis yra mažesnis nei bendra 2016 m. gruodžio mėnesį mokėto žalos atlyginimo netekus maitintojo ir valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos suma, žalos atlyginimas netekus maitintojo nustatomas kaip 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtų abiejų šių išmokų sumos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos pensijos skirtumas. Ši išmoka nedidinama, jeigu pasikeičia užpraeito kalendorinio ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokamas žalos atlyginimas netekus maitintojo ims viršyti 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtą žalos atlyginimo netekus maitintojo ir valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos (abiejų šių išmokų sumos) dydžio išmoką.“