DĖL RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. d. nutarimo Nr.

redakcija)

VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžius.

2. Taisyklėmis savivaldybės vadovaujasi nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vietinės rinkliavos sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme.

II SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ADMINISTRAVIMO, KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO LĖŠŲ ADMINISTRAVIMO, KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR VEŽIMO SĄNAUDŲ NUSTATYMAS

4. Savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – administratorius), jeigu jam ši funkcija pavesta vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustato:

4.1. komunalinių atliekų tvarkymo administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas vadovaudamiesi praėjusių kalendorinių metų faktines savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas pagrindžiančiais dokumentais, atsižvelgdami į galimus darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus ir kitus veiksnius, lemiančius savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų dydį;

4.2. komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo sąnaudas vadovaudamiesi praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje ir vežimo sąnaudomis, atsižvelgdami į komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugos įkainius, nurodytus sutartyse, pasirašytose su atitinkamą paslaugą savivaldybės teritorijoje teikiančiais atliekų tvarkytojais, parinktais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, ir į atitinkamų paslaugų kainų indeksavimą, jei toks numatytas.

III SKYRIUS

ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMAS

5. Į su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas įmokos dydžiui apskaičiuoti, turi būti įtrauktos tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai ir priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimui užtikrinti, aplinkos taršai mažinti, taip pat komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų sąnaudos (toliau – bendrosios būtinosios sąnaudos).

6. Į bendrąsias būtinąsias sąnaudas negali būti įtrauktos:

6.1. atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos;

6.2. gaminių atliekų surinkimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo sąnaudos, kurias dalinai apmoka gamintojai ir importuotojai vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo 34² straipsnio 4 dalies 1 punktu, 34³ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 34¹⁹ straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34²⁰ straipsnio 2 dalies 1 punktu;

6.3. pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros, šių veiklų administravimo sąnaudos, kurias aplinkos ministro nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu;

6.4. delspinigiai.

7. Savivaldybės bendrąsias būtinąsias sąnaudas padalija į:

7.1. pastoviąsias – tai sąnaudos, kurių dydis nepriklauso nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos);

7.2. kintamąsias – tai sąnaudos, kurių dydis kinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties (pavyzdžiui, elektros energijos, šilumos, vandens įsigijimo ir nuotekų tvarkymo, kuro, tepalų, žaliavų, medžiagų įsigijimo sąnaudos).

8. Sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys).

9. Nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį nustato aplinkos ministras (toliau – Sąrašas), pavyzdžiui: daugiabučiai namai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių namų patalpas; sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi individualiais konteineriais (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija).

10. Nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų.

11. Savivaldybės turi nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – atliekų susikaupimo norma). Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui nustato minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Atliekų susikaupimo norma skaičiuojama kilogramais vienam gyventojui ar darbuotojui.

12. Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos bendrosios būtinosios sąnaudos, kurias sudaro regioninė kaina, apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo sąnaudos.

13. Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

14. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.

15. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų, nurodytų Sąraše, savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių nekilnojamojo turto objekte yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

16. Savivaldybės pastoviąją įmokos dedamąją kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):

16.1. naudingąjį plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams);

16.2. nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (netaikoma po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esantiems garažams ir automobilių stovėjimo aikštelėms);

16.3. gyventojų skaičių (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams);

16.4. darbuotojų skaičių (taikoma negyvenamosios paskirties pastatams, įskaitant pastatus, naudojamus galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulides, karvides, arklides, veršides, paukštides ir kitus panašios paskirties pastatus) ir žemės ūkiui tvarkyti skirtus pastatus (svirnus, angarus, garažus ir kitus panašios paskirties pastatus)).

17. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.

18. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.

19. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslauga.

20. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (atsižvelgiant į tai, kaip nustatyta savivaldybės). Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, savivaldybių nustatyta tvarka taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims.

Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybių nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja įmokos kintamosios dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, savivaldybė ar administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus.

21. Savivaldybės įmokos kintamąją dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis arba kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, kai konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirta įrengta ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirta konteinerių aikštelė, nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):

21.1. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį (dydį);

21.2. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį;

21.3. atiduodamų komunalinių atliekų svorį.

22. Savivaldybės įmokos kintamąją dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės), nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):

22.1. naudingąjį plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams);

22.2. nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (netaikoma po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esantiems garažams ir automobilių stovėjimo aikštelėms);

22.3. gyventojų skaičių (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams);

22.4. darbuotojų skaičių (taikoma negyvenamosios paskirties pastatams, įskaitant pastatus, naudojamus galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulides, karvides, arklides, veršides, paukštides ir kitus panašios paskirties pastatus) ir žemės ūkiui tvarkyti skirtus pastatus (svirnus, angarus, garažus ir kitus panašios paskirties pastatus)).

23. Įmokos neturi mokėti valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos už jų valdomus nekilnojamojo turto objektus, kurie nėra perduoti valdyti ir disponuoti tretiesiems asmenims ir nėra naudojami pačių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.

24. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatomis, Taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba esamus įmokos dydžius.

25. Įmokos dydis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, jei Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina ir (ar) metinis vartojimo kainų indeksas yra didesnis kaip 1,1.

26. Atliekų turėtojams teikiamose sąskaitose už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą turi būti nurodoma savivaldybės teritorijoje praėjusiais ataskaitiniais metais rūšiuotų atliekų ir atliekų, kuriomis atliekų turėtojas atsikrato mišriuose komunalinių atliekų konteineriuose, dalis.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Savivaldybės taryba nustato įmokos lengvatų taikymo atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) tvarką, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 12 dalyje.

28. Ginčai ir skundai dėl įmokos dydžio, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžiami ir nagrinėjami Atliekų tvarkymo įstatymo 31² ir 31³ straipsniuose nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––