Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS GELMIŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos žemės gelmių valdymo, tyrimo, naudojimo, apsaugos ir duomenų apie žemės gelmes valdymo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektas – dokumentas, kuriame pateikiami angliavandenilių išteklių naudojimo ir apsaugos, kasybos pramonės atliekų tvarkymo priemonių ir sąlygų sprendiniai.
2. Fizinis asmuo – Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, taip pat kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
3. Geoterminė energija – šiluminė energija, natūraliai susikaupusi ar dirbtinai sukaupta žemės gelmėse.
4. Gėlas požeminis vanduo – vanduo, kuriame bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra mažesnis negu 1 gramas litre arba kuris gali būti naudojamas kaip geriamasis vanduo.
5. Gruntas – birios arba rišlios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iš naudingųjų iškasenų, nurodytų šio straipsnio 14 dalyje.
6. Hidraulinis uolienų ardymas – žemės gelmių išteklių (dažniausiai tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių ir geoterminės energijos) tyrimo ir naudojimo būdas, kai į gręžinį dideliu slėgiu įleidus vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinį, uolienoje atveriami plyšiai siekiant padidinti uolienų storymės laidumą ir produktyvumą.
7. Juridinis asmuo – Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
8. Išsklaidytieji angliavandeniliai – angliavandeniliai (nafta, dujos, kondensatas), esantys mažai laidžiose nuosėdinėse uolienose ir nesusitelkę į tradicinius angliavandenilių išteklių telkinius ar sankaupas.
10. Kasybos sklypas – žemės gelmių naudojimo plane suprojektuota detaliai išžvalgyto naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, telkinio teritorija.
11. Leidimas tirti žemės gelmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus.
12. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
13. Mineralinis požeminis vanduo – vanduo, kuriame bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra 1 gramas litre ar daugiau arba kuris pasižymi išskirtinėmis cheminėmis ir (ar) fizikinėmis, ir (ar) biologinėmis savybėmis. Pagal bendrą vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį (gramais litre) mineralinis požeminis vanduo skirstomas į labai mažos (iki 2 gramų litre), mažos (nuo 2 iki 5 gramų litre), vidutinės (nuo 5 iki 15 gramų litre), didelės (nuo 15 iki 35 gramų litre) mineralizacijos vandenį ir sūrymą (35 ir daugiau gramų litre).
14. Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms: 1) angliavandeniliai; a) išsklaidytieji angliavandeniliai; b) tradiciniai angliavandeniliai; 2) metalų rūdos; 3) nemetalinės naudingosios iškasenos; 4) vertingieji mineralai.
16. Tradiciniai angliavandeniliai – angliavandeniliai (nafta, dujos, kondensatas), susitelkę kaupavietėse ir (arba) sankaupose poringose, plyšiuotose uolienose (tradiciniuose angliavandenilių išteklių telkiniuose).
17. Žemės gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis nuo podirvio uolienų paviršiaus sausumoje ir nuo dugno nuosėdų paviršiaus vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
18. Žemės gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmonių veiklos, visiškai ar iš dalies atkurti tas savybes, taip pat racionaliai ir tvariai naudoti žemės gelmių išteklius.
19. Žemės gelmių duomenys – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai.
20. Žemės gelmių ertmės – natūralios ertmės uolienose, jų sluoksniuose ir dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba specialiai įrengtos.
21. Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, sudėtį, savybes, fizikinius laukus, būklę, išteklius, jose vykstančius procesus, ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms. Prie žemės gelmių tyrimų taip pat priskiriami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes atliekami ir žinių apie žemės gelmes teikiantys darbai (pvz., eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti).
22. Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietuosius kūnus, skysčius, dujas ar geoterminę energiją, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to gali kisti.
23. Žemės gelmių išteklių ir ertmių aprobavimas – žemės gelmių tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius ir ertmes įvertinimas išanalizavus tyrimo darbų metodikos ir apimties pagrįstumą, žemės gelmių išteklių kiekio ir kokybės, žemės gelmių ertmių erdvinių parametrų nustatymo patikimumą, taip pat įrašymas į Žemės gelmių registrą.
24. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, geoterminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes.
25. Žemės gelmių naudojimo planas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai.
26. Žemės gelmių išteklių telkinys – tiesioginiu žemės gelmių tyrimu nustatytose ribose esančių naudingųjų iškasenų, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas yra ar gali būti ateityje ekonomiškai naudingas, sankaupa.
27. Žemės gelmių monitoringas – sistemingas žemės gelmių būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas ir prognozė.
28. Žemės gelmių vertingosios savybės – žemės gelmių sudėties, sandaros ir čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra natūralios ar antropogeninės ekosistemos elementai ir veikia žmogaus gyvenimo bei ūkinės veiklos sąlygas.
29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme.
II SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ VALSTYBINIS VALDYMAS
4 straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija žemės gelmių valdymo srityje
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija:
2. Aplinkos ministerijos kompetencija:
1) formuoja valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir žemės gelmių išteklių bei ertmių naudojimo, kontrolės srityje;
2) rengia ir tvirtina žemės gelmių apsaugos, tyrimo ir naudojimo strateginio planavimo dokumentus ir organizuoja jų įgyvendinimo stebėseną;
3) nustato žemės gelmių naudojimo planų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką;
9) nustato požeminio vandens, angliavandenilių, geoterminės energijos gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarką;
3. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) kompetencija:
3) pagal kompetenciją vykdo žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę;
4) vykdo tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų kontrolę, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;
7) aprobuoja išžvalgytus naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, nustato jų aprobavimo tvarką;
10) išduoda, sustabdo galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą ir tikslina leidimus tirti žemės gelmes, leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
14) tvirtina žemės gelmių naudojimo planus, angliavandenilių išteklių naudojimo projektus, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų projektus;
5 straipsnis. Savivaldybės institucijos kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje
III SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ TYRIMAS
6 straipsnis. Žemės gelmių tyrimo būdai
Žemės gelmių tyrimo būdai:
1) tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti);
2) nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms, nustatomos žemės gelmių fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti);
7 straipsnis. Leidimas tirti žemės gelmes
1. Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jie turi teisę atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus.
2. Leidimu tirti žemės gelmes suteikiama teisė atlikti šių rūšių tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus:
1) angliavandenilių, nemetalinių naudingųjų iškasenų, vertingųjų mineralų, metalų rūdų, požeminio vandens, geoterminės energijos, žemės gelmių ertmių paiešką ir žvalgybą;
2) geologinį, hidrogeologinį, aerofotogeologinį, geocheminį, ekogeologinį, inžinerinį geologinį, geofizinį, naudingųjų iškasenų išteklių kartografavimą;
3. Leidimas tirti žemės gelmes gali pereiti jungimo būdu reorganizuotam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai juridinis asmuo reorganizuojamas skaidymo būdu, leidimas tirti žemės gelmes pereina tam juridiniam asmeniui, kuriam pereina reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu tirti žemės gelmes, ir jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti.
4. Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos arba pateiktame prašyme ir (ar) dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų ar informacijos gavimo praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir nustato terminą, ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų, prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams ar informacijai pateikti. Terminas leidimui tirti žemės gelmes išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
5. Apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą prašymą gauti leidimą tirti žemes gelmes pateikęs asmuo ar leidimo tirti žemės gelmes turėtojas informuojamas per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Informacija apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą skelbiama Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje.
8 straipsnis. Kvalifikaciniai reikalavimai asmeniui
1. Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas fiziniam asmeniui, turinčiam šią aukštojo mokslo kvalifikaciją arba juridiniam asmeniui arba šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, ir sudariusiems sutartį bent su vienu šios kvalifikacijos specialistu:
1) turinčiam aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją – atlikti visų rūšių tyrimus, išskyrus geofizinį tyrimą ir geofizinį kartografavimą;
2) turinčiam aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties geofizikos šakos ar geologijos studijų krypties ir fizikos studijų krypties universitetines studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją – atlikti geofizinį tyrimą ir geofizinį kartografavimą;
2. Leidimas išduodamas fiziniam asmeniui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų įgytą dirbant leidimą turinčiame juridiniame asmenyje arba juridiniam asmeniui, kuris sudaręs sutartį su specialistu, turinčiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų tos rūšies tyrimų darbo patirtį per paskutiniuosius 10 kalendorinių metų įgytą dirbant leidimą turinčiame juridiniame asmenyje. Į tyrimų darbo patirtį įskaičiuojama tyrimo darbo patirtis įgyta po aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo.
9 straipsnis. Atsisakymo išduoti leidimą tirti žemės gelmes pagrindai
Leidimas tirti žemės gelmes neišduodamas, jeigu:
1) prašymas paduotas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
2) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
3) prašymą padavęs asmuo neatitinka nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (arba) darbo patirties reikalavimų arba neturi nustatytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir (arba) darbo patirties specialistų;
5) prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 ar 5 punktuose numatytais pagrindais ir nuo leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjo 1 metai;
10 straipsnis. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimo sustabdymas, panaikinimas ir tikslinimas
1. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jei leidimo turėtojas:
1) nesilaiko techninės užduoties arba darbų projekto, arba programos, darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytų žemės gelmių tyrimo sąlygų reikalavimų ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;
2) pažeidžia tyrimų metu gautų duomenų apie žemės gelmes teikimo tvarką ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;
3) pažeidžia tyrimų registravimo reikalavimus ir per kompetentingos institucijos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, nepašalina nustatytų pažeidimų;
2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
3. Leidimo tirti žemės gelmes galiojimas panaikinamas, jei:
2) leidimo turėtojas juridinis asmuo yra likviduotas arba pasibaigia reorganizavimo būdu ir pasibaigusio asmens teisės ir pareigos pereina asmeniui, kuris neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų leidimui tirti žemes gelmes gauti arba leidimo turėtojas fizinis asmuo miršta;
3) leidimo turėtojas 4 metus nuo leidimo išdavimo dienos nepradėjo veiklos, nurodytos leidime, arba nevykdo leidime nurodytos veiklos 4 metus nuo paskutinio tyrimo atlikimo;
4) leidimo turėtojas per kompetentingos institucijos nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo galiojimas;
5) per paskutiniuosius 3 kalendorinius metus leidimo galiojimas buvo sustabdytas 3 kartus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais;
4. Leidimo tirti žemės gelmes duomenys tikslinami, jei pasikeičia tyrimų rūšys, leidimo turėtojas reorganizuojamas arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Kai leidimo turėtojas reorganizuojamas arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę), leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas asmeniui, kuriam pereina pasibaigusio reorganizavimo būdu juridinio asmens visos teisės ir pareigos arba įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti.
11 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas ir vykdymo terminai
1. Tiesioginiai ir nuotoliniai žemės gelmių tyrimai turi būti registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tyrimai registruojami per 10 darbo dienų nuo tinkamų dokumentų pateikimo dienos. Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, žemės gelmių tyrimai neregistruojami, jeigu tame pačiame plote ar toje pačioje vietoje jau yra įregistruotas tos pačios rūšies tyrimas arba tame pačiame plote anksčiau buvo atlikti tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, tyrimai ir šių tyrimų pagrindu yra aprobuoti ištekliai.
2. Naudingųjų iškasenų, išgaunamų atviru kasybos būdu, tiesioginių tyrimų vykdymo terminas – 1 metai išgaunamų požeminiu kasybos būdu tiesioginių tyrimų vykdymo terminas – 3 metai, Lietuvos geologijos tarnyba gali priimti sprendimą pratęsti naudingųjų iškasenų, išgaunamų atviru kasybos būdu, tiesioginių tyrimų terminą ne ilgesniam kaip 1 metų terminui, išgaunamų požeminiu kasybos būdu tiesioginių tyrimų vykdymo terminą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, per 15 darbo dienų nuo asmens pateikto motyvuoto prašymo dėl tiesioginio žemės gelmių tyrimo vykdymo termino pratęsimo dėl gamtinių ir (arba) geologinių, ir (arba) techninių aplinkybių, jei asmuo pateikė pagrįstą informaciją dėl termino pratęsimo. Naudingųjų iškasenų tyrimo vykdymo terminas skaičiuojamas nuo tyrimo įregistravimo Žemės gelmių registre. Pasibaigus tyrimo vykdymo terminui, tyrimas per 10 darbo dienų išregistruojamas iš Žemės gelmių registro.
3. Registruojamų tiesioginių žemės gelmių tyrimų vieta (kai gręžiamas gręžinys, kurio projektinis gylis 300 metrų ir daugiau, ar mineralinio požeminio vandens gręžinys) ar plotas (visais kitais atvejais), atlikimo būdas ir trukmė turi būti suderinti su žemės savininkais, valdytojais ir naudotojais vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis. Prieš pradėdamas angliavandenilių išteklių tiesioginį žemės gelmių tyrimą, leidimo turėtojas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų apie tai turi raštu pranešti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi tyrimai, vykdomajai institucijai.
12 straipsnis. Žemės gelmių tyrimo sąlygos
1. Žemės gelmių tyrimai, išskyrus netiesioginius tyrimus, atliekami pagal techninę užduotį, programą arba darbų projektą (angliavandenilių išteklių tyrimas vykdomas tik pagal darbų projektą), laikantis darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Žemės gelmių tyrimo metu angliavandenilių ištekliai naudojami tik darbų projekte nustatytais atvejais, kiekiais ir būdais.
2. Jeigu žemės gelmių tyrimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba atlikti tyrimą hidraulinio uolienų ardymo metodu, asmenys, atliekantys žemės gelmių tyrimą, privalo teikti informaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Asmenys, atliekantys išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą apie kiekvieną radioaktyviųjų, pavojingų žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagų ir mišinių, skirtų išsklaidytiesiems angliavandeniliams tirti, panaudojimo atvejį, jų tikslią sudėtį procentais ir kiekį. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms.
13 straipsnis. Valstybiniai žemės gelmių tyrimai
Lietuvos geologijos tarnyba pagal strateginio planavimo dokumentus valstybės lėšomis atlieka geologinį kartografavimą, valstybinį žemės gelmių monitoringą, žemės gelmių išteklių prognozavimą ir kitus žemės gelmių tyrimus, teikiančius duomenis apie žemės gelmes, kurie būtini aplinkos apsaugai, ūkinei veiklai bei kitoms visuomenės reikmėms ar kurie būtini pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
IV SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ IR ERTMIŲ NAUDOJIMAS
14 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas
2. Draudžiama naudoti natūralias žemės gelmių ertmes atliekoms, radioaktyviosioms ir pavojingoms žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagoms, taip pat kasybos pramonės atliekoms šalinti ir (arba) laikyti, išskyrus Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo nustatyta tvarka anglies dioksido geologiniam saugojimui.
3. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka radioaktyviąsias atliekas galima dėti į tam tikslui įrengtus atliekynus, užtikrinant jų izoliacijos (atskyrimo) nuo aplinkos lygį, kuriam esant nebūtų viršijamos teisės aktuose nustatytos leistinos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ribos.
4. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės naudojami tik atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. Fiziniai ar juridiniai asmenys arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, planuojantys naudoti detaliai išžvalgytus ir aprobuotus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, prieš atlikdami Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, raštu apie tai informuoja Lietuvos geologijos tarnybą.
15 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo planas
1. Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti, ir po to atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros.
2. Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu, aplinkos ministro patvirtintomis Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėmis, kurios nustato žemės gelmių naudojimo planų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką.
4. Žemės gelmių naudojimo plano organizatorius – juridinis ir fizinis asmuo bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atlikę planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turintys žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, Žemės gelmių naudojimo plano organizatorius organizuoja žemės gelmių naudojimo plano rengimą, keitimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti.
5. Valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (arba) tai prieštarauja įstatymams.
6. Kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir žemės gelmių naudojimo plano rengimo procedūros pradedamos po leidimo išdavimo.
7. Žemės gelmių naudojimo planą gali rengti fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą tirti atitinkamos rūšies žemės gelmių išteklius ar ertmes. Plano rengimo darbams turi vadovauti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka atestuoti teritorijų planavimo vadovai.
8. Prieš pradedant rengti žemės gelmių naudojimo planą, Lietuvos geologijos tarnyba turi priimti sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimas galioja iki jame nurodyto objekto žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo. Sprendimas gali būti priimamas, jei tam pačiam objektui nėra galiojančio sprendimo arba patvirtinto žemės gelmių naudojimo plano. Sprendimo galiojimas panaikinamas kai:
10. Žemės gelmių naudojimo plane turi būti numatyta:
1) naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo būdas ir priemonės;
2) išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivacijos ir būtinos kitų aplinkos elementų atkūrimo priemonės;
3) išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivacijos ir naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai nutraukiamas jų naudojimas;
4) išteklių naudojimo plote esančio požeminio vandens apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės;
5) išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės;
6) žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, eksploatuojant naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (būdai) po išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivacijos;
7) poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtų planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendinių įgyvendinimo priemonės;
16 straipsnis. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes
1. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes, išskyrus gėlą požeminį vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iš vandenvietės mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, žemės gelmių geoterminę energiją. Gruntą leidžiama naudoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą. Grunto karjerą draudžiama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose ar plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra neterminuoti.
2. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes rūšys:
3. Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes įrašomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti duomenys apie leidimo turėtoją ir suteikiamą naudoti žemės gelmių išteklių telkinį ar jo dalį, vandenvietę arba žemės gelmių ertmę.
4. Leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir (arba) žemės gelmių ertmes, kuris išduodamas konkurso būdu, kai konkurso dalykas apima ir žemės gelmių išteklių ir ertmių tyrimų atlikimą, turi būti numatyta leidimo turėtojo prievolė atlikti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių arba žemės gelmių ertmių tyrimus ir jų atlikimo terminas.
5. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, turi būti tikslinami, kai įvykdžius naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimus, aprobuojami ištekliai arba ertmės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atliktos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Patikslintame leidime nurodomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys ir tikslinamas leidimo priedas.
6. Leidime naudoti angliavandenilių išteklius įrašomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti duomenys apie leidimo turėtoją, suteikiamą naudoti angliavandenilių išteklių ir leidžiamos veiklos rūšį, suteikiamą naudoti plotą. Jeigu skelbiant konkursą buvo numatyti angliavandenilių išteklių tyrimai, leidime naudoti angliavandenilių išteklius nurodomi šių išteklių tyrimai ir jų atlikimo terminas.
7. Leidimai išduodami konkurso būdu:
2) leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, kai numatoma naudoti metalų rūdų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius;
8. Leidimai, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, išduodami be konkurso. Leidimas naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms medžiagoms laikyti be konkurso išduodamas asmeniui, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka gavusiam licenciją statyti arba licenciją statyti ir eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų atliekyną. Leidimas naudoti žemės gelmių ertmes gamtinių dujų saugyklai įrengti išeksploatuotuose angliavandenilių telkiniuose išduodamas be konkurso leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojui, išeksploatavusiam angliavandenilių telkinius.
9. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti gauti leidimą, nurodytą šio straipsnio 8 dalyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
2) fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams nėra vykdomas bankroto procesas;
3) fizinis asmuo turi būti išklausęs Kasybos darbų vadovo mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą arba atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turėti sutartį su specialistu, išklausiusiu Kasybos darbų vadovo mokymo programą ir turinčiu tai patvirtinantį pažymėjimą arba yra sudarę sutartį su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai naudingosios iškasenos išgaunamos atviru kasybos būdu.
17 straipsnis. Leidimų, išduodamų konkurso būdu, išdavimo tvarka
1. Konkursai naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jų laimėtoju pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, konkursiniame pasiūlyme nurodžiusi didžiausią įmoką už žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo teisės suteikimą. Jeigu pateikiami keli konkursiniai pasiūlymai, kuriuose nurodomos vienodos įmokos už žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo teisės suteikimą, laimėtoju pripažįstamas fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris pirmas pateikė konkursinį pasiūlymą. Konkurso sąlygose numatomas minimalus įmokos už žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo teisės suteikimą dydis, kurį sudaro valstybės lėšomis iki konkurso atliktų konkurso objekto žemės gelmių tyrimo darbų sąnaudos ir konkurso parengiamųjų darbų ir organizavimo išlaidos, apskaičiuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių paskutinių dvejų metų pelno (nuostolių) ataskaitose arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos pelno (nuostolių) ataskaitoje (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) nurodytas grynasis pelnas (nuostoliai) turi būti teigiamas;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
3. Konkursai naudoti angliavandenilių išteklius vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Prieš skelbiant konkursą Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atliekamos planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal formulę:
P = In * X + Įm * Y, kur
P – pasiūlymo vertė;
In – numatomos investicijos, skirtos angliavandenilių išteklių tyrimo darbams atlikti ir (arba) plote esančio (-ių) telkinio (-ių) išteklių gavybos vystymui;
Įm – pasiūlyta įmoka;
X ir Y – svertinės reikšmės, kurių dydis negali skirtis daugiau kaip 3 kartus.
Konkrečios svertinės reikšmės nustatomos konkurso sąlygose. Pasiūlymo įmoka negali būti mažesnė nei minimali įmoka. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1 priede nustatytus reikalavimus ir nurodomas konkurso sąlygose. Jeigu pateikiami keli konkursiniai pasiūlymai, kurių pasiūlymų vertė sutampa, laimėtoju pripažįstamas asmuo ar asmenų grupė, pasiūliusi didesnę investicijų sumą.
4. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti konkurse naudoti angliavandenilių išteklius, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės bei patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių paskutinių dvejų metų pelno (nuostolių) ataskaitose arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos pelno (nuostolių) ataskaitoje (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) nurodytas grynasis pelnas (nuostoliai) turi būti teigiamas;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nelikviduojami, nebankrutavę, neiškelta bankroto byla arba nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
3) fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams nevykdomas bankroto procesas;
4) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį. Kai asmenys veikia grupėje pagal jungtinės veiklos sutartį, jų patirtis nesumuojama;
5) turi pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų užtikrinti, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms su angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu jūroje, taip pat finansinių pajėgumų prisiimti atsakomybę už žalą, galinčią kilti dėl angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų jūroje.
5. Konkurso naudoti angliavandenilių išteklius laimėtojas prieš leidimo išdavimą privalo pateikti finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią konkursiniame pasiūlyme nurodytų investicinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Finansų įstaigos garantijos dydis lygus konkursiniame pasiūlyme numatytų investicijų lėšų sumai pinigine išraiška eurais. Leidimo turėtojas privalo turėti galiojančią finansų įstaigos garantiją, kol bus atliktos konkursiniame pasiūlyme numatytos investicijos. Finansų įstaigos garantijos teikėjui taikomi patikimumo reikalavimai nurodomi konkurso sąlygose. Leidimo turėtojui neįvykdžius konkursiniame pasiūlyme nustatytų investicinių įsipareigojimų, kurie lygūs finansų įstaigos garantijos dydžiui, arba įvykdžius juos iš dalies, skirtumas tarp įvykdytų įsipareigojimų ir finansų įstaigos garantijos dydžio atitenka Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Finansų įstaigos garantijos suma proporcingai mažinama atliktų konkursiniame pasiūlyme numatytų investicijų sumai leidimo turėtojo prašymu. Konkurso naudoti angliavandenilių išteklius jūroje laimėtojas prieš leidimo išdavimą privalo be aukščiau nurodytos finansų įstaigos garantijos taip pat pateikti finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią žalos atlyginimą. Šios garantijos tikslas – užtikrinti, kad konkurso naudoti angliavandenilių išteklius jūroje laimėtojas atlygins dėl veiklos jūroje kilusią žalą aplinkai. Leidimo turėtojas privalo turėti galiojančią finansų įstaigos garantiją, užtikrinančią žalos atlyginimą, visą leidimo naudoti angliavandenilių išteklius jūroje laikotarpį. Šios garantijos dydis turi būti 10 procentų nuo konkurso naudoti angliavandenilių išteklius jūroje laimėtojo pasiūlyme nurodytos įmokos ir investicijų sumos.
6. Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti iki leidimo išdavimo. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ir išdavus leidimą negrąžinama.
7. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius išduodamas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius turėtojui, kai leidimo turėtojo plote esančio tradicinių angliavandenilių išteklių telkinio dalis patenka į su šiuo plotu besiribojantį plotą, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius arba kai nėra galimybės įrengti angliavandenilių išteklių gavybos gręžinio leidimo turėtojui suteiktame plote ir gręžinį prašoma įrengti su leidimo turėtojo plotu besiribojančiame plote, kuriame neišduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius.
18 straipsnis. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas, viešinimas ir atsisakymo išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pagrindai
1. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje.
2. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Asmuo, norintis gauti leidimą, turi pateikti prašymą ir dokumentus, nurodytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje.
3. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduodamas per 50 darbo dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo, bet ne anksčiau kaip po mėnesio. Leidimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išduodamas per 20 darbo dienų nuo asmens tinkamų dokumentų pateikimo dienos arba motyvuotu Lietuvos geologijos tarnybos spendimu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų.
4. Apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą, jo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba leidimo galiojimo panaikinimą asmuo, pateikęs prašymą leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, arba leidimo naudoti žemės gelmių išteklius turėtojas informuojamas per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Lietuvos geologijos tarnyba apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą ar patikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimą ir apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto patvirtinimą ar patikslinimą informuoja suinteresuotas institucijas ir visuomenę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, neviešindama informacijos ir duomenų, sudarančių leidimo turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija ir duomenys, kurie pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei. Neviešinami asmens duomenys, kurių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
5. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, neišduodamas, jeigu konkurso naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes laimėtojas šio įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalių nustatyta tvarka nepateikia finansų įstaigos garantijos (-ų) ir (arba) nesumoka pasiūlyme nurodytos įmokos arba nesumoka valstybės rinkliavos už leidimo išdavimą.
6. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nurodytas šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, neišduodamas, jeigu:
3) pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
4) prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 ar 9 punktuose numatytais pagrindais ir jis nepašalino pažeidimų;
5) prašymą pateikusiam asmeniui anksčiau išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytais pagrindais ir nuo leidimo galiojimo panaikinimo nepraėjo 1 metai;
19 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, tikslinimas
1. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir žemės gelmių ertmes galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jei:
1) leidimo turėtojas pažeidžia žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas ar žemės gelmių naudojimo plane numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2) leidimo turėtojas pažeidžia aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos ir žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
3. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes galiojimas panaikinamas, jei:
1) išsenka ištekliai, kuriuos naudoti gautas leidimas, ir leidimo turėtojas įvykdo visus leidime ir žemės gelmių naudojimo plane numatytus sprendinius;
2) leidimo turėtojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
3) leidimo turėtojas leidimu skirtame naudoti telkinyje nepradėjo vykdyti veiklos per 4 metus nuo leidimo gavimo, kai leidimas išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju, ar per 4 metus nuo naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ir žemės gelmių ertmių aprobavimo nepatvirtinamas žemės gelmių naudojimo planas arba leidimo turėtojas nepradėjo vykdyti veiklos per 4 metus nuo žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo, kai leidimas išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, arba 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos. Lietuvos geologijos tarnyba prieš 1 metus iki šiame papunktyje nurodytų terminų pabaigos įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą;
4) leidimo turėtojas per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
7) leidimo turėtojas veikia kaip asmenų grupė ir pasibaigia sudarytos jungtinės veiklos sutarties galiojimas;
8) kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju per leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį iš naujo neįgyja teisės naudotis suteikto kasybos sklypo žeme;
9) leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs klaidingus ar melagingus duomenis ir priežiūrą vykdančios institucijos nurodytu laiku nepašalina pažeidimų.
4. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, išskyrus angliavandenilius, ir ertmes tikslinamas, atsižvelgiant į asmens prašymą, esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą vykdyti veiklą;
2) leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas jungimo būdu reorganizuotam asmeniui, kuriam pereina jungimo būdu reorganizuoto asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą, arba juridiniam asmeniui, kuriam pereina skaidymo būdu reorganizuoto juridinio asmens visos teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą;
5. Leidimo galiojimo sustabdymas arba galiojimo panaikinimas neatleidžia leidimo turėtojo ar asmens turėjusio leidimą nuo pareigos atlikti veiksmus dėl išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo ir žemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo.
20 straipsnis. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas, tikslinimas
1. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimas sustabdomas iki vienerių metų, jeigu leidimo turėtojas:
1) pažeidžia angliavandenilių išteklių naudojimo sąlygas ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projektuose numatytus reikalavimus ir per priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, nepašalina pažeidimų;
2. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
3. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius galiojimas panaikinamas, jei:
2) leidimo turėtojas per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
6) leidimo turėtojas leidimo plote 4 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos angliavandenilių išteklių tyrimo ar naudojimo (gavybos) veiklos;
4. Leidimas naudoti angliavandenilių išteklius tikslinamas, jei:
1) fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Patikslintas leidimas išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą;
2) leidimą turintis juridinis asmuo reorganizuojamas. Patikslintas leidimas išduodamas jungimo būdu reorganizuotam asmeniui, kuriam pereina jungimo būdu reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir jis atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą, arba juridiniam asmeniui, kuriam pereina skaidymo būdu reorganizuoto juridinio asmens visos teisės ir pareigos, susijusios su leidimu, ir kuris atitinka reikalavimus, keliamus asmeniui, siekiančiam gauti leidimą.
5. Leidimo galiojimo sustabdymas arba galiojimo panaikinimas neatleidžia leidimo turėtojo ar asmens turėjusio leidimą nuo pareigos atlikti veiksmus dėl išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo ir žemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo.
21 straipsnis. Atsisakymo derinti grunto išteklių naudojimo projektą pagrindai
Grunto išteklių naudojimo projektas nederinamas, jeigu:
1) grunto karjerą planuojama įrengti atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose arba plotuose, kuriuose prieš įrengiant grunto karjerą atlikus tiesioginį žemės gelmių tyrimą surandamos atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų sankaupos;
22 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklių ir ertmių priedas
1. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išduodamo ne konkurso tvarka, priede nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, skirto kasybos sklypo ribos, išteklių naudojimo paskirtis, gavybos apskaita, įpareigojimas vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris),
2. Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išduodamo konkurso tvarka, priede nurodoma: žemės gelmių išteklius aprobavusi įstaiga, aprobuotų ir skiriamų naudoti žemės gelmių išteklių kiekis, išteklių naudojimo paskirtis, gavybos apskaita. Priedas tikslinamas, patvirtinus žemės gelmių naudojimo planą, nurodant įpareigojimą vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris) ir kasybos sklypo ribas.
3. Leidimo naudoti žemės gelmių ertmes priede nurodoma: ertmę aprobavusi įstaiga, aprobuotos ertmės ribos, žemės gelmių ertmės paskirtis. Priedas tikslinamas, patvirtinus žemės gelmių naudojimo planą, nurodant įpareigojimą vykdyti veiklą vadovaujantis žemės gelmių naudojimo planu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris).
4. Jeigu leidime naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes numatytas išteklių ir ertmių tyrimas, priede nurodomas tyrimų plotas, terminas ir nustatomos tyrimų vykdymo sąlygos. Šiuo atveju atlikus išteklių ir ertmių tyrimą, turi būti keičiamas leidimo priedas pagal šio straipsnio 2–3 dalių nuostatas.
5. Leidimo naudoti požeminio vandens išteklius priede nurodoma: išteklius aprobavusi įstaiga, eksploatacinis vandeningas horizontas, aprobuotų ir skiriamų naudoti išteklių kiekis, naudojimo paskirtis, naudojimo sąlygos, išgavimo kiekis, gavybos apskaita, jei atliekamos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, jų metu priimti planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendiniai.
6. Leidimo naudoti angliavandenilių išteklius priede nurodoma: angliavandenilių išteklių telkiniai ir (ar) sankaupos, ir (ar) kaupavietės, ir jų išteklių kiekis, angliavandenilių išteklių naudojimo sąlygos. Jeigu leidime naudoti angliavandenilių išteklius numatytas šių išteklių tyrimas, leidimo priede nurodomas išteklių tyrimo terminas, privalomi atlikti tyrimo darbai, jų atlikimo terminai, metodai, apimtys, investicijos, tyrimo vykdymo sąlygos. Leidimo turėtojo įsipareigojimai dėl angliavandenilių išteklių tyrimo darbų atlikimo (angliavandenilių išteklių tyrimo darbų atlikimo terminų, apimčių ir investicijų) negali būti mažesni už tuos įsipareigojimus dėl angliavandenilių išteklių tyrimo darbų atlikimo, kurie buvo nurodyti konkurso naudoti angliavandenilių išteklius metu leidimo turėtojo pateiktame konkursiniame pasiūlyme. Atsiradus pagrįstoms geologinėms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma ar neracionalu įvykdyti šioje dalyje nurodytų privalomų angliavandenilių išteklių tyrimų pagal numatytus metodus, jie gali būti pakeisti kitais angliavandenilių išteklių tyrimų metodais. Šiuo atveju investicijos turi būti ne mažesnės, nei neatliktų angliavandenilių išteklių tyrimų investicijos. Atitinkamai pakeičiamas leidimo priedas. Leidimo priedas tikslinamas, patvirtinus angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, nurodant įpareigojimą vykdyti veiklą vadovaujantis angliavandenilių išteklių naudojimo projektu (nurodoma sprendimo, kuriuo jis tvirtintas data, numeris).
23 straipsnis. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektas
1. Angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatytas procedūras.
2. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo, derinimo, viešinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministro patvirtintos Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklės.
3. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą inicijuoja juridinis ar fizinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą naudoti angliavandenilių išteklius. Angliavandenilių išteklių naudojimo projektą rengti turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys (-čios) leidimą atlikti angliavandenilių išteklių paiešką ir žvalgybą.
4. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimo iniciatoriai privalo informuoti visuomenę apie angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimą aplinkos ministro patvirtintų Angliavandenilių išteklių naudojimo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Neviešinama gali būti informacija ir duomenys, sudarantys leidimo turėtojo komercinę (gamybinę) paslaptį. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti prieinama visuomenei.
5. Angliavandenilių išteklių naudojimo projekte turi būti numatyta:
2) angliavandenilių išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivacijos priemonės, kai angliavandenilių išteklius numatoma naudoti sausumoje, ar būtinos aplinkos elementų atkūrimo priemonės, kai angliavandenilių išteklius numatoma naudoti jūroje, ir angliavandenilių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai nutraukiamas jų naudojimas;
3) angliavandenilių išteklių telkinio ribose esančio požeminio vandens apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės, kai angliavandenilių išteklius numatoma naudoti sausumoje;
4) angliavandenilių išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės;
5) poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtų planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendinių įgyvendinimo priemonės;
6. Žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris reikalingas angliavandenilių išteklių tyrimui ir naudojimui, angliavandenilių išteklių tyrimams ir naudojimui reikalingi statiniai ir įrenginiai projektuojami, statomi ir įrengiami nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant bendrojo plano sprendinių.
24 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygos
1. Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius.
2. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą ir nustatyta tvarka teikti duomenis. Požeminio vandens, kuriam naudoti reikalingas leidimas arba iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ir angliavandenilių išteklių gavybos vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai, atitinkantys Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme matavimo priemonėms keliamus reikalavimus, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį. Apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir prižiūri požeminio vandens išteklių ir angliavandenilių išteklių naudotojai.
3. Naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai ir žemės gelmių ertmės, kurių naudojimui reikalingas leidimas, taip pat gėlo požeminio vandens ištekliai, kai iš požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuoja išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, turi būti aprobuoti.
4. Gruntas naudojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka, turint aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą grunto išteklių naudojimo projektą.
5. Naudingųjų iškasenų išteklių ir grunto naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus savo lėšomis atlieka arba juos organizuoja asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Baigus vykdyti naudingųjų iškasenų išteklių gavybą, ne vėliau kaip per dvejus metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas.
6. Draudžiama atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymą saugomose teritorijose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose ir įrenginių, skirtų geriamajam vandeniui vartotojams ruošti, teritorijose.
7. Jeigu žemės gelmių išteklių naudojimui numatoma naudoti radioaktyviąsias, pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai medžiagas ir mišinius arba gavybą vykdyti taikant hidraulinio uolienų ardymo metodą, asmenys, turintys leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje nurodytą informaciją teikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
8. Asmenys, turintys leidimą naudoti angliavandenilių išteklius, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Lietuvos geologijos tarnybą apie kiekvieną hidraulinio uolienų ardymo atvejį ir tikslią jo metu panaudotų medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją pateikia kitoms kompetentingoms institucijoms.
10. Vykdant angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) gavybos darbus jūroje, leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas ar angliavandenilių išteklių tyrimą vykdantis asmuo privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, susijusioms angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo darbų vykdymu, o joms kilus privalo imtis visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti.
25 straipsnis. Žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams ir ertmėms naudoti
1. Žemės sklypas ar sklypai, reikalingas (-gi) žemės gelmių ištekliams ir ertmėms naudoti (toliau – žemės sklypas), įgyjami, naudojami arba valdomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
ŽEMĖS GELMIŲ APSAUGA
26 straipsnis. Žemės gelmių ir jų išteklių apsauga
1. Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, žemės gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos:
2. Žemės gelmių išteklių ir ertmių tyrimo ir naudojimo metu turi būti užtikrinta žemės gelmių ir jų vertingųjų savybių apsauga.
3. Asmenys, atliekantys išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (arba) naudojimą, privalo užtikrinti, kad medžiagos, naudojamos išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimui ir (arba) naudojimui, nepatektų į požeminio ir (arba) paviršinio vandens telkinius, aplinką ir jų neužterštų. Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą atliekantys asmenys privalo užtikrinti, kad kasybos pramonės atliekos ir kitos atliekos, susidariusios išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo metu, būtų sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama:
1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui);
27 straipsnis. Žemės gelmių monitoringas
1. Žemės gelmių būklė turi būti sistemingai stebima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, intensyvių geologinių procesų ir jų keliamų pavojų zonose, didesnės antropogeninės apkrovos plotuose ir atskiruose ūkinės veiklos objektuose.
VI SKYRIUS
DUOMENYS APIE ŽEMĖS GELMES
28 straipsnis. Privalomas duomenų apie žemės gelmes teikimas
Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių ar ertmių naudojimo metu, išskyrus netiesioginių tyrimų duomenis, ir gręžinių kerną.
29 straipsnis. Valstybinė geologinės informacijos sistema
1. Valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje sukaupti duomenys apie žemės gelmes yra valstybės nuosavybė.
30 straipsnis. Duomenų apie žemės gelmes naudojimas
1. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenys apie žemės gelmes (toliau – duomenys) turi būti prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išskyrus apribojimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų teikimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba.
2. Fiziniai ar juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo naudoti gautus iš valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenis, dokumentus ir (arba) jų kopijas tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams.
3. Fiziniai ar juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, laisvai naudojasi už savo lėšas gautais duomenimis, išskyrus apribojimus, numatytus įstatymuose.
4. Valstybinei geologinės informacijos sistemai pateiktų duomenų, kurie gauti fizinių ar juridinių asmenų ir šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, lėšomis ir sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį, naudojimas gali būti apribotas šių asmenų raštišku prašymu. Tuo atveju valstybinę geologinės informacijos sistemą valdanti institucija duomenis gali naudoti tik tarnybinėms reikmėms (jos valstybinio reguliavimo funkcijoms atlikti), negali jų skelbti ar perduoti kitiems asmenims, išskyrus teisėsaugos institucijas, turinčias teisę jų reikalauti. Šių duomenų naudojimo apribojimo terminas negali būti ilgesnis negu penkeri metai nuo jų gavimo. Pasibaigus šiam terminui, duomenys naudojami pagal šio straipsnio 1 dalį.
VII SKYRIUS
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI
31 straipsnis. Poveikis kitų valstybių aplinkai
32 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas ir kita ūkinė veikla kaimyninėse valstybėse neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos aplinkai, žemės gelmių vertingosioms savybėms ir ištekliams, nedarytų žalos gyventojams. To siekiama sudarant tarptautines sutartis dėl ūkinės veiklos ir žemės gelmių naudojimo reguliavimo pasienio teritorijose, keičiantis duomenimis apie žemės gelmių būklę, skatinant bendradarbiavimą tiriant žemės gelmes bei kitais tarptautine teise pagrįstais būdais.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
1 priedas
MINIMALAUS KONKURSO NAUDOTI ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIUS ĮMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI
1. Įmokos dydis kinta priklausomai nuo suteikiamo angliavandenilių išteklių naudojimo ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos telkinio ar jo dalies, ir (arba) kaupavietės ir (arba) sankaupos geologinio tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei organizavimo išlaidos.
2. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
Įmin = (P x 288,9) + V, Eur, kur:
Įmin – minimalus įmokos dydis, eurais;
288,9 – valstybinių geologinio tyrimo sąnaudų koeficientas, eurais;
P – teritorijos plotas, kuriame suteikiama teisė nustatyta tvarka tirti ir naudoti angliavandenilių išteklius, į kurį neįskaitomas saugomų ir urbanizuotų teritorijų plotas (išreikštas kvadratiniais kilometrais);
V – valstybės lėšomis iki konkurso atliktų ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidos ir konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė.
3. Konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė nustatoma pagal faktines konkurso rengimo ir organizavimo išlaidas. Išlaidos, priskiriamos prie konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų išlaidų, yra:
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
2 priedas
ĮgyvendinamI Europos Sąjungos teisės aktaI
1. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994-6-30, p. 3).
2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012-1-28, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014-04-25, p. 1).
3. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013-6-28, p. 66).
4. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OJ L 102, 2006-04-11, p. 15).
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2019 m sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai dėl leidimo tirti žemės gelmes, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo nagrinėjami, paskelbti konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes vykdomi, jų pagrindu sudaromos žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo sutartys pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.
4. Asmenys, turintys leidimus tirti žemės gelmes išduotus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, kurie neatitinka šiame įstatyme nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, privalo per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti.
5. Įsigaliojus šiam įstatymui panaikinamas leidimų tirti žemės gelmes, suteikiančių teisę vykdyti mechaninį gręžinių, išskyrus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo, gręžimą ir (arba) likvidavimą, galiojimas.
6. Naudingųjų iškasenų tiesioginių tyrimų, pradėtų vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdymo terminai nustatomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.
7. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jose nurodyto sutarties galiojimo termino.
8. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėtojas pageidauja keisti žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties sąlygas, jam pagal šį įstatymą išduodamas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Kai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėtojas yra sudaręs daugiau nei vieną žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartį ir pageidaujama keisti bent vienos žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties sąlygas, pagal šį įstatymą išduodama tiek leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kiek buvo sudaryta sutarčių, išskyrus atvejį, kai leidimo turėtojas pageidauja gauti mažiau leidimų negu buvo sudaryta naudojimo sutarčių. Šiuo atveju valstybės rinkliava už leidimų išdavimą imama, kaip už vieno leidimo išdavimą.
9. Išduodant naują leidimą šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, kai leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotas atrankos išvados arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo galiojimo metu, ir leidimo turėtojas neplanuoja žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo pakeitimų, kuriems taikomas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, išduodant naują leidimą nereikalaujama pateikti galiojančio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar atrankos išvados.
10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir suderinti grunto išteklių naudojimo projektai laikomi leidimu naudoti grunto išteklius.
11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengti mažieji karjerai baigiami eksploatuoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.
12. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtų požeminio vandens vandenviečių, kai požeminio vandens išteklius naudoti reikalingas leidimas arba iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ištekliai turi būti aprobuoti ir požeminio vandens apskaitos prietaisai, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį, įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 d.