Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO SAVIVALDYBĖSE REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2014 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. d. nutarimu Nr.
STRATEGINIO PLANAVIMO SAVIVALDYBĖSE REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – pasiūlyti savivaldybėms įdiegti aiškią ir lanksčią strateginio planavimo savivaldybėse sistemą ir suvienodinti strateginio planavimo praktiką. Rekomendacijose pateikiami strateginio planavimo principai, savivaldybių strateginio planavimo dokumentų sistema, strateginio planavimo dokumentų struktūra, šių dokumentų rengimo ir jų įgyvendinimo procesai, taip pat savivaldybės gyventojų įtraukimo į strateginio planavimo procesą būdai.
2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
2.1. Metinis veiklos planas – savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantis dokumentas, kuris rengiamas, atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus.
2.2. Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiklų grupė), kuriam naudojami finansiniai, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai.
2.3. Projektas – veiksmai, kuriais siekiama per apibrėžtą laiką ir su tam tikrais ištekliais sukurti unikalų ir pamatuojamą produktą ar paslaugą.
2.4. Strateginis planavimas savivaldybėje – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip vykdyti savivaldybės misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.5. Savivaldybės strateginis plėtros planas – ilgesnės kaip 3 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje numatyti.
2.6. Savivaldybės strateginis veiklos planas – 3 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, detalizuojantis savivaldybės strateginio plėtros plano ir savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, kuris sudaromas atsižvelgiant į planuojamus savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.7. Savivaldybės strateginio veiklos plano programa – esminė savivaldybės strateginio veiklos plano dalis, skirta strateginiam tikslui įgyvendinti, kurioje nustatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai.
2.8. Tikslas (strateginis tikslas) – strateginio planavimo dokumentuose užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti rezultatą per strateginio planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį.
2.9. Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti strateginio planavimo dokumente nustatyto tikslo įgyvendinimą.
2.10. Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie tikslo, uždavinio ar priemonės įgyvendinimą.
II SKYRIUS
STRATEGINIO PLANAVIMO SAVIVALDYBĖSE SISTEMA
3. Savivaldybės strateginio planavimo sistemą sudaro savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir savivaldybės institucijos bei įstaigos, atsakingos už strateginio planavimo dokumentų parengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, vertinimą ir atsiskaitymą už šių dokumentų įgyvendinimo rezultatus ir jų viešinimą.
4. Strateginio planavimo principai:
4.1. kryptingumas – strateginio planavimo dokumentuose aiškiai suformuluoti ir loginiais ryšiais susieti tikslai, uždaviniai, planuojami pasiekti rezultatai;
4.2. orientacija į rezultatus – strateginio planavimo dokumentuose nustatant tikslus kartu turi būti suplanuojami ir siekiami rezultatai; siekiant užtikrinti, kad bus pasiekti planuoti rezultatai ir laiku priimti valdymo tobulinimo sprendimai, informacija apie veiklos rezultatus yra nuolat stebima, analizuojama ir vertinama;
4.3. efektyvumas – strateginio planavimo dokumentuose nustatytų tikslų ir rezultatų siekiama mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant išteklius ir nuolat ieškant veiklos efektyvumo didinimo rezervų bei naujų veiklos tobulinimo būdų;
4.4. atvirumas (partnerystė) – savivaldybės tikslai ir būdai jiems įgyvendinti yra nustatomi plačiai konsultuojantis su savivaldybės bendruomene, strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimo ataskaitos yra viešos ir skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
5. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai (1 priedas):
5.2. savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa, kurią tvirtina savivaldybės taryba;
5.4. savivaldybės administracijos, seniūnijos, savivaldybės biudžetinės įstaigos metiniai veiklos planai, kuriuos tvirtina: savivaldybės administracijos ir seniūnijų metinius veiklos planus – savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės biudžetinių įstaigų metinį veiklos planą, suderinus su savivaldybės administracijos padaliniais, – biudžetinės įstaigos vadovas.
6. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai rengiami atsižvelgiant į valstybės ir regiono strateginio planavimo dokumentus, taip pat užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir integralumą (2 priedas):
6.1. vadovaujamasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI–2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“ (toliau – Valstybės pažangos strategija), kryptimis ir vertybinėmis nuostatomis, atsižvelgiama į 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014-202 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinės pažangos programa), nustatytus prioritetus, tikslus ir siūlomas veiklų kryptis ir savivaldybei aktualias Nacionalinės pažangos programos, taip pat kitų Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės tvirtinamų plėtros programų nuostatas;
6.2. prisidedama prie regiono plėtros plano tikslų įgyvendinimo, perkeliant regiono plėtros plane numatytas atitinkamas plėtros uždavinius įgyvendinančias priemones (projektus) ir joms suplanuotas lėšas į savivaldybės strateginio planavimo dokumentus (savivaldybės strateginį plėtros planą ir (ar) savivaldybės strateginį veiklos planą);
6.3. savivaldybės strateginio planavimo dokumentai tarpusavyje susiejami aiškiais loginiais ryšiais – ilgesnės trukmės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimas planuojamas per trumpesnės trukmės strateginio planavimo dokumentus, t. y. juose suplanuojamas atitinkamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimas: priemonės, projektai, veiksmai, numatomos vertinimo kriterijų sąsajos (įvertinant, kokį poveikį trumpesnės trukmės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatai turės ilgesnės trukmės strateginio planavimo dokumentų tikslų pasiekimui).
7. Savivaldybės strateginis plėtros planas ir savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos turėtų būti pradėtos rengti likus metams iki jų galiojimo pabaigos ir turėtų būti patvirtinami savivaldybės strateginio veiklos plano projekto parengimo, kad būtų galima suplanuoti jų įgyvendinimą. Savivaldybės strateginio veiklos plano rengimo, svarstymo, tvirtinimo ir atsiskaitymo už įgyvendinimą rekomenduojamas ciklas pateiktas Rekomendacijų 3 priede.
PIRMASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO STRUKTŪRA
8. Rekomenduojama savivaldybės strateginio plėtros plano struktūra:
8.1. bendroji informacija (nurodomas savivaldybės strateginio plėtros plano parengimo tikslas, kokiais planavimo dokumentais vadovautasi rengiant šį planą ir kas dalyvavo jį rengiant, taip pat pateikiama kita svarbi kontekstinė informacija);
8.2. aplinkos analizė (savivaldybės ekonominės-socialinės situacijos analizė ir išvados, nurodančios pagrindines dėmesio reikalaujančias problemas ir pagrindžiančios savivaldybės strateginio plėtros plano prioritetų, tikslų ir uždavinių pasirinkimą);
8.3. savivaldybės plėtros vizija (idealus ateities paveikslas arba įsivaizduojama būsena, kuri gali būti pasiekta pačiomis palankiausiomis sąlygomis);
8.4. savivaldybės atskirų veiklos sričių plėtra (nustatomi plėtros prioritetai ir tikslai (strateginiai tikslai), juos įgyvendinantys uždaviniai, tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai, jų matavimo vienetai ir reikšmės, pagal kuriuos bus vertinama per tam tikrą laiką pasiekta pažanga ir nauda savivaldybės gyventojams (vietos bendruomenei);
8.5. savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo svarbiausios nuostatos (nurodomi strateginio planavimo dokumentai, per kuriuos bus įgyvendinamas savivaldybės strateginis plėtros planas, preliminarus lėšų, reikalingų užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti, poreikis, subjektai, kurių bendradarbiavimas būtinas siekiant įgyvendinti keliamus tikslus ir uždavinius, šio dokumento įgyvendinimo stebėsenos, tikslinimo, atsiskaitymo tvarka ir pan.);
9. Savivaldybės strateginiame plėtros plane nerekomenduojama numatyti konkrečių priemonių tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, išskyrus didelės apimties investicinius projektus. Tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemones tikslingiau numatyti savivaldybės strateginiame veiklos plane – susieti jas su savivaldybės finansinėmis galimybėmis ir užtikrinti jų įgyvendinamumą.
10. Atliekant aplinkos analizę įvertinami savivaldybės veiklai įtaką darantys išorės ir vidaus veiksniai, galintys turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką. Aplinkos analizei dažniausiai taikomi SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės) arba PEST (politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai, technologiniai veiksniai) analizės metodai. Savivaldybė gali pasirinkti naudoti ir kitus aplinkos analizės metodus. Atliekant aplinkos analizę svarbu nustatyti pagrindines savivaldybės plėtros tendencijas, savivaldybės konkurencinius pranašumus, problematiką, iššūkius ir jų galimą poveikį savivaldybės plėtrai. Nuodugniai atlikta aplinkos analizė ir analizės išvadomis pagrįstos įžvalgos užtikrina tinkamų plėtros sričių, prioritetų ir tikslų nustatymą. Duomenims, kurių reikia šiai analizei atlikti, rinkti gali būti naudojami šie informacijos šaltiniai: oficialūs statistikos leidiniai ir duomenų bazės, atskirų valstybės ir savivaldybių institucijų renkama statistika ir darbo dokumentai, namų ūkių, darbuotojų ar darbdavių, savivaldybės bendruomenės apklausų arba interviu duomenys, įvairių studijų ir tyrimų duomenys, teisės aktai, savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos strateginio planavimo dokumentai.
11. Nustatant savivaldybės plėtros viziją reikėtų atsakyti į klausimą, kokia turėtų būti savivaldybė po 10–15 metų. Vizijos formuluotė paprastai nusako ilgalaikius tikslus ir apibrėžia ateities paveikslą. Vizija taip pat parodo savivaldybės veiklos plėtros mastą, atitinka vietos gyventojų lūkesčius ir tarnauja kaip orientyras nustatant savivaldybės plėtros tikslus. Nustatant savivaldybės plėtros viziją svarbu atsižvelgti ne tik į svarbiausius valstybės planavimo dokumentus, aplinkos analizės išvadas, bet ir į savivaldybės gyventojų lūkesčius. Vizijos formuluotė turėtų būti ambicinga, įkvepianti ir orientuota į esminius pokyčius. Be to, vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą ir sutelkti ateities iššūkiams – norimai būklei pasiekti.
12. Savivaldybės atskirų veiklos sričių plėtros dalyje turėtų būti nustatomi atskirų veiklos sričių plėtros prioritetai, tikslai ir juos įgyvendinantys uždaviniai. Atskirų veiklos sričių prioritetai, tikslai ir uždaviniai nustatomi atsižvelgiant į aplinkos analizės rezultatus. Prioritetai ir tikslai turi leisti išnaudoti savivaldybės konkurencinius pranašumus, spręsti esamas problemas ir ateities iššūkius. Prioritetai ir tikslai turi būti aiškūs, orientuoti į pokyčius ir atitikti savivaldybės gyventojų lūkesčius.
13. Tikslų bei uždavinių įgyvendinimui vertinti ir siekiamiems rezultatams suplanuoti nustatomi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, o plėtros mastą ir ambicijas parodo tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų reikšmės. Rekomenduojama nurodyti bazines (praėjusių kalendorinių metų) reikšmes, planuojamas tarpines ir galutines savivaldybės strateginio plėtros plano laikotarpio vertinimo kriterijų reikšmes. Sudarant vertinimo kriterijus rekomenduojama vadovautis Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika, kurią tvirtinta finansų ministras.
14. Savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo svarbiausių nuostatų dalyje:
14.1. nurodomos savivaldybės institucijos, įstaigos ir kiti subjektai, kurie dalyvaus įgyvendinant tikslus ir uždavinius, ir strateginio planavimo dokumentai, per kuriuos bus organizuojamas įgyvendinimas: savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos, jeigu tokios bus rengiamos, savivaldybės strateginis veiklos planas, taip pat gali būti detalizuojamos šių strateginio planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir vertinimo kriterijų sąsajos. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant savivaldybės strateginį plėtros planą dalyvauja įvairūs asmenys (savivaldybės biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, įmonės, seniūnijos ir kt.), prireikus gali būti rengiami ir kiti šio plano įgyvendinimui organizuoti reikalingi dokumentai (veiksmų planai, susitarimai ir pan.). Jeigu savivaldybės strateginis plėtros planas nustato konkrečias priemones, jo įgyvendinimui organizuoti papildomų dokumentų rengti nereikia;
14.2. nurodomas savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos periodiškumas, atsiskaitymo už savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo rezultatus tvarka ir terminai. Taip pat gali būti nurodomos svarbios aplinkybės, kada turi būti inicijuojamas savivaldybės strateginio plėtros plano tikslinimas. Šio plano realumui pagrįsti rekomenduojama apskaičiuoti preliminarų lėšų poreikį ir numatyti galimus finansavimo šaltinius.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS ATSKIRŲ ŪKIO ŠAKŲ (SEKTORIŲ) PLĖTROS PROGRAMŲ STRUKTŪRA
15. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) programose pateikiamos aplinkos analizės išvados, suformuluojami tikslai, uždaviniai ir jų vertinimo kriterijai bei siekiamos reikšmės. Atsižvelgiant į poreikius, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) programoms taikoma savivaldybės strateginio plėtros plano arba savivaldybės strateginio veiklos plano programos struktūra.
TREČIASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO STRUKTŪRA
16. Rekomenduojama savivaldybės strateginio veiklos plano struktūra:
16.2. strateginiai pokyčiai:
17. Savivaldybės misijos dalyje suformuluojamas glaustas savivaldybės pagrindinis funkcionavimo tikslas, apibūdinantis jos pagrindines veiklos kryptis, ypatumus, išreiškiantis jos santykius su vidaus ir išorės interesų grupėmis.
18. Strateginių pokyčių dalyje reikėtų nustatyti iki 4 metų trukmės (savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui) veiklos prioritetus, juos įgyvendinančius svarbiausius darbus ir siekiamus rezultatus, taip pat kitus politiškai svarbius veiklos tobulinimo aspektus. Strateginių pokyčių planavimas – tai galimybė keisti įprastus ir neefektyvius veikimo būdus, spręsti ypač sudėtingas ir kompleksines problemas. Planuojant savivaldybės veiklą, pokyčių nustatymui turi būti skiriamas visos savivaldybės, ypač savivaldybės vadovų ir savivaldybės tarybos narių, taip pat savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), atsakingų už strateginį planavimą, dėmesys. Rengiant šią savivaldybės strateginio veiklos plano dalį vadovai turėtų įsitraukti jau pačioje pradžioje. Kokybiškas parengimas – geriausias būdas padidinti veiklos plano strategiškumą, susieti jį su savivaldybės tarybos daugumos veiklos programa.
19. Veiklos prioritetų dalyje numatomi didelį poveikį turintys siekiai, susiję su savivaldybės strateginio plėtros plano tikslais ir savivaldybės tarybos daugumos veiklos programos nuostatomis. Šie siekiai suprantami kaip veiklos valdymo tobulinimo, pokyčių planavimo ir sudėtingų klausimų įgyvendinimo koordinavimo įrankis. Veiklos prioritetai turi parodyti ne tik planuojamus pokyčius tobulinamose srityse, bet ir poveikį savivaldybės bendruomenės gyvenimui. Jie neturi būti formuluojami kaip tęstinio pobūdžio veiklos ir nustatomi reguliarių funkcijų pagrindu, atspindint nuolatinių įsipareigojimų vykdymą. Veiklos prioritetai turi apimti tik tas veiklos sritis, kuriose numatomi esminiai kokybiniai pokyčiai. Tinkamai nustatyto veiklos prioriteto formuluotė turėtų nurodyti siekiamą rezultatą ar konkretų baigtinį procesą. Veiklos prioritetai turi būti ambicingi, numatantys didelių pokyčių atitinkamose veiklos srityse siekį. Veiklos prioritetų iškėlimas turi leisti sutelkti savivaldybės pastangas ir reikiamus išteklius reikšmingiems rezultatams pasiekti. Optimalus veiklos prioritetų skaičius –3–4 prioritetai. Nustatant veiklos prioritetų skaičių turi būti vengiama aprėpti visas savivaldybės savarankiškąsias funkcijas. Veiklos prioritetų įgyvendinimas planuojamas nustatant: 1) svarbiausius darbus, 2) svarbiausių darbų įvykdymo terminus ketvirčiais, 3) planuojamus pasiekti rezultatus, kurie nurodomi prie prioritetų.
20. Svarbiausių darbų dalyje nustatomi įvairaus pobūdžio svarbiausi prioritetų įgyvendinimo darbai ir jų įvykdymo terminai. Siūlytina svarbiausius darbus formuluoti taip, kad būtų parodoma kuo konkretesnė veikla, t. y. svarbiausi darbai:
20.1. turėtų parodyti aiškius institucijos planus ir įsipareigojimus tobulinti veiklą (pvz., gerinti ar diegti naujus įgyvendinimo būdus, keisti valdymą, vykdyti struktūrinius pokyčius ir kt.) ar spręsti esamas problemas, įgyvendinant išsikeltus veiklos prioritetus;
20.2. paprastai turėtų būti formuluojami metams ir koncentruotis tik į esmines veiklas – jie neturi apimti viso prioritetų įgyvendinimo veiksmų plano. Darbai neturi būti nurodomi kaip abstrakčios veiklos (bendro pobūdžio ketinimai) ar su kasdiene veikla susiję darbai (smulkūs darbai, neturintys reikšmingos įtakos pokyčių įgyvendinimui ir daugiausia susiję su reguliarių funkcijų atlikimu);
21. Pagal planuojamus pasiekti rezultatus (vertinimo kriterijus, jų matavimo vienetus ir reikšmes) vertinama veiklos prioriteto įgyvendinimo pažanga ir veiklos prioritetų įgyvendinimo įtaka institucijos rezultatams. Rekomenduojama kiekvienam veiklos prioritetui nustatyti vertinimo kriterijų rinkinius, kurie parodytų planuojamų svarbiausių darbų rezultatą. Veiklos prioritetams, kur įmanoma, turi būti nustatomi rezultato lygmens kriterijai. Efekto lygmens kriterijų naudojimas metinei veiklos prioritetų įgyvendinimo stebėsenai gali sudaryti sunkumų renkant duomenis ir nustatant rodiklio reikšmių pokyčius. Nustačius produkto lygmens rodiklį, daugiau dėmesio skiriama paties darbo atlikimo įvertinimui, o ne rezultatų, sukuriamų įgyvendinus darbą, nustatymui ir bendram prioriteto įvertinimui. Atskiriems darbams rodiklį galima numatyti tokiu atveju, jeigu įmanoma išmatuoti jų rezultatą. Jeigu rodikliai nurodomi prie svarbiausių darbų, jų visuma turi matuoti veiklos prioriteto įgyvendinimą.
22. Veiklos prioritetai turi būti visiškai integruoti į strateginio veiklos plano programas:
22.1. planuojami strateginiai pokyčiai turi daryti įtaką konkrečios strateginio veiklos plano programos turiniui – programos neturi būti statiškos ir negali nepakisti, jeigu įgyvendinamos su pokyčiais susijusios veiklos. Veiklos prioritetai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir apimties, gali atsispindėti konkrečios strateginio veiklos plano programos tiksle ar uždavinyje. Svarbiausi darbai gali būti atskira priemonė arba sudėtinė priemonės dalis;
23. Veiklos prioritetams turi būti skiriama 5–10 procentų visų asignavimų. Tokios apimties išteklių planavimas leistų juos realiai perskirstyti ir skirti prioritetiniams darbams.
24. Strateginis tikslas – tai ilgos trukmės užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti rezultatą per planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį; strateginis tikslas turi atspindėti naudą savivaldybės gyventojams ir pademonstruoti numatomus kokybinius pokyčius. Gali būti suformuluojamas vienas ar keli strateginiai tikslai. Rekomenduojama strateginius tikslus nustatyti atsižvelgiant į savivaldybės strateginiame plėtros plane numatytus plėtros prioritetus. Strateginių tikslų pasiekimui matuoti ir poveikiui suplanuoti turi būti nustatomi efekto vertinimo kriterijai, kurie parodo strateginio tikslo įgyvendinimo naudą. Kiekvienam strateginiam tikslui turi būti nustatomi atskiri efekto kriterijai.
25. Savivaldybės strateginio veiklos plano programa – esminė strateginio veiklos plano dalis, skirta strateginiam tikslui įgyvendinti, kurioje nustatyti šios programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų matavimo vienetai ir reikšmės, taip pat asignavimai.
26. Savivaldybės strateginio veiklos plano programa turi būti sudaroma vadovaujantis programos loginiu modeliu. Savivaldybės strateginio veiklos plano programos rengimo pradžioje būtina numatyti priežastinius ryšius tarp visų programos elementų. Šie priežastiniai ryšiai vadinami programos loginiu modeliu. Programos loginio modelio bruožai:
26.2. paprastai ir suprantamai pavaizduoti priežastiniai ryšiai, aiški veiklos intervencijų logika (nekelianti skirtingų interpretacijų);
26.3. numatyti įrodymais pagrįsti priežastiniai ryšiai (panaudoti patikimi duomenys ar informacija apie veiklos rezultatus);
27. Rengiant naujas programas ar peržiūrint esamas ir sudarant loginius modelius, pirmiausia turi būti renkami ir analizuojami su sprendžiamu klausimu ar anksčiau vykdyta veikla susiję duomenys. Surinktų duomenų pagrindu turi būti aiškiai apibrėžiama problema ir iškeliamas programos tikslas. Rengiant programas ir planuojant veiklas, turėtų būti svarstomos galimos alternatyvos ir vertinama, kurios priemonės leis pasiekti norimus rezultatus su mažiausias ištekliais.
28. Vertinimo kriterijai turi parodyti savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose planuojamų pasiekti rezultatų kiekybinę ir kokybinę išraišką, taip pat leisti įvertinti pokyčių kryptį ir apimtį. Vertinimo kriterijai sudaromi pagal hierarchinį principą: efekto vertinimo kriterijais vertinamas strateginių tikslų, rezultato vertinimo kriterijais – programų tikslų, produkto vertinimo kriterijais – programų uždavinių įgyvendinimas. Metiniuose veiklos planuose gali būti naudojami proceso ir indėlio vertinimo kriterijai, kurie parodo priemonės ar darbų įgyvendinimo lygį.
29. Rekomenduojama strateginiam tikslui ir programos tikslui numatyti iki 3 vertinimo kriterijų, uždaviniui – ne daugiau kaip 4 vertinimo kriterijus. Produkto lygmens kriterijai neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendro savivaldybės strateginiame plėtros plane ar strateginiame veiklos plane numatytų vertinimo kriterijų skaičiaus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, SENIŪNIJOS, SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS METINIŲ VEIKLOS PLANŲ STRUKTŪRA
31. Rekomenduojama metinio veiklos plano struktūra:
31.1. tikslai ir uždaviniai – iš strateginio veiklos plano gali būti perkeliami atitinkamos programos tikslai ir uždaviniai arba suformuluojami siauresni, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įgyvendinančios įstaigos indėlį;
31.3. veiklos – priemonių įgyvendinimas detalizuojamas nurodant konkrečius jų įgyvendinimo būdus – veiklas; veiklos gali būti formuluojamos numatomų vykdyti projektų ar veiksmų pagrindu;
31.4. asignavimai – priemonių ar veiklų įgyvendinimui užtikrinti reikalingos savivaldybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių lėšos. Savivaldybės biudžeto asignavimų suma turi atitikti savivaldybės biudžete numatomus atitinkamam asignavimų valdytojui skirti asignavimus;
31.5. indėlio ir proceso vertinimo kriterijai – metinio veiklos plano rezultatai išreiškiami ir atitinkamai priemonių įgyvendinimo pažanga matuojama indėlio ir proceso vertinimo kriterijais, kurie matuoja vidinius institucijos procesus (veiksmus) ar išteklius (finansinius, žmogiškuosius, materialinius ar kt.), reikalingus siekiant sukurti produktus, teikti paslaugas ar atlikti kitas institucijos funkcijas;
32. Metinio veiklos plano struktūra gali būti lanksčiai pritaikoma pagal organizacijos poreikius. Svarbu užtikrinti, kad ji būti priimtina ir naudinga planuojant metų darbus ir organizuojant kasdienę veiklą. Metinis veiklos planas gali būti sudaromas atskirų struktūrinių padalinių veiklos planų, darbuotojų metinių užduočių pagrindu ar įdiegtos projektų ir procesų valdymo sistemos pagrindu. Metinių veiklos planų visuma turėtų užtikrinti savivaldybės strateginio veiklos plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, planuotų rezultatų pasiekimą.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO PROCESAS
33. Strateginio planavimo procese savivaldybė turi ne tik informuoti ar konsultuotis su savivaldybės gyventojais, savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybinių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių, vietos bendruomenės ir kitų suinteresuotų grupių atstovais (toliau – interesų grupės), bet ir siekti kuo aktyvesnio jų dalyvavimo, besiremiančio bendradarbiavimu ir parneryste. Interesų grupės turėtų siekti įnešti savo indėlį į vietos viešųjų paslaugų ir ekonomikos plėtrą.
34. Galimi du interesų grupių dalyvavimo savivaldybės strateginiame planavime būdai:
34.1. tiesioginis interesų grupių atstovų dalyvavimas, besiremiantis bendradarbiavimu ir partneryste, savivaldybės strateginio plėtros ir veiklos planavimo organizacinėse struktūrose ( pvz., strateginio planavimo komisijoje, tematinėse darbo grupėse ir t. t.);
35. Pasirinkus interesų grupių informavimo ir konsultavimosi būdą, rekomenduojama konsultavimosi procese aktyviai dalyvauti savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos ir kitų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovams, įvertinant šiuos aspektus:
35.1. konsultacijos atlikimas laiku – konsultacijos turi būti organizuojamos tokiame strateginio plėtros rengimo procese, kada yra reali galimybė teikti alternatyvius pasiūlymus ir daryti įtaką plėtros prioritetų, tikslų ar uždavinių pasirinkimui;
35.2. konsultacijos trukmė – konsultacijos laikas turi būti suderintas su jos tikslais. Svarbu užtikrinti, kad konsultacijose dalyvaujantys asmenys turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauja informacija ir pateikti pasiūlymus;
35.3. aiškūs konsultacijos tikslai ir aprėptis – konsultacijoms teikiamas dokumentas turi aiškiai nurodyti teikiamus pasiūlymus, konsultacijos procesas ir tikslai turi būti aiškiai apibrėžiami ir vienodai suprantami;
35.4. prieinamumas ir administracinė našta – informacija turi būti lengvai prieinama savivaldybės gyventojams ar interesų grupėms, o dalyvavimas konsultacijose neturėtų sukelti jiems papildomos administracinės naštos;
35.5. atgalinis ryšys – konsultacijos metu gauta informacija turi būti nuodugniai išanalizuota ir įvertinta, konsultacijos dalyviams turi būti suteikiamas atgalinis ryšys ir pateikiami argumentuoti paaiškinimai;
36. Konsultacijoms naudojami įvairūs interesų grupių įtraukimo būdai ir metodai, atsižvelgiant į turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Gali būti naudojami šie metodai: apskritojo stalo diskusijos, konferencijos, savivaldybės gyventojų apklausos raštu, telefonu ar gyvai, organizuojamos viešosios konsultacijos internetu ar pan.
37. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų projektus rekomenduojama rengti vidiniais ištekliais – už strateginį planavimą atsakingi asmenys turėtų būti pagrindiniai strateginio planavimo dokumentų rengėjai ir koordinatoriai. Strateginio planavimo dokumentų rengimas vidiniais ištekliais ne tik leidžia sutelkti savivaldybėse esančias ekspertines žinias, bet nuosekliai didina administracinius gebėjimus strateginio planavimo ir pokyčių valdymo srityse. Savivaldybė gali pasitelkti išorės ekspertų kai kuriems savivaldybės strateginio plėtros ar veiklos plano rengimo darbams atlikti. Išorės ekspertai gali būti pasitelkti surinkti ar analizuoti duomenims, kurie reikalingi aplinkos analizei atlikti ar tikslų, uždavinių alternatyvoms numatyti, taip pat visuomenės įtraukimo renginiams organizuoti ar moderuoti.
PIRMASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO IR ATSKIRŲ SAVIVALDYBĖS ŪKIO ŠAKŲ (SEKTORIŲ) PLĖTROS PROGRAMŲ RENGIMAS
38. Savivaldybės strateginio plėtros plano rengimo procesas susideda iš šių etapų: 1) analizė ir pirminių siūlymų rengimas, 2) savivaldybės strateginio plėtros plano projekto rengimas, 3) savivaldybės strateginio plėtros plano projekto svarstymas ir tvirtinimas.
39. Savivaldybės strateginio plėtros plano projektui parengti rekomenduojama sudaryti vieną arba kelias (susijusias su atskirų veiklos sričių plėtra) darbo grupes (toliau – darbo grupės). Darbo grupes gali sudaryti savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, savivaldybei pavaldžių juridinių asmenų (biudžetinių, viešųjų įstaigų, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, savivaldybės įmonių) atstovai. Į darbo grupes gali būti įtrauktos interesų grupės, kaip numatyta Rekomendacijų 34.1 papunktyje.
40. Analizė ir pirminių siūlymų rengimas. Savivaldybės strateginis plėtros planas rengiamas vadovaujantis valstybės planavimo dokumentais (Valstybės pažangos strategija, Nacionalinės pažangos programa, atskirų valdymo sričių plėtros programomis), atitinkamo regiono plėtros planu, savivaldybės teritorijos bendruoju ir specialiuoju planais. Rengiant savivaldybės strateginio plėtros plano pirminius pasiūlymus turėtų būti įvertintos nurodytų dokumentų aktualios nuostatos. Toliau turėtų būti atliekama nuodugni socialinės-ekonominės būklės analizė, o jos išvados naudojamos nustatant ir pagrindžiant pasiūlymus dėl šio plano prioritetų, tikslų ir uždavinių ar kitų sudedamųjų dalių.
41. Savivaldybės strateginio plėtros plano projekto rengimas. Atsižvelgiant į socialinės-ekonominės būklės analizės išvadas ir valstybės bei regiono plėtros plano nuostatas, formuluojama savivaldybės vizija ir strateginiai tikslai. Vizijos ir strateginių tikslų formuluotės aptariamos darbo grupėse, kuriose dalyvauja interesų grupės, jeigu nedalyvauja – rengiamos konsultacijos. Formuluotės patikslinamos pagal gautas pastabas ir siūlymus. Tada formuluojami plėtros plano tikslai, uždaviniai tikslams pasiekti, prireikus numatomos priemonės ir jų atsakingi vykdytojai, taip pat strateginio tikslo, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, įvertinami finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikiai savivaldybės strateginio plėtros plano projektui įgyvendinti.
42. Savivaldybės strateginio plėtros plano projekto svarstymas ir tvirtinimas. Parengtą savivaldybės strateginio plėtros plano projektą rekomenduojama paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir pradėti viešą svarstymą. Savivaldybės bendruomenės nuomonei esminiais savivaldybės plėtros klausimais išsiaiškinti gali būti organizuojami vieši gyventojų susirinkimai, televizijos ir radijo laidos, informacinių straipsnių spausdinimas vietos spaudoje, galima paklausti gyventojų nuomonės savivaldybės interneto svetainėje, kviesti gyventojus pateikti pasiūlymus raštu ir kitais būdais sužinoti savivaldybės bendruomenės nuomonę.
43. Užbaigus viešuosius svarstymus, darbo grupės patikslina savivaldybės strateginio plėtros plano projektą ir teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės strateginio plėtros plano svarstymo savivaldybės tarybos komitetuose ir kolegijoje procedūras rekomenduojama nustatyti savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO RENGIMAS
45. Savivaldybės strateginio veiklos plano projektui parengti rekomenduojama sudaryti darbo grupę, įtraukiant savivaldybės administracijos darbuotojus, savivaldybei pavaldžių juridinių asmenų (biudžetinių įstaigų, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, savivaldybės įmonių) atstovus (vidaus interesų grupių atstovus).
46. Strateginio veiklos plano rengimo procesas susideda iš šių etapų: 1) esamos situacijos analizė, 2) strateginių pokyčių dalies rengimas, 3) savivaldybės strateginio veiklos plano projekto rengimas, 4) savivaldybės strateginio veiklos plano projekto svarstymas ir tvirtinimas.
47. Savivaldybės strateginis veiklos planas pradedamas rengti esamos socialinės-ekonominės situacijos ir pasiektų rezultatų atskirose veiklos srityse įvertinimu. Parengtos aplinkos analizės išvados naudojamos tolesniuose strateginio veiklos plano projekto rengimo etapuose.
48. Strateginių pokyčių dalis rengiama vadovaujantis Rekomendacijų 18–23 punktais. Rekomenduojama darbo grupei organizuoti su savivaldybės vadovais strategines sesijas, siekiant savivaldybei aktualiausių strateginio planavimo sprendimų. Susitarus dėl veiklos prioritetų, svarbiausių darbų ir siekiamų rezultatų, pradedamas strateginio veiklos plano projekto rengimo etapas.
49. Atsižvelgiant į analizės rezultatus ir pasirinktus veiklos prioritetus, taip pat vadovaujantis savivaldybės strateginiu plėtros planu, savivaldybės teritorijų planavimo ir kitais strateginio planavimo dokumentais, nusprendžiama dėl strateginio veiklos plano programų, jų tikslų, uždavinių ir vertinimo kriterijų bei jų reikšmių, užtikrinant jų tarpusavio loginius ryšius. Parengtas savivaldybės strateginio veiklos plano projektas turi atitikti savivaldybės finansines galimybes.
50. Parengtas savivaldybės strateginio veiklos plano projektas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, sudaromos galimybės gyventojams susipažinti su šiuo projektu savivaldybės administracijoje. Savivaldybės sprendimu gali būti organizuojamas viešas aptarimas (organizuojami susitikimai, surenkami rašytiniai siūlymai ir pan.). Darbo grupė išnagrinėja gautus siūlymus ir prireikus patikslina projektą. Patikslintas strateginio veiklos plano projektas teikiamas savivaldybės tarybai svarstyti ir tvirtinti.
51. Dėl savivaldybės strateginio veiklos plano projekto ir savivaldybės biudžeto projekto tvirtinimo eiliškumo (ar pirmiau tvirtinamas savivaldybės strateginis veiklos planas, paskui –biudžetas, ar šie projektai teikiami savivaldybės tarybai tvirtinti tuo pačiu metu) sprendžia kiekviena savivaldybė individualiai.
TREČIASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, SENIŪNIJOS, SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINĖS Įstaigos Metinių Veiklos Planų Rengimas
52. Vadovaujantis patvirtintu savivaldybės strateginiu veiklos planu, parengiami savivaldybės administracijos, seniūnijų, savivaldybės biudžetinių įstaigų metiniai veiklos planai. Metinius veiklos planus rengia savivaldybės administracijos, seniūnijų, biudžetinių įstaigų vadovai ir darbuotojai, koordinuojant savivaldybės administracijos darbuotojams, atsakingiems už strateginį planavimą. Metiniai planai turi užtikrinti savivaldybės strateginio veiklos plano pirmųjų planuojamų metų įgyvendinimą.
53. Seniūnijų metinių veiklos planų rengimas. Rengiant seniūnijų metinius veiklos planus, taip pat svarbu įtraukti vietos bendruomenę – seniūnaičius, bendruomenių atstovus, seniūnijos teritorijoje veikiančių organizacijų atstovus ir tiesiogiai gyventojus. Seniūnijos yra arčiausiai gyventojo veikiančios valdymo institucijos, todėl svarbu, kad vietos bendruomenės dalyvautų rengiant seniūnijų veiklos planus. Seniūnijos veiklos planas turi būti tiesiogiai skirtas vietos gyventojų problemoms spręsti, o dėl jame numatytų veiklų ir skiriamų išteklių turėtų būti susitarta su bendruomenės atstovais.
54. Parengti savivaldybės administracijos ir seniūnijų metiniai veiklos planai teikiami tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės biudžetinių įstaigų parengti ir su atitinkamais savivaldybės administracijos padaliniais suderinti metiniai veiklos planai teikiami tvirtinti šių įstaigų vadovams.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMAS
55. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo procesą sudaro: 1) strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsena, 2) strateginio planavimo dokumentų tikslinimas,
56. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Rekomenduojama paskirti koordinatorių, atsakingą už kiekvieno savivaldybės strateginio planavimo dokumento (savivaldybės strateginio veiklos plano programos) įgyvendinimą.
I SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA, TIKSLINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ ĮGYVENDINIMO REZULTATUS
57. Strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsena yra atskiras veiklos valdymo etapas, kurio tikslas – rinkti ir analizuoti informaciją apie savivaldybės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus dėl veiklos valdymo tobulinimo. Stebėsena apibrėžiama kaip nuolatinis ir sistemingas informacijos apie vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą rinkimas ir analizė, siekiant pateikti informaciją apie tikslų pasiekimą einamuoju metu.
58. Pagrindiniai strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos vykdymo principai:
58.1. tikslingumas – renkami tie stebėsenos duomenys, kurie yra reikalingi ir naudingi atsiskaitant už strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatus, priimant sprendimus dėl valdymo tobulinimo ar tobulinant suinteresuotų grupių žinias ir įgūdžius;
58.2. patikimumas – stebėsenos duomenys renkami, apdorojami ir analizuojami taikant nustatytus duomenų patikimumo užtikrinimo standartus, atliekamas vidaus ir išorės duomenų auditas; rekomenduojama parengti vertinimo kriterijų techninius priedus, kuriuose būtų nurodytas kriterijaus pasirinkimo pagrindimas (ryšys su kitais planavimo dokumentais), duomenų šaltinis, vertinimo kriterijaus reikšmės skaičiavimo metodas ir apibrėžti vertinimo kriterijaus formuluotėje naudojami terminai;
58.3. subalansuotumas – stebėsenos metu ne tik renkami ir apdorojami duomenys, bet ir atliekama jų įvairiapusė analizė, siekiant pateikti objektyviais duomenimis pagrįstus veiklos tobulinimo pasiūlymus ir stebėsenos analizės išvadas panaudoti sprendimų priėmimo procese;
58.4. suderinamumas – įgyvendinimo stebėsena derinama su kitomis įrodymais pagrįstomis priemonėmis (veiklos auditu, programų vertinimu, funkcijų ar veiklos peržiūra, veiklos gebėjimų vertinimu ir kt.);
59. Savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsena turėtų būti grindžiama tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimo analize. Informacija apie vertinimo kriterijų reikšmes turėtų būti renkama sistemingai. Savivaldybė gali praplėsti stebėsenos duomenų apimtį ir vertinimo kriterijų reikšmių stebėseną papildyti priemonių įgyvendinimo būklės ar lėšų panaudojimo stebėsenos elementais, jeigu šie elementai numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane. Savivaldybės strateginio plėtros plano priemonės gali būti stebimos visos arba sutelkiant dėmesį tik į svarbiausias priemones, apimančias kompleksinius veiksmus ar susijusias su reikšmingais pokyčiais, kurias būtina griežtai koordinuoti.
60. Savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos metu gaunama informacija apie savivaldybės strateginio plėtros plano vykdymo eigą pagal nustatytus tikslus ir vertinimo kriterijus. Siekiant paaiškinti, kodėl iškelti tikslai ir suplanuoti rezultatai nepasiekiami, taip pat priežastiniams ryšiams tarp vykdomų veiklų ir poveikio nustatyti taikomas programų vertinimo metodas. Rekomenduojama strateginį plėtros planą tikslinti pasikeitus aplinkybėms ir atlikus tarpinį savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo vertinimą, nurodytą Rekomendacijų 70–72 punktuose.
61. Savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsena turėtų būti grindžiama tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, atsižvelgiant į vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą, priemonių įgyvendinimo būsenos ir lėšų panaudojimo analize. Savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos duomenys iš esmės atspindi ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų bei savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo pokyčius, todėl rekomenduojama nuspręsti dėl atskirų strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos ir nekurti papildomos administracinės naštos stebint tų pačių priemonių įgyvendinimą ar vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą. Svarbu užtikrinti, kad įgyvendinimo stebėsena leistų laiku nustatyti savivaldybės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo problemas ir priimti reikalingus sprendimus.
62. Savivaldybės strateginis veiklos planas tikslinamas vadovaujantis savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos ir savivaldybės biudžeto vykdymo duomenimis, siekiant užtikrinti nustatytų tikslų ir uždavinių pasiekimą. Savivaldybės strateginį veiklos planą rekomenduojama tikslinti ne dažniau kaip kartą per ketvirtį. Dėl jo tikslinimo pagrįstumo sprendžia savivaldybės taryba.
63. Rekomenduojama rengti vieną savivaldybės strateginio plėtros plano ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti akcentuojamas pasiektų rezultatų poveikis (nauda, žala) atskiriems sektoriams ir sritims, tikslinėms grupėms, savivaldybės bendruomenei, nurodomos įgyvendinimo problemos ir jas lėmusios priežastys, taip pat pateikiami siūlymai, kaip spręsti iškilusias problemas.
64. Rekomenduojama savivaldybės strateginio plėtros plano ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų įgyvendinimo ataskaitas rengti kas 2 metai, tačiau prireikus savivaldybių tarybos gali nustatyti ir kitą atsiskaitymo periodiškumą. Nepriklausomai nuo atsiskaitymo periodiškumo, strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos duomenys turi būti sistemingai renkami, analizuojami, vertinamos rizikos ir laiku pateikiami siūlymai sprendimų priėmėjams.
65. Parengtas savivaldybės strateginio plėtros plano ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų įgyvendinimo ataskaitos projektas teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, ataskaita paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, prireikus gali būti organizuojami vieši aptarimai.
66. Atitinkamų metų savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaita (toliau – savivaldybės metinė veiklos ataskaita) rengiama kasmet vadovaujantis savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos duomenimis ir savivaldybės administracijos, seniūnijų ir biudžetinių įstaigų pateiktomis metinėmis veiklos ataskaitomis.
67. Rekomenduojama savivaldybės metinėje veiklos ataskaitoje pateikti:
67.5. pasiūlymus ir rekomendacijas dėl veiklos prioritetų tęstinumo, tikslų ir uždavinių peržiūros, veiklos valdymo tobulinimo;
68. Parengtas metinės veiklos ataskaitos projektas teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, ataskaita paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, prireikus gali būti organizuojami vieši aptarimai.
69. Savivaldybės administracijos nustatytais terminais savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, seniūnijos, biudžetinės įstaigos teikia savivaldybės administracijai informaciją apie metinio veiklos plano įgyvendinimą ir kitą svarbią susijusią informaciją. Kartu pateikiama vertinamojo pobūdžio informacija apie pasiektą pažangą, iškylančias problemas ir galimus iššūkius, t. y. akcentuojami pasiekti rezultatai, o ne vykdyta veikla ar atliktos funkcijos . Savivaldybės administracijos ir seniūnijų metinės veiklos ataskaitos teikiamos tvirtinti administracijos direktoriui. Biudžetinių įstaigų metines veiklos ataskaitas tvirtina įstaigų vadovai. Seniūnijos savo metines veiklos ataskaitas aptaria su gyventojais ar bendruomenių atstovais.
II SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS
70. Išsamesniam savivaldybės strateginio plėtros plano, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų, taip pat savivaldybės strateginio veiklos plano programų vertinimui atlikti siūloma taikyti programų vertinimą, kuris apibrėžiamas kaip sistemingas ir objektyvus planuojamų vykdyti, vykdomų ar baigtų vykdyti programų vertinimas, siekiant įvertinti vykdymo tinkamumą, efektyvumą, rezultatyvumą, naudingumą ir tęstinumą. Vertinimo metu daromos išvados, dėl kokių priežasčių nepasiekiami užsibrėžti tikslai, ar programos įgyvendinimo rezultatai pasiekia tikslinę grupę ar pan. Atlikus vertinimą pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip pagerinti veiklos rezultatus.
71. Pagrindinis strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos ir programų vertinimo skirtumas – tai duomenų analizės išsamumas ir taikomų tyrimo metodų sudėtingumas. Stebėsenos metu nustatomos probleminės tikslų įgyvendinimo sritys, o programų vertinimas pateikia informaciją, kodėl nepasiekiami suplanuoti tikslai ir kaip pagerinti veiklos rezultatus. Strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos metu renkama informacija apie pasiektus rezultatus, o programų vertinimo metu naudojami ne tik faktiniai rezultatai, bet ir papildomai renkami nauji duomenys, naudojami tyrimo metodai ir analizuojami priežastiniai ryšiai.
72. Programų vertinimą rekomenduojama atlikti vadovaujantis finansų ministro patvirtinta Programų vertinimo metodika, kuri nustato programų vertinimo principus ir pagrindinius programų vertinimo planavimo, organizavimo ir atlikimo reikalavimus. Išsamesnės programų vertinimo rekomendacijos (programų vertinimo strategijos pasirinkimas, vertinimo struktūravimas, rinkimo ir analizės metodai ir kt.) pateikiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje: http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/veiklos_kryptys_biudzetas/Programu_vertinimas/PVrekomendacijos2011.pdf.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
73. Savivaldybės administracijos, seniūnijų, savivaldybės biudžetinių įstaigų metiniuose veiklos planuose numatytos veiklos ir siekiami rezultatai turėtų būti naudojami savivaldybės administracijos, seniūnijų ir savivaldybės biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų veiklos užduotims nustatyti ir jų veiklos rezultatams vertinti.
_______________________
Strateginio planavimo
savivaldybėse rekomendacijų
1 priedas
Strateginio planavimo savivaldybėse principinė schema
 |
||||||||
 |
 |
 |
||||||
 |
||||||||
 |
||||||||
Strateginio planavimo
savivaldybėse rekomendacijų
2 priedas
Strateginio planavimo dokumentai ir jų tarpusavio ryšiai
