Projektas

lietuvos respublikos

Strateginę reikšmę nacionaliniAM saugumUI turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniAM saugumUI užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO Nr. IX-1132 pakeitimo

Įstatymas

2017 m.                             Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą Nr. IX-1132 ir jį išdėstyti taip:

„lietuvos respublikos

nacionaliniAM saugumUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas

1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas.

2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar įmonių, kurios valdo, naudoja ir disponuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, taip pat kitų įmonių, kurios veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, organams draudžiama priimti šio įstatymo tikslui prieštaraujančius sprendimus.

3. Vyriausybės sprendimai, kuriais pagal šį įstatymą gali būti ribojami, sustabdomi ar panaikinti sandoriai, investicijos ar ūkinė komercinė veikla, priimami nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2016 C 202, p. 47) 52 ir 65 straipsnių nuostatos.

4. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms atskiras juridinių asmenų teisines formas ir veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – tai:

1) šio įstatymo 2 priede nurodytos pagal savo paskirtį (ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei;

2) asmuo, nuosavybės teise įgijęs šios dalies 1 punkte nurodytoms įmonėms priklausantį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų įrenginį ar turtą arba turtą,  nurodytą šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės saugumo plane;

3) valstybės valdomos bendrovės, kurioms buvo perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas.

2. Investuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris:

1) siekia įgyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, šiame įstatyme nurodytą akcijų arba konvertuojamų obligacijų dalį arba yra jas įgijęs;

2) siekia įgyti teisę naudotis šiame įstatyme nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalies suteikiamomis neturtinėmis teisėmis sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį arba yra jas įgijęs;

3) siekia įgyti šiame įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą sudarančią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 2 punkte, arba turtą, kuris yra nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane ir kurio perleidimui yra būtinas Vyriausybės pritarimas;

4) turi ar siekia įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime;

5) įsigydamas turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje arba kuris turi ar siekia įsigyti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę tokio juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime.

3. Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios valstybės pilietis, arba šiose valstybėse įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, išskyrus tuos atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso trečiajai valstybei, jos kontroliuojamiems juridiniams asmenims arba piliečiams.

4. Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai (svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimas ir kita).

5. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios pagal savo paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį turi strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams ir vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis jas būtina apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.

6. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas – projektuojami, statomi ar esantys įrenginiai ir turtas, sudarantys šio įstatymo 4 priede nurodytą infrastruktūrą, kuri pagal jos paskirtį ir (ar) naudojimo pobūdį turi nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę arba svarbią reikšmę, ir kurią vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis būtina apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.

7. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius – Lietuvos Respublikos valstybei ir visuomenei ypač svarbios veiklos, kurią nutraukus, sutrikdžius, apribojus ar nustojus vystyti gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai, sritis.

8. Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – tai:

1) šio įstatymo 1 priede nurodytos pagal savo paskirtį (ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei;

2) asmuo, nuosavybės teise įgijęs šios dalies 1 punkte nurodytoms įmonėms priklausantį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų įrenginį ar turtą arba turtą, nurodytą šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės saugumo plane;

3) valstybės valdomos bendrovės, kurioms pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį buvo perleista nuosavybės teisė į šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas.

9. Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – tai:

1) šio įstatymo 3 priede nurodytos pagal savo paskirtį (ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei, savivaldybei, valstybės valdomai bendrovei priklauso mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, arba kurių akcijos šioje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims nepriklauso;

2) asmenys, nuosavybės teise įgiję šios dalies 1 punkte nurodytoms įmonėms priklausantį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų įrenginį ar turtą arba turtą, kuris nurodytas šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės saugumo plane.

10. Trečioji valstybė – valstybė, nepriklausanti Europos Sąjungai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

11. Trečiosios valstybės investuotojas – trečiosios valstybės pilietis arba trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančioje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, kurių dalyvių susirinkime 1/4 ar daugiau balsavimo teisių priklauso trečiajai valstybei, jos kontroliuojamiems juridiniams asmenims arba piliečiams.

12. Užsienio valstybė - valstybė, kuri nėra Lietuvos Respublika.

13. Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei.

14. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „sutartinai veikiantys asmenys“ ir „kontroliuojama įmonė“ suprantamos taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

3 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.  Investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose.

2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 2 punkte, nuosavybės teise priklausantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms gali būti perduoti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, arba tokio investuotojo reikalavimų užtikrinimui šie įrenginiai ir turtas gali būti įkeisti arba jiems nustatyta hipoteka, nebent kiti įstatymai ribotų šioje dalyje nurodytas teises.

3. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą valdantys, naudojantys ar disponuojantys juo  šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai turi užtikrinti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytų reikalavimų laikymąsi.

4. Vyriausybė nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro 4 priede nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą ir yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu. Įrenginiai ir turtas, nepatenkantys į  4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, nėra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.

4 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonos

1. Apsaugos zonas, įvertinusi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto specifiką, taip pat rizikos veiksnių sąlygojamą poreikį, nustato Vyriausybė. Aplinkos ministerija ir savivaldybių administracijos rengdamos ar tikslindamos teritorijų planavimo dokumentus turi atsižvelgti į Vyriausybės nustatytas apsaugos zonas.

2. Vyriausybė, priėmusi šio įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytą sprendimą, patvirtinantį, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, matydama, kad reikalingos papildomos priemonės siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos, papildomai įvertinusi investuotojo statusą, veiklą, elgesį ir ketinimus, veiklos keliamos grėsmės rimtumą ir akivaizdumą, turi teisę sustabdyti tokio investuotojo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius, nurodytus 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra įsigijęs investuotojas, veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, iki kol bus pašalinta grėsmė nacionalinio saugumo interesams.

5 straipsnis. Operatorių, valdančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, teisių įgyvendinimas

Vyriausybė ir valstybės institucijos, priimdamos sprendimus ir sudarydamos susitarimus, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų valdytojai, priimdami sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių elektros perdavimo sistemos operatoriaus, suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus akcijų suteikiamas neturtines teises užtikrina, kad:

1) elektros perdavimo sistemos operatorius, suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, įvertinę atitinkamų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcinę paskirtį, prisidėtų prie pagrindinio Lietuvos Respublikos energetikos sistemos uždavinio įgyvendinimo – neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai ir patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija ir (arba) šiluma bei gamtinėmis dujomis ekonomiškai palankiausiomis sąlygomis;

2) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema sugebėtų užtikrinti savarankišką generaciją ir būtų parengta neatidėliotinam prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu, kai tik bus įrengtos elektros tinklų jungtys, įgyvendintos techninės priemonės ir atlikti veiksmai, reikalingi Lietuvos Respublikai tapti kontinentinės Europos elektros tinklų dalimi;

3) gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už Lietuvos Respublikos dujų perdavimo sistemos saugią ir patikimą veiklą bei plėtrą, įgyvendintų regioninės reikšmės dujų perdavimo sistemos plėtros projektus, kurie yra svarbūs Europos Sąjungos dujų sektoriaus vystymo tikslams pasiekti, diversifikuotų dujų tiekimo šaltinius, sudarytų sąlygas maksimaliai išnaudoti suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje pajėgumus ir užtikrintų gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą.

6 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs ūkio sektoriai

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra šie ūkio sektoriai:

1) energetikos;

2) transporto;

3) informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų;

4) finansų ir kredito;

5) karinės įrangos.

2. Vyriausybė nustato ir konkretizuoja, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi.

7 straipsnis. Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės

1. Nuosavybės teisė į valstybei priklausančias pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, akcijas, gali būti perleista įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šis įstatymas nedraudžia pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizuoti, pertvarkyti, restruktūrizuoti, keisti jų pavadinimą, likviduoti, didinti ar mažinti savininko kapitalą, taip pat didinti įstatinį kapitalą, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas.

3. Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuri spręsdama, ar minėtieji veiksmai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, įvertina šių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą.

4. Jeigu dėl pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, reorganizavimo, pertvarkymo ar įstatinio kapitalo didinimo, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės įstatiniame kapitale sumažėtų valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklausanti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės akcijų dalis, tai tokiam reorganizavimui, įstatinio kapitalo didinimui, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, turi pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. 

5. Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, bet kokios akcijų dalies perleidimui reikalingas Lietuvos Respublikos Seimo pritarimas.

6. Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurias, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų.

7. Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, konvertuojamųjų obligacijų, kurias pakeitus į akcijas šios akcijos, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteiktų 1/4 ar daugiau balsų šioje dalyje nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

8. Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, akcijų, kurios priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, valdytojai ar savininkai, suteikdami teisę naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimus balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikiama teisė naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, laikytųsi reikalavimų ir pareigų, kurios yra taikomos patiems nurodytų akcijų valdytojams ar savininkams.

8 straipsnis. Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės

1. Šis įstatymas nedraudžia antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizuoti, pertvarkyti, restruktūrizuoti, keisti jų pavadinimą, likviduoti, didinti įstatinį kapitalą, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas.

2. Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Komisijai, kuri spręsdama, ar minėtieji veiksmai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, įvertina šių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą.

3. Jeigu dėl antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės reorganizavimo, akcijų perleidimo ar įstatinio kapitalo didinimo išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, valstybei priklausanti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis sumažėtų taip, kad po nurodytų veiksmų įvykdymo valstybei priklausančios akcijos suteiktų mažiau negu 2/3 balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tai tokiam reorganizavimui, akcijų perleidimui arba įstatinio kapitalo didinimui išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas turi pritarti Lietuvos Respublikos Seimas.

4. Jeigu dėl antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės reorganizavimo, akcijų perleidimo ar įstatinio kapitalo didinimo, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, valstybės valdomai bendrovei priklausanti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis sumažėtų taip, kad po nurodytų veiksmų įvykdymo valstybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteiktų mažiau negu 2/3 balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tai tokiam reorganizavimui, akcijų perleidimui arba įstatinio kapitalo didinimui išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas turi pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurias, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodytos antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų.

6. Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės konvertuojamųjų obligacijų, kurias pakeitus į akcijas šios akcijos, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteiktų 1/4 ar daugiau balsų šioje dalyje nurodytos antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

7. Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų, kurios priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, valdytojai ar savininkai, suteikdami teisę naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimus balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikiama teisė naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, laikytųsi reikalavimų ir pareigų, kurios yra taikomos patiems nurodytų akcijų valdytojams ar savininkams.

9 straipsnis. Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės

1. Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/3 ar daugiau balsų trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurias, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteikia 1/3 ar daugiau trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų.

2. Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės konvertuojamųjų obligacijų, kurias pakeitus į akcijas šios akcijos, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteiktų 1/3 ar daugiau balsų trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

10 straipsnis. Bendrosios nuostatos dėl investuotojų

1. Investuotojais gali būti fiziniai asmenys, privatieji ir viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

2. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama ir sprendimas dėl jo priimamas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Kituose įstatymuose gali būti numatyti atvejai, kai visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones trečiųjų valstybių atžvilgiu investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas.

4. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, o taip pat valstybės valdomos bendrovės, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.

5. Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės, taip pat ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, atitinkantys akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės teisines formas, kuriuose šių valstybių centrinės, regioninės ir (ar) vietinės valdžios institucijoms priklauso daugiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių šių juridinių asmenų vertybinių popierių ar dalių, išreiškiančių kapitalą, tarptautinės finansų organizacijos, kurių narė yra Lietuvos Respublika, taip pat kitos tarptautinės finansinės institucijos ar organizacijos, kurių tikslai, investavimo politika ir veikla, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.

6. Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai, vykdantys ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje ir turintys patirties atitinkamoje srityje bei realias galimybes įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas, valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad kyla išorės rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.

7. Kai investuotojas yra juridinis asmuo ar kita organizacija, laikoma, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir jį kontroliuojantys asmenys.

8. Investuotojo sandoriai, prieštaraujantys nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėti ir negalioja nuo jų sudarymo momento, išskyrus sandorius, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnyje, kuriems yra taikomos šio įstatymo 14 straipsnyje numatytos pasekmės.

9. Investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodyto juridinio asmens akcijų, apie šioje dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius ar ketinamus atlikti veiksmus, turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

10. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų nariai ir investuotojai privalo laikytis šio įstatymo pagrindu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar investavimo atžvilgiu nustatytų privalomų reikalavimų ar sąlygų, fizinės ir veiklos apsaugos ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimų ar kitų šio įstatymo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar investuotojų atžvilgiu nustatytų reikalavimų ir užtikrinti tinkamą jų vykdymą.

11 straipsnis. Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai

Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

1) investuotojas kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo, ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, jog šiame punkte aptartas dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui;

2) investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis;

3) investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę sąsajų su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

4) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu investuotojas yra pripažintas kaltu padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar nusikaltimą pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu investuotojas yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis iš esmės yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą;

6 ) Komisija investuotojui praneša apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir investuotojas per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos;

7) yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams;

8) vadovaujantis kitu įstatymu, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotojas negali būti pripažintas investuotoju.

12 straipsnis. Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procesas ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, ar turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, priėmimo procesas

1. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams turi būti atlikta šiais atvejais:

1) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, ar šio investuotojo reikalavimų užtikrinimui įkeičiant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, ar nustatant jam hipoteką, kaip yra numatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

2) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų dalis ar šiam investuotojui sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartis ir įgyjant teisę naudotis atitinkamos dalies akcijų suteikiamomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kaip yra numatyta šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje;

3) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių konvertuojamųjų obligacijų dalis, kaip yra numatyta šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje, 8 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje;

4) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, kaip yra numatyta šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje;

5) investuotojo reikalavimų užtikrinimui įkeičiant turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, ar minėtų reikalavimų užtikrinimui nustatant šiam turtui hipoteką, kaip yra numatyta šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.

2. Prieš atliekant šio straipsnio 1 dalyje paminėtus veiksmus, investuotojas, arba šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų akcijų ir konvertuojamų obligacijų savininkai, arba šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyto turto savininkai (toliau kiekvienas iš jų atskirai vadinami - pareiškėju) privalo kreiptis į Komisiją dėl patikros, pateikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, pateiktinus Komisijai kartu su kreipimusi, ir atitinkamai negali atlikti jokių šio straipsnio 1 dalyje paminėtų veiksmų ar negali pasikeisti akcininką kontroliuojantis asmuo, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 17 dalį, kol dėl investuotojo nebus priimtas sprendimas, patvirtinantis investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

3. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, aptartus 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu šie subjektai turi pagrįstų duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

4. Investuotojo ir sutartinai veikiančių asmenų turimiems balsams skaičiuoti taikoma Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.

5. Investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali inicijuoti Vyriausybė, ministras, nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos bankas, taip pat valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba savivaldybė, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti (ar vykdo) veiklą ar įsigyti turtą. 

6. Komisija investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kreipdamasi į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi bei visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, pateiktinus Komisijai kartu su kreipimusi. Kai dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros į Komisiją kreipiasi šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai, Komisija praneša investuotojui apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, nurodydama, kad investuotojas per 10 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos Komisijai turi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją bei atitinkamai pradeda investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai iš investuotojo gauna visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. Apie patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimą Komisija tą pačią dieną informuoja investuotoją, pareiškėją, taip pat Vyriausybę ir investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams inicijavusį subjektą. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytas subjektas, teikdamas šiame straipsnyje nurodytą informaciją, raštu gali nurodyti, kad minėta informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė arba Komisija privalo užtikrinti konfidencialumą.

7. Atliekant investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, taip pat įgyvendinant šio įstatymo 19 straipsnyje numatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija), Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1 – 6 punktuose nustatytus kriterijus.

9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų rašytiniu prašymu, kuris Komisijai turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki šio straipsnio 8 dalyje nustatyto termino pateikti institucijų išvadas, gali būti pratęstas iki 5 dienų, jeigu Komisijos pirmininkas, įvertinęs aplinkybę, kad institucijoms reikalingas papildomas laikas surinkti duomenis ar informaciją apie atitinkamą investuotoją motyvuotu sprendimu sutinka šį terminą pratęsti.

10. Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams bei šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas, išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo dienos ir apie tai tą pačią dieną informuoja pareiškėją, investuotoją bei investuotojo patikrą iniciavusį subjektą. Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus nurodytąją išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, tuomet ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje numatytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi.

11. Dėl didelės apimties šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktų išvadų arba šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais pratęsus terminą institucijų išvadoms pateikti, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas terminas, skirtas priimti Komisijos išvadai, Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 dienų laikotarpiui, apie patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pratęsimą tą pačią dieną informuojant pareiškėją, investuotoją bei investuotojo patikrą iniciavusį subjektą.

12. Išvadą dėl  to, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios išvados priėmimo pateikia Vyriausybei, prireikus, kartu su rekomendacijomis dėl investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis tokia investicija nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teikiant šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų išvados (jei institucijos jas pateikė), pareiškėjo, investuotojo ar investuotojo patikrą iniciavusio subjekto kreipimasis, kiti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija. Apie išvados, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pateikimą Vyriausybei pranešama pareiškėjui, investuotojui bei investuotojo patikrą iniciavusiam subjektui.

13. Remdamasi šio straipsnio 12 dalyje nurodyta Komisijos išvada ir rekomendacijomis, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir, jei būtina, dėl šio straipsnio 12 dalyje nurodyto investavimo visiško ar dalinio draudimo, nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, per 14 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Komisijos išvados ir rekomendacijų gavimo, priima Vyriausybė. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui bei investuotojo patikrą iniciavusiam subjektui. Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi.

14. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų reiškia, kad šio straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams ir kad investuotojas negali sudaryti sandorių ir (ar) atlikti veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 3 dalyje, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują šio straipsnio 12 dalyje nurodytą Komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

15. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis.

16. Komisija, gavusi Lietuvos radijo ir televizijos Komisijos prašymą dėl transliuotojų ir (arba) retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, televizijos programų ir (arba) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų, pareiškėjų, norinčių gauti transliavimo ir (arba) retransliuojamo turinio licenciją, asmenų, ketinančių įsigyti transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (arba) kontrolę (valdymą), ir (arba) su jais susijusių asmenų atitikties Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose, 31 straipsnio 11 dalies 4 ir 5 punktuose, 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytoms aplinkybėms, įvertinusi kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas, išvadą, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai pateikia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymo pateikimo Komisijai. Šio straipsnio nuostatos, nustatančios išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo ir informavimo apie šią išvadą tvarką, mutatis mutandis taikomos pateikiant ir šioje dalyje nurodytą Komisijos išvadą.

17. Šio įstatymo nuostatos dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mutatis mutandis taikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcininkui, jeigu jis yra juridinis asmuo, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje turi daugiau kaip 1/3 balsų suteikiančių akcijų ir numatoma, kad pasikeis jį kontroliuojantis asmuo. Šioje dalyje nurodytas akcininkas laikomas investuotoju, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams turi būti įvertinta pagal šį straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai toks akcininkas atitinka šiame įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.

18. Esant poreikiui sunaikinti turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri valdo, naudoja ir disponuoja šiuo turtu, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti Komisijai prašymą dėl pritarimo šio turto sunaikinimui, informaciją apie sunaikintiną turtą ir sunaikinimo priežastis. Komisija, per 20 dienų nuo šio kreipimosi gavimo, parengia išvadą dėl šioje dalyje turto sunaikinimo. Jeigu šioje dalyje nurodytoje išvadoje Komisija:

1) nepritaria atitinkamam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimui, tuomet ši išvada laikoma galutiniu sprendimu dėl atitinkamo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimo ir šis turtas negali būti sunaikintas;

2) pritaria atitinkamam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane nurodyto turto sunaikinimui, tuomet ši išvada ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiama Vyriausybei ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, kuriai priklauso šioje dalyje nurodytas sunaikintinas turtas. Komisija, teikdama Vyriausybei šiame punkte nurodytą išvadą, kartu pateikia ir visą susijusią informaciją (nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prašymą dėl pritarimo šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui, informaciją apie sunaikintiną turtą ir sunaikinimo priežastis ar kt.). Vyriausybė per 14 dienų nuo Komisijos išvados gavimo priima sprendimą pritarti ar nepritarti šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui ir apie šį Vyriausybės sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo praneša nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, kuriai priklauso šioje dalyje aptartas sunaikintinas turtas. Jeigu per šioje dalyje nustatytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo pritarti arba nepritarti šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui, laikoma, kad šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimui Vyriausybė pritaria ir šis turtas gali būti sunaikintas.

19. Esant poreikiui reorganizuoti, pertvarkyti, restruktūrizuoti ar likviduoti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę (šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis arba 8 straipsnio 1 dalis), pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurią numatoma reorganizuoti, pertvarkyti, restruktūrizuoti ar likviduoti, akcijų valdytojas turi kreiptis į Komisiją ir pateikti Komisijai prašymą dėl pritarimo šios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui, restruktūrizavimui ar likvidavimui, taip pat Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją apie numatomą reorganizavimą, pertvarkymą, restruktūrizavimą ar likvidavimą, ir šių veiksmų priežastis.

20. Komisija, per 10 dienų nuo šio straipsnio 19 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos, priima sprendimą pritarti ar ne pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui, restruktūrizavimui ar likvidavimui ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie šį sprendimą praneša pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei ir tokios įmonės akcijų valdytojui, kuris kreipėsi į Komisiją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Komisija nepriima sprendimo pritarti ar ne šioje dalyje aptartam pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui, restruktūrizavimui ar likvidavimui, laikoma, kad Komisija šiems veiksmams pritaria ir atitinkamos pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendintas, jei nėra reikalingas šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje ar 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas pritarimas.

21. Komisija pareikalavus, pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos pareikalavimo, Komisijai turi pateikti visą šio straipsnio 20 dalyje nurodyto sprendimo priėmimui reikalingą informaciją, susijusią su šių įmonių reorganizavimu, pertvarkymu, restruktūrizavimu ar likvidavimu. Dėl didelės šioje dalyje nurodytos informacijos apimties, Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu šio straipsnio 20 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 dienų laikotarpiui, apie termino pratęsimą tą pačią dieną informuojant šio straipsnio 20 dalyje nurodytą prašymą pateikusį subjektą.

13 straipsnis. Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, asmenys, valdantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, arba turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, turi teisę kreiptis į Komisiją dėl savo ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, iki šio sandorio sudarymo, į Komisiją taip pat turi teisę kreiptis nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, gavusios arba turėdamos duomenų, kad dėl tokio ketinamo sudaryti sandorio kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams. Šio ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionaliniam saugumui patikrą Komisija gali inicijuoti ir savo iniciatyva.

3. Komisija, tą pačią dieną, kai pradedama ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę arba asmenį, valdantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrenginius ar turtą, nurodydama, kad yra kreiptasi į Komisiją arba kad Komisija iniciavo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės arba asmens, valdančio šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrenginius ar turtą, ketinamo sudaryti sandorio patikrą dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę kreiptis į Komisiją dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams:

1) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurio pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 10 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais (toliau – metinės pajamos);

2) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurių pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 5 procentus šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų ir kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti įspėdama kitą sandorio šalį daugiau negu prieš 6 mėnesius iki sandorio nutraukimo ir (arba) dėl šio sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė galėtų patirti sankcijas, netesybas ar nuostolius, kurių vertė viršytų 2,5 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų;

3) dėl sudaryto sandorio su subjektu, kuris atitinka kriterijus, remiantis kuriais asmuo yra laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal šio įstatymo 11 straipsnį;

4) dėl sudaryto sandorio, kurio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė dirbti ar kitaip susipažinti su ar gauti prieigą prie šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės esminių informacinių technologijų sistemų ar informacinių technologijų infrastruktūros ar duomenų bazių ar jose esančių duomenų.

5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą ketinamą sudaryti sandorį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sandorių atitikties nacionaliniam saugumui patikrą Komisija gali inicijuoti ir savo iniciatyva.

7. Šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 6–13 dalyse nustatyta tvarka.

8. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams ir negali būti sudarytas, arba negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jei tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

9. Jeigu Vyriausybė nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, laikoma, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento.

10. Jeigu Vyriausybė patvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje aptartų subjektų ketinamas sudaryti sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė arba asmuo, valdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrenginius ar turtą, sudaro šį sandorį, tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos arba Komisija neturi teisės po šio sandorio sudarymo remiantis šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais inicijuoti patikros dėl šio sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams.

14 straipsnis. Balsavimo ir kitų akcininko teisių ribojimai

1. Jeigu investuotojas įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų arba sudarydamas balsavimo teisės perleidimo sutartį įgijo teisę naudotis neturtinėmis teisėmis, kurias suteikia šios įmonės akcijos, pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus arba dėl investuotojo, įsigijusio nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų, priimtas Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, toks investuotojas neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios akcijų jis įsigijo, visuotiniame akcininkų susirinkime ir negali naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteiktų pažeidžiant šį įstatymą įsigytų akcijų dalis arba sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės taikomos ir tais atvejais, kai įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojantis asmuo pasikeitė pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus arba kai pasikeitė šio įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojantis asmuo, nepaisant to, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, jog įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje nurodytą akcininką kontroliuojančio asmens pasikeitimas reikštų, jog įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje nurodytas akcininkas (investuotojas) neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

3. Balsavimo teisė ir kitos neturtinės teisės vėl laikomos įgytomis tą dieną, kai Vyriausybė, pagal šiame įstatyme nustatytas procedūras, priima sprendimą, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu investuotojas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Siekdamas įrodyti, kad išnyko šioje dalyje nurodytos aplinkybės, investuotojas pakartotinai kreipiasi į Komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

4. Investuotojas ar kitas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės dalyvis tokios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime (jei įmonė turi tokį organą) balsavimo teisę gali perleisti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam asmeniui.

15 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymas, privalomi reikalavimai ir jų laikymosi kontrolė

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės parengia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių  įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo ir kitos priemonės, skirtos užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose taip pat nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos vykdymui.

2. Vyriausybė nustato nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano reikalavimus. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, parengusi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą suderina jį su kompetetingomis institucijomis ir pateikia jį patvirtinti Vyriausybei. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planai nėra skelbiami viešai.

3. Kilus grėsmei, jog gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai, Vyriausybė arba Vyriausybės įgalioti asmenys arba Komisija turi teisę priimti sprendimą dėl tikrinimo, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės laikosi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano. Nustačius, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi veikla organizuojama ir vykdoma tokiu būdu, kad kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams, Vyriausybė, įpareigoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės valdymo organus parengti naują nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą, pakoreguoti esamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą ir (arba) imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas naujo, esamo ar pakoreguoto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano vykdymas. Naujas ar pakoreguotas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planas turi būti suderintas ir patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Turtas, nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotas nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį.

5. Turtas, nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, gali būti  įkeistas ar jam nustatyta hipoteka, tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančio investuotojo, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, reikalavimų užtikrinimui.

6. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų nariai neturi teisės priimti sprendimų dėl turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, sunaikinimo ir sunaikinti minėto turto nepasikreipę ir negavę Vyriausybės pritarimo. Turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, rekonstravimas, remontas, tvarkomieji darbai, atnaujinimas (modernizavimas) nėra laikomi šio turto sunaikinimu.

16 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių likvidavimas, bankroto procesas ir turto realizavimas

1. Sprendimas likviduoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę gali būti priimtas tik po to, kai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, atsisako pirmumo teise įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą.

2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių nekilnojamasis turtas ir (arba) joms priklausantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas bankroto proceso metu gali būti realizuojami tik po to, kai vadovaujantis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta Vyriausybės tvarka,  šioje tvarkoje nurodytas subjektas pateikia pasiūlymą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, pirmumo teise įsigyti šioje dalyje nurodytą turtą, ir kai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, atsisako šiame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis įsigyti šioje dalyje nurodytą turtą.

3. Vyriausybė gali pavesti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės valstybei priklausančių akcijų valdytojui arba valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai užtikrinti, kad tokio valdytojo arba institucijos valdoma įmonė šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju įsigytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – nekilnojamąjį turtą ir (arba) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą.

4. Vyriausybė, gavusi pasiūlymą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir (arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (toliau – pasiūlymas) per 5 dienas nuo šio pasiūlymo gavimo, pateikdama pasiūlymą ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytoje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje nurodytus dokumentus (jei tokius dokumentus reikalinga pateikti kartu su pasiūlymu), kreipiasi į Komisiją dėl išvados, kuria Komisija įvertintų pasiūlymą.

5. Vertindama pasiūlymą Komisija įvertina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą ir galimas grėsmes nacionalinio saugumo interesams, jei nebūtų atlikti šie veiksmai. Išvadą dėl pasiūlymo Komisija priima ir Vyriausybei pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi ir pasiūlymo iš Vyriausybės gavimo.

6. Vyriausybė, papildomai įvertinusi pasiūlyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą ir galimas grėsmes nacionalinio saugumo interesams, jei nebūtų atlikti šie veiksmai, taip pat įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą Komisijos išvadą, sprendimą dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pagal įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamojo turto ir (arba) jai priklausančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto įsigijimo, priima ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos Komisijos išvados gavimo dienos. Siekiant nustatyti įsigyjamo turto vertę, šioje dalyje nurodytas terminas Vyriausybės sprendimu gali būti pratęstas 5 dienoms.

7. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais šiose dalyse nurodytos pirmumo teisės įgyvendinimo, pasiūlymo ir su pasiūlymu pateiktinų dokumentų pateikimo (nurodant, kokius dokumentus reikia pateikti), pasiūlyme įsigyti siūlomo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų, įsigijimo ir atsisakymo įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nekilnojamąjį turtą arba jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (nurodant sprendimo įsigyti arba atsisakymo įsigyti  atvejus), tvarką nustato Vyriausybė.

8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, likvidavimui ir bankrotui bei jų turto realizavimui. 

17 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių užimti ar užimančių pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, atitikties reikalavimai

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius), dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

2.  Į Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriami arba paskirti asmenys Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinami, ar atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus, ir negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų, jeigu yra šios aplinkybės:

1) asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus arba sunkaus nusikaltimo, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo;

2) asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo ir jo teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

3) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu bet kurioje srityje arba jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės;

4) asmuo dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;

5) asmuo dalyvauja ar dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;

6) asmeniui taikomos prevencinės poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą;

7) asmuo per paskutinius trejus metus buvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo ar narkomanijos;

8) asmuo daugiau negu vieną kartą per pastaruosius trejus metus buvo baustas už administracinio nusižengimo padarymą, kai pažeidimas ar jo padarymas yra susijęs su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių  medžiagų vartojimu;

9) asmuo turi psichinės veiklos sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros saugai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina psichinės veiklos sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros saugai, sąrašą;

10) asmenį į  Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriančiam ar paskyrusiam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės vadovui, kolegialiam organui, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba kitam pagal įgaliojimus asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui (toliau – asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas) asmuo atsisako pateikti sutikimą būti tikrinamam šio straipsnio 5 dalyje nurodytų institucijų; 

11) nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių asmuo kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų.

3. Asmenį į Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymu (prieš paskiriant) arba savo iniciatyva (bet kuriuo metu, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės) šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 11 punktuose nurodytą informaciją teikia Vidaus reikalų ministerija, šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 11 punktuose nurodytą informaciją teikia Valstybės saugumo departamentas, šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytą informaciją taip pat teikia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), šio straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktuose nurodytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pristato patys asmenys, pretenduojantys į Pareigų sąraše nurodytas pareigas.

4. Kartu su rašytiniu prašymu pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, prašymą teikiantis asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas privalo pateikti Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai asmens, skiriamo į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, sutikimą būti tikrinamam.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas gavimo dienos. Šis terminas atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento arba Specialiųjų tyrimų tarnybos motyvuotu sprendimu papildomai gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms, jeigu skiriamas į Pareigų sąraše nurodytas pareigas asmuo yra užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, apie termino pratęsimą informuojant asmenį į pareigas skiriantį ar paskyrusį subjektą, pateikusį rašytinį prašymą gauti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas. Jeigu per nurodytą terminą informacija nėra pateikiama, laikoma, kad asmuo turi teisę būti paskirtas ar eiti Pareigų sąraše nurodytas pareigas.

6. Asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens, skiriamo Pareigų sąraše nurodytas pareigas, siekiamoms arba einamoms pareigoms tinkamumo. Asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas negali perduoti ar kitaip atskleisti tretiesiems asmenims.

7. Asmenį į pareigas skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, privalo per 3 dienas apie tai informuoti šį asmenį ir su Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija jį supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija.

8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos generalinių rangovų ar rangovų vadovams ir darbams vadovaujantiems asmenims, kuriems suteikiama teisė be palydos patekti prie šio įstatymo 4 priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose bei 4 priedo 2 punkto c – l papunkčiuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto.

9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.

10. Šio straipsnio nuostatos, nustatančios atitikties reikalavimus Pareigų sąraše nurodytoms pareigoms užimti, asmenims taikomos tiek, kiek šių reikalavimų nereglamentuoja specialūs įstatymai.

18 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto sauga

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, įvertinusi juridinių asmenų veiklos ir įrenginių paskirties bei naudojimo ypatumus, nustato nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos, ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimus, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas.

2. Branduolinės energetikos objektams taikomi Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme nustatyti saugos reikalavimai.

3. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar juridinių asmenų, kurie nuosavybės ar patikėjimo teise valdo arba nuomos ar panaudos pagrindu naudoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, vadovai  yra atsakingi už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apsaugos ir saugos reikalavimų, taip pat šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų darbuotojų atitikties reikalavimų įgyvendinimą.

4. Vyriausybė tvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą. Už nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurie neįtraukti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.

19 straipsnis. Komisija

1. Vyriausybė sudaro Komisiją, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį.

2. Komisija suinteresuotų subjektų prašymu ar savo iniciatyva:

1) atlieka investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir priimą sprendimą arba teikia išvadą ar rekomendacijas Vyriausybei;

2) Vyriausybės arba Lietuvos Respublikos Seimo prašymu teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo 4 priede nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo keitimo;

3) Vyriausybės prašymu teikia rekomendacijas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, jų apsaugos ir apsaugos zonų nustatymo;

4) Vyriausybės arba Lietuvos Respublikos Seimo prašymu teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo 1 priede nurodyto pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašo keitimo;

5)  priima sprendimą dėl pripažinimo, kad tarptautinės finansinės institucijos ar organizacijos tikslai, investavimo politika ir veikla atitinka nacionalinio saugumo interesus, ir kad finansinė institucija ar organizacija pripažįstama kaip nekelianti grėsmės nacionaliniam saugumui, o jos patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama;

6) šio įstatymo numatytais atvejais priima sprendimus pritarti arba nepritarti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui į kitos teisinės formos juridinį asmenį ar likvidavimui;

7) privatizavimo institucijos, Privatizavimo komisijos, arba Vyriausybės prašymu teikia rekomendacijas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų privatizavimo;

8) teikia išvadą dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės turto, kuris nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, sunaikinimo;

9) teikia rekomendacijas dėl į Pareigų sąrašą įtrauktinų pareigų, taip pat dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų;

10) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymu teikia nuomonę, ar šio įstatymo 12 straipsnio 16 dalyje nurodyti subjektai atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose, 31 straipsnio 11 dalies 4 ir 5 punktuose, 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes;

11) teikia informaciją, nuomonę, išvadas ir rekomendacijas dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga;

12) teikia Vyriausybei rekomendacijas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės naujo plano parengimo, esamo plano koregavimo ar vykdymo.

20 straipsnis. Sprendimų, priimtų taikant šį įstatymą, teisminė kontrolė

Šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Lietuvos Respublikos

nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbių objektų apsaugos įstatymo

1 priedas

Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių SĄRAŠAS

1. įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą;

2. įmonė, patikėjimo teise valdanti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus);

3. įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje;

4. įmonė, teikianti oro eismo vadybos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas;

5. įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius;

6. įmonė, patikėjimo teise valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus;

7. įmonė tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.);

8. įmonė, vykdanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas;

9. įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome;

10. viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbių objektų apsaugos įstatymo

2 priedas

antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių SĄRAŠAS

1. UAB „EPSO-G“;

2. „Lietuvos energija“, UAB;

3. „Lietuvos energijos gamyba“, AB;

4. LITGRID AB;

5. AB „Energijos skirstymo operatorius“;

6. nacionalinis investuotojas, numatytas Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme;

7. AB „Amber Grid“;

8. paskirtasis tiekėjas, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme;

9. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“;

10. suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius;

11. akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“;

12. akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“;

13. akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla;

14. akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“;

15. akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras;

16. akcinė bendrovė Lietuvos paštas.

Lietuvos Respublikos

nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbių objektų apsaugos įstatymo

3 priedas

trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių SĄRAŠAS

a) akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“;

b) akcinė bendrovė „Achema“;

c) projekto įgyvendinimo bendrovė, numatyta Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme;

d)  Telia Lietuva, AB.

Lietuvos Respublikos

nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbių objektų apsaugos įstatymo

4 priedas

NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮRENGINIŲ IR TURTO SĄRAŠAS

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra:

a) branduolinės energetikos objektai, išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą;

b) tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas ir Šilutės aerodromas;

c) valstybinės reikšmės automobilių keliai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

d) viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti;

e) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai;

f) oro erdvės valdymo sistemos, oro eismo srautų valdymo sistemos, oro eismo paslaugų sistemos, ryšių sistemos, navigacijos sistemos, stebėjimo/apžvalgos sistemos įrenginiai, oro navigacijos informacijos paslaugų sistemos;

g) valstybės įmonės Registrų centro informacinių technologijų techninė ir programinė įranga, programinės įrangos platformos ir pagrindinių valstybės registrų bei valstybės informacinių sistemų, kuriose tvarkoma ypatingos svarbos informacija, duomenys.

2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra:

a) viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teie priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;

b) polderiai ir jų statiniai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse;

c) suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme;

d) Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus valdomas Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centras (taip pat elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų bei elektros energetikos sistemos valdymo informacinių technologijų techninė ir programinė įranga, realaus laiko programinės įrangos platformos) ir rezervinis valdymo centras;

e) Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus valdomas Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos dispečerinio valdymo centras;

f) 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo linijos ir elektros energijos perdavimo jungtys su užsienio valstybių elektros energetikos sistemomis (elektros energijos perdavimo linijos, skirstyklos, keitiklių stotys), reikalingos elektros energijos perdavimo funkcijai atlikti;

g) Lietuvos elektrinė;

h) Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė;

i) Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė;

j) Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus valdomos gamtinių dujų perdavimo sistemos vamzdynas (išskyrus vamzdyno dalį, iš esmės naudojamą paskirstyti gamtines dujas vietoje, siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams), dujų kompresorių stočių ir tarpvalstybinių dujų apskaitos stočių pagrindinė technologinė įranga (gamtinių dujų perdavimo vamzdynai, kompresoriai, turbinos), reikalinga gamtinių dujų perdavimo funkcijai atlikti;

k) valstybės kontroliuojamas naftos terminalas, esantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, ir jo priklausiniai, reikalingi naftos terminalo veiklai;

l) valstybės kontroliuojamas naftos terminalas, esantis Subačiaus gyvenvietėje, ir jo priklausiniai, reikalingi naftos terminalo veiklai;

m) Būtingės naftos terminalas ir jo priklausiniai;

n) S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija baigia darbą 2017 m. gruodžio 31 d. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo procedūras, pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigia vykdyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą.

3. Investuotojai, iki 2017 m. gruodžio 31 d. kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, po šio įstatymo įsigaliojimo, nepaisant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – išdėstytas įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti išdėstyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

4. Išdėstyto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punktas taikomas ir tais atvejais, kai asmuo buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m įstatymu Nr. X-4449, padarymą.

5. Išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos naujai sudarytiems sandoriams, nurodytiems Išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas