Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE,
ĮSTATYMo NR. XI-1491 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:
1) karinės įrangos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtinos bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
2) jautrios įrangos, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
3) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Pirkimo planai. Pasirengimas pirkimui
1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti einamaisiais kalendoriniais metais numatomų atlikti pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.
2. Perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali:
1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;
2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai skelbiami, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
3. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 2 dalies 1 papunktyje nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba šio straipsnio 2 dalies 2 papunktyje nurodytą techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. To paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.
4. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo pirkime nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamo pasiūlymų pateikimo termino nustatymas.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 81 straipsniu
Papildyti įstatymą 81 straipsniu:
„81 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga
1. Pirkimo procedūros prasideda, kai:
1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;
3) tiekėjui (tiekėjams) pateikiamas kvietimas dalyvauti pirkimo, atliekamo kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;
2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) pirkimo procedūros baigiasi, kai:
1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis;
5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
3. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti.
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;“.
2. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu:
3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jos jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti tas užduotis. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai komisijai. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atlikdama atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras ar šio įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nustatytais atvejais.“
3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai). Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti komisijos nariais ar ekspertais. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kai privačius interesus deklaruoti nėra privaloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviesti komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.“
5. Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 53 ir 54 straipsnių išmanymą.“
7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai
1. Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.
2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;
3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai
1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
2. Mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objektas apima šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas paslaugas, sudaroma vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
1) jei šio įstatymo 1 priede nurodytų paslaugų vertė yra didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis tarptautiniams pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatoms;
3. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus 34 straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47, 48 straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 dalyse, IV skyriuje nustatytais reikalavimais ir savo patvirtintomis taisyklėmis. Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše.
4. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–9 straipsnių, 48 straipsnio, 52 straipsnio 8 dalies nuostatos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“
9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose nurodyta neįslaptinta informacija;
2) patikrina, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, ar pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos ir kitus pirkimo dokumentų reikalavimus;
3) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Vykdydama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus.“
3. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką, ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama.“
4. Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai skelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
5. Pakeisti 22 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.
6. Papildyti 22 straipsnį 17 dalimi:
„17. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“
10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 24 straipsnio 2 dalį nauju 28 punktu:
11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti skelbimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai.“
13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas
1. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.
3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
4. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida.
5. Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;
4) tiekėjas per jos nustatytą terminą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
6) pasiūlyme, kuris pasiūlymų eilėje yra pirmas, nurodyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą.
6. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei laimėjęs pasiūlymas išrenkamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.
7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kokybiškai vertinamos, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir tuomet, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.
8. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies ir 40 straipsnio 9 dalies reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų siūlomą kainą. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.“
15 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimo procedūrų metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai pratęstų savo pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.“
16 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
2. Pakeisti 32 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu., išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atliekant supaprastinto pirkimo procedūras, vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją, kurios formą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiais atvejais atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.“
3. Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas) reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų.“
18 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime
1. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:
a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;
c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
3) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;
4) tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;
5) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
7) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba jam taikomos kitos panašios sankcijos.
3. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas, siekdamas išvengti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo, yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens.
4. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 38 ir 55 straipsnius skelbiamą informaciją.
5. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose.
6. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas ar jo subrangovas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Informaciją, reikalingą įvertinti, ar tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.
8. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko.
19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas
1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (jei pirkime dalyvauja tiekėjų grupė, – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams:
1) tiekėjo pavadinimas (jei tiekėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;
2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, nei tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.
3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.
4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie galimą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama 1 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“
20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (jei nustato tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio 12 dalį, – privalo) nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai ir kokius subrangovus jis ketina pasitelkti subrangos sutarčiai vykdyti. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyta (jei nustato tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio 12 dalį, – privalo), kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų įsipareigojimą pranešti perkančiajai organizacijai apie subrangovų pasikeitimą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu.“
2. Papildyti 42 straipsnį 12 dalimi:
„12. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie pasirinktus subrangovus gavimo raštu informuoja subrangovą apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subrangovas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tais atvejais, kai subrangovas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subrangovo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subrangos sutartyje nustatytus reikalavimus.“
22 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (ar) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, gali paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ne vėliau kaip likus 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms) iki pirkimo sutarties sudarymo.“
23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, atveju –2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“.
24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus
1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo.
2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos pateikia šią informaciją:
2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse nuostatomis; taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;
3. Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
4. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
5. Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis, tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami 13 straipsnio 2 dalies nuostatų.
6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.
7. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“
25 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas
26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 52 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.“
3. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija, siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka.“
4. Pakeisti 52 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. Papildyti 52 straipsnio 5 dalį 14 punktu:
6. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 5 000 (penki tūkstančiai) eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
7. Papildyti 52 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“
27 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:
1) tiekėjo pavadinimas (jei tiekėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;
2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;
3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, nei tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jei šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.
3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.
4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“
28 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.“
29 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė
2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.“
30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.