Komiteto patobulintas

įstatymo projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1452 1, 16, 26, 31 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                             d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas reglamentuoja matavimo vienetus, jų verčių atkūrimą ir perdavimą, metrologinio laidavimo uždavinius, metrologinio laidavimo sistemos subjektus ir jų pagrindines funkcijas, teisinio metrologinio reglamentavimo objektus, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą, matavimo priemonėms, fasuotoms prekėms ir matavimo indams taikomus bendruosius reikalavimus, matavimo priemonių pateikimą rinkai ir naudojimo pradžią, teisinę metrologinę priežiūrą, teisės atlikti matavimo priemonės tipo įvertinimą, matavimo priemonės patikrą, produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio patikrinimus (toliau kartu – tipo įvertinimas, patikra, kontrolės sistemos įvertinimas ir (arba) patikrinimai) įgijimo, paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo, šios teisės sustabdymo panaikinimo ir paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindus, atsakomybę ir sankcijas už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir metrologijos srities teisės aktų pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų skyrimo tvarką.

2. Šis įstatymas, išskyrus devintąjį skirsnį, yra taikomas fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinių asmenų struktūriniams padaliniams, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų filialams Lietuvos Respublikoje (toliau kartu – juridinis asmuo, jo filialas, padalinys).

3. Šio įstatymo devintasis skirsnis taikomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

4. Šis įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.“

2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Teisinio metrologinio reglamentavimo sritys

1. Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos:

1) nustatant prekių (paslaugų) kiekį ir vertę tiesioginio pirkimo–pardavimo (paslaugų teikimo) sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo (kliento ir paslaugų teikėjo) ir atsiskaitant už įsigytas prekes (suteiktas paslaugas), kai nuo jų kiekio matavimo rezultatų priklauso prekių (paslaugų) kaina;

2) atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis;

3) sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos srityse;

4) banko ir kitų kredito įstaigų, mokesčių administratorių, muitinės įstaigų ir pašto paslaugų teikėjų atliekamoms operacijoms;

5) atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijų pavedimu.

2. Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių sąrašą (toliau – Matavimo priemonių sąrašas) tvirtina už metrologijos sritį atsakingas ministras.

3. Juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, naudojantys į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktas matavimo priemones šio straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, sudaro ir patvirtina šių matavimo priemonių sąrašą (toliau – ūkio subjekto matavimo priemonių sąrašas) ir šiame sąraše nurodo naudojamos matavimo priemonės tipą, numerį ir naudojimo sritį.“

3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) reikalauti pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, tarp jų ir šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą ūkio subjekto matavimo priemonių sąrašą;“.

4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Finansavimas

Šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“

5 straipsnis. Įstatymo devintojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ METROLOGIJOS SRITIES TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

32 straipsnis. Atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus

1. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (toliau šiame skirsnyje – juridiniai asmenys) šio įstatymo nustatyta tvarka skiriamos sankcijos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

2. Metrologijos srities teisės aktų pažeidimus padarę fiziniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

33 straipsnis. Juridiniams asmenims skiriamos sankcijos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir atsakomybės taikymo sąlygos

1. Juridiniams asmenims skiriamos sankcijos už šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus:

1) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas techninių reglamentų ar kitų metrologijos srities teisės aktų nustatyta tvarka neatliktas arba kurių patikros žymuo ar plomba yra pažeisti, pateikimą rinkai, tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;

2) už fasuotų prekių, kurių produkto kiekis nurodytas įraše ant pakuotės, ar matavimo indų, skirtų gėrimams ir kitiems skysčiams supilti bei matuoti, pateikimą rinkai, tiekimą rinkai arba ženklinimą pažeidžiant šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus;

3) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių neatitiktis techniniams reglamentams ar kitiems metrologijos srities teisės aktams nustatyta teisinės metrologinės priežiūros metu, pateikimą rinkai, tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;

4) už parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių pateikimą rinkai ar tiekimą rinkai pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus;

5) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, nenurodytų ūkio subjekto matavimo priemonių sąraše, naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;

6) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse nesilaikant gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų;

7) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, naudojamų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, tyčinį gadinimą arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimą.

2. Už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus pažeidimus juridiniams asmenims skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 300 eurų iki 2 procentų juridinio asmens metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau negu 10 000 eurų. Juridiniam asmeniui, kuris veikia trumpiau negu vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus pažeidimus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 150 eurų iki 2 procentų jo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, bet ne daugiau negu 5 000 eurų.

3. Už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo 450 eurų iki 3 procentų juridinio asmens metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau negu 15 000 eurų. Juridiniam asmeniui, veikiančiam trumpiau negu vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus skiriama bauda nuo 225 eurų iki 3 procentų jo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, bet ne daugiau negu 7 500 eurų.

4. Juridinio asmens metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinio juridinio asmens sudaryto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis. Juridinio asmens, veikiančio trumpiau negu vienus metus, pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal šio juridinio asmens sudaryto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už einamųjų finansinių metų laikotarpį iki pažeidimo nustatymo duomenis.

5. Juridiniam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai per šios institucijos nustatytą ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą nepateikia informacijos apie praėjusių finansinių metų pajamas, skiriama bauda iki 300 eurų už kiekvieną šios informacijos nepateikimo dieną po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto termino pabaigos. Trumpiau negu vienus metus veikiančiam juridiniam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai per šios institucijos nustatytą ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą nepateikia informacijos apie einamųjų finansinių metų pajamas, skiriama bauda iki 150 eurų už kiekvieną šios informacijos nepateikimo dieną po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto termino pabaigos.

6. Baudos už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą paskyrimas neatleidžia juridinio asmens nuo atitinkamos informacijos pateikimo, taip pat nuo sankcijos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą paskyrimo.

7. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Skiriant baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarime skirti sankciją.

8. Kartu su sankcija už metrologijos srities teisės aktų pažeidimą juridiniam asmeniui gali būti skiriamas, o už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą privalo būti skiriamas matavimo priemonės, kaip pažeidimo padarymo įrankio ar priemonės, konfiskavimas. Spręsdama dėl už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų padarymą skiriamo matavimo priemonės konfiskavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atsižvelgia į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas ir kitas pažeidimo tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Matavimo priemonė konfiskuojama ir konfiskuota matavimo priemonė realizuojama Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

9. Tais atvejais, kai juridinis asmuo padaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vertinamas kaip mažareikšmis, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą.

34 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

1. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad juridinis asmuo prisipažino padaręs šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą ir padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui ar juo padarytai žalai pašalinti, užkirto kelią neigiamiems pažeidimo padariniams ar atlygino nukentėjusiems asmenims nuostolius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija gali ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

2. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad juridinis asmuo šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą padarė pakartotinai, nepraėjus vieniems metams nuo šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodyto nutarimo skirti sankciją įsigaliojimo dienos, tęsė pažeidimą nepaisydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, pažeidimas padarytas dviejų ar daugiau susitarusių asmenų arba dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių.

35 straipsnis. Sankcijų už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus skyrimo

juridiniams asmenims terminai

Šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytos baudos ar įspėjimas turi būti paskirti juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

36 straipsnis. Juridinių asmenų padarytų metrologijos srities teisės aktų pažeidimų

tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų skyrimo tvarka

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus juridinių asmenų padarytus pažeidimus (toliau šiame straipsnyje – pažeidimai) ir priima šio straipsnio 11 dalyje nurodytus nutarimus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai teisinės metrologinės priežiūros metu nustačius juridinio asmens padarytą pažeidimą, išskyrus pažeidimą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis, per vieną mėnesį surašomas metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau – protokolas). Pažeidimus tiria ir protokolus surašo tam įgalioti juridinio asmens veiklos patikrinimus atlikę Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai.

3. Protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta; tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies punktas; įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos ar kiti korespondencijos įteikimo adresai, telefono numeriai; atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgalioto atstovo paaiškinimas dėl pažeidimo, jo aplinkybių (kai atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas dalyvavo surašant protokolą); kiti pažeidimui išnagrinėti būtini duomenys; numatoma posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo data, o numatant pažeidimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, – ir laikas, vieta; atsakomybėn traukiamo juridinio asmens teisės, nurodytos šio straipsnio 5 dalyje; atsakomybėn traukiamo juridinio asmens pageidavimu – jo prašymas procesinius dokumentus gauti kitu adresu, negu nurodyta Juridinių asmenų registre, arba elektroninio pristatymo dėžutės adresu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą. Protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai protokolas surašytas atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo pasirašyti protokolą motyvus.

4. Protokolas, surašomas atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo surašymo momento išsiunčiamas atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui.

5. Atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam surašytas protokolas, turi šias teises:

1) pateikti iki protokole nurodytos pažeidimo nagrinėjimo datos rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo ir pastabas dėl protokolo turinio;

2) pateikti įrodymus ir prašymus;

3) nurodyti savo liudytojus;

4) susipažinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos turima pažeidimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo;

5) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo įteikimo dienos pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka.

6. Pažeidimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo įteikimo pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui dienos. Laikoma, kad juridinio asmens įgaliotam atstovui tinkamai pranešta apie posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo protokolą įteikus pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui pasirašytinai arba išsiuntus registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikus pasirašytinai arba išsiuntus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Tuo atveju, kai atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam įteiktas protokolas, pasinaudoja šio straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta teise prašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, tenkindama šį prašymą, paskiria kitą posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo datą, negu nurodyta protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki šio posėdžio šioje dalyje numatytais būdais įteikiamas šaukimas į posėdį. Šaukime nurodoma pakeista posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo data.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja pažeidimus rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai atsakomybėn traukiamo juridinio asmens prašymu ar savo iniciatyva priima sprendimą pažeidimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius pažeidimo nagrinėjimo dalyvių paaiškinimus ar kai pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio proceso tvarka.

8. Posėdis dėl pažeidimo nagrinėjimo yra viešas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija savo iniciatyva arba atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ir (ar) kito pažeidimo nagrinėjimo dalyvio prašymu nusprendžia pažeidimą nagrinėti uždarame posėdyje, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę paslaptį ar kitas įstatymų saugomas paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir (ar) asmens duomenų apsaugą.

9. Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su posėdyje pateikta tyrimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, užduoti klausimų liudytojams ar nukentėjusiesiems, jeigu posėdžio metu jie yra apklausiami.

10. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, dalyvauja atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas. Juridinio asmens įgalioto atstovo neatvykimas į posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo nekliudo pažeidimą nagrinėti jam nedalyvaujant, jeigu jam tinkamai pranešta apie šį posėdį. Prireikus į posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnas, dėl pažeidimo nukentėję asmenys, suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų atstovai, kiti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjamu pažeidimu, ar jų įgalioti atstovai), liudytojai, ekspertai (konsultantai) ar vertėjai.

11. Išnagrinėjusi pažeidimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima vieną iš šių nutarimų:

1) nutarimą skirti sankciją;

2) nutarimą nutraukti pažeidimo teiseną.

12. Nutarimas nutraukti pažeidimo teiseną priimamas, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) padaryta veika neturi pažeidimo požymių;

2) panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;

3) dėl to paties fakto yra priimtas nutarimas skirti sankciją juridiniam asmeniui;

4) pasibaigęs sankcijos skyrimo terminas;

5) sankcija neskiriama šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju;

6) atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo yra likviduotas.

13. Nutarime skirti sankciją nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo dalyviai; pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, ir jų įvertinimas; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo ir jų įvertinimas; šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies punktas, nustatantis atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės; skiriama sankcija ir jos skyrimo motyvai; kai skiriama bauda, – baudos dydis, sąskaita, į kurią bauda turi būti sumokėta, ir baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

14. Nutarime nutraukti pažeidimo teiseną nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie juridinį asmenį (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); sprendimą nutraukti pažeidimo teiseną pagrindžiančios aplinkybės ir sprendimo nutraukti pažeidimo teiseną priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

15. Šio straipsnio 11 dalyje nurodytas nutarimas juridinio asmens įgaliotam atstovui įteikiamas pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Nukentėjusiam asmeniui šio straipsnio 11 dalyje nurodytas nutarimas įteikiamas pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu paštu protokole nurodytu gyvenamosios vietos ar kitu korespondencijos įteikimo adresu ir įteikiamas adresatui pasirašytinai.

16. Pažeidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėja ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo protokolo įteikimo pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui dienos.

17. Protokolo formą ir šio protokolo surašymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimų apskundimas

1. Juridiniai asmenys ir dėl pažeidimo nukentėję asmenys šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimus per trisdešimt dienų nuo šių nutarimų įteikimo dienos gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, vykdymą.

38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimų vykdymas

1. Nutarimu skirti sankciją paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio nutarimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Teismo sprendimu nutarimą skirti sankciją palikus nepakeistą, šiuo nutarimu paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo dėl nutarimo skirti sankciją įsiteisėjimo dienos.

2. Motyvuotu juridinio asmens prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių.

3. Nutarimas skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šis nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per vienus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tokiam laikui, kuriam buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimo vykdymas, arba laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, buvo atidėtas baudos ar jos dalies mokėjimas.“

6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL 2016 L 139, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/502 (OL 2018 L 85, p. 1).“

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 4, 6 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas                                                             Rimantas Sinkevičius