Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133, 168, 214 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2020 m.                                   d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

133 straipsnis. Užstatas

1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams.

2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, jeigu iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys savarankiškai į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nėra sumokėję piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnio tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras ar teismas nustato trijų dienų terminą, per kurį turi būti sumokėtas nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatas. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų savarankiškai sumokėtas pinigines įmokas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėję nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą privalo nedelsdami apie tai informuoti užstatą paskyrusi prokurorą ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą).

3. Nesumokėjus nustatyto dydžio užstato į prokuratūros ar teismo depozitinę banko sąskaitą per šio straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. Tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas nesumokėtas dėl objektyvių priežasčių, prokuroras ar teismas turi teisę pratęsti užstato sumokėjimo terminą iki trijų dienų. Nutarimas ar nutartis pratęsti užstato sumokėjimo terminą yra neskundžiami.

4. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė.

5. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė banko sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiami nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas.

6. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos.

7. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutikimu, įmokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudai sumokėti ar civiliniam ieškiniui patenkinti.“

 

2 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 168 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.“

 

3 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 214 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria patvirtinamas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.“

2. Pakeisti 214 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama. Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

 

4 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 181 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 1991 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo, Vyriausybės nariais ar savivaldybių merais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.“

 

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

 

Respublikos Prezidentas