Projektas Nr.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO
NR. I-446 45, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS NR. XIV-273, NEPRIEŠTARAUJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2021 m. gegužės d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmąja dalimi, 106 straipsnio pirmąja dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 punktu, 64 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273, ta apimtimi pagal kurią, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Faktinės nutarimo priėmimo aplinkybės:
1) Šiuo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I 446 (redakcija nuo 2021-01-01 – 2021-10-31), kurio 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti.
2) 2021 m. balandžio 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-273, (TAR, i. k. 2021-09306), kuris įsigalioja nuo 2021-11-01. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi yra keičiama Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė ir įtvirtinama nuostata, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas.
Įstatymo leidėjas, formuluodamas ir įtvirtindamas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą išplečia galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams. Vadovaujantis nauja, nuo 2021-11-01 įsigaliosiančia, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų galės būti paimama tenkinant papildomą viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti - viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas.
3) Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
4) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.
Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui:
5) Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių.
6) Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas: „Nuosavybė neliečiama.“ Tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę valdyti, naudoti bei disponuoti savo turtą. Kartu savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat ir valstybė nepažeistų nuosavybės teisių. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Nuosavybės teises saugo įstatymai.“ Valstybė turi priedermę leisti atitinkamus įstatymus ir jais remdamasi ginti nuosavybę. Tuo tikslu sukuriama atitinkamų teisės normų sistema, kurios uždavinys – užtikrinti savininkui galimybę savo nuožiūra naudoti, valdyti bei disponuoti turtą, ginti ir saugoti nuosavybės teisę nuo pažeidimų ir jos poėmio. Tačiau negalima teigti, kad savininkas, įgyvendindamas savo subjektines nuosavybės teises, yra visiškai laisvas, nes nei Konstitucija, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatyti turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo ribas. Teisės aktuose nustatytais ribojimais negali būti paneigiama nuosavybės teisės esmė. Aiškinantis Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių turinį reikia atsižvelgti į Konstitucijos 28 straipsnį, kuriame nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ savininkas, įgyvendindamas subjektines nuosavybės teises, turi atsižvelgti į viešuosius interesus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas).
7) Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Perimant nuosavybę visuomenės poreikiams valstybė turi siekti pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Konstitucijoje nurodyta, kad paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
8) Taigi, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tokie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas, paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar žemės paėmimas iš savininkų visuomenės poreikiams, atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose yra proporcingas neliečiamos nuosavybės principui.
Dėl galimo prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui:
9) Kaip ne kartą konstatavo Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (inter alia Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodyta, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).
10) Konstitucinis Teismas yra konstataves, kad nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių, todėl kyla pagrįsta abejonė ar želdynų įrengimas ir tvarkymas yra išties visuomenei būtinas konstituciškai svarbus tikslas, kuriam pasiekti būtų galima taikyti tokias kraštutines priemones, kaip privačios žemės paėmimas. Be to pažymėtina, kad želdynų privalomas plotas iš anksto yra nustatomas teritorijų planavimo etape, teritorijų planavimo dokumentuose, todėl manytina, kad želdynų įrengimas ir tvarkymas gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Egzistuoja teisiškai pagrįsta abejonė, ar tokiu Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto (redakcija nuo 2021‑11-01) reglamentavimu yra paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Dėl galimo prieštaravimo EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatoms:
11) EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Sąvoka „visuomenės interesas“ nėra atskirai apibrėžta, tačiau ji siejama su teisėtu tikslu – valstybės turi diskreciją pačios nustatyti, koks tikslas yra teisėtas ir atitinka visuomenės poreikius. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog želdynų įrengimo bei tvarkymo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių.
12) Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
13) Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia ( Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę Nr. 8793/79).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją Nr. 71243/01; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją Nr. 35179/97).
Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo – toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog net jei ir ginčytinu Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu (redakcija nuo 2021-11-01) siekiamas įtvirtinti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas želdynams kurti ir tvarkyti, būtų pripažintas atitinkantis viešo intereso poreikį, šio punkto nuostatos būtų svarstytinos dėl taikomų priemonių atitikties proporcingumo principui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ( Pvz.: 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-694, redakcija nuo 2017-05-30, paskelbtas Žin. 2007, Nr. 137-5624, identifikacinis kodas 107301MISAK00D1-694, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E4F23B006B83/asr ) turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – teritorijų planavimo dokumentuose o tai suponuoja, kad atskirų želdynų įrengimas ir tvarkymas gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, prieinama prie išvados, kad tikslas įrengti ir tvarkyti želdynus nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Šį tikslą gali būtų pasiekti mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis. Abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas iš privačios žemės savininkų paimti žemę ir privačios bei valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimas prieš terminą aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu.
14) Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti:
ar Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuris įsigalios 2021-11-01, ta apimtimi pagal kurią, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios bei valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
n u t a r i a:
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273, ta apimtimi pagal kurią, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės.
Seimo Pirmininkas
Teikia Seimo nariai:
Artūras Skardžius
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
Vytautas Gapšys
Viktoras Fiodorovas