Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1986 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2014 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO
PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimas
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d.
įstatymu Nr. VIII-1986
(Lietuvos Respublikos 2014 m. d.
įstatymo Nr.
redakcija)
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE
S T A T U T A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Statuto paskirtis
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.
2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas.
2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos
1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.
2. Pakaitinis muitinės pareigūnas – muitinės pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų muitinės pareigūną.
3. Muitinės įstaiga – viešojo administravimo funkciją atliekanti įstaiga, pavaldi Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir turinti juridinio asmens statusą.
4. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.
5. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos tarnybos muitinėje tvarkos pažeidimas arba muitinės pareigūno pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl paties pareigūno kaltės.
3 straipsnis. Pagrindiniai tarnybos muitinėje principai
1. Tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais.
2. Pagal įstatymų viršenybės principą muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.
3. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises į tarnybą muitinėje, o muitinės pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų arba pažiūrų.
4. Pagal politinio neutralumo principą muitinės pareigūnas privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai nepaisydamas savo politinių pažiūrų, darbo laiku nedalyvauti politinėje veikloje. Keičiantis politinei valdžiai, užtikrinamas muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas.
5. Pagal skaidrumo principą bet kokia muitinės pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
6. Pagal karjeros principą muitinės pareigūnų karjera grindžiama muitinės pareigūnų kompetencija, įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pareigoms, tarnybos muitinėje trukmę einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną eiti kitas pareigas.
7. Pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.
8. Pagal teisėtų lūkesčių principą asmuo, tarnaujantis muitinėje, gali tikėtis, kad valstybė laikysis įstatymų nustatytų pareigų užtikrinti muitinės pareigūnų teises ir socialines garantijas visą jų tarnybos laiką.
9. Pagal teisėtai įgytų teisių principą asmeniui įstatymų suteiktos teisės gali būti panaikintos arba suvaržytos tik pagal įstatymus.
4 straipsnis. Muitinės pareigūnų pareigybės ir pareigybių aprašymai
1. Muitinės pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
2. Muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigybių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
5 straipsnis. Finansų ministerijos ir Muitinės departamento statutinės komisijos
1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija) ir Muitinės departamente sudaromos statutinės komisijos. Finansų ministerijos statutinė komisija vertina Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų ir Muitinės departamento statutinės komisijos narių – muitinės pareigūnų – tarnybinę veiklą. Muitinės departamento statutinė komisija vertina kitų Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą. Statutinės komisijos svarsto atitinkamų muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, šių muitinės pareigūnų perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statutinę komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai (įskaitant pirmininką). Jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, visos šios profesinės sąjungos bendru susitarimu skiria atstovą į statutinės komisijos narius. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas.
2. Finansų ministerijos statutinės komisijos nariais skiriami Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir Muitinės departamento pareigūnai. Personalinę Finansų ministerijos statutinės komisijos sudėtį tvirtina finansų ministras. Finansų ministerijos statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Finansų ministerijos statutinės komisijos nariai.
3. Muitinės departamento statutinės komisijos pirmininku skiriamas vienas iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų, o jos nariais gali būti paskirti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai, muitinės įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, Muitinės departamento ar muitinės įstaigų struktūrinių padalinių vadovai. Vertinant muitinės įstaigos muitinės pareigūno tarnybinę veiklą, bent vienas Muitinės departamento statutinės komisijos narys turi būti šios muitinės įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, arba šios muitinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovas. Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti Finansų ministerijos įgalioti atstovai, muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai. Personalinę Muitinės departamento statutinės komisijos sudėtį tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
6 straipsnis. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo valdymas
1. Muitinės departamento generalinis direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą.
2. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę įgalioti atlikti Statuto jam pavestas funkcijas, išskyrus Statuto 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašų tvirtinimą ir funkcijas, nurodytas Statuto 4 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 9 dalyje ir 57 straipsnyje, ir (arba) priimti kitus sprendimus personalo valdymo klausimais Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją arba atitinkamos muitinės įstaigos vadovą. Jeigu Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas arba muitinės įstaigos vadovas priima sprendimą personalo valdymo klausimu, šis sprendimas įforminamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu, jeigu teisės aktai nustato, kad toks Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas yra įforminamas įsakymu.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ MUITINĖJE
7 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje bendrieji reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į tarnybą muitinėje, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
3) būti ne jaunesnis kaip 21 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų, o priimamas į muitinės mobiliosios grupės pareigūno, muitinės posto pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigas – ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių;
6) būti atlikęs Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą (šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės yra atleisti, taip pat asmenims, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta arba pakeista kitais karo prievolės atlikimo būdais, ir atlikti karo prievolės nepašauktiems asmenims).
8 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje specialieji reikalavimai
9 straipsnis. Sveikatos tikrinimas
1. Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos arba medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.
3. Atsiradus muitinės pareigūno ilgalaikiams arba kartotiniams sveikatos sutrikimams, jis gali būti siunčiamas neeilinį kartą pasitikrinti sveikatą.
10 straipsnis. Kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimas
11 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje apribojimai
Į tarnybą muitinėje negali būti priimtas asmuo:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos, nuskalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nuskalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat jei asmuo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
4) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis arba svainystės ryšiais susijęs asmuo eina pareigas muitinėje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
7) kuris pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos arba medicinos ekspertizės komisijos išvadą netinka eiti atitinkamas pareigas muitinėje;
8) kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos už padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį nusižengimą, pareigūno vardo diskreditavimą arba dėl to, kad jo tarnybinė veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;
9) kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos paaiškėjus, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus, nuslėpė arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) kurio elgesys ar veikla yra nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis;
12) kuris neatitinka bent vieno iš Statuto 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
12 straipsnis. Priėmimas į tarnybą muitinėje
1. Į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.
2. Į pakaitinių muitinės pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigas priimama atrankos būdu, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
3. Konkursas ir atranka į muitinės pareigūno pareigas skelbiami Muitinės departamento interneto svetainėje. Konkursas į Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas skelbiamas ir Finansų ministerijos interneto svetainėje.
4. Be konkurso ir atrankos į tarnybą muitinėje gali būti priimamas asmuo, ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 arba 9 punktą, jeigu jo nepertraukiamas tarnybos muitinėje stažas yra ne trumpesnis kaip dveji metai ir asmuo atitinka Statuto 7 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus bei nėra Statuto 11 straipsnyje numatytų apribojimų. Be konkurso ir atrankos asmuo negali būti priimamas į aukštesnės kategorijos pareigas negu tos, iš kurių jis buvo atleistas. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius ir muitinės įstaigos vadovas be konkurso ir atrankos gali būti priimami tik į žemesnės kategorijos pareigas, kurioms nenustatoma kadencija.
13 straipsnis. Priėmimo į pareigas tvarka
1. Muitinės departamento generalinį direktorių penkerių metų kadencijai priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia finansų ministras.
2. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinės įstaigų vadovai priimami į pareigas penkerių metų kadencijai.
3. Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas.
4. Priėmimas į pareigas, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš pareigų įforminamas finansų ministro, kai priimamas į pareigas arba iš jų atleidžiamas Muitinės departamento generalinis direktorius, arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kai priimamas į pareigas, perkeliamas į kitas pareigas arba iš pareigų atleidžiamas kitas muitinės pareigūnas, įsakymu. Įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona.
14 straipsnis. Muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas
15 straipsnis. Stažuotė
1. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus) nustatoma stažuotė. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė gali trukti nuo vieno iki aštuonių mėnesių.
2. Jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, ir tam pritaria Muitinės departamento generalinis direktorius, muitinės pareigūnas nesibaigus stažuotei atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalies 15 punktą.
4. Pakaitiniams muitinės pareigūnams Muitinės departamento generalinio direktoriaus nuožiūra stažuotė gali būti nenustatoma.
16 straipsnis. Muitinės pareigūnų uniforma, tarnybinis pažymėjimas, identifikavimo
ženklas ir tarnybos ženklas
1. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui išduodama tarnybinė uniforma su skiriamaisiais ženklais, tarnybinis pažymėjimas, o muitinės posto pareigūnui ir muitinės mobiliosios grupės pareigūnui – ir identifikavimo ženklas. Muitinės pareigūnui gali būti išduodamas tarnybos ženklas. Muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisykles, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo išdavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
2. Muitinės pareigūnų uniformos, skiriamųjų ženklų, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo pavyzdžius tvirtina finansų ministras.
TREČIASIS SKIRSNIS
DRAUDIMAI MUITINĖS PAREIGŪNAMS, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis. Su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla
1. Muitinės pareigūnui neleidžiama:
2) Muitinės departamento ar muitinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys arba komanditorius yra jis pats arba Statuto 11 straipsnio 4 punkte nurodyti asmenys, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba Statuto 11 straipsnio 4 punkte nurodyti asmenys turi arba pagal kito asmens įgaliojimą valdo daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių privatiems ūkio subjektams arba už jų lėšas vykti į užsienį, mokytis arba kitaip naudotis jų lėšomis, išskyrus atvejus, kai tai daroma dirbant kitą darbą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą muitinėje, sudaro prielaidas tarnybą muitinėje panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja muitinę, kliudo muitinės pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, taip pat kai tai yra darbas įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu muitinės pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių muitinės pareigūnas negali dirbti kito darbo ir už tą darbą gauti atlyginimo;
2. Muitinės pareigūnams draudžiama tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) pinigų sumą (eurais ir (arba) litais), bet kokią sumą užsienio valiuta, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų. Draudimas tarnybos metu turėti nustatytą pinigų sumą netaikomas muitinės pareigūnams, vykstantiems į tarnybines komandiruotes arba grįžtantiems iš jų.
18 straipsnis. Muitinės pareigūnų teisės ir pareigos
1. Muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.
3. Muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNO PRIESAIKA
19 straipsnis. Priesaikos priėmimo tvarka
1. Į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos Respublikai.
2. Į pareigas priimamas muitinės pareigūnas prisiekia individualiai, pasirašydamas priesaikos tekstą.
20 straipsnis. Priesaikos tekstas
1. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir nešališkai atlikti man patikėtas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Tepadeda man Dievas.“;
PENKTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR PAREIGINIAI LAIPSNIAI
21 straipsnis. Muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos
1. Muitinės pareigūnams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinė kategorija pažymi muitinės pareigūno teorinių žinių, būtinų sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, ir praktinio darbo įgūdžių lygį.
22 straipsnis. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka
1. Kvalifikacinę kategoriją muitinės pareigūnui suteikia Muitinės departamento generalinis direktorius. Kvalifikacinę kategoriją Muitinės departamento generaliniam direktoriui suteikia finansų ministras.
2. Muitinės pareigūnui, priimtam į pareigas Statuto 12 straipsnio 1, 2 (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) ir 4 dalyse nustatytais atvejais, jį į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė kategorija.
3. Jeigu pasibaigus kadencijai Muitinės departamento generalinis direktorius arba muitinės įstaigos vadovas konkurso arba atrankos būdu paskiriamas kitai kadencijai, jam gali būti suteikiama iki paskyrimo turėta arba žemesnė kvalifikacinė kategorija.
4. Muitinės pareigūnui perkeltam į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija.
5. Muitinės pareigūnui, laikinai perkeltam į kitas pareigas Statuto 32 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkėlimo laikotarpiu paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija.
6. Muitinės pareigūnui, perkeltam į aukštesnės kategorijos pareigas, iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija išnyksta.
23 straipsnis. Pareiginiai laipsniai
1. Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie muitinės pareigūnų pareiginiai laipsniai:
24 straipsnis. Pareiginių laipsnių suteikimas
1. Pareiginiai laipsniai priimtiems į pareigas muitinės pareigūnams suteikiami pasibaigus stažuotei. Pakaitiniams muitinės pareigūnams, kuriems nebuvo nustatyta stažuotė, pareiginiai laipsniai suteikiami po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos.
2. Muitinės departamento generaliniam direktoriui vyriausiojo valstybės muitininko laipsnį suteikia finansų ministras priėmimo į pareigas dieną.
3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams pareiginiai laipsniai suteikiami priėmimo į pareigas dieną.
25 straipsnis. Pareiginio laipsnio paaukštinimas arba pažeminimas
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
27 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir muitinės įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir įgyvendinti Muitinės departamento, kai vertinama Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinė veikla, arba muitinės įstaigos, kai vertinama jos vadovo tarnybinė veikla, strateginius tikslus.
2. Muitinės pareigūno ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir jų kvalifikaciją.
3. Kasmet vertinama prieš tai buvusių kalendorinių metų Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo, muitinės pareigūno (nustatyta tvarka atlikusio stažuotę) ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinė veikla jeigu šie pareigūnai tais kalendoriniais metais, kurių veikla vertinama, einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje yra vertinama jų tarnybinė veikla, ėjo ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
4. Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina juos į pareigas priimantis asmuo. Muitinės pareigūno tarnybinę veiklą ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.
5. Kiekvienų kalendorinių metų pradžioje (kai atliekamas eilinis vertinimas) ir neeilinio vertinimo metu Muitinės departamento generalinį direktorių ir muitinės įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, tiesioginis muitinės pareigūno ar pakaitinio muitinės pareigūno vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina:
6. Jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis muitinės pareigūnas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų statutinė komisija.
7. Jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina statutinė komisija.
8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo ar muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 arba 16 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.
9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs muitinės pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 19 dalyje nurodytų siūlymų.
10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo ar muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 20 arba 21 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį muitinės pareigūną iš pareigų.
11. Muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo apie būsimą muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą statutinėje komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša muitinės pareigūnui.
12. Statutinė komisija muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:
13. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą vertina Muitinės departamento statutinė komisija. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų ir Muitinės departamento statutinės komisijos narių tarnybinę veiklą vertina Finansų ministerijos statutinė komisija.
14. Statutinė komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo muitinės pareigūno tiesioginį vadovą.
15. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:
1) suteikti Muitinės departamento generaliniam direktoriui arba muitinės įstaigos vadovui kvalifikacinę kategoriją;
16. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
3) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas ir suteikti jam kvalifikacinę kategoriją;
17. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
18. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir muitinės pareigūno iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
19. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti muitinės pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti muitinės pareigūno kvalifikaciją;
20. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, siūlo muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją, o kai Muitinės departamento generalinis direktorius arba muitinės įstaigos vadovas neturi kvalifikacinės kategorijos, – tik tobulinti jo kvalifikaciją.
21. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą nepatenkinamai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) panaikinti muitinės pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją, o muitinės pareigūnui, neturinčiam kvalifikacinės kategorijos, – tik tobulinti jo kvalifikaciją;
2) perkelti muitinės pareigūną į toje pačioje įstaigoje (Muitinės departamente ar muitinės įstaigoje) žemesnės kategorijos pareigas;
22. Statutinė komisija siūlo muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui atleisti muitinės pareigūną iš pareigų, kai ji:
1) du kartus iš eilės Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo arba muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai;
23. Kai muitinės pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama statutinėje komisijoje jo prašymu, statutinė komisija šio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, siūlymų šį muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui neteikia ir muitinės pareigūno iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo ar kito muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui vieną iš šio straipsnio 15 arba 16 dalyje nurodytų siūlymų. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui vieną iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.
24. Muitinės departamento generalinį direktorių arba muitinės įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis šių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla abejonių dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir įgyvendinti Muitinės departamento (kai vertinama Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinė veikla) arba muitinės įstaigos (kai vertinama jos vadovo tarnybinė veikla) strateginius tikslus arba
25. Muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla abejonių dėl muitinės pareigūno kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas arba
2) yra muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, arba
26. Pakaitinį muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) yra pakaitinio muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam pareigūnui trečią kvalifikacinę kategoriją arba
27. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.
28. Neeilinis muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo muitinės pareigūno kasmečio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu muitinės pareigūnas vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla, ėjo ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
29. Muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl statutinės komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti statutinės komisijos siūlymo, muitinės pareigūno iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
30. Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų muitinės pareigūnių tarnybinę veiklą statutinė komisija vertina tik jų prašymu.
31. Muitinės pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama statutinėje komisijoje jo prašymu, jeigu šis muitinės pareigūnas vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla, ėjo ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ KARJERA
29 straipsnis. Muitinės pareigūno perkėlimas į aukštesnes pareigas
1. Muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu gali būti be konkurso perkeltas į aukštesnes (ne daugiau kaip dviem kategorijomis) pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir muitinės pareigūnas sutinka.
30 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinis kaitumas
1. Muitinės pareigūnas gali savo iniciatyva siekti būti perkeltas į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje:
1) kai yra laisvos atitinkamos muitinės pareigūno pareigos, muitinės pareigūnas jo prašymu gali būti į jas perkeltas;
2. Muitinės pareigūnas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu turi joms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
3. Kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad muitinės pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų, Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę tą muitinės pareigūną perkelti į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, kurias muitinės pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti, ir muitinės pareigūnas sutinka, turi joms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas, atitinkančias jo sveikatos būklę, arba muitinės pareigūnas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
31 straipsnis. Muitinės pareigūno perkėlimas į kitą muitinės įstaigą
32 straipsnis. Muitinės pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas ar laikinas
pavedimas muitinės pareigūnui atlikti kitas pareigas
1. Kai yra tarnybinė būtinybė, Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę laikinai perkelti Muitinės departamento arba muitinės įstaigos muitinės pareigūną be jo sutikimo į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios, žemesnės arba aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje arba kitoje muitinės įstaigoje arba Muitinės departamente.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas perkėlimas į kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip dvejus metus per penkerius muitinės pareigūno tarnybos metus. Pasibaigus laikino perkėlimo terminui, muitinės pareigūnas grąžinamas į pareigas, eitas iki perkėlimo.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma nėščioms muitinės pareigūnėms ir bent vieną vaiką iki 7 metų auginantiems muitinės pareigūnams, taip pat muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems bent vieną vaiką iki 16 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimas ir apdovanojimas
1. Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas muitinės pareigūnai gali būti skatinami:
5) I, II ar III laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje“ (atitinkamai už nepriekaištingai iš eilės ištarnautus muitinėje 5, 10 ir 15 metų);
2. Už ypatingus nuopelnus muitinei muitinės pareigūnai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.
3. Muitinės pareigūnai gali būti apdovanojami ir kitų valstybių muitinės darbuotojų apdovanojimais ir pasižymėjimo ženklais.
34 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimo apribojimai
35 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimo tvarka
36 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimas
1. Muitinės pareigūno tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimas atliekamas turint informacijos apie galimai neteisėtus muitinės pareigūno veiksmus arba korupcijos prevencijos tikslais.
2. Muitinės pareigūno tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo metu nustačius, kad muitinės pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo ar neteisėtos veikos požymių pradedamas tarnybinis patikrinimas arba informacija perduodama kompetentingai institucijai.
37 straipsnis. Muitinės pareigūnų atsakomybė
1. Muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
38 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų:
39 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimas
1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą.
2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pabaigimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo baigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą arba baudžiamąją bylą teisme. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
3. Jeigu tarnybinei nuobaudai muitinės pareigūnui skirti pagal įstatymus turi būti gautas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas ir jeigu per 10 darbo dienų nuo kreipimosi į profesinę sąjungą dienos negaunamas jos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo prieštaravimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma, kad toks sutikimas yra gautas.
4. Į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui.
6. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti šias veikas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną arba ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla ar administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pabaigiami, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai muitinės pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.
40 straipsnis. Pasiaiškinimas
1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, raštu pareikalaujama, kad muitinės pareigūnas raštu pasiaiškintų.
41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo principai
1. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama:
3) už piktnaudžiavimą tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų arba privilegijų sau arba kitiems;
4) už pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, jei dėl to atsirado sunkių padarinių;
6) už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, nors už šią veiką muitinės pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) už buvimą tarnybos metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
9) už vengimą tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) už tarnybinį nusižengimą, padarytą turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose;
42 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas
2. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo metu muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tarnybinė nuobauda lieka galioti.
3. Jeigu muitinės pareigūnas pavyzdingai atlieka pareigas, jo tiesioginio vadovo teikimu pareigūnui nuobaudą paskyręs asmuo gali panaikinti tarnybinę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo laikui.
4. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs arba ji panaikinta, laikoma, kad muitinės pareigūnas nebaustas tarnybine nuobauda. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas galiojimo laikui arba šią nuobaudą panaikinus nesibaigus jos galiojimo laikui, muitinės pareigūnas į anksčiau eitas pareigas negrąžinamas.
43 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos apskundimas
44 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų
45 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka
1. Kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą arba priesaikos sulaužymą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.
DEVINTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS
47 straipsnis. Muitinės pareigūnų darbo užmokestis
48 straipsnis. Priedai ir priemokos
1. Muitinės pareigūnams mokami šie priedai:
2. Muitinės pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.
49 straipsnis. Tarnybos muitinėje stažas
Statuto 50 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą muitinėje datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, kai pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;
4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, muitinėje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinėje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, operatyviniais budinčiaisiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais, skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), vairuotojais, dispečeriais, dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistrais) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir muitinėje nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;
8) asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ar Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos muitinėje stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos muitinėje stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į statutinio valstybės tarnautojo pareigas per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės;
10) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;
11) muitinės pareigūno laikinojo nedarbingumo, atostogų, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laiką, taip pat pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;
50 straipsnis. Priedai už tarnybos stažą ir kvalifikacinę kategoriją
1. Muitinės pareigūnams priedas už tarnybos stažą skaičiuojamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažą apskaičiuojant pagal Statuto 49 straipsnį.
51 straipsnis. Priedai už pareiginius laipsnius
Muitinės pareigūnams nustatomi tokie priedų už pareiginius laipsnius, nustatytus Statuto 23 straipsnyje, apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai:
52 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas laikino perkėlimo į kitas pareigas ir laikino pavedimo atlikti kitas pareigas atveju
1. Muitinės pareigūnui, kuris laikinai perkeltas į aukštesnės kategorijos pareigas Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, mokamas šių pareigų kategoriją atitinkantis darbo užmokestis.
2. Muitinės pareigūnui, kuris laikinai perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas, mokamas iki laikino perkėlimo gautas darbo užmokestis.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO IR POILSIO LAIKAS, SOCIALINĖS GARANTIJOS
53 straipsnis. Muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laikas
1. Muitinės pareigūno darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).
2. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas muitinės pareigūnams instruktuoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.
3. Esant Statuto 54 straipsnyje nurodytam pagrindui, muitinės pareigūnui gali būti pavesta dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma.
4. Muitinės pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Maksimalus muitinės pareigūno darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per savaitę (7 dienų laikotarpį) negali viršyti 48 valandų.
5. Muitinės pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti Darbo kodekse nustatytos viršvalandinių darbų trukmės, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.
6. Muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.
7. Pamainomis dirbantiems muitinės pareigūnams Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių muitinės pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų muitinės pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina finansų ministras.
54 straipsnis. Viršvalandinio darbo skyrimo atvejai
1. Muitinės pareigūnui Muitinės departamento generalinio direktoriaus nurodymu gali būti skirta dirbti viršvalandinį darbą:
1) kai būtina vykdyti muitų teisės aktų pažeidimo fiksavimą, išaiškinimą ar tyrimą ir šis fiksavimas, išaiškinimas ar tyrimas dėl savo ypatumų negali būti atidėtas, sustabdytas, nutrauktas ir perduotas kitam muitinės pareigūnui ir dėl pažeidimo padarymo ar nustatymo laiko arba kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo tikslų negali būti įvykdytas nustatytu muitinės pareigūno darbo laiku;
2. Muitinės departamento generalinis direktorius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti muitinės pareigūnui dirbti poilsio ar švenčių dienomis.
3. Nėščioms moterims, neseniai pagimdžiusioms moterims ir krūtimi maitinančioms moterims, muitinės pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, ir muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantiems muitinės pareigūnams gali būti skirta dirbti viršvalandinį darbą arba poilsio ar švenčių dienomis tik jų sutikimu.
55 straipsnis. Budėjimo laikas
1. Budėjimo laikas yra laikas, kurį ikiteisminį tyrimą atliekantis muitinės pareigūnas pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad būtų galima jį iškviesti atlikti neatidėliotinų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų.
2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Muitinės pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
3. Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį muitinės pareigūnui suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba muitinės pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų ar apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, muitinės pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir muitinės pareigūnai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys muitinės pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.
56 straipsnis. Muitinės pareigūnų atostogos, valstybinis socialinis draudimas, sveikatos
draudimas ir pensijos
1. Muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai.
3. Muitinės pareigūnui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos muitinėje stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos muitinėje stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos. Muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažas kasmetinių atostogų trukmei nustatyti apskaičiuojamas pagal Statuto 49 straipsnį.
4. Muitinės pareigūnui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos muitinėje stažą, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju muitinės pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
5. Pasinaudoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis atostogomis muitinės pareigūnas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
6. Muitinės pareigūnui dėl Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto laikino perkėlimo į kitas pareigas (kai laikinai perkeliama į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje) skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį muitinės pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Persikėlimo išlaidos, susidariusios dėl Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto laikino perkėlimo į kitas pareigas (kai laikinai perkeliama į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje), mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Muitinės pareigūnų valstybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir teisę į pensijas nustato įstatymai.
57 straipsnis. Vykimo į kitą gyvenamąją vietovę išlaidų kompensavimas
Muitinės pareigūnams, kurie Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos vykimo į tarnybos vietą arba gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas vyksta į tarnybos vietą tarnybiniu transportu).
58 straipsnis. Išeitinės išmokos
1. Statuto 61 straipsnio 1 dalies 9, 10 ir 13 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į muitinės pareigūno nepertraukiamą tarnybos muitinėje stažą:
3. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos.
59 straipsnis. Kompensacijos muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų
pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems kriminalinę
žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą
1. Muitinės mobiliųjų grupių pareigūno, muitinės postų pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, žuvusio vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienerius metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnui, muitinės postų pareigūnui ir muitinės pareigūnui, atliekančiam kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sužeistam vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužeidimo (suluošinimo) laipsnį:
1) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta I invalidumo grupė – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta II invalidumo grupė – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3. Muitinės mobiliųjų grupių pareigūno, muitinės postų pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, taip pat dėl sužeidimo likusius sveikatos pakitimus ar sumažėjusį jo tinkamumą tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) muitinės pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką;
2) muitinės pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų;
4) muitinės pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, šiam pareigūnui vairuojant transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) muitinės pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba įvadiniu mokymu;
6) muitinės pareigūno mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas;
7) muitinės pareigūnas buvo perkeltas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar dirbti į specialiąją misiją, kai jam nemokamas nustatytas darbo užmokestis muitinėje ir pagal teisės aktus jo sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidas turi apmokėti arba kompensaciją jo žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju turi išmokėti kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija, užsienio valstybės institucija ar specialioji misija.
60 straipsnis. Kitos garantijos
1. Muitinės pareigūnams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) stažuotės metu ir kai muitinės pareigūnai juos į pareigas priėmusio asmens yra pasiųsti į Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą mokymą;
2) kai muitinės pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – už darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) kai muitinės pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
4) kai muitinės pareigūnai yra išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių ir vaikaičių), sutuoktinio, sutuoktinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
2. Muitinės pareigūno, kuriam sukako 65 metai, taip pat muitinės mobiliosios grupės pareigūno, muitinės posto pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kuriems sukako 62 metai ir 6 mėnesiai, tarnyba jo prašymu gali būti pratęsta iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti trejų metų.
3. Muitinės pareigūnas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.
4. Muitinės pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpą skiria muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo.
5. Muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
6. Muitinės pareigūnai, juos į pareigas priėmusio asmens siunčiami į užsienio komandiruotę, apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.
7. Muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
8. Mirusio muitinės pareigūno šeimai, pilnamečiam vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams), tėvams (įtėviams) išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa (neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas laidojimo pašalpas). Muitinės pareigūno, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Muitinės pareigūno, mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, palaikų pervežimo į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
9. Einamos pareigos garantuojamos, kai muitinės pareigūnas dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol šiam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas negali eiti pareigų.
10. Muitinės posto pareigūnui ir muitinės mobiliosios grupės pareigūnui, pagal tarnybos pobūdį važinėjančiam tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančiam į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus lengvaisiais automobiliais taksi, važiavimo išlaidos kompensuojamos finansų ministro nustatyta tvarka.
11. Už muitinės pareigūnui ir (arba) jo šeimos nariams padarytą turtinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNO ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
61 straipsnis. Muitinės pareigūno atleidimas iš pareigų
1. Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai:
3) pasibaigia Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo kadencija;
4) pasibaigia pakaitinio muitinės pareigūno priėmimo į laikinai negalinčio eiti pareigų muitinės pareigūno pareigas laikas;
5) jam sukanka 65 metai, o muitinės mobiliosios grupės pareigūnui, muitinės posto pareigūnui ir muitinės pareigūnui, atliekančiam kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai arba baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas;
6) paaiškėja, kad stodamas į tarnybą muitinėje jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į muitinės pareigūno pareigas;
8) muitinės pareigūnas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
9) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs muitinės pareigūnas arba paaiškėja, kad priimant muitinės pareigūną į pareigas buvo pažeisti Statuto arba Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
10) jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
11) jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
12) jis atsisako dirbti laikinai perkėlus jį į kitas pareigas Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais;
13) jis pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos arba medicinos ekspertizės komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;
14) pagal statutinės komisijos siūlymą, kai yra šio Statuto 27 straipsnio 22 dalyje nurodytas pagrindas, priimamas sprendimas atleisti muitinės pareigūną iš pareigų;
16) paaiškėja, kad priėmimo į tarnybą muitinėje metu buvo viena ar daugiau Statuto 11 straipsnyje nurodytų aplinkybių;
19) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnas nuteisiamas už nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą;
20) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnui paskirta bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos;
21) muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas;
22) atsiranda Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 19 arba 20 punkte nurodytos aplinkybės;
2. Ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jei muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Pareiškimas dėl atsistatydinimo, pagrįstas muitinės pareigūno liga arba invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi būti patenkintas nuo muitinės pareigūno nurodytos datos.
3. Muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 10, 11, 13, 18, 19, 20 ar 23 punkte nustatytu pagrindu).
4. Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 7 (išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama), 9, 10, 13, 14 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais.
62 straipsnis. Išbraukimas iš muitinės pareigūnų sąrašų
63 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš pareigų muitinės pareigūnu
1. Atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio Statuto 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.
2. Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo iš pareigų dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą, kitus dokumentus, antspaudą, muitinės pareigūno uniformą bei kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.