|
Projektas
|
| VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS |
|
|
| ĮSAKYMAS |
| DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2006 M. BIRŽELIO 9 D. ĮSAKYMO NR. VA-55 „DĖL ŽEMĖS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO |
|
|
| Nr. |
| Vilnius |
|
|
1. Pakeičiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Žemės mokesčio administravimo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos KIT703 formą ir jos priedą ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos forma KIT703 ir Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo KIT716 forma turi būti naudojamos, pateikiant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo formą.
| Viršininkas |
|
|
Patvirtinta
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko
2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55
(Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko
2021 m. d. įsakymo Nr. VA-
redakcija)
ŽEMĖS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO tAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės mokesčio administravimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žemės mokesčio mokėtojų nustatymo, žemės mokesčio lengvatų taikymo, žemės mokesčio lengvatoms taikyti reikalingų duomenų surinkimo, Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų gavimo ir atnaujinimo, žemės mokesčio apskaičiavimo, Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos KIT703 formos (toliau – deklaracija) bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo KIT716 formos (toliau – tikslinimo forma) užpildymo, tikslinimo, įteikimo mokesčių mokėtojams tvarką.
2. Šios taisyklės parengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu (toliau – ŽMĮ).
II SKYRIUS
ŽEMĖS MOKESČIO MOKĖTOJŲ NUSTATYMAS
4. Žemės mokesčio mokėtojai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi žemės privačios nuosavybės teisėmis.
5. Miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei ši miško žemė įregistruota NTR (kadastriniuose rodikliuose), nelaikoma žemės mokesčio objektu.
6. Žemės mokesčio mokėtojai nustatomi pagal tai, kada atsiranda nuosavybės teisės į žemės sklypą:
6.1. žemės sklypo pirkimo atveju – nuo žemės perdavimo pirkėjui momento, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu perleidimo sutartyje nurodytu dokumentu;
6.3. dovanojimo būdu įsigijus žemės sklypą – nuo žemės sklypo perdavimo momento, kuris nustatomas notarinės formos dovanojimo sutartyje;
6.4. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo atveju – nuo žemės grąžinimo natūra arba perdavimo nuosavybėn neatlygintinai momento, kuris yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo (iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininko sprendimo) dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo diena (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 116 punktas);
6.5. žemės paveldėjimo atveju – nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo žemės palikėjo mirties dienos;
7. Duomenys apie šių taisyklių 6.1–6.4 ir 6.6 papunkčiuose nurodytus nuosavybės teisių perleidimo–įsigijimo momentus (perleidimo ar įsigijimo datas, žemės sklypo perleidėjus ir įgijėjus) gaunami iš Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) pateiktų NTR duomenų.
Žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingi duomenys apie šių taisyklių 6.5 papunktyje nurodytus žemės paveldėjimo atvejus, kai paveldėtojai išduotų paveldėjimo teisės liudijimų neįregistruoja NTR, gaunami iš Registrų centro, kuriam notarai teikia duomenis apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, kurie įrašomi į NTR. Duomenys apie palikimo priėmimo faktus (palikimą palikusio asmens kodas, palikimo priėmimo data, palikimą priėmusio asmens duomenys (asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta)) gaunami iš Registrų centre esančio Testamentų registro. Duomenys apie gyventojo mirties dieną nustatomi, naudojantis Gyventojų registro (toliau – GR) duomenimis.
8. Žemės mokestį už atitinkamus kalendorinius metus turi mokėti asmuo, buvęs žemės savininku (t. y. įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypą) mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Todėl asmuo, nuosavybės teises į žemės sklypą įgijęs iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, žemės mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, o kai nuosavybės teises į žemės sklypą įgyja nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai žemės mokesčio mokėtoju jis tampa kitais kalendoriniais metais.
9. Jei palikėjas mirė nesumokėjęs žemės mokesčio, tai nesumokėtą mokestį turi sumokėti palikimą priėmęs įpėdinis.
10. Jei privačios žemės savininkas iki kalendorinių metų birželio 30 dienos perleido savo žemės sklypą, tai jis tais kalendoriniais metais jau nebelaikomas perleisto sklypo žemės mokesčio mokėtoju. Jei žemės savininkas perleido savo žemės sklypą nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai jis tais kalendoriniais metais dar yra perleisto sklypo žemės mokesčio mokėtojas.
11. Privačios žemės savininkai gali būti:
11.3. užsienio šalių subjektai, atitinkantys Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, privačios nuosavybės teise įsigiję ne žemės ūkio ir ne miško ūkio paskirties sklypus. Užsienio šalių subjektai, kuriems Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, yra:
11.3.1. užsieniečiai – užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės,
11.3.2. užsienio juridiniai asmenys – užsienio valstybėje įsteigtos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios gali savo vardu įsigyti ir turėti teisių bei pareigų, būti ieškovai ar atsakovai teismuose,
12. Žemės savininkams – žemės mokesčio mokėtojams, kurie nuosavybės teisę į įgytą žemės sklypą įregistravo NTR, žemės mokestis skaičiuojamas pagal iki kiekvienų kalendorinių metų birželio 30 dienos įvykusius nuosavybės teisių perleidimus–įsigijimus (pasirašytus žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktus ar kitokius nuosavybės perleidimo sutartyse nurodytus dokumentus), kuriuos Registrų centras pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį (toliau – duomenų sutartį) iki kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).
13. Žemės savininkams – žemės mokesčio mokėtojams, kurie nuosavybės teisių į įsigytus žemės sklypus teisiškai neįregistruoja, NTR žemės mokestis skaičiuojamas pagal notarų pateiktus ir į NTR įrašytus duomenis apie iki kalendorinių metų birželio 30 dienos patvirtintus nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę) perleidimo sandorius, kuriuos Registrų centras pateikia VMI prie FM:
13.1. jei pateiktuose duomenyse apie patvirtintus žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar kitokius perleidimo sandorius notarai yra pažymėję, jog pasirašytas žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktas arba kitoks perleidimo sutartyje nurodytas dokumentas, tai žemės mokestis yra skaičiuojamas naujajam žemės savininkui,
13.2. jei pateiktuose duomenyse apie patvirtintus žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar kitokius perleidimo sandorius notarai nėra pažymėję, jog pasirašytas žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktas arba kitoks perleidimo sutartyje nurodytas dokumentas, tai žemės mokestis skaičiuojamas žemės savininkui, kurio vardu NTR tebėra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą.
14. Žemės mokesčiui apskaičiuoti naudojami NTR duomenys: žemės savininkų vardai, pavardės ar pavadinimai, identifikaciniai numeriai (asmens kodai, gimimo datos ar kodai), teisiškai įregistruotų žemės sklypų identifikaciniai numeriai, jų įsigijimo–perleidimo datos ir įsigijimo būdai, žemės sklypų adresai, sklypų (sklypo dalies) bendrieji (be miško žemės) plotai, tų sklypų (sklypo dalies) mokestinė vertė (be miško žemės vertės), taip pat neapmokestinamieji plotai (jei NTR yra nurodyti tokie duomenys), apleistų žemės ūkio naudmenų plotai bei žemės sklypų paskirtys (įskaitant ir naudojimo būdus).
15. Mokesčių administratorius NTR pateiktus birželio 30 dienos duomenis pradeda tvarkyti po rugsėjo 1 dienos. Pradedant formuoti deklaracijas, turi būti atsižvelgiama ir į gautus iki kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos NTR duomenų pasikeitimus apie birželio 30 dienos NTR duomenis, pagal kuriuos turi būti apskaičiuojamas kalendorinių metų žemės mokestis. Po kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos NTR pateikti duomenų pasikeitimai apie pateiktuosius birželio 30 dienos duomenis įvertinami kitais metais.
16. Mokesčio mokėtojui žemės mokesčio deklaracija siunčiama mokesčio mokėtojo nurodytu deklaracijos siuntimo adresu (tokį adresą mokesčio mokėtojas gali nurodyti, pateikdamas laisvos formos prašymą dėl deklaracijos siuntimo adreso) arba jo paskiausios gyvenamosios (buveinės) vietos adresu. Deklaracija siunčiama deklaracijos formavimo metu nustatytu:
16.1. deklaracijos siuntimo adresu, jei mokesčio mokėtojas yra pateikęs prašymą dėl deklaracijos siuntimo adreso ir šis adresas užregistruotas vėlesne data nei paskiausios gyvenamosios (buveinės) vietos adresas,
17. Mokesčio mokėtojų paskiausia gyvenamąja (buveinės) vieta laikoma:
17.1. paskiausiai į Mokesčių mokėtojų registrą (toliau – MMR) įrašytas mokesčio mokėtojo adresas (fizinių asmenų – iš GR, juridinių asmenų – iš JAR) arba mokesčių administratoriui pateiktas gyvenamosios vietos adresas VMI prie FM informacinėse sistemose,
17.2. didžiausios vertės sklypo, kuriam nustatytas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas arba sklype yra užstatyta teritorija, adresas, jei galiojančio mokesčio mokėtojo adreso duomenų nėra MMR,
18. Jei mokesčio mokėtojai turi žemės sklypą (sklypus) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, tai deklaracija formuojama vienam iš sutuoktinių ir siunčiama jo paskiausios gyvenamosios vietos adresu. Žemės savininkai, sklypą turintys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, laikomi lygiaverčiais savininkais. Jeigu pageidaujama, kad pateiktoji deklaracija būtų formuojama kito sutuoktinio vardu, mokesčių administratoriui turi būti pateikiamas prašymas (telefonu 1882 arba +370 5 260 5060, per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI), el. paštu [email protected] (kai mokesčio mokėtojas Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (toliau – EDS), ar Mano VMI programose yra nurodęs savo el. pašto adresą), paštu arba atvykus į VMI aptarnavimo skyrių), nurodant sutuoktinio, kurio vardu turi būti formuojama deklaracija, vardą, pavardę.
Jei mokesčio mokėtojai turi žemės sklypą (sklypus) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tai deklaracija formuojama atskirai kiekvienam savininkui. Mokestis skaičiuojamas proporcingai įsigytoms dalims.
19. Jei Registrų centro pateiktų NTR žemės sklypų duomenų negalima priskirti jokiam mokesčio mokėtojui (pateiktuose NTR duomenyse nenurodyti žemės savininkų asmens kodai (identifikaciniai kodai arba gimimo data), jie nerandami nei MMR, nei GR (JAR), nei jokiuose kituose registruose (pvz., užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys), tai tokie asmenys laikomi nenustatytais mokesčio mokėtojais.
20. Kai nustatomas šių taisyklių 19 punkte nurodytas nenustatytas mokesčio mokėtojas (t. y. kai pats mokesčio mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių ir pateikia laisvos formos prašymą dėl žemės mokesčio apskaičiavimo arba kai informacija apie žemės savininką gaunama iš kitų institucijų teikiamų duomenų), tai mokesčių administratorius tokio asmens duomenis registruoja MMR (pagal to mokėtojo pateiktą prašymą arba savo iniciatyva).
III SKYRIUS
ŽEMĖS MOKESČIO LENGVATŲ TAIKYMAS
21. ŽMĮ 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės mokesčio nemoka:
21.1. užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
21.2. bankrutavusios įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė),
22. ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama:
22.1. bendro naudojimo kelių užimta žemė, t. y. privatūs bendro naudojimo keliai.
Tik vidaus keliai nuosavybės teise gali priklausyti juridiniams ar fiziniams asmenims. Bendro naudojimo kelias – tai kelias, kuriuo gali naudotis neribotas skaičius asmenų, kuris nustatomas tarnaujančio daikto kelio servitutu (t. y. kelio servitutu nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti).
Mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų,
22.2. mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė (kuriai NTR duomenyse nustatytas Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų naudojimo būdas),
22.3. pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą fizinių asmenų sklypams savivaldybių tarybų nustatytas neapmokestinamasis sklypo dydis (toliau – ND). ND dydžius, taikomus einamaisiais mokestiniais metais, savivaldybių tarybos nustato savo sprendimais iki kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos. Taikant šią lengvatą, žemės sklypas neapmokestinamas savivaldybių tarybų nustatytu ND, jeigu mokestinio laikotarpio pradžioje (kalendorinių metų sausio mėn. pirmą darbo dieną) tokios žemės sklypų savininkų (fizinių asmenų) šeimose nėra darbingų asmenų ir jie patys iki mokestinio laikotarpio birželio 30 dienos yra:
22.4. jei 22.3.1–22.3.3 papunkčiuose nurodytų asmenų (toliau – Remtini savininkai) turimų sklypų plotas yra didesnis nei savivaldybės tarybos nustatytas ND dydis, viršijančioji dalis apmokestinama žemės mokesčiu,
22.5. Remtiniems savininkams ND lengvata taikoma už visą mokestinį laikotarpį (visus kalendorinius metus), jei teisė į šią lengvatą įgyta iki kalendorinių metų birželio 30 dienos (pvz., kai iki kalendorinių metų birželio 30 dienos sukanka senatvės pensijos amžius arba nustatomas 0–40 procentų darbingumo lygis, arba nepilnametis vaikas tampa žemės savininku). Tuo atveju, kai tokia teisė į ND lengvatą įgyta po kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai ši lengvata taikoma nuo kito mokestinio laikotarpio (nuo kitų kalendorinių metų),
22.6. jei Remtiniems savininkams, kuriems buvo nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, iki kalendorinių metų birželio 30 dienos nustatomas didesnis nei 40 procentų darbingumo lygis arba nepilnamečiams vaikams iki kalendorinių metų birželio 30 d. sukanka 18 metų, tai tokie savininkai tais kalendoriniais metais praranda teisę į ND lengvatą,
22.7. jei Remtiniems savininkams, kuriems buvo nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, didesnis nei 40 procentų darbingumo lygis nustatomas nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos arba nepilnamečiams vaikams sukanka 18 metų nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai tokie savininkai praranda teisę į ND lengvatą kitais kalendoriniais metais,
22.8. Remtiniems savininkams lengvata taikoma tik tada, kai apmokestinamojo laikotarpio pradžioje (t. y. kalendorinių metų sausio mėn. pirmą darbo dieną) jų šeimose nėra darbingų asmenų. Jei Remtinų savininkų šeimos nariai nedarbingi tapo jau prasidėjus apmokestinamajam laikotarpiui (po kalendorinių metų sausio mėn. pirmos darbo dienos), tai lengvata Remtiniems savininkams netaikoma,
22.9. nepilnamečio vaiko šeimoje esantys darbingi asmenys nustatomi pagal GR, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbingumo nustatymo tarnyba) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis (tikrinant tėvų gimimo datas, taip pat tikrinant, ar tėvams yra nustatytas netekto darbingumo lygis, ar ne),
22.10. Remtinų savininkų šeimose darbingais asmenimis nelaikomi:
22.10.2. 18 metų sukakę mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.
Kai Remtini savininkai, kurių šeimose yra šiame papunktyje nurodytų šeimos narių, pageidauja naudotis ND lengvata, tai apie tokius šeimos narius jie patys turi pranešti mokesčių administratoriui ir pateikti šių taisyklių 22.11.2 papunktyje nurodytus tai įrodančius dokumentus,
22.10.3. asmenys (taip pat ir dirbantys), kuriems pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis ar neįgalumas,
22.11. Remtinų savininkų šeimos narių nedarbingumas nustatomas pagal kalendorinių metų sausio mėn. pirmos darbo dienos duomenis:
22.11.2. 18 metų sukakusių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų studentų, studijuojančių pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas, statusą patvirtina kalendorinių metų sausio 1 dienos Mokinių registro ir Studentų registro duomenys arba pažyma iš atitinkamos mokyklos apie studento ar moksleivio mokymosi faktą,
22.11.3. asmens darbingumo ar neįgalumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Darbingumo nustatymo tarnyba. Asmenys, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis ar neįgalumas, nustatomi pagal Darbingumo nustatymo tarnybos teikiamus kalendorinių metų sausio mėn. pirmos darbo dienos duomenis ir pagal kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis, pateiktus iki kiekvienų metų liepos 20 dienos,
22.12. atskira šeima, kuriai taikoma ND lengvata, laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir kartu su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros) iki jiems sukaks 18 metų (nustatoma pagal GR esančius duomenis),
22.13. kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtinguose Lietuvos Respublikos administraciniuose padaliniuose, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias), pavyzdžiui:
Žemės savininkas, pensininkas, kurio šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nuosavybės teise turi 0,3 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, kurio mokestinė vertė 86 886 Eur, ir 5 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, kurio mokestinė vertė 14 481 eurų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė 0,25 ha ND, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba nustatė 3 ha ND. Tarkim, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba nustatė 0,3 proc. dydžio tarifą, o Vilniaus raj. savivaldybės taryba – 0,4 proc. dydžio tarifą. Apskaičiavus Vilniaus m. ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų nustatytas ND vertes, gaunasi, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos nustatyto 0,25 ha ND vertė (pritaikius tarifą) − 217 Eur (0,25 : 0,3 x 86 886 Eur x 0,3 proc.) yra didesnė už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytą 3 ha ND vertę, kuri yra 35 Eur (3 : 5 x 14 481 Eur x 0,4 proc.). Žemės mokestis apskaičiuojamas, taikant lengvatą pagal nustatytą didžiausią ND vertę, t. y. lengvata taikoma, apmokestinant Vilniaus mieste turimą žemės sklypą.
22.14. savininkui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys vienoje savivaldybės teritorijoje, kuriems nustatytas vienodas ND, laikomi vienu žemės sklypu. Pirmiausia ND lengvata pradedama taikyti tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias, paskui ND lengvata taikoma kitiems sklypams (pagal sklypams apskaičiuotus vieno aro žemės mokesčio dydžius, skaičiuojamus mažėjimo tvarka), pavyzdžiui:
Žemės savininkas, pensininkas, kurio šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, turi 2 sklypus Kauno mieste: 0,15 ha žemės sklypą, kurio mokestinė vertė − 8 689 Eur ir jam nustatytas 0,5 proc. mokesčio tarifas, bei 0,10 ha žemės sklypą, kurio mokestinė vertė − 3 475 Eur ir jam nustatytas 1,5 procentų mokesčio tarifas. Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytas ND – 0,20 ha. Kadangi abu sklypai, kuriems taikomas tas pats ND dydis – 0,20 ha, yra vienos savivaldybės teritorijoje, tai šie sklypai laikomi vienu sklypu (0,25 ha dydžio). Apskaičiuotas 0,15 ha žemės sklypo vieno aro žemės mokestis yra 2,90 Eur (8 689 Eur x 0,5 proc. : 15), o 0,10 ha žemės sklypo 1 aro žemės mokestis − 5,21 Eur (3 475 Eur x 1,5 proc. : 10). Vadinasi, lengvata pirmiausia turėtų būti taikoma 0,10 ha sklypui, po to likusi 0,10 ha ND dalis taikoma 0,15 ha žemės sklypui.
22.15. jei gyventojas nuosavybės teise turi žemės sklypą, kurio tam tikra dalis priskirta nenaudojamam (apleistam) žemės plotui, o kita dalis yra naudojama (neapleista) žemė, tai ND lengvata pirmiausia taikoma tai žemės sklypo ploto daliai, kuriai apskaičiuotas vieno aro žemės mokestis būtų didžiausias,
22.16. kai gyventojas vienos savivaldybės teritorijoje turi kelis sklypus, kuriems nustatyti 2 skirtingi ND, tai laikoma, kad tas savininkas toje savivaldybės teritorijoje turi 2 sklypus. Šiuo atveju ND lengvata taikoma vienam sklypui, kuriam apskaičiuotos ND lengvatos vertė (t. y. žemės mokestis nustatytam ND plotui) yra didžiausia,
23. ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti žemės mokesčiu neapmokestinami plotai:
23.1. valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė (jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotus yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“), išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių (nepriskiriamų bendro naudojimo keliui) ir vandenų užimtą žemę (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas),
23.2. paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jei duomenys apie tokios žemės buvimą ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, t. y. ši lengvata taikoma, jei NTR duomenyse yra nurodyta ne tik vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemė, bet yra atskirai nurodyta vandens telkinių apsaugos juostų žemė bei jos plotas,
23.3. gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jei tokia žemė ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyje „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Jei šioje žemėje yra kelių plotas (nepriskiriamas bendro naudojimo kelio plotui) bei užstatytos teritorijos plotas, tai jie yra apmokestinami.
Lengvata taikoma, jei NTR duomenyse nurodyta ne tik „Gamtos paminklų apsaugos zonos“ žemė bei jos plotas, bet yra atskirai nurodyta gamtos paminklų žemė bei jos plotas,
23.4. į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių (nepriskiriamų bendro naudojimo keliui) ir vandenų užimtą žemę (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punktas), jei tokia žemė ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyse „Juridiniai faktai“ arba „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“,
23.5. į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 8 punktas), jei tokia žemė ir jos plotas yra nurodyti NTR duomenyse, dalyse „Juridiniai faktai“ arba „Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“,
23.6. žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Specialiųjų sąlygų įstatymas) nurodytas teritorijas, kurios nustatytos, tenkinant viešąjį interesą, Specialiųjų sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Ši lengvata taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
23.6.1. žemės sklypui nustatyta Specialiųjų sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta teritorija yra įrašyta NTR ir (ar) šio žemės sklypo registro įraše įrašytos žymos apie šią teritoriją,
23.6.2. dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jo savininkas netenka galimybės naudoti visą žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Sklypo savininkas mokesčių administratoriui pateikia tą Specialiųjų sąlygų įstatyme nurodytą teritoriją nustačiusio asmens ar institucijos išduotą pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad dėl šioje nustatytoje teritorijoje taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sklypo savininkas viso savo sklypo negali naudoti pagal nustatytą to sklypo pagrindinę paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.
Ši lengvata nebetaikoma, jei, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas gali naudoti žemės sklypą pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Jei yra pakeičiama sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas, tačiau žemės savininkas nepateikia šio papunkčio pirmoje pastraipoje nurodytos pažymos ar kito dokumento, ši lengvata netaikoma.
24. Duomenys apie šių taisyklių 23.1–23.5 papunkčiuose išvardytus neapmokestinamus plotus gaunami iš NTR, kuriuos pateikia Registrų centras. Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse 23.1–23.5 papunkčiuose išvardyti neapmokestinami plotai nenurodyti, tačiau mokesčio mokėtojas turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimu (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus) išduotą dokumentą apie jo sklype esančius neapmokestinamus plotus, tai šiuos neapmokestinamus plotus mokesčio mokėtojas turi įregistruoti NTR.
25. Ūkininkų žemės apmokestinimo lengvatų taikymas (ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas):
25.1. Žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įvairiais būdais (pirkimo, mainų, paveldėjimo, nuosavybės atkūrimo, dovanojimo) įgyta žemė tris mokestinius laikotarpius (t. y. tris kalendorinius metus) nuo nuosavybės teisių įgijimo (toliau – ūkininko lengvata),
25.2. ūkininko lengvata taikoma bet kokiais būdais įsigytiems ūkininko ūkiui steigti sklypams, kurie ūkininko ūkio steigimo metu yra įregistruojami Ūkininkų ūkių registre (toliau – ŪŪR). Ši lengvata taikoma tik vieną trejų metų laikotarpį nuo nuosavybės teisių į tokius sklypus įsigijimo. Ūkininko ūkio steigimas laikomas ūkininko ūkio įregistravimas ŪŪR,
25.3. jei ūkininko ūkiui steigti sklypas įsigyjamas ir ūkininko ūkis įsteigiamas iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, tai ūkininko lengvata pradedama taikyti nuo tų kalendorinių metų, kuriais toks sklypas buvo įsigytas,
25.4. jei sklypas ūkininko ūkiui steigti įsigyjamas kalendorinių metų liepos 1 dieną ir vėliau, taip pat ir ūkininko ūkis įsteigiamas nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai ūkininko lengvata pradedama taikyti nuo kitų kalendorinių metų,
25.5. jeigu ūkininko ūkis steigiamas vėliau (pvz., praėjus vieneriems metams po nuosavybės teisių į tą žemės sklypą atsiradimo), tai minėta ūkininko lengvata teikiama tik per likusį lengvatos galiojimo laikotarpį nuo ūkininko ūkio įsteigimo (t. y. likusių dvejų metų laikotarpį),
25.6. kai teisė į ūkininko lengvatą baigiasi iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, tai ūkininko lengvata tais kalendoriniais metais nebetaikoma (turi būti mokamas visų kalendorinių metų žemės mokestis), jei ūkininko lengvata baigiasi liepos 1 dieną ir vėliau, tai ji taikoma už visus kalendorinius metus (žemės mokestis turi būti mokamas nuo kitų kalendorinių metų),
25.7. jei ūkininko ūkis steigiamas, į ŪŪR įregistruojant nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamą žemę, tai vėliau nuosavybės teise įsigyta ir į ŪŪR įregistruota žemė nebus laikoma ūkininko ūkiui steigti įgyta žeme, todėl ūkininko lengvata jai nebus taikoma,
25.8. jeigu ūkininko lengvatos taikymo metu ūkininkas papildomai nusiperka žemės ir ją įregistruoja ŪŪR, ūkininko lengvata taikoma tik tai žemei, kuri buvo įgyta privačios nuosavybės teise ir į ŪŪR įregistruota ūkininko ūkio steigimo metu (papildomai nusipirktai žemei ūkininko lengvata netaikoma),
25.9. kai ūkininko ūkio steigimo metu ŪŪR įregistruojama ne tik ūkininko ūkį įregistruojančio asmens vardu privačios nuosavybės teise įsigyta žemė, bet ir jo partnerių ar bendrasavininkių bendrosios jungtinės ar bendrosios dalines nuosavybės teise įsigyti žemės sklypai, tai minėta ūkininko lengvata taikoma visiems ŪŪR įregistruotiems nuosavybės teise įsigytiems žemės sklypams,
25.11. ūkininkams, išregistravusiems ūkininko ūkį (ar atskirą sklypą iš to ūkio) lengvatos galiojimo laikotarpiu, toliau lengvata (ar lengvata tam išregistruotam sklypui) netaikoma:
25.11.1. jei ūkininko ūkis (ar atskiras sklypas) iš ŪŪR išregistruojamas iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, tai lengvata (ar lengvata tam išregistruotam sklypui) nebetaikoma visus tuos kalendorinius metus,
26. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nuosavybės teise priklausančios žemės apmokestinimo lengvata.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. žemės mokesčiu neapmokestinama tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams nuosavybės teise priklausanti žemė (pagal nuo 2016-01-01 įsigaliojusį ŽMĮ 8 straipsnio pakeitimo įstatymą). Žemės mokesčio neprivalo mokėti šios religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai:
26.1. valstybės pripažįstamos tradicinės Lietuvoje egzistuojančios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų (pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį),
26.2. Valstybės pripažintos religinės bendrijos, kurios nelaikomos tradicinėmis: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga ir Septintosios dienos adventistų bažnyčia (Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-464 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai“ ir 2008 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. X-1721 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Septintosios dienos adventistų bažnyčiai“).
27. Pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita mokesčių mokėtojams sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Mokesčio mokėtojas dėl žemės mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo turi kreiptis į tos savivaldybės tarybą, kurios administruojamoje teritorijoje yra žemės sklypas. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita gali nustatyti tokias lengvatas:
27.2. nustatyti tam tikro dydžio (t. y. mažesnio nei 100 procentų) žemės mokesčio mažinimo procentą. Tokiais atvejais apskaičiuojama žemės mokesčio suma sumažinama nustatytu mokesčio mažinimo procentu,
27.3. nustatyti neapmokestinamąjį dydį (toliau – ND Savivaldybės). Kai mokesčio mokėtojas vienoje savivaldybėje turi kelis nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių bendras plotas yra didesnis už savivaldybės tarybos pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustatytą ND Savivaldybės, tai, taikant šią žemės mokesčio lengvatą, neapmokestinama tik tokio dydžio žemė, koks yra nustatytas ND Savivaldybės, o šį dydį viršijančioji dalis apmokestinama žemės mokesčiu. Pirmiausia ND Savivaldybės lengvata taikoma tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias, likusioji ND Savivaldybės lengvatos dalis taikoma kitiems sklypams (pagal sklypams apskaičiuotus 1 aro žemės mokesčio dydžius, skaičiuojamus mažėjimo tvarka), pavyzdžiui:
4 vaikus turintis žemės savininkas gyvenamosios vietos savivaldybėje nuosavybės teise turi 2 žemės ūkio paskirties sklypus: 2,5 ha, kurio mokestinė vertė 7 241 Eur ir kuriam nustatytas 1 procento dydžio tarifas, bei 2 ha, kurio mokestinė vertė 8 689 Eur ir nustatytas tarifas – 1,2 procento. Savivaldybės taryba pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį jos teritorijoje gyvenantiems ir 3 bei daugiau vaikų auginantiems žemės savininkams savo biudžeto sąskaita sumažino žemės mokestį, nustatydama 3 ha dydžio ND Savivaldybės lengvatą. Todėl, apmokestinant šio savininko žemės sklypus, pirmiausia ND Savivaldybės lengvata taikoma tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias, o likusi nepanaudota dalis taikoma kitam sklypui. Šiuo atveju 1 aro žemės mokestis būtų didesnis, apmokestinant 2 ha žemės sklypą, kurio 1 aro žemės mokestis yra 0,18 Eur (8 689 Eur x 0,35 x 1,2 proc. : 200), o 2,5 ha žemės sklypo 1 aro žemės mokestis yra 0,10 Eur (7 241 Eur x 0,35 x 1 proc. : 250). Vadinasi, pirmiausia lengvata taikoma 2 ha žemės sklypui, o likusi nepritaikyta 1 ha dalis taikoma 2,5 ha žemės sklypui, t. y. 2 ha žemės sklypas neapmokestinamas, o 2,5 ha žemės sklypo apmokestinama tik 1,5 ha (2,5 ha – 1 ha).
28. Žemės savininkui ŽMĮ 8 straipsnyje numatytos lengvatos, išskyrus pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybų savo biudžeto sąskaita nustatytas lengvatas, taikomos už visus kalendorinius metus.
Mokesčio mokėtojui, kuris iki kalendorinių metų birželio 30 dienos įgijo teisę į ŽMĮ 8 straipsnio 1 ir / ar 2 dalyje nustatytas lengvatas, lengvatos taikomos už visą mokestinį laikotarpį (visus kalendorinius metus).
Mokesčio mokėtojui, kuris įgijo teisę į ŽMĮ 8 straipsnio 1 ir / ar 2 dalyje nustatytas lengvatas nuo liepos 1 dienos, lengvatos taikomos nuo kito mokestinio laikotarpio (visus kitus kalendorinius metus).
29. Savivaldybių tarybų priimtas sprendimas dėl žemės mokesčio sumažinimo ar visiško atleidimo nuo žemės mokesčio savo biudžeto sąskaita taikomas pačiame savivaldybės tarybos sprendime nustatyta tvarka. Jei savivaldybių tarybų priimtame sprendime tokios tvarkos nenustatyta, tai lengvatos taikomos bendra tvarka (nurodyta šių taisyklių 28 punkte).
IV SKYRIUS
ŽEMĖS MOKESČIO LENGVATŲ TAIKYMO EILIŠKUMAS
31. Šių taisyklių III dalyje nurodytos lengvatos, kai žemės savininkas turi teisę į kelias lengvatas, taikomos tokia eilės tvarka:
31.2. paskui taikoma pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustatyta lengvata, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atleisti nuo žemės mokesčio žemės savininkus, t. y. taikomas 100 proc. mokesčio mažinimo koeficientas (toliau – 100 proc. MMK),
31.3. paskui taikoma pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustatyta lengvata, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą nustatyti ND Savivaldybės visiems žemės savininkams arba atskiroms savininkų grupėms,
31.4. paskui taikoma lengvata, nustatyta pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. asmenų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų ir nepilnamečių vaikų sklypams savivaldybės tarybos nustatytas ND,
31.5. paskui taikoma pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustatyta lengvata, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą žemės savininkams sumažinti žemės mokestį atitinkamu procentu (mažesniu nei 100 proc.)(toliau – MMK),
31.6. paskui taikoma pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustatyta lengvata – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta MMS, kuri taikoma, apmokestinant tos savivaldybės teritorijoje turimus žemės sklypus (jeigu mokesčio mokėtojui apskaičiuotas mokėti žemės mokestis už visus tos savivaldybės teritorijoje turimus sklypus yra ne didesnis nei šios savivaldybės nustatyta MMS). Jei žemės sklypą (sklypus) sutuoktiniai turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai šiam sklypui (sklypams) savivaldybės nustatyta MMS taikoma atskirai kiekvienam sutuoktiniui,
31.7. paskiausiai taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta 2 eurų minimali žemės mokesčio suma, tiems mokesčio mokėtojams, kurių apskaičiuota visoje Lietuvos teritorijoje turimų žemės sklypų bendra žemės mokesčio suma yra mažesnė ar lygi 2 eurams. Jei žemės sklypą (sklypus) turi sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šiam sklypui (sklypams) žemės mokesčio lengvata taikoma atskirai kiekvienam sutuoktiniui.
V SKYRIUS
ŽEMĖS MOKESČIO LENGVATOMS TAIKYTI REIKALINGŲ DUOMENŲ SURINKIMAS
32. Savivaldybių tarybos pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas įpareigotos nustatyti einamaisiais mokestiniais metais taikomus ND asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims bei nepilnamečiams vaikams. Šiuos duomenis savivaldybių tarybos turi pateikti mokesčių administratoriui ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) rugsėjo 1 dienos.
33. Pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas savivaldybių tarybos savo sprendimais savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę mokesčio mokėtojams sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Sprendimus apie tokias nustatytas lengvatas savivaldybių tarybos mokesčių administratoriui turėtų pateikti taip pat ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) rugsėjo 1 dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimami dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ar kai dėl konkretaus mokesčio mokėtojo priimami individualūs sprendimai.
34. Jei savivaldybių tarybų sprendimai apie nustatytas lengvatas mokesčių administratoriui pateikiami po kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos, tai žemės mokesčio mokėtojams tikslinimo forma (kurioje įvertinami po kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos pateikti duomenys ir nurodoma tikslinimo priežastis – pavėluotai pateiktas savivaldybės sprendimas) užpildoma ir teikiama po deklaracijų pateikimo termino, kalendorinių metų lapkričio 1 dienos, išskyrus atvejus, kai paskelbta ekstremali situacija.
35. Mokesčio mokėtojai, žemės savininkai, turintys teisę į ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą lengvatą, nustatomi taip:
35.1. žemės savininkai, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir apmokestinamojo laikotarpio pradžioje esantys nedarbingi šeimos nariai, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis (nedarbingiems nuo vaikystės), nustatomi pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis,
36. Ūkininko lengvatai taikyti reikalingi tokie duomenys:
36.1. ūkininko ūkio įregistravimo data, ūkį įregistravusio savininko vardas, pavardė, asmens kodas, ūkininko ūkį sudarančių žemės sklypų kadastriniai numeriai (kodo, bloko numeriai), žemės sklypų įregistravimo į ūkininko ūkį datos, į ūkininko ūkį įtrauktų partnerių vardai, pavardės, asmens kodai gaunami iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų ŪŪR duomenų,
VI SKYRIUS
NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO DUOMENŲ GAVIMAS IR ATNAUJINIMAS
37. Registrų centras pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį VMI prie FM teikia tokius duomenis: nekilnojamojo turto (žemės) savininkų vardus, pavardes ar pavadinimus, jų identifikacinius numerius (asmens kodus, gimimo datas ar kodus), teisiškai įregistruotų žemės sklypų duomenis, kadastrinius rodiklius bei dalių teises, sklypų buvimo vietas, jų įsigijimo ir perleidimo duomenis, masiniu vertinimo būdu nustatytas mokestines vertes (be miško vertės) bei atitinkamais atvejais patvirtintas individualiu žemės vertinimu nustatytas vertes, taip pat nuotoliniais kartografavimo metodais nustatytų apleistų žemės sklypų identifikacinius numerius bei apleistos žemės plotus.
38. Žemės mokestis apskaičiuojamas už visą mokestinį laikotarpį (atitinkamus kalendorinius metus) pagal Registrų centro NTR teikiamus šių taisyklių 37 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis (apie apleistą žemę teikiami liepos 1 dienos duomenys). Šiuos duomenis Registrų centras VMI prie FM pateikia iki kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos. Registrų centras pakartotinai kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenis pateikia metams pasibaigus, iki kitų kalendorinių metų sausio 10 dienos.
39. Kai naujai įgyto (ar paveldėto) žemės sklypo savininkas nuosavybės teisių į tokį sklypą NTR dar neįregistravo, tai įvykę nuosavybės perleidimo (ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo) faktai NTR duomenyse žymimi pagal notarų teikiamą Registrų centrui informaciją apie sudarytus nekilnojamojo turto (žemės) nuosavybės teisės perleidimo sandorius (kai yra pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas arba kitoks perleidimo sutartyje nurodytas dokumentas) bei apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Šiuos pagal notarų pateiktą informaciją į NTR įrašytus duomenis Registrų centras pateikia VMI prie FM kartu su kitais teikiamais duomenimis.
VII SKYRIUS
ŽEMĖS MOKESČIO TARIFŲ TAIKYMAS
40. Žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai skelbiami juos nustačiusiose savivaldybėse ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) interneto svetainėje.
41. Nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių tarybos kitam mokestiniam laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2021 m., tarifus privalo nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos (pvz., 2021 m. galiosiantys tarifai turi būti nustatyti iki 2020 m. liepos 1 d., 2022 m. galiosiantys tarifai – iki 2021 m. liepos 1 d. ir t. t.).
Iki 2019-12-31 savivaldybių tarybos konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiosiančius tos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, turėjo nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos (pvz., nuo 2019 metų įsigalioję žemės mokesčio tarifai turėjo būti nustatyti iki 2018 m. birželio 1 d.).
Jei nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma, atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, tai kitą mokestinį laikotarpį galiosiančius mokestinius tarifus savivaldybių tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
42. Nuo 2020 m. sausio 1 d., jei savivaldybės taryba nurodytais terminais nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, t. y. kitą mokestinį laikotarpį galioja vėliausiu savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti tarifai (pvz., savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu patvirtino 2019 m. galiosiančius tarifus, 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtino 2020 m. galiosiančius tarifus, tačiau 2020 m. savivaldybės taryba naujų tarifų, galiosiančių 2021 m., nenustatė. Šiuo atveju 2021 m. bus taikomi 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtinti tarifai).
Iki 2019-12-31 galiojo nuostatos, pagal kurias, savivaldybės tarybai iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nenustačius konkrečių kitą mokestinį laikotarpį galiosiančių žemės mokesčio tarifų (išskyrus atvejus, kai žemės mokestinė vertė nuo kito mokestinio laikotarpio nustatoma, atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kuriais žemės mokesčio tarifai turi būti nustatomi iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos), atitinkamą mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas.
43. Nuo 2020 m. sausio 1 d., jei savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, tai tokie nustatytieji (pakeisti) po liepos 1 dienos konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio (pvz., savivaldybės taryba sprendimą dėl 2021 m. taikytinų tarifų priėmė 2020 m. liepos 5 d., t. y. po einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, todėl šiuo sprendimu nustatytieji tarifai, apskaičiuojant žemės mokestį, bus taikomi 2022 metais).
Iki 2019-12-31 galiojo nuostatos, pagal kurias, savivaldybės tarybai nustačius konkrečius kitą mokestinį laikotarpį galiosiančius žemės mokesčio tarifus arba patikslinus nustatytuosius tarifus po einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos (atitinkamais atvejais po einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos), kitą mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje po birželio 1 dienos (atitinkamais atvejais po gruodžio 1 dienos) patvirtintieji ar pakeistieji mokesčio tarifai netaikomi. Šiuo atveju taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas (jei buvo patvirtintas mokesčio tarifo pakeitimas tik pagal vieną kriterijų, tai 0,01 procento mokesčio tarifas taikomas tik tam vienam kriterijui).
44. Savivaldybės žemės mokesčio tarifus gali nustatyti pagal šiuos kriterijus:
44.3. žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą (nenaudojimas – tai žemės netvarkymas taip, jog ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba visiškas jos nenaudojimas). Nenaudojamai žemei priskiriamos nuotoliniais kartografavimo metodais nustatytos apleistos žemės ūkio naudmenos bei pagal savivaldybių tarybų nustatytą Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarką (aprašą) nenaudojamiems sklypams priskirti žemės sklypai,
45. Jei savivaldybės taryba pagal pasirinktą kriterijų nustato tarifus, tačiau NTR tokio kriterijaus duomenys nefiksuojami (pvz., pagal savivaldybių tarybų nustatytą Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarką (aprašą) nenaudojamiems sklypams priskirti žemės sklypai), tai mokesčių administratoriui iki mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos turi būti pateikiamas tokį kriterijų atitinkančių sklypų sąrašas (nurodant sklypų unikalius numerius) arba mokesčių mokėtojų vardinis sąrašas, kai tarifai nustatomi pagal mokesčių mokėtojų kategorijas.
| Savivaldybės taryba nustatė tarifus pagal naudojimo būdus. NTR duomenyse nurodyta, kad sklypui nustatyti 2 naudojimo būdai: gyvenamosios paskirties teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos, tačiau kokio dydžio plotą užima atskirai kiekvienas būdas NTR duomenyse nenurodyta. Savivaldybės taryba gyvenamosios paskirties teritorijoms nustatė tarifą – 0,6 procento, o komercinės paskirties objektų teritorijoms – 0,7 procento. Vadinasi, apmokestinant šį sklypą, visam sklypui taikomas mokesčio mokėtojui palankiausias tarifas – 0,6 procento. |
47. Sklypams, kuriems pagal savivaldybės tarybos pasirinktus kriterijus tarifai nenustatyti, taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas.
48. Pagal ŽMĮ 9 straipsnio nuostatas žemės mokestinė vertė yra:
48.1. žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius (miško žemė nėra žemės mokesčio objektas, todėl vidutinė rinkos vertė skaičiuojama be miško žemės vertės), arba
48.2. žemės vertė, nustatyta, atlikus individualų žemės vertinimą (tuo atveju, kai nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų),
48.3. žemės ūkio paskirties žemės (įskaitant ir mėgėjiškų sodų žemę), išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, vidutinė rinkos vertė arba individualiu vertinimu nustatyta žemės vertė padauginta iš 0,35 koeficiento (įskaitant ir mėgėjiškų sodų žemę),
Koeficientas 0,35 taikomas tik žemės ūkio paskirties žemei (įskaitant mėgėjiškų sodų žemę). Kitos paskirties žemei koeficientas netaikomas.
49. Masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Nustatytos žemės mokestinės vertės, apskaičiuojant žemės mokestį, galioja 5 metus (pvz., 2013 m. sausio 1 d. nustatytos žemės mokestinės vertės galiojo 2013–2017 metais, o 2018 m. sausio 1 d. nustatytos žemės mokestinės vertės galioja 2018–2022 metais).
Jeigu naujo masinio vertinimo metu žemės sklypui nauja mokestinė vertė nenustatyta, tai žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma ankstesnio masinio vertinimo metu nustatytoji mokestinė vertė. Žemės mokestis pagal ankstesnio vertinimo metu nustatytąją mokestinę vertę bus skaičiuojamas iki naujos to sklypo mokestinės vertės nustatymo.
Jeigu žemės sklypui mokestinė vertė dėl kažkokios priežasties nebuvo ir nėra nustatyta, mokestis skaičiuojamas nuo NTR nurodytos sklypui nustatytos paskutinės vidutinės rinkos vertės.
50. Apmokestinamo žemės sklypo (sklypo dalies) mokestinė vertė apskaičiuojama taip: iš NTR pateiktos žemės mokestinės vertės (vidutinės rinkos vertės arba individualiu vertinimu nustatytos žemės vertės) atimamos ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4–8 punktuose nurodytų neapmokestinamų plotų vertės.
Žemės ūkio paskirties žemės (iš jos ir mėgėjiškų sodų žemės) šiame punkte nustatyta tvarka apskaičiuota mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35. Žemės ūkio paskirties žemėje esančiai apleistai žemei koeficientas 0,35 netaikomas, pavyzdžiui:
| 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype yra 1 ha miško žemės. Apmokestinami 2 ha žemės sklypo, kurio mokestinė vertė (pagal 2018 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę be miško žemės vertės) yra 5 500 eurų. Nuotoliniais kartografavimo metodais nustatyta, kad šioje ne miško žemėje yra 1 ha apleistos žemės. Žemės sklypo mokestinė vertė apskaičiuojama taip: 1. Apskaičiuojama neapleisto 1 ha žemės sklypo dalies mokestinė vertė: 2 ha sklypo mokestinė vertė dalinama pusiau ir dauginama iš koeficiento 0,35. Neapleisto 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies mokestinė vertė – 962,5 Eur (5 500 : 2 x 0,35). 2. Apskaičiuojama apleisto 1 ha žemės sklypo dalies mokestinė vertė: 2 ha sklypo mokestinė vertė dalinama pusiau, todėl 1 ha apleistos sklypo dalies mokestinė vertė – 2 750 Eur (5 500 : 2). 3. 2018 m. šio žemės ūkio paskirties sklypo mokestinė vertė yra 3 712,5 Eur (962,5 + 2 750). |
IX SKYRIUS
SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ DĖL ŽEMĖS MOKESTINĖS VERTĖS PATEIKIMO TVARKA
51. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su turto vertinimo įmonės (Registrų centro) masiniu žemės vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte (naudojama mokestinei žemės vertei apskaičiuoti), gali pateikti skundą arba prašymą Registrų centrui.
52. Mokesčio mokėtojo skundai dėl Registrų centro nustatytos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės (toliau – skundai) teikiami, kai NTR nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys yra netikslūs ar yra kitų klaidų, turinčių įtakos vidutinės rinkos vertės apskaičiavimui, siekiant šiuos netikslumus ištaisyti. Skundai Registrų centrui teikiami tokia tvarka:
52.1. skundai Registrų centrui pateikiami vieną kartą per tris mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo pradžios (t. y. nuo žemės sklypų vertinimo masiniu būdu dokumentų įsigaliojimo datos),
52.2. po penkerių metų atlikus naują masinį žemės vertinimą, kurio metu naujai nustatomos žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams skaičiuoti, skundai Registrų centrui dėl nustatytos vidutinės rinkos vertės galės būti teikiami vieną kartą per tris mėnesius nuo naujo žemės sklypų vertinimo masiniu būdu dokumentų įsigaliojimo datos,
53. Mokesčio mokėtojo prašymai žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, kartu su šios žemės individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) Registrų centrui teikiami tokia tvarka:
53.1. prašymai Registrų centrui gali būti teikiami kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios (kasmet nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos). Prašymai gali būti teikiami, neatsižvelgiant į tai, ar mokestiniais metais buvo atliekamas naujas masinis žemės vertinimas, ar ne,
53.2. minėtus prašymus Registrų centras turi išnagrinėti ir sprendimus priimti per 3 mėnesius nuo jų gavimo dienos. Tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji masinio žemės vertinimo dokumentai, prašymai turi būti išnagrinėjami ir sprendimai priimami per 4 mėnesius nuo jų gavimo dienos,
53.3. įsigaliojus Registrų centro sprendimui, kuriuo patvirtinama, kad žemės sklypo mokestine verte laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą, ši nustatytoji vertė galioja nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios iki kito individualaus vertinimo patvirtinimo ar masinio žemės vertinimo žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti dokumentų įsigaliojimo datos.
X SKYRIUS
ŽEMĖS MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
54. Žemės mokestis apskaičiuojamas, žemės sklypo mokestinei vertei taikant to sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos (nuo 0,01 iki 4 procentų) nustatytą tarifą:
54.1. žemės sklypo mokestinės vertės apskaičiavimas ir taikymas yra išdėstytas šių taisyklių VIII skyriuje „Žemės mokestinės vertės taikymas“,
54.2. tarifus kiekviena savivaldybės taryba savo savivaldybės teritorijoje esantiems žemės sklypams nustato individualiai, vadovaudamasi ŽMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytais tarifų nustatymo kriterijais (plačiau apie galimus nustatymo kriterijus išdėstyta šių taisyklių VII skyriuje „Žemės mokesčio tarifų taikymas“).
55. Žemės mokestį mokesčio mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) apskaičiuoja ir deklaracijas suformuoja mokesčių administratorius.
56. Skaičiuojant žemės mokestį, žemės sklypo įsigijimo ar perleidimo data laikoma pagal šių taisyklių 6.1–6.6 papunkčių nuostatas nustatyta data.
57. Žemės mokesčio mokėtojui formuojama kalendorinių metų deklaracija, kurioje nurodomi visi (Lietuvos Respublikos teritorijoje) žemės mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimi žemės sklypai, jų plotai (iš jų ir nenaudojami (apleisti) žemės plotai) bei mokestinės vertės, taikomų lengvatų vertės, kiti žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingi duomenys ir apskaičiuota žemės mokesčio suma.
58. Žemės mokestis apskaičiuojamas taip:
58.1. pirmiausia apskaičiuojamas apmokestinamas žemės sklypo plotas: iš bendro sklypo ploto (be miško žemės) atimamas bendro naudojimo kelių užimamas plotas ir kiti ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 4–8 punktuose nurodyti neapmokestinami plotai.
Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse, be bendro sklypo ploto, yra nurodyti ir kiti neapmokestinami žemės plotai (bendro naudojimo kelių užimti plotai ir ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 4–8 punktuose nurodyti neapmokestinami plotai), tai formuojamoje deklaracijoje, nurodant apmokestinamą žemės sklypo (dalies) plotą, tie plotai turi būti atimami. Kai sklypą dalimis yra įsigiję keli savininkai, tai neapmokestinamas sklypo plotas dalinamas proporcingai visiems savininkams, atsižvelgiant į kiekvieno savininko turimą dalį. Kai pagal notarų pateiktus ir į NTR įrašytus duomenis sklypą įsigijusių savininkų dalys nenurodytos, tai žemės sklypo savininkų įsigytų sklypo dalių plotai apskaičiuojami proporcingai jų įsigytoms dalims,
58.2. paskui apskaičiuojama apmokestinamo žemės sklypo (dalies) mokestinė vertė: iš bendros sklypo (be miško žemės) mokestinės vertės atimamos neapmokestinamų žemės plotų vertės (t. y. bendro naudojimo kelių bei ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 4–8 punktuose nurodytų neapmokestinamų plotų vertės), kurias, jei jos nurodytos NTR duomenyse, pateikia Registrų centras.
Kai NTR duomenyse nurodyti tik neapmokestinami plotai, o tų plotų mokestinės vertės nenurodytos, tai neapmokestinamo ploto vertė apskaičiuojama proporcingai apmokestinamo sklypo mokestinei vertei (neapmokestinamas plotas padalinamas iš apmokestinamo ploto ir dauginamas iš apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinės vertės). Todėl, apskaičiuojant galutinę apmokestinamo žemės sklypo (dalies) mokestinę vertę, iš NTR pateiktos bendros sklypo mokestinės vertės (be miško žemės) turi būti atimamos neapmokestinamų žemės plotų (kurių neapmokestinimas nustatytas ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 bei 4–8 punktuose) pagal šį papunktį apskaičiuotos vertės,
58.3. žemės mokesčio suma apskaičiuojama taip:
58.3.1. apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos pagal kriterijus nustatyto tarifo, atitinkančio apmokestinamą sklypą (dalį), bei atimama apskaičiuota atitinkamam sklypui taikomos lengvatos vertė,
58.3.2. žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35, paskui dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos pagal ŽMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatyto tarifo, atitinkančio apmokestinamą sklypą (dalį), ir atimama apskaičiuota atitinkamam sklypui taikomos lengvatos vertė. Koeficientas 0,35 netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje esančioms apleistoms žemės ūkio naudmenoms,
58.3.3. apskaičiuojant žemės mokestį nenaudojamam (apleistam) žemės sklypui (ar sklype esančiai nenaudojamos (apleistos) žemės daliai), apmokestinamo nenaudojamo (apleisto) sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos nenaudojamai (apleistai) žemei nustatyto tarifo, atimama apskaičiuota apleistam sklypui (daliai) taikomos lengvatos vertė (jei ji nustatyta). Tačiau lengvata nenaudojamai (apleistai) žemei netaikoma, jei savivaldybės taryba, nustatydama lengvatas pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį (savo biudžeto sąskaita), nurodo, jog nenaudojamai (apleistai) žemei lengvata netaikoma. Jei savivaldybės taryba nenaudojamai (apleistai) žemei atskiro tarifo nenustato, tai taikomas pagal kitus kriterijus tam sklypui (kaip neapleistam) nustatytas tarifas,
58.4. mokesčio mokėtojo žemės sklypui taikomos lengvatos vertė apskaičiuojama taip:
58.4.1. lengvatos taikomos šių taisyklių IV dalyje „Žemės mokesčio lengvatų taikymo eiliškumas“ nustatyta eilės tvarka,
58.4.2. jei turi būti taikoma ūkininko lengvata, t. y. kai atitinkamam sklypui pagal šių taisyklių 25.1–25.12 papunkčiuose nustatytą tvarką priklauso taikyti ūkininko lengvatą, tai ją, pritaikius, tam sklypui apskaičiuotas mokestis yra lygus nuliui,
58.4.3 jei turi būti taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta lengvata, t. y. kai visam sklypui pagal šių taisyklių 23.6.1–23.6.2 papunkčiuose nustatytą tvarką turi būti taikoma lengvata (kai, tenkinant viešąjį interesą, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl kurių taikymo visas žemės sklypas negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą), kuri taikoma tik visam sklypui, tai tokiam sklypui apskaičiuotas mokestis yra lygus nuliui,
58.4.4. jei atitinkamam sklypui turi būti taikomas 100 proc. MMK, kai savivaldybės pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį atleidžia nuo žemės mokesčio, tai, pritaikius 100 proc. MMK lengvatą, žemės mokestis lygus nuliui,
58.4.5. jei turi būti taikomas pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybos nustatytas ND Savivaldybės (kuris gali būti nustatomas visiems žemės savininkams, tam tikroms savininkų grupėms, konkretiems savininkams ar tam tikroms paskirtims), tai, apskaičiuojant šios lengvatos vertę, nustatytas ND Savivaldybės dalinamas iš atitinkamo sklypo (dalies) apmokestinamo ploto ir dauginama iš to apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinės vertės, o paskui iš savivaldybės tarybos nustatyto atitinkamo tarifo (jei sklypas yra žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų), tai pirmiau dauginama iš koeficiento 0,35, o paskui iš tarifo, tačiau jame esančiai apleistai žemei koeficientas 0,35 netaikomas).
Jei savivaldybės tarybos sprendime nustatyta, kad ND Savivaldybės lengvata netaikoma nenaudojamai (apleistai) žemei, tai ND Savivaldybės lengvatos vertė apskaičiuojama, iš jos atėmus nenaudojamos (apleistos) žemės sklypo dalies vertę,
58.4.6. jei atitinkamo žemės sklypo savininkas yra Remtinas savininkas, kuriam pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra nustatyta lengvata (t. y. sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos nustatytas ND), tai šiame papunktyje nurodytos lengvatos vertė apskaičiuojama analogiškai, kaip nurodyta 58.4.5 papunktyje, išskyrus minėto 58.4.5 papunkčio paskutiniąją pastraipą.
Kai toks mokesčio mokėtojas turi kelis žemės sklypus skirtingų savivaldybių teritorijose ir turi teisę į ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą lengvatą, tai apskaičiuojamos visoje Lietuvoje mokesčio mokėtojo turimų žemės sklypų ND vertės ir nustatoma didžiausios vertės lengvata (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias).
Savininkui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys vienos savivaldybės teritorijoje, kurioje nustatytas vienas ND, laikomi vienu žemės sklypu. Šiuo atveju pirmiausia lengvata pradedama taikyti tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias, paskui ND lengvata taikoma kitiems sklypams (pagal sklypams apskaičiuotus vieno aro žemės mokesčio dydžius, skaičiuojamus mažėjimo tvarka),
58.4.7. jei atitinkamam sklypui žemės mokestis turi būti sumažintas atitinkamu procentu, kurį pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustato savivaldybės tarybos, tai tam tikro procento MMK lengvatos vertė apskaičiuojama, apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinę vertę padauginus iš atitinkamo savivaldybės tarybos nustatyto žemės mokesčio tarifo (jei sklypas yra žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų), tai prieš tarifą dauginama iš koeficiento 0,35, tačiau jame esančiai apleistai žemei koeficientas 0,35 netaikomas) ir iš atitinkamo procento MMK,
58.4.8. jei turi būti taikoma pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos nustatyta MMS (taikoma apmokestinant tik tos savivaldybės teritorijoje turimus žemės sklypus) ir jei mokesčio mokėtojo tos savivaldybės teritorijoje visų turimų sklypų apskaičiuotas mokėti žemės mokestis yra lygus ar mažesnis nei šios savivaldybės nustatyta MMS, tai tos savivaldybės teritorijoje esančių sklypų apskaičiuota mokesčio suma prilyginama nuliui,
61. Žemės mokestis turi būti apskaičiuotas, o suformuotos ir patvirtintos deklaracijos pateiktos mokesčio mokėtojams iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Visos deklaracijos skelbiamos EDS, o savo elektroninio pašto nenurodžiusiems EDS bei Mano VMI naudotojams ir ne EDS naudotojams deklaracijos siunčiamos paštu.
62. Mokesčio mokėtojams, turintiems žemės sklypą (sklypus) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, deklaracijos formuojamos ir įteikiamos vienam iš sutuoktinių šių taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka.
63. Mokesčio mokėtojai, turintys žemės sklypus bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir kiekvienas pageidaujantis gauti atskiras deklaracijas (kuriose būtų įrašyta padalinto sklypo dalis ir tai sklypo daliai apskaičiuotas žemės mokestis), turi kreiptis į Registrų centrą ir kiekvienas atskirai įregistruoti nuosavybės teises į savo dalis.
64. Deklaracijos mokesčio mokėtojui įteikiamos šių taisyklių 74 punkte nustatyta tvarka.
Jei mokesčio mokėtojo visų turimų žemės sklypų apskaičiuota žemės mokesčio suma yra mažesnė ar lygi 2 eurams, jis pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra atleistas nuo žemės mokesčio sumokėjimo. Deklaracija tokiam mokesčio mokėtojui suformuojama, tačiau neišsiunčiama. Tokios deklaracijos duomenys, kaip ir visų kitų suformuotų deklaracijų, skelbiami EDS.
65. Mokesčių administratorius gali tikslinti deklaracijai formuoti naudojamus duomenis (mokesčio lengvatas, gyvenamosios vietos adresus, žemės sklypo savininkus (kai jie pasikeitę), savininkų identifikacinius duomenis (asmens ar įmonės kodus). Mokesčio lengvatų duomenis mokesčių administratorius gali tikslinti ir tada, kai mokesčio mokėtojas pats pateikia duomenų pasikeitimą įrodančius, juridinę galią turinčius dokumentus, pvz., savivaldybių tarybos sprendimą sumažinti žemės mokestį.
66. Mokesčio mokėtojas žemės mokestį privalo sumokėti į vieną iš deklaracijoje nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokestis turi būti sumokėtas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (jei lapkričio 15 d. yra poilsio diena, tai iki po lapkričio 15 dienos einančios pirmosios darbo dienos).
XI SKYRIUS
DEKLARACIJOS UŽPILDYMAS
68. Žemės mokesčio apskaičiavimo duomenys ir apskaičiuota žemės mokesčio suma turi būti įrašomi į deklaraciją ir į Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priedą (toliau – deklaracijos priedas).
69. Deklaracijos priedas turi būti užpildomas taip:
69.1. deklaracijos priedo pirmame stulpelyje įrašomi mokesčio mokėtojui priklausančių žemės sklypų eilės numeriai. Sklypų duomenys į deklaracijos priedą surašomi pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra sklypas, kodo skaičiaus didėjimą, t. y. pirmiausiai įrašomi sklypo, kurio savivaldybės kodo skaičius mažiausias, duomenys, paskui įrašomi didesnį savivaldybės kodo skaičių turinčio sklypo duomenys, paskiausiai įrašomi didžiausią savivaldybės kodo skaičių turinčio sklypo duomenys. Kai mokesčio mokėtojas vienoje savivaldybėje turi kelis sklypus, tai tos savivaldybės teritorijoje turimi sklypai surašomi abėcėlės tvarka pagal NTR pateiktus sklypo adreso duomenis,
69.2. antrame stulpelyje „Žemės sklypo savininko unikalus sklypo kodas / sklypo dalies numeris (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis)“ įrašomas unikalus sklypo kodas ir sklypo dalies numeris (duomenys įrašomi iš Registrų centro pateiktų NTR duomenų),
69.3. trečiame stulpelyje „Sklypo adresas (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis)“ turi būti įrašomas NTR nurodytas žemės sklypo adresas,
69.4. ketvirtame stulpelyje „Bendras sklypo (dalies) plotas (be miško) (ha) (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis)“ duomenys įrašomi iš Registrų centro pateiktų NTR duomenų (iš bendro ploto atėmus miško žemės plotą),
69.5. penktame stulpelyje „Sklypo (dalies) apmokestinamas plotas (ha) (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, taikant Taisyklių 58.1 papunktį)“ turi būti įrašomas apskaičiuotas apmokestinamas žemės sklypo plotas (t. y. iš bendro sklypo ploto (be miško) atėmus bendro naudojimo kelių užimamą plotą bei kitus ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 4–8 punktuose nurodytus neapmokestinamus plotus),
69.6. šeštame stulpelyje „Apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, taikant Taisyklių 58.2 papunktį)“ turi būti įrašoma apmokestinamo žemės sklypo (dalies) mokestinė vertė, kuri apskaičiuojama, iš bendros sklypo (be miško žemės) mokestinės vertės atimant neapmokestinamų žemės plotų vertes (t. y. bendro naudojimo kelių bei ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 4–8 punktuose nurodytų neapmokestinamų plotų vertes).
Žemės ūkio paskirties (įskaitant ir mėgėjiškų sodų) žemei 50 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka apskaičiuota apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35. Šis koeficientas netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje esančiai apleistai žemei.
Duomenis apie bendrą sklypo mokestinę vertę (be miško žemės) pateikia Registrų centras. Jei Registrų centro pateiktuose duomenyse yra nurodytos ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4–8 punktuose nurodytų neapmokestinamų žemės plotų vertės, tai, rengiant deklaraciją ir nurodant apmokestinamo žemės sklypo (sklypo dalies) mokestinę vertę, jos turi būti atimamos.
Kai NTR duomenyse nurodyti tik neapmokestinami plotai, o tų plotų vertės nenurodytos, tai neapmokestinamo ploto vertė apskaičiuojama šių taisyklių 58.2 papunktyje nustatyta tvarka proporcingai NTR pateiktai bendrai sklypo (jo dalies) mokestinei vertei,
69.7. septintame stulpelyje „Žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) žemei taikomas koeficientas (ŽMĮ 9 str. 4 d.)“ įrašomas ŽMĮ 9 straipsnio 4 dalyje nurodytas koeficientas 0,35, kuris taikomas tik žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) žemei, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas,
69.8. aštuntame stulpelyje „Apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė, įvertinus žemės ūkio paskirties žemei taikomą 0,35 koeficientą (Taisyklių 48.3 papunktis)“ įrašoma apmokestinamo sklypo dalies mokestinė vertė, įvertinus neapleistai žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) žemei taikomą koeficientą 0,35,
69.9. devintame stulpelyje „Žemės mokesčio tarifas (ŽMĮ 6 str. 1 ir 3 dalys) (procentais)“ turi būti įrašomas pagal ŽMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos nustatytas apmokestinamą sklypą atitinkantis žemės mokesčio tarifas (savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais patvirtinti žemės mokesčio tarifai, skelbiami VMI interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/zemes-mokestis2),
69.10. dešimtame stulpelyje „Taikomos lengvatos vertė (ŽMĮ 8 str.)“ įrašoma atitinkamam sklypui taikomos lengvatos vertė, apskaičiuota šių taisyklių 58.4.1–58.4.9 papunkčiuose nustatyta tvarka. Kai atitinkamam sklypui turi būti taikomos kelios lengvatos, tai šiame stulpelyje įrašoma susumuota šių lengvatų vertė,
69.11. vienuoliktame stulpelyje „Apskaičiuota mokesčio suma“ įrašoma apskaičiuota žemės mokesčio suma, kuri apskaičiuojama taip: 6 stulpelyje nurodyta apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš 7 stulpelyje nurodyto žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) žemei taikomo koeficiento (jei mokestis skaičiuojamas žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) sklypui), kurių sandauga įrašoma 8 stulpelyje, paskui dauginama iš 9 stulpelyje nurodyto žemės mokesčio tarifo ir atimama 10 stulpelyje nurodyta apskaičiuota taikomos lengvatos vertė,
69.12. kai žemės mokestis apskaičiuojamas sklypui, kuriame yra nenaudojamos (apleistos) žemės sklypo dalis, tai deklaracijos priede tokio sklypo žemės mokesčio apskaičiavimas nurodomas, užpildant dvi eilutes: pirmoje eilutėje nurodomi naudojamos (neapleistos) žemės sklypo dalies duomenys ir žemės mokesčio apskaičiavimas, antroje eilutėje nurodomi nenaudojamos (apleistos) sklypo dalies duomenys ir žemės mokesčio apskaičiavimas,
69.13. deklaracijos priedo eilutėje „Iš viso“ nurodomi visų mokesčio mokėtojo nuosavybės teise turimų žemės sklypų susumuoti duomenys (užpildoma 5, 6, 8, 10 ir 11 stulpelių suminė eilutė),
70. Deklaracija užpildoma taip:
70.1. deklaracijos kairėje pusėje įrašomas mokesčio mokėtojo, fizinio asmens, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas (duomenys imami iš NTR), deklaracijų siuntimo ar paskiausios gyvenamosios vietos (buveinės registracijos) adresas (nurodomas ir pašto kodas) įrašomas pagal šių taisyklių 16 punkto nuostatas,
70.2. deklaracijos dešinėje pusėje įrašomas mokesčių administratoriaus tikslus pavadinimas „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“,
70.3. po deklaracijos pavadinimu esančioje eilutėje „Apskaičiavimo data“ turi būti nurodoma šios deklaracijos patvirtinimo data,
70.4. po deklaracijos pavadinimu, eilutėje „Mokestinis laikotarpis: 20_ _ m.“, nurodomi kalendoriniai metai, kurių apskaičiuotas mokėtinas žemės mokestis, o eilutėje „Gimimo data, juridinio asmens kodas“ – fizinio asmens gimimo data (gimimo data imama iš MMR (GR), juridinio asmens kodas (iš MMR),
70.5. deklaracija užpildoma taip:
70.5.1. pirmoje eilutėje „Apskaičiuota žemės mokesčio suma“ įrašoma apskaičiuota žemės mokesčio suma iš deklaracijos priedo suminės eilutės 11 stulpelio,
70.5.2. antroje eilutėje „Mokesčio permokos suma“ nurodoma mokesčio permokos suma, kuri susidarė iki datos, nuodytos eilutėje "Žemės mokesčio permoka / nepriemoka, delspinigiai",
70.5.3. trečioje eilutėje „Mokesčio nepriemokos suma“ nurodoma mokesčio nepriemokos suma, kuri susidarė iki datos, nuodytos eilutėje "Žemės mokesčio permoka / nepriemoka, delspinigiai",
70.5.4. ketvirtoje eilutėje „Delspinigių suma“ nurodoma bendra nesumokėtų (permokėtų) delspinigių suma, kuri apskaičiuota iki datos, nuodytos eilutėje "Žemės mokesčio permoka / nepriemoka, delspinigiai". Mokesčio mokėtojo permokėta delspinigių suma deklaracijoje įrašoma su „-“ (minuso) ženklu,
70.5.5. penktoje eilutėje „Iš viso mokėti (su permoka / nepriemoka, delspinigiais)“ įrašoma galutinė privaloma mokėti suma, kuri apskaičiuojama, iš apskaičiuotos žemės mokesčio sumos (deklaracijos 1 eilutė) atėmus mokesčio permokos sumą (deklaracijos 2 eilutė) ir pridėjus susidariusią mokesčio nepriemokos sumą (deklaracijos 3 eilutė) bei apskaičiuotą (permokėtą) delspinigių sumą (deklaracijos 4 eilutė),
70.6. po deklaracijos penktos eilutės pateikiamas brūkšninis kodas (BAR kodas), skirtas žemės mokesčiui sumokėti per įmokų surinkimo paslaugas teikiančius asmenis,
70.7. po deklaracijos lentele nurodyto BAR kodo dalies „Svarbi informacija“ 1 punkte nurodomas žemės mokesčio sumokėjimo terminas:
70.7.1. kai mokesčio mokėtojui ataskaitinių metų deklaracija pateikiama iki tų metų lapkričio 1 dienos, tai nurodoma žemės mokestį sumokėti iki tų ataskaitinių metų lapkričio 15 dienos (jei lapkričio 15 diena yra poilsio diena, tai iki po lapkričio 15 dienos einančios pirmosios darbo dienos),
70.7.2. kai mokesčio mokėtojui deklaracija pateikiama po ataskaitinių metų lapkričio 15 dienos, tai nurodoma žemės mokestį sumokėti per 10 dienų nuo deklaracijoje nurodytos apskaičiavimo dienos, pavyzdžiui:
Deklaracijoje nurodyta apskaičiavimo data 2021 m. gruodžio 1 diena. Šiuo atveju deklaracijos dalies „Svarbi informacija“ 1 punkte bus nurodyta žemės mokestį sumokėti iki 2021 m. gruodžio 10 d. (nesumokėjus per nurodytą terminą, nuo 2021 m. gruodžio 11 d. pradedami skaičiuoti delspinigiai).
70.8. deklaracijos apačioje pateikiami duomenys, skirti mokėjimo nurodymui užpildyti:
70.8.2. įmokos gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas – 188659752,
70.8.3. gavėjo sąskaitos, bankų rekvizitai – ši informacija nurodoma iš VMI prie FM interneto svetainės https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai,
70.9. deklaracijos dalyje „Kita informacija“ pateikiama informacija apie delspinigių skaičiavimą, informacija, kur gali kreiptis mokesčio mokėtojas žemės mokesčio apskaičiavimo klausimais, taip pat klausimais dėl duomenų apie apleistą žemę, bei kita su žemės mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusi aktuali informacija.
XII SKYRIUS
DEKLARACIJOS TIKSLINIMAS
71. Deklaracija gali būti tikslinama trejus praėjusius kalendorinius metus, pradedant skaičiuoti nuo metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais deklaracija tikslinama, pvz., 2020 m. gali būti tikslinamos 2020 m. ir 2017–2019 m. deklaracijos.
72. Žemės mokesčio apskaičiavimo duomenys tikslinami, užpildant tikslinimo formą, kuri užpildoma taip:
72.1. tikslinimo formos kairėje pusėje įrašomas mokesčio mokėtojo, fizinio asmens, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas šių taisyklių 70.1 papunktyje nustatyta tvarka,
72.2. tikslinimo formos dešinėje pusėje įrašomas mokesčio administratoriaus tikslus pavadinimas „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“,
72.3. po tikslinimo formos pavadinimu „Žemės mokesčio apskaičiavimo duomenų tikslinimas“ esančioje eilutėje „Perskaičiavimo data“ turi būti nurodoma šios tikslinimo formos patvirtinimo data,
72.4. tikslinimo formos eilutė „Gimimo data (juridinio asmens kodas)“ užpildoma šių taisyklių 70.4 papunktyje nustatyta tvarka,
72.5. tikslinimo formos pirmame stulpelyje „Mokestinis laikotarpis*“ nurodomi mokestiniai metai, už kuriuos perskaičiuojamas žemės mokestis,
72.6. antrame stulpelyje „Tikslinamo sklypo unikalus numeris ir adresas“ nurodomi 1 stulpelyje nurodytais mokestiniais metais tikslinamo (-ų) sklypo (-ų) unikalus (-ūs) numeris (-iai) ir jo (jų) adresas (adresai),
72.7. trečiame stulpelyje „Apskaičiuota žemės mokesčio suma ankstesnėje deklaracijoje“ nurodoma iki tikslinimo paskutinėje deklaracijoje (ar tikslinimo formoje) buvusi apskaičiuota žemės mokesčio suma,
72.8. ketvirtame stulpelyje „Žemės mokesčio suma po perskaičiavimo“ nurodoma po duomenų patikslinimo apskaičiuota žemės mokesčio suma,
72.9. penktame stulpelyje „Perskaičiuotos žemės mokesčio sumos skirtumas“ nurodomas ketvirto ir trečio stulpelių skirtumas. Penkto stulpelio eilutėje „Iš viso mokėti“ nurodoma bendra perskaičiuoto mokesčio suma, įvertinus eilutėje „Žemės mokesčio permoka / nepriemoka / delspinigiai 20__-__-__“ nurodytą sumą. Jei, perskaičiavus žemės mokestį, susidaro mokesčio permoka (skirtumas įrašytas su minuso ženklu), tai susidariusi permoka mokesčio mokėtojui, pateikus Prašymo gražinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas FR0781 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“, (toliau – FR0781 formos prašymas) grąžinama arba įskaitoma kitam mokesčiui sumokėti. Mokesčio permoka atitinkamais atvejais (pvz., kai mokestis perskaičiuotas pagal savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl susidariusios ekstremalios situacijos po deklaracijos pateikimo mokesčio mokėtojui termino (lapkričio 1 d.)) gali būti grąžinama ir mokesčių administratoriaus iniciatyva, tokiu atveju FR0781 formos prašymo pateikti nereikia,
72.10. šeštame stulpelyje nurodomos tikslinimo priežastys (pvz., nepritaikytos (neteisingai pritaikytos) lengvatos, po rugsėjo 1 dienos pateiktas savivaldybės sprendimas, sklypo duomenų pakeitimai, neteisingai pritaikytas MMK, paveldėti sklypai ir pan.),
72.11. užpildoma tiek eilučių, už kiek metų tikslinami deklaracijų duomenys (pvz., jei tikslinami 2019 m. ir 2020 m. deklaracijų duomenys, tai užpildomos 2 eilutės ir pan.),
72.12. po tikslinimo formos lentele pateikiamas brūkšninis kodas (BAR kodas), skirtas žemės mokesčiui sumokėti per įmokų surinkimo paslaugas teikiančius asmenis,
72.13. po tikslinimo formos lentele nurodyto BAR kodo dalies „Svarbi informacija“ 1 punkte nurodoma žemės mokestį sumokėti per 10 dienų nuo tikslinimo formoje nurodytos perskaičiavimo dienos,
73. Mokesčio mokėtojo deklaraciją tikslina mokesčių administratorius, kai:
73.2. savivaldybių taryba pateikia mokesčių administratoriui patikslintą ar priimtą naują sprendimą dėl lengvatos taikymo (atleidimo nuo žemės mokesčio ar jo sumažinimo) po kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos,
73.3. Registrų centras pateikia patikslintus NTR duomenis apie mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimų sklypų plotus, neapmokestinamos žemės plotus (bendro naudojimo kelius ir kt.) ar kitus duomenis,
73.4. mokesčių administratorius nustato neteisingai įrašytus duomenis NTR ir apie tai informuoja Registrų centrą, kuris patikslina duomenis ir juos pateikia VMI prie FM,
73.5. mokesčio mokėtojas pats kreipiasi į mokesčių administratorių ir praneša (per Mano VMI, el. paštu [email protected], paštu arba atvykęs į VMI aptarnavimo skyrių) ir / ar pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie deklaracijoje įrašytus netikslius duomenis. Mokesčių administratorius išsiaiškina netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir, nustatęs pagrįstus netikslumus, patikslina deklaraciją,
XIII SKYRIUS
DEKLARACIJOS ĮTEIKIMAS ŽEMĖS MOKESČIO MOKĖTOJUI
74. Deklaracijos mokesčio mokėtojams įteikiamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 164 straipsnyje nustatytais dokumentų mokesčio mokėtojui įteikimo būdais:
74.1. telekomunikacijų galiniais įrenginiais (deklaracijų ir tikslinimo formų duomenys EDS teikiami visiems mokesčių mokėtojams. Informacinis pranešimas apie suformuotą deklaraciją ir galimybę ją peržiūrėti EDS siunčiamas EDS ir / ar Mano VMI naudotojams šiose sistemose nurodytu elektroninio pašto adresu). Suformuotos deklaracijos elektroniniu paštu nesiunčiamos,
74.2. savo elektroninio pašto nenurodžiusiems EDS bei Mano VMI naudotojams ir ne EDS naudotojams deklaracijos siunčiamos paštu taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka,
74.3. tiesiogiai, kai mokesčio mokėtojas pageidauja savo deklaraciją atsiimti pats ir yra pateikęs Prašymą nesiųsti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (toliau – Prašymas nesiųsti deklaracijos). Mokesčio mokėtojas, pageidaujantis, kad jo vardu suformuota deklaracija jam nebūtų siunčiama paštu, turi mokesčių administratoriui pateikti per Mano VMI, el. paštu [email protected] (jei EDS ar Mano VMI programose mokesčio mokėtojas yra nurodęs savo el. pašto adresą), paštu arba atvykus į VMI aptarnavimo skyrių, rekomenduojamos formos raštišką Prašymą nesiųsti deklaracijos (rekomenduojama prašymo forma pateikta taisyklių priede). Tokie Prašymai nesiųsti deklaracijos galioja tol, kol mokesčio mokėtojas raštiškai neprašo jų panaikinti,
74.4. viešai paskelbiant, t. y. tais atvejais, kai deklaracijų neįmanoma įteikti 74.1–74.3 papunkčiuose nurodytais būdais (jei mokesčių mokėtojas nėra nei Mano VMI, nei EDS naudotojas ir neįmanoma nustatyti mokesčio mokėtojo tikslaus gyvenamosios (buveinės) vietos adreso ar dėl adresato neradimo grįžta anksčiau išsiųstos deklaracijos). Skelbiant viešą pranešimą, kuriame siūloma mokesčio mokėtojui susisiekti su mokesčių administratoriumi dėl žemės mokesčio mokestinės prievolės įvykdymo, jame nurodomi gyventojų vardai, pavardės, gimimo datos, o juridinių asmenų – pavadinimai, įmonės kodai.
75. Mokesčio mokėtojams nesiunčiamos deklaracijos, kai:
75.2. mokesčio mokėtojas mokesčių administratoriui yra pateikęs raštišką Prašymą nesiųsti deklaracijos,
76. Dėl adresato neradimo sugrįžusios atgal deklaracijos perduodamos žemės mokestį administruojančiam specialistui.
77. Kai žemės sklypo savininkas miršta:
77.1. iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, tai deklaracijos formuojamos ir įteikiamos nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams (kai nėra žinomos įpėdiniams priklausančios žemės sklypų dalys, tai žemės mokestis apskaičiuojamas proporcingai nustatytų įpėdinių skaičiui). Iš nustatytų palikimą priėmusių įpėdinių turi būti išieškomi ir mirusio žemės sklypo savininko žemės mokesčio įsiskolinimai ir iki tokio savininko mirties priskaičiuoti delspinigiai,
77.2. kalendorinių metų liepos 1 dieną ar vėliau ir nėra nustatytų palikimą priėmusių įpėdinių, tai deklaracija formuojama mirusio savininko vardu ir, jei iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nustatomi palikimą priėmę įpėdiniai, deklaracija įteikiama jiems. Prie įteikiamos deklaracijos turi būti pridedamas informacinis pranešimas, kuriame informuojama, kad palikimą priėmę įpėdiniai atsako už palikėjo įsiskolinamus, ir nurodoma, kokiems nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams ši deklaracija išsiųsta,
77.3. kai palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu arba notarui padavus pareiškimą priimti palikimą ir kai nustatomas tik vienas palikimą priėmęs įpėdinis (kitų nustatyti nepavyksta), tai deklaracija teikiama tam nustatytąjam įpėdiniui (žemės mokestį apskaičiavus už visą (visus) palikėjo sklypą (sklypus),
78. Informacija mokesčio mokėtojams papildomai teikiama:
78.1. apie deklaracijose apskaičiuotas žemės mokesčio sumas VMI prie FM EDS tinklalapyje (skiltyje „Deklaravimas“ – „Žemės mokestis“ – „Žemės mokesčio deklaracijų duomenys“), Žemės mokesčio apskaičiavimo pažymoje (toliau – pažyma). Pažymoje pateikiama ir tų žemės mokesčio deklaracijų informacija, kuriose apskaičiuota žemės mokesčio suma yra mažesnė arba lygi 2 eurams, t. y., kai mokesčio mokėtojai yra atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo (deklaracijoje nurodyta žemės mokesčio suma lygi nuliui),
78.2. aktuali informacija VMI administruojamų mokesčių klausimais, seminarų medžiaga, paaiškinimai ir komentarai skelbiami adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais dominančiais mokesčių klausimais galima telefonu 1882 arba +370 5 260 5060, o žemės mokesčio apskaičiavimo klausimais telefonu +370 5 219 1777, už visus skambučius mokama pagal įprastus tarifus,
XIV SKYRIUS
MOKESČIO IŠIEŠKOJIMAS IR PERMOKŲ GRĄŽINIMAS
79. Laiku nesumokėtas žemės mokestis ir apskaičiuoti delspinigiai išieškomi MAĮ nustatyta tvarka.
Delspinigiai mokesčių mokėtojams skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Esant MAĮ nurodytiems pagrindams, mokesčių mokėtojai nuo delspinigių gali būti atleidžiami pagal Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu VA-144 „Dėl Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“, be mokesčio mokėtojo prašymo, jei mokesčių administratorius pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtina, kad mokesčio mokėtojas nėra kaltas dėl pažeidimo, taip pat ir kitais taisyklėse nurodytais atvejais.
Mokesčio mokėtojas, gavęs deklaraciją ar tikslinimo formą, suformuotą ir atsiųstą po kalendorinių metų lapkričio 15 dienos, žemės mokestį turi sumokėti per 10 dienų nuo deklaracijoje ar tikslinimo formoje nurodytos apskaičiavimo dienos. Nesumokėjus mokesčio per nurodytą laikotarpį, pradedami skaičiuoti delspinigiai.
80. Žemės mokesčio nepriemokų išieškojimas iš asmenų, išvykusių gyventi į užsienį, vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu bei tarptautinėmis sutartimis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo.
81. Žemės paveldėjimo atveju, kai žemės savininkas miršta kalendorinių metų liepos 1 dieną ar vėliau, tai mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi pareikšti savo reikalavimus dėl nesumokėto žemės mokesčio palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pateikti teisme ieškinį dėl nesumokėto mokesčio.
82. Sumokėtos per didelės žemės mokesčio sumos MAĮ nustatyta tvarka gali būti grąžinamos arba įskaitomos kitiems mokesčiams sumokėti. Šiuo atveju Mokesčio mokėtojas turi pateikti FR0781 formos prašymą.
Tuo atveju, kai žemės mokesčio permokos susidaro dėl savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų dėl stichinės nelaimės ar dėl paskelbtos ekstremalios situacijos, sumokėtas žemės mokestis grąžinamas be žemės sklypo savininko prašymo.
XV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
83. Žemės mokesčio įmokos turi būti įskaitomos į savivaldybių, kurių teritorijose yra mokesčio mokėtojo žemės sklypai, biudžetą.
_________________
Žemės mokesčio administravimo taisyklių priedas
(Prašymo nesiųsti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos formos pavyzdys)
(Mokesčio mokėtojo vardas ir pavardė, identifikacinis numeris (kodas),
gyvenamosios vietos (buveinės) adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
PRAŠYMAS
NESIŲSTI ŽEMĖS MOKESČIO APSKAIČIAVIMO DEKLARACIJOS
(Data)
Prašau mano vardu suformuotų Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų nuo 20_ _ m. paštu nesiųsti. Patvirtinu, kad su deklaracijų duomenimis susipažinsiu. Esu įspėtas, kad šis prašymas galioja iki kito rašytinio prašymo pateikimo mokesčių administratoriui.
(Mokesčių mokėtojo parašas) (Vardas, pavardė)