Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
ĮSTATYMO NR I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
"LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. LRT samprata ir statusas
3 straipsnis. LRT veiklos principai
1. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų programų ar kitos kūrybinės produkcijos turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas programas ar kitą kūrybinę produkciją, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose ar kitoje kūrybinėje produkcijoje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.
4 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų reikalavimai
1. LRT radijo ir televizijos programose bei kitoje kūrybinėje produkcijoje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programos ir kita kūrybinė produkcija turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT radijo ir televizijos programose ir kitoje kūrybinėje produkcijoje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse programose, komentaruose ir kitoje kūrybinėje produkcijoje pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.
2. LRT radijo ir televizijos programose ir kitoje kūrybinėje produkcijoje pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose.
3. Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių LRT televizijos programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos audiovizualinių kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT turi transliuoti programas, atveriančias Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę.
4. Audiovizualiniai kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba.
5 straipsnis. LRT veiklos nepriklausomumas
6 straipsnis. LRT veiklos Tikslas
7 straipsnis. LRT Misija
8 straipsnis. LRT Visuomeniniai Tikslai
LRT Visuomeniniai Tikslai yra šie:
1) Suteikti nešališkas žinias ir informaciją, siekiant padėti žmonėms suprasti ir įsitraukti į pasaulio įvykius: LRT privalo teikti objektyvias ir nešališkas žinias, rūpintis įvykių atspindėjimu ir programų kūrimu, siekdama stiprinti žmonių supratimą apie visą Lietuvą ir platesnį pasaulį. LRT programų turinys turi atitikti aukščiausius redagavimo standartus. LRT turi pateikti tokios apimties ir gylio produkcijos turinį, kad su ja savo aukšta kokybe negalėtų lygintis nė viena kita Lietuvos žiniasklaidos priemonė. LRT turi įdarbinti aukščiausio profesinio lygio laidų vedėjus ir žurnalistus ir ginti jų žodžio laisvę, tam, kad visoms auditorijoms būtų sudarytos sąlygos išsamiai suprasti ir įsitraukti į vietinių, regioninių, nacionalinių ir globalių reikalų svarstymą bei galimybė dalyvauti demokratiniuose procesuose, būnant aktyviais ir informuotais piliečiais.
2) Paremti mokymosi ir pažinimo visą gyvenimą procesą: LRT savo veikla privalo padėti visiems pažinti įvairias temas ir reiškinius tokiu būdu, kad tai būtų suprantama, skatintų pažinimą, įkvėptų ir drąsintų. LRT privalo pateikti tokį turinį, kuris skatintų vaikų ir paauglių žingeidumą visoje Lietuvoje. LRT savo kūrybinėje veikloje turi glaudžiai bendradarbiauti su įvairiomis švietimo, kultūros ir sporto institucijomis tam, kad žmonės būtų padrąsinti pažinti naujas temas ir imtis naujos veiklos.
3) Būti kūrybiškiausia, gaminti aukščiausios kokybės ir išskirtinę produkciją bei paslaugas: LRT turi rengti aukštos kokybės įvairių žanrų produkciją, teikti įvairias paslaugas ir jų platformas Lietuvoje ir už jos ribų. LRT produkcija ir paslaugos turi skirtis nuo kitų subjektų produkcijos ir paslaugų ypač aukšta kokybe ir turiniu. LRT, siekdama naujovių ir inovatyvaus turinio, turi nebijoti kūrybinės rizikos, net jei kartais kūrybinis sprendimas ir nepasiteisintų.
4) Atspindėti, atstovauti ir tarnauti Lietuvos ir jos regionų tautinei, etninei, kultūrinei bei kitokiai įvairovei, taip paremdama kūrybiškumo ekonomikos plėtrą Lietuvoje: LRT savo produkcijoje ir paslaugose turi atspindėti Lietuvos įvairovę. Tai darydama, LRT privalo kruopščiai ir autentiškai atspindėti ir pavaizduoti Lietuvos žmonių šiandieninius gyvenimus, kartu supažindindama su skirtingomis kultūromis ir skirtingais požiūriais, sudarančiais mūsų visuomenės įvairovę. LRT turi užtikrinti, kad jos produkcija ir paslaugos atitiktų Lietuvos tautinių ir etninių grupių, regionų ir bendruomenių poreikius. LRT turi padėti skirtingos patirties žmonėms ieškoti tarpusavio supratimo ir taip prisidėti prie visuomeninės sanglaudos ir gerovės Lietuvoje. Kūrybos procese ir pateikiant produkciją, LRT turi padėti kūrybiškumo ekonomikos plėtrai įvairiuose regionuose ir įvairiose tautinėse ar etninėse grupėse.
5) Atspindėti Lietuvą, jos kultūrą ir vertybes plačiame pasaulyje: LRT turi pateikti aukštos kokybės žinių produkciją tarptautinei auditorijai, tvirtai remdamasi pasaulinėmis tikslumo, nešališkumo ir garbingumo vertybėmis, pateikiant žinias. Tarptautinė LRT tarnyba turi rodyti Lietuvą pasauliniame kontekste, padėdama suprasti Lietuvą, jos įvairovę ir vertybes. LRT turi užtikrinti, kad jos produkcija būtų mėgiama Lietuvos žmonių ir pasaulinės auditorijos.
9 straipsnis. LRT Bendrosios Pareigos
LRT, siekdama savo tikslo, veikloje turi vadovautis šiame straipsnyje išdėstytomis Bendrosiomis Pareigomis.
1. Veikimas visuomenės labui. LRT savo veikla turi tarnauti viešiesiems interesams. To siekdama, LRT privalo užtikrinti, kad nauda (tiesioginė ar netiesioginė), kuri gaunama LRT įgyvendinant savo Misiją ir siekiant Visuomeninių Tikslų, viršija sąnaudas (tiesiogines ar netiesiogines) ir, kad tai darant yra atsižvelgta į ekonomines, visuomenines, kultūrines naudas bei kaštus.
2. Įsiklausymas į visuomenės poreikius. LRT privalo atidžiai ir tinkamai vertinti visos Lietuvos visuomenės ir skirtingų auditorijų požiūrius bei interesus. LRT privalo pasirūpinti, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į šią įvairovę ir skirtumus.
3. Poveikis rinkai. LRT turi skirti ypatingą dėmesį tam, kaip LRT veikla gali įtakoti sąžiningos konkurencijos sąlygas tokių pačių paslaugų ir produkcijos rinkoje. LRT turi vengti tokių veiksmų, kurie nėra būtini efektyviam Misijos ir Visuomeninių Tikslų įgyvendinimui, ir kurie gali neigiamai paveikti sąžiningos konkurencijos sąlygas. LRT privalo rūpintis, kaip pozityviai daryti įtaką platesnei rinkai.
4. Atvirumas, skaidrumas ir atskaitomybė. LRT savo veikloje turi remtis aukščiausiais atvirumo ir skaidrumo standartais ir turi siekti maksimalios viešos atskaitomybės. LRT turi siekti, kad tokia informacija, susijusi su LRT veikla, būtų nedelsiant skelbiama:
· LRT Tarybos posėdžių protokolai;
· svarbūs sprendimai (ir jų pagrindimas), susiję su kūrybinės ir darbinės veiklos metinių planų pakeitimais, svarbiais viešaisiais pirkimais ar pardavimais;
· kita svarbi LRT veiklos informacija (įskaitant LRT Tarybos Komitetų posėdžių protokolus), kurią yra būtina viešinti tam, kad būtų tinkamai įgyvendinama ši LRT bendroji pareiga.
LRT neturi prievolės viešinti ar kitaip skelbti tokios informacijos, kurios ji neturi skelbti pagal Lietuvos Respublikos Teisės į informaciją įstatymą.
5. Partnerystė. LRT privalo, kai to reikalauja viešasis interesas, dirbti bendradarbiaudama ir turi siekti kūrybinių partnerysčių, ypač kūrybiškos ekonomikos srityje. Tokios partnerystės turi būti sudaromos su plataus spektro ir įvairaus dydžio organizacijomis, tiek komercinėmis, tiek priklausančiomis nevyriausybiniam sektoriui. LRT turi užtikrinti, kad partnerystės būtų garbingos ir naudingos visoms organizacijoms, esančioms partnerystėje, ir, ypač, kad partneriai sulauktų tinkamo įvertinimo ir pripažinimo, įskaitant jų indėlio viešą reklamą, transliuojant ar platinant partnerystėje sukurtą produkciją ar teikiant kitokias kartu sukurtas paslaugas.
6. Įvairovė. LRT privalo užtikrinti, kad savo veikloje tinkamai atspindėtų Lietuvos visuomenės ir jos skirtingų bendruomenių įvairovę: savo produkcijos turinyje; priemonėse, kuriomis LRT produkcija ar paslaugos yra platinamos ar teikiamos (įskaitant veiksmo vietą ir pagrindinius veikėjus), o taip pat ir LRT personalo bei valdymo politikoje. LRT turi užtikrinti, kad jos produkcija ir paslaugos tiksliai ir autentiškai atspindėtų ir atstovautų skirtingoms Lietuvos bendruomenėms ir visuomenės įvairovei. LRT privalo užtikrinti, kad savo veikloje tinkamai vertintų skirtingų bendruomenių poreikių įvairovę ir į juos tinkamai atsižvelgtų. Šių tikslų siekdama LRT turi skirti ypatingą dėmesį toms bendruomenėms, kurios stokoja pakankamo viešojo dėmesio. LRT turi remti skirtingų bendruomenių ir regionų kalbų bei dialektų įvairovę, tiek kurdama šiam tikslui tinkamą produkciją, tiek telkdama tam naudingas partnerystes.
7. Technologijos. LRT turi skatinti technologines inovacijas savo veikloje ir išlaikyti pirmaujančias pozicijas technologinių tyrimų ir plėtros srityse, kuriose technologinė pažanga gali padėti LRT dar efektyviau įgyvendinti savo Misiją ir siekti Visuomeninių Tikslų. Siekdama šio tikslo, LRT turi skirti ypatingą dėmesį toms technologinėms inovacijoms, kurios padėtų kurti ir skleisti LRT produkciją bei teikti kitas paslaugas. Vardan to LRT turi siekti sudaryti tinkamas bendradarbiavimo partnerystes bei racionaliai dalintis savo technologine patirtimi ir žiniomis inovacijų srityje.
8. Viešųjų lėšų tinkamas valdymas. LRT savo veikloje privalo užtikrinti griežtą viešųjų lėšų valdymą, remiantis tokiomis pagrindinėmis nuostatomis:
· LRT lėšų ir turto valdymas turi būti vykdomas pagal galiojančius teisės aktus ir atsakingų institucijų formuluojamą veiklos praktiką. LRT atskaitomybė už tinkamą ir efektyvų turto ir lėšų valdymą turi būti reguliari ir vieša.
· LRT lėšų ir turto valdymas turi atitikti aukščiausius standartus, turi būti stabilus ir patikimas. LRT privalo tinkamai ir laiku atsiliepti į valstybės valdžios institucijų pateiktas užklausas ar pasiūlymus dėl tinkamo turto ar lėšų naudojimo.
· LRT vykdomi viešieji pirkimai, projektai ir veiklos procesai privalo būti sistemiškai tiriami ir vertinami tam, kad būtų įsitikinta, jog jie yra tinkami, efektyvūs, išmintingi, kokybiški, vertingi ir kad yra išvengiama klaidų bei išlaidavimo. Tai turi būti daroma turint omenyje platesnius visuomenės interesus, ne vien tik pačios LRT interesą.
· LRT projektai, kurių įgyvendinimui yra naudojamos viešosios lėšos, turi būti įgyvendinami remiantis aiškiais tinkamumo standartais: turi būti įgyvendinami kruopščiai, stabiliai ir iš anksto suplanuotu laiku.
9. Valdymo nuostatos ir geriausios valdymo praktikos naudojimas. LRT, vykdydama savo veiklą, turi vadovautis tokia viešųjų įstaigų valdymo geriausia patirtimi, kurią laiko reikšminga ir tinkama, taip pat turi vadovautis visuotinai pripažintais geriausiais korporatyvinio valdymo principais, jeigu jie yra laikomi tinkamais, atsižvelgiant į LRT veiklos specifiką ir jos veiklos reguliavimo ypatumus.
10. LRT bendrosios pareigos komercinėje veikloje. LRT, vykdydama bet kokią komercinę veiklą, turi tokius veiksmus derinti su šiame straipsnyje išdėstytomis bendrosiomis pareigomis: veikimas visuomenės labui (1 dalis); įsiklausymas į visuomenės poreikius (2 dalis); atvirumas, skaidrumas ir atskaitomybė (4 dalis). Taip pat LRT turi įsitikinti, kad jos komerciniai veiksmai nesukurs jai nesąžiningos konkurencijos pranašumų arba kitais būdais neiškreips rinkos.
10 straipsnis. LRT ypatingosios teisės ir pareigos
1. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau – Taryba).
2. LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra.
3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų valstybių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.
4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos programas ar atskiras programas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.
5. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti 2 televizijos ir 4 radijo programas. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar retransliuoti kitas radijo ir televizijos programas. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais (kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Visuomenės informavimo įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka.
6. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar opozicijos pranešimams.
7. LRT suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
8. LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas programas, kuriomis suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą.
9. LRT rengia programas klausos ir regos neįgaliesiems. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes.
10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
12. LRT naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims be Tarybos leidimo.
11 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose
1. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei kitoje kūrybinėje produkcijoje draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 12 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.
2. LRT radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija.
12 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos negali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
13 straipsnis. LRT veiklos reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu
1. Streikuojant LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.
II SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS
14 straipsnis. LRT taryba
2. Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba, veikdama kolektyviai, yra atsakinga už tai, kad LRT funkcijos, įvardintos šiame įstatyme, būtų įgyvendinamos tinkamai, efektyviai ir nepriklausomai.
3.Tarybą sudaro 16 narių, iš jų 12 yra nevykdančiųjų narių, kurių paskyrimo tvarką nustato šio straipsnio 7 dalis, o 4 yra vykdantieji Tarybos nariai, kurių paskyrimo tvarką nustato šio įstatymo 6 dalis.
4. Tarybos nariais turi būti siūlomi plataus kvalifikacijų ir patirties spektro asmenys, kad Tarybos valdoma LRT galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas.
6. Vienas iš 4 vykdančiųjų Tarybos narių yra LRT Generalinis direktorius. Kitus 3 vykdančiuosius Tarybos narius paskiria Taryba, tvirtindama Tarybos Nominacijų Komiteto pateiktus pasiūlymus.
7. 12 Tarybos nevykdančiųjų narių yra paskiriami iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos narius 6 metams skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius, savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus pirmosios kadencijos Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metų kadencijai.
8. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai, paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, 3 metų kadencijai išsirenka Tarybos pirmininką.
9. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, taip pat ir LRT, radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.
Nevykdantysis Tarybos narys negali būti generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT administracijos darbuotojas.
10. Nevykdantysis Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
11. Vykdantysis Tarybos narys, į šias pareigas paskirtas Tarybos, netenka savo pareigų dėl šio straipsnio 10 dalyje išdėstytų sąlygų, taip pat jei Taryba pritaria Tarybos Pirmininko pasiūlymui atleisti jį iš pareigų, nesibaigus jo įgaliojimų laikui.
12. Pasibaigus kurio nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali būti pakartotinai skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.
13. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.
14. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma.
15. Kai Taryba atsistatydina, Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius.
16. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
17. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba trečdalio Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.
15 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
2. Kiekvienas Tarybos narys, taip kaip to reikalauja šio įstatymo 5 straipsnis („LRT veiklos nepriklausomumas“) privalo visada palaikyti ir ginti LRT nepriklausomumą, įskaitant ir tai, kad privalo veikti visuomenės labui ir daryti savarankiškus nepriklausomus vertinimus bei sprendimus, ir negali nei prašyti, nei gauti kokių nors patarimų ar pavedimų iš ministrų, Seimo narių ar kitų valdžios atstovų.
3. Taryba turi užtikrinti, kad LRT savo veikloje įgyvendina LRT Misiją ir siekia Visuomeninių Tikslų. To siekdama Taryba:
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
8) nustato nuostatas, kuriomis remiantis būtų vertinama LRT veikla, įgyvendinant Tarybos patvirtintą strategiją bei kūrybinius tikslus, įskaitant ir šiame įstatyme nustatytus įpareigojimus LRT veiklai; nustato pagrindinius veiklos rodiklius (KPI) bei tikslus (tiems rodikliams, kuriems tai galima nustatyti), pagal kuriuos būtų galima vertinti LRT veiklą, įgyvendinant LRT Misiją ir Visuomeninius Tikslus.
10) nustato LRT kūrybinės veiklos prodiusavimo, redagavimo, žurnalistinio darbo, laidų vedimo etikos standartus; LRT ombudsmeno teikimu tvirtina LRT Etikos kodeksą;
13) tvirtina strategines nuostatas ir sprendimų priėmimo taisykles dėl LRT komercinės veiklos ir jos efektyvumo vertinimo;
14) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
18) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pareigoms tvarką;
19) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
23) šiame įstatyme nustatyta tvarka skiria bei atšaukia iš pareigų vykdančiuosius Tarybos narius bei LRT ombudsmeną;
5. Taryba gali deleguoti savo funkcijas, įskaitant ir sprendimų priėmimą, pagal Tarybos nustatytas sąlygas, Tarybos įsteigtam Tarybos Komitetui ar vienam iš Tarybos narių.
6. Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba, ne vėliau kaip per 10 dienų privalo svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.
7. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT Administracijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT Administracijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
8. Tarybos veikla yra vieša. Tarybos reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas. Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia LRT veiklos metinę ataskaitą. Ataskaita turi būti parengta pagal šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytas metinės ataskaitos nuostatas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
16 straipsnis. Tarybos Komitetai
1. Tarybos Komitetų skaičių, jų darbo tikslus ir sudėtį nustato Taryba, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas.
2. Taryba privalo įsteigti Audito ir Rizikų vertinimo komitetą, kurio veiklos atsakomybės privalo atitikti aukščiausius korporatyvinio valdymo standartus. Šio Komiteto nariais gali būti tik nevykdantieji Tarybos nariai.
3. Taryba privalo įsteigti Nominacijų Komitetą, kuris atlieka šiame įstatyme numatytas ir kitas Tarybos nustatytas funkcijas, susijusias su LRT aukštesnio lygmens personalo samdymu ir vadyba. Šiame Komitete daugumą privalo turėti nevykdantieji Tarybos nariai. Komitetui turi pirmininkauti Tarybos Pirmininkas. Generalinis direktorius privalo būti šio komiteto nariu.
4. Taryba privalo įsteigti Kompensacijų Komitetą, kuris atlieka šiame įstatyme numatytas ir kitas Tarybos nustatytas funkcijas, susijusias su LRT atlyginimų ir kitų kompensacijų politika. Tik nevykdantieji Tarybos nariai gali būti šio komiteto nariais.
17 straipsnis. Generalinis direktorius
1. LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą.
2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui.
4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai.
6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo.
18 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. Generalinis direktorius yra LRT įstaigos vadovas. Jis taip pat yra LRT Tarybos vykdantysis narys. Jis taip yra LRT vyriausias redaktorius. Būdamas LRT vyriausiuoju redaktoriumi įstatymu nustatyta tvarka jis yra atsakingas už atskirus LRT redakcinius ar kūrybinius sprendimus.
2. Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
3. Generalinis direktorius turi teisę gauti Tarybos bei Tarybos Komitetų nutarimus, bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos Komitetų, kurių nariu jis nėra paskirtas, posėdžiuose.
19 straipsnis. LRT Administracija
1. LRT Administraciją sudaro Generalinis Direktorius, Tarybos paskirti jo pavaduotojai, taip pat kiti LRT darbuotojai, kurie pagal LRT Administracijos nuostatas yra priskiriami LRT Administracijai.
20 straipsnis. LRT darbuotojai ir konsultacijos
1. LRT samdo darbuotojus tam, kad būtų efektyviai ir tinkamai atliktos LRT funkcijos ir vykdoma kasdienė LRT veikla.
2. LRT Administracija turi užtikrinti, jog visada būtų tinkamai pasirengta, kad Administracija (arba jos įgaliotas atstovas) galėtų neatidėliojant konsultuotis su LRT darbuotojais arba kitomis tinkamomis organizacijomis dėl klausimų, kuriuose darbuotojai turi aiškių interesų (pvz. kolektyvinės darbo sutarties rengimas ir įgyvendinimas) arba kuriuose darbuotojai ir Administracija turi bendrų interesų (darbuotojų darbo saugumas, sveikata ir gerbūvis; lygios galimybės ir mokymai bei kvalifikacijos kėlimas; LRT veiklos efektyvumas).
III SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS TURTAS,
FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA
21 straipsnis. LRT turtas
4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą.
5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą.
6. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.
22 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla
1. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.
3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje.
5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro per praėjusius metus faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų.
IV SKYRIUS
LRT VEIKLOS METINIS PLANAS, ATASKAITA, AUDITAS
23 straipsnis. LRT metinis veiklos planas
1. LRT kiekvienais metais turi parengti ir viešai paskelbti LRT veiklos metinį planą, kurio pagrindines struktūrines nuostatas nustato šis straipsnis.
2. Metinis veiklos planas be kitų Tarybos nustatytų nuostatų privalo atspindėti šias plano dalis:
24 straipsnis. LRT metinė ataskaita
1. LRT kiekvienais metais turi parengti ir paskelbti metinę veiklos ataskaitą, kuri turi būti parengta pagal šiame straipsnyje išdėstytas pagrindines nuostatas.
2. Metinė ataskaita, be kitų dalykų, privalomai turi atspindėti šias nuostatas:
2) kokie žymūs pakitimai įvyko LRT veikloje, įskaitant pirkimus, pardavimus ar kitokią komercinę veiklą;
3) kaip LRT įgyvendino kiekvieną iš LRT Bendrųjų Pareigų ir kitas šiame įstatyme nustatytas prievoles;
5) kokius redakcinės ir žurnalistinės veiklos aukštos kokybės standartus LRT nustatė, kaip juos peržiūrėjo, kaip sprendė skunduose keliamas problemas ir kokias išvadas dėl LRT veiklos sau padarė;
7) kokios išlaidos pagal atskirus produkcijos žanrus (kaip tai apibrėžiama tarptautinėje rinkoje) buvo padarytos;
8) sudėtine LRT metinės ataskaitos dalimi yra šios ataskaitos:
a) Tarybos Nominacijų Komiteto ataskaita apie Tarybos vykdomųjų narių ir Administracijos aukšto rango vadovų paskyrimus;
b) Tarybos Kompensacijų Komiteto ataskaita apie tai, kaip yra apskaičiuojamis LRT Administracijos aukšto rango vadovų atlyginimai ir kam bei kokie atlyginimai, viršijantys tų metų 2 VDU dydžius, LRT yra mokami;
3. LRT Taryba metinę ataskaitą turi pateikti Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui ne vėliau, kaip per 6 mėnesius, nuo metų už kuriuos pateikiama ataskaita, pabaigos.
25 straipsnis. Sąskaitų tvarkymas ir auditas
1. LRT privalo atsakingai ir kruopščiai tvarkyti bei saugoti finansines sąskaitas bei kitą finansinę dokumentaciją. Toks tvarkymas reiškia, kad finansinių dokumentų turi pakakti tam, kad būtų galima parodyti ir paaiškinti sudarytas LRT veiklos sutartis; kad būtų galima bet kuriuo metu su pakankamu tikslumu paaiškinti LRT finansinę būklę; ir kad Tarybos nariai bet kada galėtų paaiškinti, jog bet kuri sąskaita atitinka šio įstatymo reikalavimus.
2. Pasibaigus metams, LRT privalo pateikti metinius finansinės atskaitomybės dokumentus, parengtus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (International Financial Reporting Standards). Šiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Šie finansinės atskaitomybės dokumentai kartu su metine veiklos ataskaita yra pateikiami Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui.
3. Tuo pat metu LRT šiuos finansinės atskaitomybės dokumentus pateikia Tarybos pasamdytai nepriklausomai Audito kompanijai, turinčiai ne mažesnę kaip 10 metų audito veiklos ir tarptautinės audito veiklos patirties.
4. Audito kompanija savo ataskaitoje turi atsakyti, ar LRT tvarkė savo finansus pagal šio ir kitų įstatymų reikalavimus.
26 straipsnis. LRT ombudsmenas
1. LRT ombudsmenas yra šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas LRT Administracijos narys, kuris, veikdamas nepriklausomai, prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3–9 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų, o taip pat savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus bei pasiūlymus.
2. LRT ombudsmeną, pasirinkdama iš 3 kandidatų, pasiūlytų Tarybos Nominacijų Komiteto, 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. LRT ombudsmenas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. Kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo Tarybos Nominacijų Komitetas, pagal Tarybos patvirtintą Ombudsmeno paskyrimo tvarką.
4. LRT ombudsmenu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
5. Jeigu asmuo, patvirtintas LRT ombudsmenu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo LRT ombudsmenu laikotarpiui. Taip pat LRT ombudsmenu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, taip pat ir LRT, radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis.
6. LRT ombudsmenas negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
7. LRT ombudsmeno įgaliojimai nutrūksta:
27 straipsnis. LRT ombudsmeno funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. LRT ombudsmenas:
1) nuolat vertina ir prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3–9 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų;
3) savo kompetencijos ribose nagrinėja Tarybos, generalinio direktoriaus, administracijos ar darbuotojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus ir ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
4) gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl LRT įvykdytų šio įstatymo 3–9 straipsnių pažeidimų bei LRT Etikos kodekso reikalavimų pažeidimų ir, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų, pateikia savo išvadą ir rekomendacijas LRT Administracijai bei Tarybai;
5) du kartus per metus teikia ataskaitą Tarybai arba jos įgaliotam Tarybos Komitetui apie tai, kaip LRT laikomasi šio įstatymo 3–9 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų ir kaip buvo įgyvendintos LRT ombudsmeno rekomendacijos;
6) Tarybai pateikia metinę savo veiklos ataskaitą, kuri tampa sudėtine LRT metinės ataskaitos dalimi;
7) savo iniciatyva arba LRT Administracijos, Tarybos prašymu teikia pasiūlymus LRT Administracijai dėl šio įstatymo 3–9 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų įgyvendinimo. Tuo atveju, kai rekomendacijų adresatas atsisako rekomendacijas įgyvendinti, ombudsmenas, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų, turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai;
28 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas
29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas.
2. Pradėjus galioti šiam įstatymui Tarybos narių ir generalinio direktoriaus įgaliojimai nenutrūksta.
3. Taryba, ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų po šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro Tarybos komitetus.
4. Taryba, ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka paskiria vykdančiuosius Tarybos narius.
5. Taryba, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradeda kandidatų į LRT ombudsmenus atrankos procesą.
Arūnas Gelūnas