Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-798 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties

pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą Nr. I-798 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ VALDYMO STEIGIANT BENDRIJĄ

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 

1. Šis įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai – butas ar kita patalpa pastate, statinys, išskyrus laikinus statinius, ar žemės sklypas – ir kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitų turtinių teisių pagrindu naudojasi bendrais objektais (toliau – savininkai), bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdyseną, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Šis įstatymas taip pat nustato savininkų, pareiškusių valią dėl bendrijos steigimo ir (ar) tapimo bendrijos nariais (toliau – bendrijos nariai), ir savininkų, nepareiškusių valios dėl bendrijos steigimo ir (ar) tapimo bendrijos nariais (toliau – bendrijos dalyviai), teises ir pareigas, susijusias su jų turimų ir bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir nustato šių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką.

3. Šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti savininkų bendrojo naudojimo objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys specialieji įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti, prižiūrėti ir (ar) jiems sukurti ir kitiems bendriems savininkų poreikiams tenkinti.

2. Bendrojo naudojimo objektų aprašas – pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą formą parengtas dokumentas, kuriame nurodomi bendrojo naudojimo objektai, jų požymiai, buvimo vieta, kiti objektus apibūdinantys duomenys ir su bendrojo naudojimo objektu bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kita turtine teise susijusių savininkų nekilnojamojo turto unikalūs numeriai, įrašyti Nekilnojamojo turto registre;

3. Bendrijos administratorius – fizinis ar juridinis asmuo, pagal sutartį su bendrija, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, organizuojantis bendrijos pirmininko kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą. Bendrijos administratorius gali teikti bendrijai ir kitas paslaugas.

4. Bendrojo naudojimo objektai – dviejų ir daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitomis turtinėmis teisėmis bendrai naudojami daiktai:

1) pastato pagrindinės konstrukcijos – pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir (ar) kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos),

2) pastato patalpos – laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, balkonai, lodžijos, terasos; 

3) inžinerinės sistemos – mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);

4) vietiniai inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais; 

5) žemės sklypai ar jų dalys; 

6) statiniai ir įrenginiai.

5. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas – darbai, kuriais remontuojami ar kitaip tvarkomi bendrojo naudojimo objektai, atkuriant jų fizines savybės.

6. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas juos pagerinant – darbai, kuriais remontuojami ar kitaip tvarkomi bendrojo naudojimo objektai, atkuriant ir (ar) pagerinant jų fizines savybės.

7. Butas – kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas įregistruota pastato dalis, kurią sudaro vienas ar keli gyvenamieji kambariai ir kitos buto patalpos, turinti atskirą išėjimą į lauką arba į bendrojo naudojimo patalpas.

8. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotų butų pastatas, kuriame butai kartu su jiems Nekilnojamojo turto registre priskirtomis bendromis patalpomis užima daugiau kaip pusę pastato bendro ploto. Šiame pastate gali būti ir negyvenamųjų  atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotų patalpų.

9. Kita patalpa – kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas įregistruota pastato negyvenamosios paskirties patalpa.

10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

II SKYRIUS

BENDRIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

3 straipsnis. Bendrijos teisinis statusas

1. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija. 

2. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir bendrijos veiklos tikslams.

3. Bendrija gali valdyti, naudoti ir prižiūrėti tik tokius bendrojo naudojimo objektus, kuriais naudojasi ne mažiau kaip 3 savininkai.

4. Bendrijai draudžiama:  

1) riboti savininkų teisę naudotis bendrojo naudojimo objektų apraše jiems priskirtais bendrojo naudojimo objektais;

2) bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių ar bendrijos dalyvių bendrijos valdymo klausimais ir kitais tikslais, negu nustatyta bendrijos įstatuose;

3) teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.  

5. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą.

6. Bendrijos pavadinime turi būti šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija“. 

7. Bendrija turi turėti sąskaitų Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose ar kredito įstaigose.

8. Bendrijos dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nustatyta informacija.

9. Bendrijos buveinė nustatoma laikantis Civilinio kodekso 2.49 straipsnio nuostatų.

10. Bendrijos funkcijos, atsižvelgiant į valdomų bendrojo naudojimo objektų ypatumus, nustatomos bendrijos įstatuose.

4 straipsnis. Bendrijos steigimo pagrindai

1. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių ir (ar) kuriamų naujų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra ir kitų savininkų bendrų poreikių tenkinimu.

2. Bendriją steigia ne mažiau kaip 3 savininkai (kai atskirų bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi – kiekvieno bendrojo naudojimo objekto ne mažiau kaip 3 savininkai). Vienam bendrojo naudojimo objektui valdyti gali būti steigiama tik viena bendrija. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas.

3. Bendrija steigiama savininkams pareiškus valią bendrijos steigimo ir kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais šiame susirinkime arba raštu iš anksto. Valios pareiškimo raštu iš anksto bendrijos steigimo ir kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, vienas savininkas turi vieną balsą. Daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą nuosavybės teise valdantis asmuo steigiant bendriją turi tiek balsų, kiek turi su bendrojo naudojimo objektais susijusių nekilnojamojo turto objektų. Savininkui – juridiniam asmeniui atstovauja jo atstovas. Kai nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, jiems atstovauja vienas asmuo, jis turi vieną balsą. Jeigu bendraturčių yra du, jiems atstovauja vienas asmuo bendru sutarimu, jeigu bendraturčių yra trys ir daugiau, jiems atstovauja vienas asmuo daugumos bendraturčių sutarimu.

5. Bendrijos steigimui pritarę savininkai tampa bendrijos nariais.

6. Bendrijos steigiamajame susirinkime priėmus sprendimą steigti bendriją, išrinktasis bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo parengimo dienos privalo pranešti apie priimtą sprendimą steigti bendriją savininkų nekilnojamojo turto statytojui arba savininkų bendrojo naudojimo objektus pagal jungtinės veiklos sutartį valdančiam įgaliotam asmeniui, arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtam savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriui.

7. Įregistravus bendriją Juridinių asmenų registre, baigiasi nekilnojamojo turto statytojo ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirto administratoriaus su savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra susiję įgaliojimai.

8. Įsteigtos bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos apie bendrijos įregistravimą raštu praneša savivaldybės vykdomajai institucijai ir savininkų nekilnojamojo turto statytojui ar savininkų bendrojo naudojimo objektus pagal jungtinės veiklos sutartį valdančiam įgaliotam asmeniui, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtam savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Nuo šio pranešimo įteikimo dienos bendriją įsteigusiems savininkams neatsiranda naujų mokestinių prievolių pagal nekilnojamojo turto statytojo ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirto administratoriaus vykdytą savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros veiklą.

9. Nekilnojamojo turto statytojas ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įsteigtos bendrijos pirmininko pranešimo apie įsteigtą bendriją gavimo dienos privalo į nurodytą įsteigtos bendrijos sąskaitą pervesti savininkams priskaitytas, bet nepanaudotas kaupiamąsias ir kitas jų bendroms reikmėms surinktas, bet nepanaudotas lėšas, pagal priėmimo–perdavimo aktą perduoti turimus projektavimo, statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, techninių apžiūrų aktus, kadastrinių matavimų bylas, savininkų susirinkimų ar balsavimo raštu protokolus, paskutinių trejų metų ir einamųjų metų iki perdavimo momento vykdytos bendrojo naudojimo objektų valdymo veiklos ir finansines ataskaitas, kitus turimus su bendrijai valdyti perduotų bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusius dokumentus.

10. Bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras.

11. Juridinių asmenų registre įregistruotos bendrijos steigimo išlaidas apmoka savininkai lygiomis dalimis, jeigu bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai nenusprendžia kitaip. 

5 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas 

1. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi savininkas ar savininkų grupė (toliau – bendrijos steigimo iniciatoriai). 

2. Bendrijos steigiamąjį susirinkimą šaukia bendrijos steigimo iniciatoriai. Jeigu atskirų bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi, bet jie steigia vieną bendriją, bendrijos steigiamąjį susirinkimą šaukia kiekvieno tokio bendrojo naudojimo objekto bendrijos steigimo iniciatoriai kartu.

Bendrijos steigimo iniciatoriai turi teisę gauti iš Nekilnojamojo turto registro apie steigiamos bendrijos numatomų valdyti bendrojo naudojimo objektų savininkų (bendraturčių) duomenis (vardą, pavardę) ir jų nekilnojamojo turto objektų, susijusių su bendrijos numatomais valdyti bendrojo naudojimo objektais, duomenis (nekilnojamojo  turto objekto pavadinimą, jo numerį Nekilnojamojo turto registre). 

3. Iki pranešimo apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą paskelbimo dienos bendrijos steigimo iniciatoriai privalo parengti bendrijos įstatų projektą ir siūlomų perduoti bendrijai valdyti bendrojo naudojimo objektų aprašą (aprašus), išskyrus trijų ir daugiau butų ir (ar) kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų pastate aprašą (aprašus) – tokiu atveju pakanka nurodyti pastato, kuriame yra bendrojo naudojimo objektai, adresą ir jo unikalų numerį Nekilnojamojo turto registre. Kai bendrija steigiama siekiant sukurti bendrojo naudojimo objektus, bendrijos steigimo iniciatoriai parengia numatomų sukurti bendrojo naudojimo objektų aprašą.

4. Bendrijos steigimo iniciatoriai privalo ne vėliau kaip likus 14 dienų iki bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos viešai (skelbimų lentoje ar kitoje savininkams gerai matomoje vietoje šalia bendrojo naudojimo objektų) paskelbti pranešimą apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą. Šiame pranešime privaloma nurodyti bendrijos steigimo tikslą, bendrijos steigiamojo susirinkimo vietą, datą ir laiką, darbotvarkę, taip pat informaciją, kokiu būdu galima pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams klausimų, susipažinti su bendrijos įstatų projektu ir siūlomais sprendimais ar kita papildoma informacija, jeigu tokios būtų.

Pranešimo apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą paskelbimo faktas patvirtinamas aktu, kurį pasirašo bendrijos steigimo iniciatoriai (steigimo iniciatorių atstovas) ir dar bent du savininkai (kai bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi – kiekvieno bendrojo naudojimo objekto bent du savininkai).

5. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 savininkų (kai atskirų bendrojo naudojimo objektų savininkai skiriasi – daugiau kaip 1/2 kiekvieno bendrojo naudojimo objekto savininkų). Jeigu ne visų bendrojo naudojimo objektų savininkų yra pakankamai sprendimams priimti, bendriją steigti gali savininkai tik tų bendrojo naudojimo objektų, kurių savininkų yra pakankamai sprendimams priimti, tokiu atveju tik jie bus laikomi susirinkimo dalyviais. Bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvaujančių savininkų sprendimu, be balsavimo teisės gali dalyvauti ir kiti asmenys.

Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas neįvyksta, nes nėra pakankamai visų bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimams priimti, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas pagal tą pačią darbotvarkę turi įvykti ne anksčiau kaip po 14 dienų, bet ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo pirminio susirinkimo dienos. Pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 savininkų (kai atskirų bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi – ne mažiau kaip 1/4 kiekvieno bendrojo naudojimo objekto savininkų).

6. Sprendimai bendrijos steigiamajame susirinkime priimami susirinkime dalyvaujančių savininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimą steigti bendriją, kuris laikomas priimtu, jeigu jam pritaria susirinkime dalyvaujančių savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 savininkų (kai atskirų bendrojo naudojimo objektų savininkai skiriasi – kiekvieno bendrojo naudojimo objekto dalyvaujančių savininkų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 kiekvieno bendrojo naudojimo objekto savininkų). 

7. Savininkai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali raštu iš anksto pareikšti valią bendrijos steigimo ir kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais, kuri galioja ir pakartotiniame bendrijos steigiamajame susirinkime, jei ji nėra pakeista ir iš anksto raštu valią pareiškęs savininkas nedalyvauja pakartotiniame bendrijos steigiamajame susirinkime. Iš anksto raštu valią pareiškę savininkai laikomi dalyvaujančiais bendrijos steigiamajame susirinkime ir registruojami bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše, pažymint jų dalyvavimo būdą, o jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Kai atskirų bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi, sudaromi kiekvieno bendrojo naudojimo objekto savininkų, dalyvaujančių bendrijos steigiamajame susirinkime, sąrašai.

8. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta: susirinkimo dalyvio vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas, kodas, dalyvaujančio jo atstovo vardas, pavardė), asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data, savininko nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre. Jeigu bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvauja savininko įgaliotas asmuo, prie steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo pridedamas jo įgaliojimas – originalus dokumentas arba kopija, patvirtinta įgaliotinio ir susirinkimo sekretoriaus parašais. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo taip pat pridedami dokumentai, kuriuose savininkai savo valią bendrijos steigimo ir kitais steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškė raštu iš anksto. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą (sąrašus) pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

9. Bendrijos steigiamajame susirinkime savininkai turi išrinkti susirinkimo pirmininką, sekretorių ir balsus skaičiuojantį asmenį (asmenis), priimti sprendimą įsteigti bendriją, patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti bendrijos valdymo organą (organus), nustatyti bendrijos buveinės adresą. Bendrijos steigiamajame susirinkime savininkai gali išrinkti ir kitus bendrijos organus, priimti kitus su bendrijos veikla susijusius sprendimus. Pritarimą steigti bendriją savininkai patvirtina pasirašydami bendrijos narių sąraše. Į šį sąrašą įrašomi ir savininkai, kurie iš anksto raštu pritarė bendrijos steigimui, jį pasirašo bendrijos steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

10. Bendrijos steigiamasis susirinkimas protokoluojamas. Protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos. Protokole turi būti nurodyta susirinkimo vieta, data, dalyvių skaičius, informacija apie kvorumą, balsavimo rezultatai, sprendimai. Protokolą pasirašo bendrijos steigiamojo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir balsus skaičiavęs asmuo (asmenys). Prie protokolo pridedamas bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašas (sąrašai) su priedais, pranešimas apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą ir jo paskelbimo faktą patvirtinantis aktas, bendrijos narių sąrašas, bendrojo naudojimo objektų aprašas (aprašai).  Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pavyzdinę formą, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo ir bendrijos narių sąrašo formas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

6 straipsnis. Bendrijos įstatai 

1. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta: 

1) bendrijos pavadinimas; 

2) teisinė forma – bendrija; 

3) bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas; 

4) savininkų nekilnojamojo turto, siejamo su bendrojo naudojimo objektais, pavadinimai, adresai, nurodyti Lietuvos Respublikos adresų registre, ir unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre; dviejų ir daugiau butų ir (ar) kitų patalpų pastate esančių butų ir (ar) kitų patalpų adresai ir unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre nerašomi, įrašomas tik pastato, kuriame yra butai ir (ar) kitos patalpos, adresas ir unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre; žemės sklypo ir pastato (pastatų) tame žemės sklype unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre įrašomi atskirai net ir tuo atveju, kai šių nekilnojamojo turto objektų savininkas yra tas pats asmuo;

5) bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys;

6) bendrijos dalyvių įstojimo į bendriją ir bendrijos narių išstojimo iš jos tvarka ir sąlygos;

7) savininkų prisijungimo prie bendrijos ir atsiskyrimo nuo jos tvarka ir sąlygos;

8) bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka;

9) bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka;

10) bendrijos narių sprendimų priėmimo tvarka, įtraukiant slapto balsavimo, balsavimo raštu, balsavimo teisės perleidimo tvarką ir numatant galimybę priimant sprendimus naudotis elektroninėmis priemonėmis;

11) bendrijos pranešimų skelbimo, bendrijos narių ir savininkų priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka; 

12) ginčų nagrinėjimo tvarka;

13) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;

14) bendrijos įstatų ir bendrijos buveinės keitimo tvarka;

15) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;

16) bendrijos įstatų pasirašymo data. 

2. Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. 

3. Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo bendrijos steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Atnaujintus bendrijos įstatus pasirašo bendrijos narių susirinkime išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius arba balsų skaičiavimo komisijos nariai, kai sprendimas priimamas bendrijos nariams balsuojant raštu. Bendrijos įstatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina. 

4. Bendrijos įstatai patvirtinami notarine tvarka ir registruojami Juridinių asmenų registre ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bendrijos narių sprendimo patvirtinti bendrijos įstatus priėmimo dienos. Bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. 

7 straipsnis. Bendrijos registravimas 

1. Bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Prašymą įregistruoti bendriją Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia išrinktasis bendrijos pirmininkas arba kitas bendrijos steigiamajame susirinkime įgaliotas asmuo. Kartu su šiuo prašymu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas su priedais ir bendrijos įstatai.

2. Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. 

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą ar išregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šio pranešimo pagrindu neatlygintinai Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įkelia ar panaikina žymą apie bendrijos įstatuose įrašyto nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – bendriją. Jei gavus pranešimą apie bendrijos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad bendrijos įstatuose įrašyto nekilnojamojo turto savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka yra paskirtas jų bendrojo naudojimo objektų administratorius, tokia žyma to paties pranešimo pagrindu neatlygintinai Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka panaikinama ir neatlygintinai įkeliama žyma apie šio nekilnojamojo turto savininkų pasirinktą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – bendriją.

III SKYRIUS

BENDRIJOS VALDYMAS

8 straipsnis. Bendrijos organai 

1. Aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių susirinkimas.

2. Bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas arba bendrijos pirmininkas ir valdyba. Kai bendrijos valdyba nesudaroma, bendrijos valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bendrijos pirmininkas.

3. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendrijos valdymo organai privalo veikti  savininkų naudai, laikytis įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, vadovautis bendrijos įstatais, bendrijos narių ir (ar) savininkų sprendimais.

4. Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius. Revizijos komisija (revizorius) registruojama Juridinių asmenų registre.

5. Jei bendrija valdo šimtui ir daugiau savininkų priklausančius bendrojo naudojimo objektus, sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Bendrijos, kurios valdo mažiau nei šimtui savininkų priklausančius bendrojo naudojimo objektus, ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

6. Bendrijos pirmininkas, valdybos nariai, revizijos komisijos nariai (revizorius), ginčų nagrinėjimo komisijos nariai (ginčus nagrinėjantis asmuo) renkami ne trumpesnei kaip 2 metų ir ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.

7. Bendrijos pirmininku renkamas bendrijos narys fizinis asmuo arba bendrijos nario juridinio asmens vadovas, atitinkantis bendrijos įstatuose bendrijos pirmininkui nustatytus reikalavimus. Fizinis asmuo, kuris neturi nekilnojamojo turto, susijusio su bendrijos valdomais bendrojo naudojimo objektais, bendrijos pirmininku gali būti renkamas, kai bendrijoje yra sudaryta valdyba.

8. Bendrijos valdybą sudaro ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Bendrijos valdybos nariu renkamas bendrijos narys arba bendrijos dalyvis fizinis asmuo arba bendrijos nario arba bendrijos dalyvio juridinio asmens vadovas, atitinkantis bendrijos įstatuose valdybos nariui nustatytus reikalavimus. Bendrijos valdybos nariu negali būti renkamas bendrijos pirmininkas, bendrijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, revizijos komisijos narys (revizorius), ginčų nagrinėjimo komisijos narys (ginčus nagrinėjantis asmuo) ir šių visų asmenų artimieji giminaičiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys), sutuoktiniai ar sugyventiniai ir jų artimieji giminaičiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys).

9. Bendrijos revizijos komisijos nariu (revizoriumi) ir ginčų nagrinėjimo komisijos nariu (ginčus nagrinėjančiu asmeniu) gali būti renkamas fizinis ar juridinis asmuo, bet negali būti renkamas bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos narys, bendrijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo ir šių visų asmenų artimieji giminaičiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys), sutuoktiniai ar sugyventiniai ir jų artimieji giminaičiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys).

10. Su bendrijos pirmininku privalo būti sudaryta terminuota darbo sutartis, išskyrus, kai bendrija samdo bendrijos administratorių. Darbo sutartis su bendrijos pirmininku pasibaigia suėjus šioje sutartyje nurodytam terminui, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka atšaukus bendrijos pirmininką iš pareigų arba bendrijos pirmininkui atsistatydinus.

9 straipsnis. Bendrijos narių kompetencija

1. Bendrijos nariai vykdo šias funkcijas: 

1) tvirtina bendrijos įstatus;

2) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą (aprašus), kaskart jį (juos) atnaujinus – kai įrašomas ar pašalinamas bendrojo naudojimo objektas, keičiami bendrojo naudojimo objektus apibūdinantys duomenys ar pasikeičia informacija apie savininkus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais;

3) renka bendrijos pirmininką, nustato jo kadencijos terminą;

4) nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį ir darbo sąlygas ir įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, kai jis įregistruojamas Juridinių asmenų registre, išskyrus atvejus, kai, priėmus sprendimą samdyti bendrijos administratorių, darbo sutartis su bendrijos pirmininku nesudaroma;

5) atšaukia bendrijos pirmininką;

6) renka ir atšaukia bendrijos valdybos narius, nustato jų kadencijos terminą;

7) priima sprendimą dėl poreikio samdyti bendrijos administratorių;

8) priėmus sprendimą samdyti bendrijos administratorių, jį pasirenka ir tvirtina su bendrijos administratoriumi sudaromą paslaugų teikimo sutartį arba įgalioja bendrijos pirmininką (valdybą) bendrijos narių nustatytomis sąlygomis išrinkti bendrijos administratorių ir patvirtinti su bendrijos administratoriumi sudaromą paslaugų teikimo sutartį;

9) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius (revizorių), nustato jų kadencijos terminą;

10) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius (ginčus nagrinėjantį asmenį), nustato jų kadencijos terminą;

11) nustato savininkų bendrų išlaidų mėnesinius dydžius bendrijos valdymui: bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui, bendrijos administratoriaus atlygiui, jei jis samdomas, bendrijos finansinei apskaitai tvarkyti ir kitoms valdymo išlaidoms (už registrų, notarų, banko, pašto ir kitas paslaugas), taip pat  bendrojo naudojimo objektų techninei priežiūrai, ūkio reikmėms ir kitoms savininkų bendroms išlaidoms apmokėti ir tvirtina bendrijos metinį ūkinį ir finansinį planą;

12) atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus nustato bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jei tai nenumatyta ilgalaikiame plane, skirtų kaupiamųjų įnašų mėnesinį dydį;

13) atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus tvirtina ilgalaikį (dvejų ir daugiau metų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, nustato kaupiamųjų įnašų pagal šį planą mėnesinį dydį ir jų naudojimo tvarką, gali priimti sprendimą dėl šių lėšų laikymo kaupiamojo indėlio sąskaitoje;

14) tvirtina bendrijos veiklos metinę ataskaitą;

15) priima sprendimą dėl bendrijos audito atlikimo;

16) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo;

17) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų; 

18) tvirtina prisijungimo prie bendrijos (atsiskyrimo nuo jos) sutartis;

19) priima sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo;

20) priima sprendimą dėl bendrijos likvidavimo, likvidatoriaus skyrimo ar jo atšaukimo. 

2. Bendrijos nariai gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jų kompetencijai priskirtais klausimais.

3. Bendrijos narys privalo pateikti bendrijos pirmininkui savo adresą (elektroninio pašto ir (arba) pašto dėžutės) bendrijos pranešimams ir (ar) dokumentams įteikti ir telefono ryšio numerį, kuriuo prireikus būtų galima su juo susisiekti, ir privalo nedelsdamas pranešti apie šių duomenų pasikeitimą. 

10 straipsnis. Bendrijos narių sprendimų priėmimas. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo

ir organizavimo tvarka

1. Bendrijos narių sprendimai priimami bendrijos narių susirinkime arba bendrijos nariams balsuojant raštu. Bendrijos narių balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Priimant sprendimus kiekvienas bendrijos narys turi vieną balsą.

2. Bendrijos narių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas arba valdybos narys (nariai). Pagal pateiktą darbotvarkę bendrijos narių susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip 1/5 bendrijos narių (kai bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi – daugiau kaip 1/5 bendrijos narių bet kurio iš jų). Jeigu bendrijos valdymo organo narys (nariai) per 14 dienų nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos nepaskelbia pranešimo apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą, bendrijos narių susirinkimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip 1/5 bendrijos narių (kai bendrojo naudojimo objektų savininkai skirtingi – daugiau kaip 1/5 bendrijos narių bet kurio iš jų).

3. Pranešimas apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą ne vėliau kaip likus 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti paskelbtas viešai (pakabintas bendrijos skelbimų lentoje arba kitoje bendrijos nariams gerai matomoje vietoje šalia bendrojo naudojimo objektų, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip), turi būti įteiktas bendrijos narių pateiktais adresais (elektroninio pašto arba pašto dėžutės) bendrijos pranešimams ir (ar) dokumentams įteikti ir įkeltas į bendrijos elektroninę informacinę sistemą, jeigu bendrija tokia naudojasi.

4. Pranešime apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą privaloma nurodyti susirinkimo iniciatorių (ir organizatorių, jeigu organizuoja kitas asmuo), susirinkimo vietą, datą ir laiką, susirinkimo darbotvarkę, informaciją, kada, kokiu būdu galima pateikti klausimų ir pasiūlymų ir susipažinti su siūlomais sprendimais ar kitais papildomais dokumentais, jeigu jų būtų.

5. Pranešimo apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą paskelbimo faktas patvirtinamas aktu. Aktą pasirašo susirinkimo iniciatorius (iniciatorių atstovas) arba organizatorius (kai organizuoja kita asmuo) ir dar bent du bendrijos nariai.

6. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai dalyvių sąraše. Dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

7. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai laikomi dalyvaujančiais susirinkime, registruojami dalyvių sąraše, jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.

8. Bendrijos nariai gali dalyvauti bendrijos narių susirinkime nuotoliniu būdu, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka užtikrinant tinkamą susirinkimo dalyvių tapatybės nustatymą ir sukuriant aplinką visapusiškam dalyvavimui realiuoju laiku. Nuotoliniu būdu bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai laikomi dalyvaujančiais susirinkime, registruojami dalyvių sąraše, o jų balsai priskaičiuojami nustatant kvorumą ir į balsavimo rezultatus.

9. Bendrijos narių susirinkimas gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka užtikrinant tinkamą susirinkimo dalyvių tapatybės nustatymą ir sukuriant aplinką visapusiškai dalyvauti realiuoju laiku, bet tik tuomet, kai visi bendrijos nariai iš anksto raštu patvirtina, kad jie turi galimybę dalyvauti susirinkime konkrečiu nuotoliniu būdu.

10. Bendrijos narių susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu bendrijos narių susirinkimas neįvyksta, nes nėra pakankamai dalyvių sprendimams priimti, pakartotinis bendrijos narių susirinkimas pagal tą pačią darbotvarkę turi įvykti ne anksčiau kaip po 14 dienų, bet ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo neįvykusio susirinkimo dienos. Pakartotiniam bendrijos narių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas.

11. Bendrijos narių sprendimas laikomas priimtu, jeigu jam pritariama susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, kurie laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 visų bendrijos narių, bet ne mažiau negu 2/3 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

12. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

13. Bendrijos narių sprendimai protokoluojami. Bendrijos narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir balsus skaičiavęs asmuo (asmenys). Protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie protokolo pridedamas galiojantis bendrijos narių sąrašas, susirinkimo dalyvių sąrašas, dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu.

14. Bendrijos administratorius ir savininkai bendrijos dalyviai gali dalyvauti bendrijos narių susirinkime be balsavimo teisės. Susirinkime, jame dalyvaujančių bendrijos narių sprendimu, be balsavimo teisės gali dalyvauti ir kiti asmenys.

15. Bendrijos narių sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

16. Bendrijos narių susirinkimo protokolai ir bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai saugomi Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Savininkų bendroji kompetencija, jų sprendimų priėmimas

1. Savininkai priima sprendimus dėl:

1) bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir disponavimo jais klausimų, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo;

2) vidaus tvarkos taisyklių, taikomų naudojantis bendrojo naudojimo objektais, nustatymo;  

3) lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir (ar) atnaujinti juos pagerinant skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų;

4) savininkų bendrųjų poreikių tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, šildymo būdo pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, sprendimo savininkams asmeniškai sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir pan.), kai tai nėra priskirta bendrijos narių kompetencijai.

2. Savininkų sprendimai priimami savininkų susirinkime arba savininkams balsuojant raštu. Vienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektų, susijusių su bendrijos valdomais bendrojo naudojimo objektais. Savininkams priimant sprendimus, savininkui – juridiniam asmeniui atstovauja jo atstovas. Kai nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, jiems atstovauja vienas asmuo. Jeigu bendraturčių yra du, jiems atstovauja vienas asmuo bendru sutarimu, jeigu bendraturčių yra trys ir daugiau, jiems atstovauja vienas asmuo daugumos bendraturčių sutarimu.

3. Savininkų sprendimai, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, priimami savininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų disponavimo ir naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, kurie priimami savininkų bendru sutarimu. Priimti savininkų sprendimai privalomi visiems savininkams, taip pat ir tiems savininkams, kurie po sprendimų priėmimo įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kartu perimdami teises ir pareigas, susijusias su bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

4. Savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 10 straipsnio nuostatos. Savininkų balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra, gali būti ar bus naudojami ne visų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, gali būti priimami tos dalies savininkų, tada jie yra privalomi tik tai daliai savininkų.

6. Savininkų sprendimai negali apriboti kitų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus savininkų sprendimus dėl vidaus tvarkos taisyklių, taikomų naudojantis bendrojo naudojimo objektais, nustatymo, lėšų skolinimosi bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ar atnaujinti pagerinant ir (ar) Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.

7. Savininkų sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Prisijungimas (prijungimas) prie veikiančios bendrijos ir atsiskyrimas

(atskyrimas) nuo veikiančios bendrijos

1. Savininkai prie veikiančios bendrijos gali prisijungti perduodami bendrijai valdyti, naudoti ir prižiūrėti jų bendrojo naudojimo objektus, tačiau tik tuos, kurie gali būti valdomi, naudojami ir prižiūrimi atskirai nuo kitų bendrojo naudojimo objektų ir kurie nėra perduoti valdyti kitai bendrijai ar viešajai įstaigai.

2. Savininkai atsiskirti nuo veikiančios bendrijos gali perimdami valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, tačiau tik tokius, kurie gali būti naudojami ir valdomi atskirai nuo kitų bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų. Atsiskyrę nuo veikiančios bendrijos savininkai netenka teisės būti bendrijos nariais ar bendrijos dalyviais ir netenka teisės naudotis bendrijos valdomais bendrojo naudojimo objektais. Atsiskyrusių nuo veikiančios bendrijos savininkų nekilnojamojo turto duomenys pašalinami iš bendrijos įstatų ir iš bendrojo naudojimo objektų aprašo.

3. Savininkai, siekdami prisijungti prie veikiančios bendrijos ar atsiskirti nuo veikiančios bendrijos, sprendimą priima laikydamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatų. 

4. Priimdami sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos ar atsiskirti nuo veikiančios bendrijos savininkai patvirtina jų pasiūlytas ir su veikiančios bendrijos pirmininku suderintas prisijungimo prie veikiančios bendrijos ar atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos sąlygas, kuriose gali būti numatytas prisijungimo (atsiskyrimo) mokestis, ir įgalioja išrinktą asmenį pasirašyti prisijungimo prie veikiančios bendrijos ar atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos sutartį su veikiančia bendrija.

5. Prisijungimo prie veikiančios bendrijos ar atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos sutartis ir atnaujinti veikiančios bendrijos įstatai tvirtinami veikiančios bendrijos narių sprendimu, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio nuostatų.

6. Veikiančios bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prisijungimo prie veikiančios bendrijos sutarties patvirtinimo dienos praneša apie priimtą sprendimą prisijungusių savininkų nekilnojamojo turto statytojui arba jų bendrojo naudojimo objektus valdančiam pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtam jų bendrojo naudojimo objektų administratoriui.

7. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą registruoti po prisijungimo prie veikiančios bendrijos ar atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos atnaujintus veikiančios bendrijos įstatus, apie naujų nekilnojamojo turto objektų įtraukimą į veikiančios bendrijos įstatus ar buvusių nekilnojamojo turto objektų pašalinimą iš veikiančios bendrijos įstatų praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šio pranešimo pagrindu neatlygintinai Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka įkelia (panaikina) Nekilnojamojo turto registre žymą apie savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – bendriją. Jei gavus pranešimą apie naujų nekilnojamojo turto objektų įtraukimą į veikiančios bendrijos įstatus Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad šių nekilnojamojo turto objektų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka yra paskirtas jų bendrojo naudojimo objektų administratorius, tokia žyma neatlygintinai Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka panaikinama ir įkeliama žyma apie šių savininkų pasirinktą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – bendriją. 

8. Nuo atnaujintų veikiančios bendrijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos baigiasi nekilnojamojo turto statytojo ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus su prisijungusių prie veikiančios bendrijos savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra susiję įgaliojimai.

9. Veikiančios bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atnaujintų veikiančios bendrijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos apie savininkų atsiskyrimą nuo veikiančios bendrijos raštu praneša savivaldybės vykdomajai institucijai, o apie savininkų prisijungimą prie veikiančios bendrijos – ir savivaldybės vykdomajai institucijai, ir prisijungusių savininkų nekilnojamojo turto statytojui ar jų bendrojo naudojimo objektus valdžiusiam pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtam jų bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Nuo šio pranešimo įteikimo dienos nuo veikiančios bendrijos atsiskyrusiems savininkams neatsiranda naujų mokestinių prievolių pagal veikiančios bendrijos įstatus, o prie veikiančios bendrijos prisijungusiems savininkams – pagal nekilnojamojo turto statytojo ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirto administratoriaus vykdytą jų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros veiklą.

10. Prie veikiančios bendrijos prisijungusių savininkų nekilnojamojo turto statytojas ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius per 2 mėnesius nuo veikiančios bendrijos pirmininko pranešimo apie savininkų prisijungimą prie veikiančios bendrijos gavimo dienos privalo į pranešime nurodytą veikiančios bendrijos sąskaitą pervesti prie veikiančios bendrijos prisijungusiems savininkams priskaitytas, bet nepanaudotas kaupiamąsias ir kitas jų bendroms reikmėms surinktas, bet nepanaudotas lėšas, pagal priėmimo–perdavimo aktą perduoti turimus projektavimo, statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, techninių apžiūrų aktus, kadastrinių matavimų bylas, savininkų susirinkimų sprendimų protokolus, paskutinių trejų metų ir einamųjų metų iki perdavimo momento vykdytos naudojimo objektų valdymo veiklos ir finansines ataskaitas, kitus turimus su bendrijai valdyti perduotų bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusius dokumentus.

11. Atsiskyrusių nuo veikiančios bendrijos savininkų bendrojo naudojimo objektai valdomi  Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 

12. Už prisijungimą prie veikiančios bendrijos balsavę savininkai tampa šios bendrijos nariais ir įgyja bendrijos, prie kurios prisijungiama, narių teises ir pareigas, kiti veikiančiai bendrijai valdyti perduotų bendrojo naudojimo objektų savininkai tampa bendrijos dalyviais ir įgyja savininkų bendrąsias teises ir pareigas. 

13. Prie veikiančios bendrijos turi būti prijungtas savininkas, po bendrijos įsteigimo įgijęs teisėtą pagrindą užsitikrinti savo nekilnojamojo turto naudojimą pagal paskirtį, naudojantis bendrijos valdomais, naudojamais ir prižiūrimais bendrojo naudojimo objektais. Prijungto prie veikiančios bendrijos savininko nekilnojamojo turto duomenys įtraukiami į bendrijos įstatus ir į bendrojo naudojimo objektų aprašą. Prie veikiančios bendrijos prijungtas savininkas tampa bendrijos dalyviu.

14. Nuo veikiančios bendrijos turi būti atskirtas savininkas, po bendrijos įsteigimo netekęs (atsisakęs) teisėto pagrindo užsitikrinti savo nekilnojamojo turto naudojimą pagal paskirtį, naudojantis bendrijos valdomais, naudojamais ir prižiūrimais bendrojo naudojimo objektais. Atskirto nuo veikiančios bendrijos savininko nekilnojamojo turto duomenys pašalinami iš bendrijos įstatų ir iš bendrojo naudojimo objektų aprašo.

16. Prisijungimo (prijungimo) prie veikiančios bendrijos (atsiskyrimo (atskyrimo) nuo veikiančios bendrijos) dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras.

17. Prisijungimo (prijungimo) prie veikiančios bendrijos ar atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos išlaidas apmoka prie veikiančios bendrijos prisijungę (prijungti) ar nuo veikiančios bendrijos atsiskyrę savininkai.

13 straipsnis. Bendrijos pirmininko kompetencija

1. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos vadovas. Bendrijos pirmininkas veikia bendrijos vardu ir atstovauja bendrijai santykiuose su kitais asmenimis.

2. Bendrijos pirmininkas bendrijos veiklą organizuoja vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos valdybos, bendrijos narių ir savininkų sprendimais.

3. Bendrijos pirmininkas priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, bendrijos vardu ir (ar) pagal įgaliojimus savininkų vardu pasirašo paslaugų, nuomos ir kitas sutartis, nurodydamas, kad sudaromų sutarčių naudos gavėjai yra savininkai, išskyrus, kai už paslaugas ir prekes atsiskaitoma bendrijos turtu.

4. Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos finansinę apskaitą:

1) parenka finansinę apskaitą tvarkantį asmenį;

2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines-finansines operacijas ir kita finansinei apskaitai tvarkyti reikalinga informacija;

3) finansinės apskaitos tvarkytojui pateikia duomenis apie įmokų bendrijai mokėtojus ir duomenis, reikalingus jų mokestinei daliai nustatyti;

4) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui.

5. Bendrijos pirmininkas šaukia bendrijos narių (savininkų) susirinkimus ir (ar) organizuoja bendrijos narių (savininkų) balsavimą raštu šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

6. Bendrijos pirmininkas taip pat atsako už:  

1) bendrijos narių sąrašo sudarymą, tvarkymą ir registravimą Juridinių asmenų registre;

2) bendrijos valdymo organų ir revizijos komisijos (revizoriaus) įregistravimą Juridinių asmenų registre ir išregistravimą iš jo;

3) bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą, tvarkymą ir pateikimą tvirtinti bendrijos nariams;

4) bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir (ar) atnaujinimo pagerinant organizavimą, susijusių dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

5) kaupiamųjų lėšų naudojimą pagal paskirtį;

6) bendrijos metinio ūkinio-finansinio plano sudarymą, derinimą su valdyba ir pateikimą bendrijos nariams tvirtinti;

7) skolų bendrijai išieškojimo organizavimą;

8) bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio revizijos komisijai (revizoriui) ir valdybai pateikimą ne vėliau kaip 30 dienų iki bendrijos metinės veiklos ataskaitos tvirtinimo bendrijos narių susirinkime ar balsuojant raštu;

9) bendrijos metinės revizijos ataskaitos ir bendrijos valdybos sprendimo dėl bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo pateikimą bendrijos nariams ne vėliau kaip likus 14 dienų iki bendrijos metinės veiklos ataskaitos tvirtinimo bendrijos narių susirinkime ar balsuojant raštu;

10) bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą bendrijos valdybai ir bendrijos nariams ne vėliau kaip likus 14 dienų iki bendrijos metinės veiklos ataskaitos tvirtinimo bendrijos narių susirinkime ar balsuojant raštu;

11) su bendrijos veikla susijusios informacijos pateikimą bendrijos nariams ir bendrijos veiklos dalyviams jų rašytiniu prašymu;

12) informacijos pateikimą bendrijos narių ar savininkų susirinkimui susirinkimo dalyvių prašymu;

13) su bendrijos veikla susijusios informacijos, duomenų ir dokumentų ar jų kopijų pateikimą bendrijos valdybos nariams, revizijos komisijos nariams (revizoriui), ginčų nagrinėjimo komisijos nariams (ginčus nagrinėjančiam asmeniu) ir auditoriui jų prašymu;

14) su bendrijos veikla susijusios informacijos, duomenų ir dokumentų ar jų kopijų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai jų rašytiniu prašymu.

6. Bendrijos pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bendrijos nario arba bendrijos dalyvio rašytinio prašymo gauti informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, bendrąsias tikslines įmokas ir kitus mokėjimus ir (ar) bendrijos vykdomus pirkimus gavimo dienos jį išnagrinėti ir pateikti išsamų, duomenimis ir (ar) dokumentais pagrįstą atsakymą arba pateikti pranešimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą, kuriame turi nurodyti argumentuotas priežastis ir pratęsimo terminą. Bendrijos pirmininkui teikiami prašymai turi būti pagrįsti teisėtu tikslu, prašymuose aiškiai nurodoma prašomos informacijos apimtis. Prašymai bendrijos pirmininkui įteikiami bendrijos buveinės arba bendrijos elektroninio pašto adresu. Jeigu elektroninėmis priemonėmis siunčiamo prašymo siuntėjas lengvai nustatomas (prašymą bendrijos narys arba bendrijos dalyvis siunčia iš bendrijai pateikto elektroninio pašto), kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyto dokumento pridėti nebūtina, tačiau visais atvejais turi būti nurodytas prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas ir jo atstovo vardas, pavardė), telefono numeris, adresas. 

7. Bendrijos pirmininko laikino nedarbingumo ir atostogų metu jo pareigas vykdo bendrijos pirmininko įgaliotas bendrijos narys.

8. Bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų, apie šį ketinimą ne vėliau kaip prieš 20 dienų pranešęs bendrijos nariams žodžiu susirinkime ir raštu arba bendrijos valdybai žodžiu posėdyje ir raštu. Bendrijos nariai (valdyba) gali priimti sprendimą nukelti bendrijos pirmininko atsistatydinimo svarstymą, iki jiems bus pateikta metinė bendrijos veiklos ataskaita ir (ar) bendrijos veiklos per nepilnus metus iki atsistatydinimo ataskaita. Sprendimas priimti bendrijos pirmininko atsistatydinimą yra pagrindas išregistruoti jį kaip bendrijos vadovą iš Juridinių asmenų registro.

9. Bendrijos pirmininkas gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai bendrijos narių sprendimu. Sprendimas atšaukti bendrijos pirmininką iš pareigų yra pagrindas išregistruoti jį kaip bendrijos vadovą iš Juridinių asmenų registro.

10. Bendrijos pirmininkas netenka pareigų, kai nebegali jų vykdyti ir pateikiamas šį faktą patvirtinantis dokumentas, kuris yra pagrindas išregistruoti jį kaip bendrijos vadovą iš Juridinių asmenų registro.

11. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos bendrijos nariai privalo išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko išregistravimo kaip bendrijos vadovo iš Juridinių asmenų registro ir nepradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį. Juridinių asmenų tvarkytojui pradėjus daugiabučio namo bendrijos likvidavimo procedūrą, savivaldybės vykdomoji institucija skiria šio namo savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, bendrijos įstatų nuostatas, bendrijos narių, valdybos ir (ar) savininkų sprendimus ar netinkamo šių sprendimų vykdymo.

13. Bendrijos pirmininkas iš Nekilnojamojo turto registro turi teisę gauti bendrijos valdomų ir (ar) kuriamų naujų bendrojo naudojimo objektų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto, kuriame yra bendrijos valdomi bendrojo naudojimo objektai, ir su bendrijos valdomais bendrojo naudojimo objektais susijusių savininkų duomenis (nekilnojamojo turto pavadinimas, jo numeris Nekilnojamojo turto registre, šio nekilnojamojo turto savininkų vardai, pavardės ar juridinių asmenų pavadinimai, asmenų kodai ir jiems priklausančios dalys – buto ar kitos patalpos bendras plotas ar kita dalis bendro naudojimo objekte).

14 straipsnis. Bendrijos valdybos kompetencija 

1. Vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko, bendrijos narių ir savininkų sprendimais, bendrijos valdyba vykdo šias funkcijas:

1) šaukia bendrijos narių (savininkų) susirinkimus ir (ar) organizuoja bendrijos narių (savininkų) balsavimą raštu šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka; 

2) svarsto ir teikia bendrijos nariams pasiūlymus dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir atnaujinimo juos pagerinant;

3) svarsto ir teikia bendrijos nariams pasiūlymus dėl bendrijos metinio ūkinio-finansinio plano sudarymo;

4) atsižvelgdama į bendrijos metiniame ūkiniame-finansiniame plane numatytas lėšas tvirtina bendrijos darbuotojų pareigybes ir darbo užmokestį;

5) atsižvelgdama į bendrijos metiniame ūkiniame-finansiniame plane numatytas lėšas ir (ar) kitus bendrijos narių sprendimus, tvirtina perkamų rangos darbų, paslaugų ir prekių pirkimo sąlygas;

6) atsižvelgdama į bendrojo naudojimo objektų ir (ar) pastato techninių apžiūrų rezultatus, teikia pasiūlymus bendrijos nariams dėl lėšų kaupimo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir (ar) atnaujinti juos pagerinant.

7) tvirtina ilgalaikiame plane nenumatytų darbų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti eilę pagal pirmenybę ir šiems darbams sukauptų lėšų naudojimo tvarką;

8) teikia savininkams pasiūlymus dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo);

9) teikia savininkams pasiūlymus dėl lėšų skolinimosi bendrijai;

10) teikia savininkams tvirtinti vidaus tvarkos taisykles;

11) analizuoja ir vertina bendrijos finansinę būklę ir atsižvelgdama į rezultatus teikia bendrijos pirmininkui pasiūlymus dėl bendrijos veiklos pagerinimo;

12) analizuoja ir tvirtina bendrijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį;

13) vykdo kitas bendrijos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas ir bendrijos narių ir (ar) savininkų sprendimu priimtus pavedimus;

14) teikia kitus bendrijos nariams ir (ar) savininkams aktualius pasiūlymus.

2. Bendrijos valdybos darbo tvarka nustatoma valdybos sprendimu patvirtintame bendrijos valdybos darbo reglamente.

3. Bendrijos valdybos posėdžio organizavimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu balsavimu. Kiekvienas bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą. Bendrijos valdybos narys negali perleisti savo balso kitam asmeniui. 

4. Bendrijos valdybos posėdžiai protokoluojami. Bendrijos valdybos posėdžių protokolai saugomi Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka. 

5. Bendrijos valdybos nariai privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl bendrijos valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, bendrijos įstatus, bendrijos narių ir visų ar dalies savininkų sprendimus ar netinkamo jų įgyvendinimo. Valdybos narių prievolė atlyginti bendrijai nuostolius yra solidari. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami valdybos nariai, kurie balsavo prieš sprendimą, dėl kurio atsirado nuostoliai, arba nedalyvavo valdybos posėdyje jį priimant ir per 7 dienas nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) rašytinį prieštaravimą dėl šio sprendimo priėmimo. 

6. Bendrijos valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai ne vėliau kaip prieš 20 dienų raštu pranešdamas apie šį sprendimą bendrijos pirmininkui. Bendrijos pirmininko parašu patvirtintas bendrijos valdybos nario pranešimas apie atsistatydinimą iš pareigų nepasibaigus kadencijai yra pagrindas išregistruoti atsistatydinusį valdybos narį iš Juridinių asmenų registro.

7. Bendrijos valdybos narys gali būti atšauktas iš pareigų  nepasibaigus jo kadencijai bendrijos narių sprendimu. Savininkų sprendimas atšaukti bendrijos valdybos narį yra pagrindas išregistruoti jį iš Juridinių asmenų registro.

8. Bendrijos valdybos narys netenka savo pareigų, kai nebegali jų vykdyti ir pateikiamas šį faktą patvirtinantis dokumentas, kuris yra pagrindas išregistruoti jį iš Juridinių asmenų registro.

15 straipsnis. Bendrijos veiklos finansinė apskaita 

1. Bendrijos finansinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Bendrijoje turi būti įdarbintas finansinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo arba bendrija turi sudaryti finansinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Bendrijos finansinės apskaitos negali tvarkyti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, bendrijos revizijos komisijos nariai (revizorius), bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos nariai (ginčus nagrinėjantis asmuo).

4. Savininkų bendrosios tikslinės įmokos naudojimo objektams prižiūrėti, išlaikyti, išsaugoti ir atnaujinti ar atnaujinti juos pagerinant savininkams priskaitomos proporcingai jų turimai (užimamai) daliai bendrojo naudojimo objektuose. Kai turimų (užimamų) dalių neįmanoma nustatyti (jos nėra nustatytos), laikomasi prielaidos kad jos yra lygios. Įmokos bendrijos valdymui (bendrijos pirmininko darbo užmokestis, bendrijos administratoriaus, jei jis samdomas atlygis, kitos nenumatytos valdymo išlaidoms (už registrų, notarų, banko, pašto ir kitas paslaugas), bendrijos finansinės apskaitos tvarkymas) ir kitoms savininkų bendroms išlaidoms apmokėti priskaitomos tokia pačia tvarka, jeigu bendrijos nariai nenustato kitaip.

5. Bendrijos finansinės apskaitos tvarkytojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams parengia metines finansines ataskaitas ir pateikia jas bendrijos pirmininkui, valdybai ir bendrijos revizijos komisijai (revizoriui).

6. Bendrijos revizijos komisija (revizorius) ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams atlieka bendrijos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą ir savo išvadą pateikia bendrijos pirmininkui ir valdybai, su šia išvada turi teisę susipažinti bendrijos nariai ir bendrijos dalyviai.

7. Bendrijos valdyba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo revizijos išvados gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą dėl bendrijos metinių finansinių atskaitų tvirtinimo ir pateikia jį bendrijos pirmininkui, su šiuo sprendimu turi teisę susipažinti bendrijos nariai ir bendrijos dalyviai.

8. Bendrijos nariai gali nuspręsti samdyti auditorių bendrijos auditui atlikti. Audito išvada pateikiama bendrijos pirmininkui, valdybai, revizijos komisijai (revizoriui), su ja turi teisę susipažinti bendrijos nariai ir bendrijos dalyviai.

9. Draudžiama riboti bendrijos finansinės veiklos tikrinimą ir (ar) auditą atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą.  

16 straipsnis. Bendrijos revizijos komisijos (revizoriaus) kompetencija

1. Bendrijos revizijos komisija (revizorius) atsako už bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos tikrinimą.

2. Bendrijos revizijos komisija (revizorius) vykdo šias funkcijas: 

1) finansiniams metams pasibaigus atlieka bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą ir pateikia išvadą bendrijos pirmininkui; 

2) atlieka neeilinį bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą, jeigu to raštu pareikalauja bendrijos valdybos narys arba daugiau kaip 1/5 bendrijos narių, ir savo išvadą pateikia neeilinio finansinės veiklos patikrinimo reikalavusiam valdybos nariui ar bendrijos nariams ir bendrijos pirmininkui.

3. Revizijos komisijos (revizoriaus) prašymu bendrijos pirmininkas ir (ar) bendrijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo pateikti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir paaiškinimus.

4. Revizijos komisija (revizorius), nustačiusi (nustatęs) bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas arba valdyba sušauktų neeilinį bendrijos narių susirinkimą reikalavime nurodytiems klausimams aptarti. Jeigu bendrijos valdymo organas per 14 dienų nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą (balsavimą raštu) pateikimo dienos nepraneša apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą (organizuojamą balsavimą raštu), bendrijos narių susirinkimą sušaukti (balsavimą raštu organizuoti) gali revizijos komisija (revizorius) šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Su bendrijos revizijos komisijos (revizoriaus) išvadomis turi teisę susipažinti bendrijos valdybos nariai, bendrijos nariai ir bendrijos dalyviai.

17 straipsnis. Bendrijos veiklos metinė ataskaita

1. Bendrijos pirmininkas, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 5 mėnesius privalo pateikti bendrijos nariams tvirtinti bendrijos veiklos metinę ataskaitą.

2. Bendrijos veiklos metinėje ataskaitoje turi būti nurodyta: 

1) informacija apie bendrijos valdymo organų ir bendrijos narių pasikeitimus;

2) informacija apie vykdytą veiklą, įgyvendinant bendrijos įstatuose nustatytus tikslus, vadovaujantis bendrijos valdybos, bendrijos narių ir savininkų sprendimais;

3) informacija apie bendrijos metiniame ūkiniame ir finansiniame plane numatytas, priskaitytas ir panaudotas lėšas (už ką, kam, kiek sumokėta), nepanaudotų lėšų ir sukauptų lėšų likutį, skolas ir faktinius likučius banko sąskaitose; 

4) bendrijos veiklos planai, prognozės ir pasiūlymai.

VI SKYRIUS

SAVININKŲ BENDROSIOS TEISĖS IR PAREIGOS. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

18 straipsnis. Savininkų bendrosios teisės ir pareigos

1. Savininkų pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose.

2. Savininkai privalo: 

1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus;

2) teisės aktų ir bendrijos narių nustatyta tvarka apmokėti bendrijos valdymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, atnaujinimo, atnaujinimo juos pagerinant ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti kitus bendruosius tikslinius mokesčius, rinkliavas ir įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) vykdyti bendrijos organų ir (ar) savininkų teisėtus sprendimus;

4) pateikti bendrijos pirmininkui savo adresą (elektroninio pašto ir (ar) pašto dėžutės) bendrijos pranešimams ir dokumentams įteikti, telefono ryšio numerį, kuriuo būtų galima prireikus susisiekti, ir nedelsdami pranešti apie šių duomenų pasikeitimus;

5) nedelsdami pranešti bendrijos pirmininkui apie pastebėtą grėsmę bendrojo naudojimo objektams ir (ar) žmonėms ar aplinkai;

6) laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir įpareigoti savo nuomininkus jų laikytis;

7) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 

8) laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą, kitas patalpas, pastatą ar žemės sklypą, pranešti bendrijos pirmininkui, kaip bus užtikrinta galimybė, esant būtinybei, patekti į savininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

3. Savininkai turi teisę:

1) dalyvauti ir balsuoti priimant savininkų sprendimus;

2) raštu teikti bendrijos pirmininkui ir valdybai pasiūlymus bendrijos veiklos klausimais;

3) kreiptis raštu į bendrijos pirmininką ir gauti informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, bendrojo naudojimo objektus, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus ir (ar) bendrijos vykdomus pirkimus;

4) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų jų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus;

5) be kitų savininkų sutikimo imtis būtinų neatidėliotinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir (ar) žmonėms ar aplinkai, ir raštu kreipdamiesi į bendrijos pirmininką reikalauti iš savininkų atlyginti patirtas išlaidas;

6) apskųsti bendrijos organų ir savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka;

7) susipažinti su bendrijos įstatais, bendrijos narių sąrašu ir gauti jų kopijas;

8) gauti valdymo organų narių, revizijos komisijos narių (revizoriaus), ginčų nagrinėjimo komisijos narių (ginčus nagrinėjančio asmens) kontaktinius duomenis;

9) įgalioti kitą asmenį atstovauti jiems bendrijoje, nurodydami įgaliojimo terminą, teises ir pareigas. Šis fizinių asmenų įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;

10) tapti bendrijos nariu bendrijos įstatuose nustatyta tvarka;

11) būti išrinkti bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu;

12) įgyvendinti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises. 

4. Savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas savo nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindu jam buvo priskirti bendrijos valdomi bendrojo naudojimo objektai, privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Įstatymų nustatytais atvejais pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokio nekilnojamojo turto perleidimo sutartyje gali būti numatyta buvusio savininko turėtas prievoles perduoti naujam savininkui. 

5. Savininkas, įsigijęs nekilnojamojo turto objektą, kurio pagrindu jam priskiriami bendrijos valdomi bendrojo naudojimo objektai, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti bendrijos pirmininkui ir pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą ar kitą nuosavybės teisių įgijimą patvirtinantį dokumentą. 

19 straipsnis. Narystė bendrijoje, išstojimo iš bendrijos tvarka

1. Bendrijos steigimui pritarę savininkai nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre momento yra bendrijos nariai.

2. Bendrijos įstatų nustatyta tvarka į bendriją gali įstoti kiekvienas bendrijos dalyvis, jo narystė įsigalioja nuo atnaujinto bendrijos narių sąrašo įregistravimo Juridinių asmenų registre momento. 

3. Vienas bendrijos dalyvis, nepriklausomai nuo to, kiek nekilnojamojo turto objektų valdo, tampa vienu bendrijos nariu. Kai nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, bendrijos nariu tampa vienas asmuo. Jeigu bendraturčių yra du, jiems bendrijoje atstovauja (bendrijos nariu tampa) vienas asmuo bendru sutarimu, jeigu bendraturčių yra trys ir daugiau, jiems bendrijoje atstovauja (bendrijos nariu tampa) vienas asmuo daugumos bendraturčių sutarimu.

4. Bendrijos nariui – juridiniam asmeniui bendrijoje atstovauja jo atstovas.

5. Bendrijos narių sąrašas registruojamas Juridinių asmenų registre. Prašymą įregistruoti bendrijos narių sąrašą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos įregistravimo ir (arba) sąrašo atnaujinimo pateikia bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.

6. Bendrijos narių sąraše turi būti nurodyti bendrijos narių vardai, pavardės (juridinių asmenų pavadinimai, kodai), jų atstovų vardai ir pavardės, jų nekilnojamojo turto objektų adresai ir jų unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre, bendrijai pateikti adresai bendrijos pranešimams ir dokumentams įteikti (elektroninio pašto ir (ar) pašto dėžutės) ir telefono ryšio numeriai.

7. Bendrijos narių sąrašas turi būti atnaujintas, kai nors vieno bendrijos nario narystė bendrijoje pasibaigia arbai kai į bendriją įstoja naujas bendrijos narys, arba kai bendrijos narys praneša apie jo pateiktų duomenų pasikeitimą.

8. Bendrijos narys, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.89 straipsnio nuostatomis, gali perleisti savo balsavimo teisę kitam asmeniui paprastos rašytinės formos balsavimo teisės perleidimo sutartimi. Šios sutarties tvirtinti notarine tvarka nereikia.

9. Bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią.

10. Bendrijos narys gali iš bendrijos išstoti bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Išstojus iš bendrijos jo narystė bendrijoje pasibaigia nuo atnaujinto bendrijos narių sąrašo įregistravimo Juridinių asmenų registre momento, tokiu atveju jam lieka galioti savininkų bendrosios teisės ir pareigos.

11. Narystė bendrijoje taip pat pasibaigia:

1) savininkui netekus nuosavybės teisių į nekilnojamojo turtą, kurio pagrindu jam buvo priskirti bendrijos valdomi bendrojo naudojimo objektai;

2) savininkui mirus;

3) savininką – juridinį asmenį likvidavus arba reorganizavus;

4) savininkui atsiskyrus nuo bendrijos;

5) likvidavus bendriją. 

20 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Bendrijos narių ar bendrijos dalyvių ir bendrijos pirmininko ar valdybos ar kitų bendrijos organų ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai (ginčus nagrinėjančiam asmeniui), ginčai nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 

2. Kai bendrijoje ginčų nagrinėjimo komisija nesudaroma (ginčus nagrinėjantis asmuo nerenkamas) arba jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos (ginčus nagrinėjančio asmens) pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčus nagrinėja teismas įstatymų nustatyta tvarka.

3. Bendrijos nariai ir bendrijos dalyviai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.  

V SKYRIUS

BENDRIJOS TURTAS IR LĖŠOS

21 straipsnis. Bendrijos turtas

1. Bendrijos turtas yra atskirtas nuo savininkų turto.  Bendrijos turtas valdomas ir juo disponuojama įstatymuose ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

2. Bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės.

4. Savininkai gali prisidėti prie bendrijos turto savo piniginiais ir nepiniginiais turtiniais įnašais. Šių įnašų įvertinimo tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.

5. Bendrijos iš statytojo perimti valdyti bendrojo naudojimo objektai ir (ar) turtinės teisės į juos yra savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

22 straipsnis. Bendrijos lėšos, bendrijos pajamos

1. Bendrijos lėšas sudaro: 

1) bendrosios tikslinės savininkų įmokos, bendrijos valdymo ir ūkio reikmių išlaidoms apmokėti;

2) valstybės ar savivaldybės ir (ar) kitų asmenų paramos lėšos;

3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu;

4) kitos negrąžintinai gautos lėšos. 

2. Pajamos, gautos naudojant bendrojo naudojimo objektus, savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai daliai bendrojo naudojimo objektuose ir naudojamos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, atnaujinti juo pagerinant, atnaujinti (modernizuoti) ar naujiems bendrojo naudojimo objektams sukurti.

3. Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam savininkui atskirai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar savininkų prievoles. 

VI SKYRIUS

BENDRIJOS REORGANIZAVIMAS ir LIKVIDAVIMAS

23 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas

1.  Bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirai pagal šio įstatymo 3 straipsnio  3 dalyje nustatytas sąlygas.   

2. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Bendrijai taikoma supaprastinta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka.   Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalijimo būdas.

3. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip 1/4 bendrojo naudojimo objektų, kuriuos galima atskirai valdyti, savininkų. Bendrijos susijungimo su kita bendrija iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip 1/4 veikiančios bendrijos savininkų. Bendrijos reorganizavimo iniciatoriai įteikia siūlomos reorganizuoti bendrijos pirmininkui prašymą su pasiūlymais dėl bendrijos reorganizavimo sąlygų, po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos ir steigiamų naujų bendrijų (bendrijos) įstatų ir valdymo organų.

4. Reorganizavimo sąlygose, be kita ko, turi būti nurodytas bendrijos reorganizavimo būdas, po reorganizavimo veiklą baigiančios bendrijos (bendrija), po reorganizavimo veiklą tęsianti bendrija ir (ar) steigiamos naujos bendrijos (bendrija), momentas, nuo kurio po reorganizavimo veiklą baigusių bendrijų (bendrijos) teisės ir pareigos pagal sandorius pereis po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrijai ir (ar) įsteigtoms naujoms bendrijoms (bendrijai), turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas, išmokos, reorganizavimo sąlygų įgyvendinimo terminai, valdymo ir kitiems organams ir ekspertams, jeigu jie būtų samdomi, suteikiamos papildomos teisės. 

5. Siūlomos reorganizuoti bendrijos pirmininkas, gavęs prašymą reorganizuoti bendriją, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreipimosi gavimo dienos parengia bendrijos reorganizavimo sąlygas, po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos ir (ar) steigiamų naujų bendrijų (bendrijos) įstatus ir nedelsdamas paskelbia viešai bendrijos reorganizavimo sąlygas, nurodydamas jų paskelbimo datą, siūlomos reorganizuoti bendrijos įstatuose nustatytame šaltinyje, apie parengtas bendrijos reorganizavimo sąlygas per Civilinio kodekso 2.99 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą praneša visiems siūlomos reorganizuoti bendrijos kreditoriams ir pateikia parengtas bendrijos reorganizavimo sąlygas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pranešime kreditoriams apie parengtas bendrijos reorganizavimo sąlygas, be kita ko, turi būti nurodyta, kur galima su jomis ir parengtais įstatais po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos ir (ar) įsteigtų naujų bendrijų (bendrijos) įstatais susipažinti. Juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ir nurodo, kur galima su jomis susipažinti. Ši informacija skelbiama iki bendrijos reorganizavimo pabaigos, su ja turi teisę susipažinti kiekvienas asmuo neatlygintinai.

6. Ne anksčiau kaip po 30 dienų, bet ne vėliau kaip po 60 dienų nuo bendrijos reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo siūlomos reorganizuoti bendrijos pirmininkas privalo sušaukti siūlomos reorganizuoti  bendrijos narių susirinkimą (suorganizuoti balsavimą raštu) sprendimui dėl bendrijos reorganizavimo ir jos reorganizavimo sąlygų priimti, po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos ir (ar) steigiamų naujų bendrijų (bendrijos) įstatams patvirtinti, valdymo organams išrinkti ir jų buveinių adresams patvirtinti. Sprendimai priimami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje  nustatytų sąlygų. Susirinkimo protokolą siūlomos reorganizuoti bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo parengimo privalo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

7. Bendrijos reorganizavimas pasibaigia Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos ir (ar) įsteigtų naujų bendrijų (bendrijos) įstatus ir  įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas.

24 straipsnis. Bendrijos likvidavimas  

1. Bendrija gali būti likviduojama:

1) bendrijos narių sprendimu;

2) Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu pagal Civilinio kodekso 2.7 straipsnio nuostatas;

3) teismo sprendimu.

2. Kai sprendimą likviduoti bendriją priima bendrijos nariai, jie paskiria bendrijos likvidacinę komisiją (likvidatorių) ir priima sprendimą dėl kiekvieno bendrijos nario ir savininko bendrijos dalyvio sukauptų ir nepanaudotų lėšų, taip pat bendrijos turimų nepasibaigusių reikalavimo teisių perdavimo įgyvendinti savininkams arba būsimam jų bendrojo naudojimo objektų valdytojui.

3. Bendrijos likvidacinė komisija (likvidatorius) turi bendrijos pirmininko ir bendrijos valdybos teises ir pareigas. Likvidacinės komisijos nariu (likvidatoriumi) gali būti tik fizinis asmuo.

4. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrijos likvidacinės komisijos (likvidatoriaus) kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:

1) sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį pagal sprendimo likviduoti bendriją priėmimo dienos duomenis ir pagal bendrijos likvidavimo pabaigos dienos duomenis;

2) atsiskaičius su bendrijos kreditoriais, savininkams padalinti jų sukauptas ir nepanaudotas lėšas (kai nėra bendrijos narių sprendimo jas perduoti būsimam bendrojo naudojimo objektų valdytojui) ir paskirstyti savininkams likusį bendrijos turtą;

3) perduoti likviduotos bendrijos dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti bendrijos likvidavimo aktą, kuriame, be kita ko, turi būti aprašyta likvidavimo eiga ir patvirtinta, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrijai išregistruoti;

6) panaikinti bendrijos interneto svetainės adresą, jeigu bendrija jį turi.

5. Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

6. Bendrijos nariams priėmus sprendimą likviduoti bendriją, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos likvidacinė komisija (likvidatorius) privalo apie tai viešai paskelbti likviduojamos bendrijos įstatuose nustatytame šaltinyje, ne vėliau kaip pirmą sprendimo likviduoti bendriją viešo paskelbimo dieną Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, savo duomenis ir apie bendrijos likvidavimą raštu pranešti savivaldybės vykdančiajai institucijai, jeigu likviduojama daugiabučio namo savininkų bendrija.

7. Likviduojama bendrija pirmiausia turi atsiskaityti su bendrijos kreditoriais, laikydamasi Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrijos kreditoriais, savininkams grąžinamos jų sukauptos ir nepanaudotos lėšos (kai nėra bendrijos narių sprendimo perduoti būsimam jų bendrojo naudojimo objektų valdytojui), o likęs likviduojamos bendrijos turtas padalijamas savininkams lygiomis dalimis. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrijos turtas.

8. Jeigu dėl bendrijos skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrijos turtas negali būti dalijamas savininkams, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

9. Atšaukti bendrijos likvidavimą gali bendrijos nariai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis arba teismas. Sprendimas likviduoti bendriją negali būti atšauktas, jei bent vienas bendrijos narys gavo dalį likviduojamos bendrijos turto.

10. Dokumentai, patvirtinantys sprendimą atšaukti bendrijos likvidavimą, turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Bendrijos veiklos viešoji priežiūra ir kontrolė 

1. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus valdančių bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. 

2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus valdančių bendrijų valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui. 

26 straipsnis. Savivaldybių vykdomųjų institucijų ir bendrijų asociacijų pagalba steigiant

bendrijas ir vykdant veiklą

1. Savivaldybių vykdomosios institucijos teikia teisinę pagalbą savininkams steigiant bendrijas, organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų nariams, bendrijų dalyviams ir bendrijų valdymo ir kitų organų nariams bendrijų veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais.

2. Bendrijoms steigti ir jų veiklai vykdyti gali būti teikiama savivaldybių finansinė parama pagal savivaldybių patvirtintas bendrijų rėmimo programas ir kitas programas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. 

3. Bendrijos gali burtis į asociacijas, kurios atlieka šias funkcijas:

1) teikia metodinę ir informacinę pagalbą bendrijoms jų veiklos klausimais;

2) bendrijos narių ar bendrijos dalyvių pageidavimu dalyvauja jiems sprendžiant tarpusavio ginčus ir ginčus su bendrijos pirmininku ar valdybos ir kitų bendrijos organų nariais;

3) teikia viešąsias paslaugas, susijusias su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu bendrijų ir jų asociacijų valdymo ir veiklos organizavimo klausimais.

27 straipsnis. Sodininkų bendrijoms pereinamuoju laikotarpiu taikomos nuostatos

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą veikiančios sodininkų bendrijos iki 2030 m. gruodžio 31 d. privalo:

1) vadovaudamosi šio įstatymo nuostatomis parengti ir (ar) atnaujinti ir bendrijos narių susirinkime Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka patvirtinti sodininkų bendrijos mėgėjų sodo teritorijoje esančių ir bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų aprašus;

2) vadovaudamosi šio įstatymo nuostatomis atnaujinti ir bendrijos narių susirinkime Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka patvirtinti sodininkų bendrijos įstatus.

2. Į bendrojo naudojimo objektų aprašus, sodininkų bendrijos negali įrašyti į mėgėjų sodo teritoriją patenkančių kelių (gatvių), kurie (kurios) atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus kriterijus.

3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė (rekreacijai ir kitoms reikmėms), suformuota ir nesuformuota atskirais žemės sklypais, taip pat bendrojo naudojimo objektai, nurodyti Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiant į tai, ar jie įtraukti, ar neįtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą, nurodytą Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, laikomi mėgėjų sodo teritorijoje esančių sodo sklypų ir statinių (išskyrus laikinus statinius) savininkų bendrojo naudojimo objektais, iki bus atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, bet ne vėliau kaip iki 2030 gruodžio 31 d.

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar balsuojant raštu sprendimų priėmimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus atvejus, kai šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas ar skelbiama apie organizuojamą pakartotinį balsavimą raštu. Šiais atvejais visuotinio susirinkimo ar balsavimo raštu priimant sprendimus organizatorius pranešime apie šaukiamą pakartotinį visuotinį susirinkimą ar organizuojamą pakartotinį balsavimą raštu privalo informuoti bendrijos narius apie reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos ir veikiančios daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, ne vėliau kaip iki 2031 m. sausio 1 d. savo įstatus suderina su šio įstatymo nuostatomis.

5. Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą reiškia nuorodas į Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą. 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas