Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL MANIPULIAVIMO VIEŠOJOJE ERDVĖJE ŽVALGYBOS IR KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS INFORMACIJA BEI IKITEISMINIO TYRIMO DUOMENIMIS, GALIMAI NETEISĖTO POVEIKIO TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMS, ĮTRAUKIANT JAS Į POLITINĘ KOVĄ, SUDARYMO
2016 m.………………………d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72, 73 straipsniais,
atsiliepdamas į galimai neteisėtus įslaptintos žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacijos, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų viešinimo atvejus, kurie pastaraisiais metais darosi sistemingi;
reaguodamas į nuolat Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbui, visos valstybės stabilumui kylančias grėsmes dėl oficialiai viešojoje erdvėje skleidžiamos, tačiau vėliau nepatvirtinamos, neigiamos informacijos, kuri pakerta žmonių pasitikėjimą svarbiausiomis valstybės institucijomis ir jų vadovais;
reikšdamas susirūpinimą, kad žvalgybos, kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso metu surinkta informacija gali būti panaudota politinei kovai, o teisėsaugos institucijos įtrauktos į rinkimų kovą;
pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos Seimas jau yra konstatavęs, kad kai kurie valstybės politikai gali daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms, tenkindami savo arba siaurų grupių, o ne visos valstybės ir visuomenės interesus, tačiau iki šiol nėra nustatyti teisėsaugos institucijomis neteisėtai manipuliuojantys asmenys ir nepareikalauta šių asmenų atsakomybės;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad dar 2013 metais prasidėjęs ikiteisminis tyrimas ir tik 2016 m. kovo 10 d. pasibaigęs Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės didelį visuomenės atgarsį sukėlusios baudžiamosios bylos dėl valstybinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo nagrinėjimas vis dėlto nesustabdė ydingos praktikos nutekinti įslaptintą informaciją žiniasklaidai;
pažymėdamas, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą valstybės paslaptį gali sudaryti politinė, karinė, žvalgybos, teisėsaugos, mokslo, technikos ir kitokia informacija, kurios atskleidimas gali padaryti didelę žalą valstybei;
primindamas, kad žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinktos informacijos nesaugumas sudaro prielaidas žmogaus teisių, taip pat konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimams;
pažymėdamas, kad nėra griežtai teisiškai reguliuojamas kriminalinės žvalgybos informacijos įslaptinimas ir išslaptinimas, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagos skelbimas – tai lemia ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro subjektyvus vienasmenis sprendimas,
n u t a r i a:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Komisiją sudaryti iš 8 Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą:
4 straipsnis.
Įpareigoti Komisiją:
1) susipažinti su Seimo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. XI-812 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos atlikto tyrimo išvadas ir išsiaiškinti jų įgyvendinimo efektyvumą;
2) nustatyti, iš kurių informacijos šaltinių kurie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis paskleidė viešojoje erdvėje didelį visuomenės rezonansą sukėlusias žinias:
b) apie kriminalinės žvalgybos pažymą su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ dėl Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Vydo Gedvilo, kurį Darbo partija buvo pasiūliusi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrus (2015 m. gegužė);
c) apie Seimo narių Broniaus Bradausko, Vytauto Gapšio bei Juliaus Sabatausko ir vieno Kaišiadorių verslininko ar kriminalinio pasaulio atstovo tariamą susitikimą Aukštadvaryje, kurio metu neva buvo aptariami generalinio prokuroro skyrimo reikalai (2015 m. lapkritis);
d) apie tai, kad buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei buvo pasiūlyta generalinio prokuroro postą „išsipirkti“ (2015 m. lapkritis);
3) išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo paskleista ši didelį triukšmą sukėlusi informacija: ar nurodyti nusikalstamas veikas, ar paveikti politinius procesus, susidoroti su politiniais oponentais; kokios tikrosios šios informacijos paskelbimo pasekmės;
a) kodėl pagal paskelbtus skandalingus faktus nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o pradėti tyrimai buvo nutraukti arba sustabdyti;
b) kieno nurodymu buvo nutrauktas preliminarus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) tyrimas dėl pasiūlymo E. Dambrauskienei „išsipirkti“ postą, o numatytos liudytojų apklausos Generalinėje prokuratūroje skubiai atšauktos, ar tai nėra susiję su Generalinės prokuratūros vadovybės pasikeitimu;
5) atsižvelgti į įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl D. Ulbinaitės išteisinimo, susipažinti su baigta byla ir, nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą, pasinaudojant prokuratūros ir teismo rezonansinės bylos medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartimi ir šios kolegijos trijų teisėjų atskirąja nuomone:
b) paprašyti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pateikti išvadas, ar žurnalistei atskleista informacija atitiko valstybės paslapties požymius, kaip dažnai informacija nepamatuotai įslaptinama ir išslaptinama, kiek yra užregistruota Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pažeidimų ir asmenų, praradusių teisę dirbti su įslaptinta informacija;
c) iškviesti į Komisijos posėdį paslapčių subjekto (Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento) kompetentingą atstovą Seimo nariams išaiškinti, ar tokios informacijos paviešinimas galėjo atskleisti žvalgybos pareigūnų ir slaptųjų bendradarbių tapatybę, kelti pavojų jų saugumui ir net gyvybei, padaryti tarnybai ir valstybei kitokią žalą;
d) kokias išvadas Lietuvos paslapčių subjektai turi padaryti po D. Ulbinaitės istorijos – ar saugios įslaptintos informacijos perdavimo Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, kitiems vadovams procedūros;
e) kokias išvadas padarė Lietuvos Respublikos Prezidento institucija, kad valstybės paslaptys būtų patikimai saugomos;
6) nustatyti, kas iš Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstovų kada ir kokia apimtimi darė įtaką Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui dėl Generalinės prokuratūros kontroliuojamų bylų, taip pat dėl Generalinės prokuratūros kadrų politikos;
7) nustatyti, kurios žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – ir dėl kokių priežasčių aplaidžiai saugo įslaptintą informaciją ar ją perduoda, dažniausiai įsivelia į politinius skandalus ir yra neatspariausios galimam neteisėtam politikų spaudimui;