Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

DĖL ENERGETINĖS KRIZĖS SUVALDYMO

2022 m. rugsėjo   d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

remdamasis Europos Komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. pasiūlymu Tarybos reglamentui dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (EK COM/2022/473), kuriuo siūloma nedelsiant pradėti taikyti integruotą ir tarpusavyje susijusių priemonių paketą;

atsižvelgdamas į tai, kad Rusija energiją naudoja kaip politinį ginklą, tolesni Rusijos dujų tiekimo į Europos Sąjungos (toliau – ES) sutrikimai tik didino dujų kainas ir turėjo grandininį poveikį elektros energijos kainoms, infliacijos augimui, o svarbiausia – turėjo didžiulę įtaką gyventojams ir verslui, šalies finansiniam ir makroekonominiam stabilumui;

atkreipdamas dėmesį į ankstesnių krizių (2009 metais finansų krizės ir 2020 metais COVID-19 pandemijos krizės) patirtis bei abiejų krizių rezultatą ekonomikai, kurie liudija, kad į taupymą ir viešojo finansavimo mažinimą orientuota politika, taikyta 2009 metais, lemia prastesnius rezultatus visuomenei, verslui ir ilgalaikėms ekonomikos perspektyvoms, nei 2020 metais taikyti proaktyvūs ir trumpalaikiai ekonomikos palaikymo planai; 

atsižvelgdamas į tai, kad dauguma ES valstybių narių dar 2022 m. pradžioje, siekdamos mažinti išaugusių elektros energijos kainų poveikį gyventojams ir verslui, ėmėsi priemonių, o prasidėjus antrajam pusmečiui ieškojo naujų būdų, taikė įvairius, tiek laikinus, tiek ilgalaikius, sprendimus energetikos krizės valdymui – peržiūrėjo mokesčius, teikė subsidijas, dotacijas, taikė kainų lubas ir kitas priemones, skirtas gyventojams ir verslui energetikos krizei įveikti;

pažymėdamas, kad dėl nuolat kylančių energetikos kainų Lietuvos Respublikoje labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi vartotojai, o ypatingai finansinį nepriteklių patiriantys asmenys, tačiau kylančios energetikos kainos vis labiau veikia tiek vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, tiek įmones bei pramonę, kurioms kyla finansinio gyvybingumo išsaugojimo rizika;

kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę svarstyti šiuos siūlymus dėl energetinės krizės suvaldymo:

-    sumažinti Lietuvos gyventojams artėjančio šildymo sezonu teksiančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų ne tik už centrinį šildymą, karštą vandenį, bet ir elektros energiją, gamtines dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtus kūrenimui, taikant nulinį PVM tarifą;

-    fiksuoti 24 ct/kWh elektros energijos kainą buitiniams vartotojams;

-    didinti minimalią algą pagal Lietuvos banko paskaičiavimus bei imtis kitų priemonių gyventojų pajamų didinimui, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų dydį prilyginti minimaliajai mėnesinei algai, vienkartines pinigines išmokas skirti pažeidžiamiausioms grupėms – neįgaliesiems, senjorams, vaikus auginantiems vienišiems tėvams ir šeimoms, taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną auginamą vaiką;

-    parengti energijos sąnaudų mažinimo programą ypatingai nuo energetinės krizės nukentėjusioms įmonėms, kompensuojant energetinius kaštus, viršijančius 10 proc. jų sąnaudų;

-    kompensuoti labiausiai nukentėjusiems sektoriams darbuotojų prastovas;

-    leisti saulės elektros energijos gamintojams didinti gamybos kiekį, suteiktos galios ribose plėstis į hibridinius parkus bei užtikrinti tolygų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, susijusių su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstymą;

-    riboti žaliavinės medienos eksportą, kurio metu su žaliava išvežamos ir medienos pjovimo liekanos, naudojamos šildymui;

kviečia visas valstybės institucijas aktyviai ir vieningai ginti Lietuvos interesus visuose ES lygiuose. Ypač ragina energetikos ministrą Dainių Kreivį bei užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį užtikrinti Lietuvos gyventojų ir verslo interesus panaudojant visas diplomatines ir institucines priemones ES institucijose, ypač ES Energetikos ir Bendrųjų reikalų tarybose, o taip pat ES valstybėse narėse, siekiant, kad artimiausiu metu būtų peržiūrėta elektros rinkoje nustatomos elektros kainos metodologija, nustatytas tinkamas elektros gamybai naudojamų dujų kainos lygis, sudaryti susitarimai su kitomis ES valstybėmis narėmis dėl finansinių lėšų paskirstymo tarp elektros energiją eksportuojančių ir importuojančių šalių, įsteigtas kompensacijų vartotojams ir verslui mokėjimo mechanizmas;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę artimiausiu metu parengti ir įgyvendinti elektros gamybos Lietuvoje plėtros veiksmų, siekiant visiškai apsirūpinti elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumais iki 2030 m., planą.

Seimo Pirmininkas

Teikia

Seimo nariai

Lukas Savickas

Viktoras Fiodorovas

Aušrinė Norkienė

Rita Tamašunienė

Gintautas Paluckas

Jonas Pinskus

Arvydas Nekrošius

Algirdas Stončaitis

Andrius Mazuronis

Rima Baškienė

Laima Nagienė

Linas Kukuraitis

Algirdas Butkevičius

Agnė Širinskienė

Remigijus Žemaitaitis

Orinta Leiputė

Andrius Palionis

Tomas Bičiūnas

Linas Jonauskas

Zigmantas Balčytis

Artūras Skardžius

Laima Mogenienė

Valentinas Bukauskas

Valius Ąžuolas

Juozas Varžgalys

Dainius Gaižauskas

Gintautas Kindurys