Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 5, 18, 22, 25¹, 27, 37, 39, 45 IR 49 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios

ĮSTATYMAS

2024 m.                              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

„1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) padarė labai sunkų nusikaltimą ir:

a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dvylika metų;

b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai, arba atleistas Baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dešimt metų;

2) padarė sunkų nusikaltimą ir:

a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dešimt metų;

b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo ketveri metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo aštuoneri metai;

3) padarė apysunkį nusikaltimą ir:

a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo aštuoneri metai;

b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo šešeri metai;

4) padarė nesunkų nusikaltimą ir:

a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai; 

b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;

5) padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir:

a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;

b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo vieni metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai;

6) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;

7) jo elgesys ar veikla yra nesuderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais;

8) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, dienos nepraėjo treji metai;

9) yra atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai.

2. Jeigu asmuo padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip jos nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.“

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontora ir antstolio (antstolių) kontoros skyrius

1. Veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje.

2. Antstolis ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai savo veiklos teritorijoje gali įkurti antstolio (antstolių) kontoros skyrių.

3. Antstolio (antstolių) kontora (kontoros skyrius) nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.

4. Antstolio (antstolių) kontoros (kontoros skyriaus) įkūrimo tvarkos taisykles, antstolio (antstolių) kontoros (kontoros skyriaus) ir antstolio darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras.

5. Antstolio (antstolių) kontoroje (kontoros skyriuje) turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.

3 straipsnis. 19 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnį.

4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.“

5 straipsnis. 25¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kliento duomenų surinkimu laikomas kliento asmens duomenų apie asmenį, turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, įsiskolinimus, nagrinėjamus turtinius ginčus ir kitų su klientu susijusių duomenų surinkimas iš informacinių sistemų ir šių duomenų pateikimas klientui ar kitam asmeniui.“

6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų bei kitų finansų įstaigų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“

7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Antstolis privalo užtikrinti, kad duomenys apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir dokumentų perdavimą ar įteikimą būtų tinkamai naudojami ir saugomi. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos: kompiuteriai, specialios programos, duomenų bazės, duomenų perdavimo tinklai, sudarantys Antstolių informacinę sistemą. Šios sistemos duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus atvejus, kai jie teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, susijusioms informacinėms sistemoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato teisę neatlygintinai gauti šios sistemos duomenis, taip pat vykdymo proceso dalyviams, besinaudojantiems Antstolių informacinės sistemos elektroninės vykdomosios bylos portalu. Antstolių informacinės sistemos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.“

8 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Antstolių atestavimas

1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, antstoliai periodiškai atestuojami. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį ketveriems metams tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių keturis narius – antstolius skiria Lietuvos antstolių rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria teisingumo ministras. Į Antstolių atestavimo komisiją gali būti skiriami antstoliai, kurie antstolio profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Antstolių atestavimo komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

3. Antstolių atestavimo komisijos pirmininką skiria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Antstolių atestavimo komisijos nariu negali būti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo ar Antstolių garbės teismo narys. Antstolių atestavimo komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

4. Antstolių atestavimo komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo veikdami kaip Antstolių atestavimo komisijos nariai. Paskirtas Antstolių atestavimo komisijos narys iki pirmo Antstolių atestavimo komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių atestavimo komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis toliau nebegali dalyvauti Antstolių atestavimo komisijos veikloje, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių atestavimo komisijos narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo pašalinimo dienos paskiriamas naujas Antstolių atestavimo komisijos narys.

5. Antstolio eilinė atestacija vykdoma kas penkeri metai. Antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jeigu dėl pasikartojančio netinkamo imperatyviųjų procesinės teisės normų taikymo iš nustatytų faktų ar aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir jo gebėjimo taikyti profesines žinias antstolio veikloje. Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rūmai. Sprendimas inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi būti motyvuotas.

6. Antstolių atestavimo komisija priima vieną iš šių išvadų:

1) antstolį atestuoti;

2) antstolį atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikaciją;

3) antstolio neatestuoti ir pasiūlyti teisingumo ministrui atleisti asmenį iš antstolių.

7. Antstolių atestavimo komisijos išvada gali būti skundžiama teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. Jų buveinė yra Vilniuje.“

10 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Antstolių garbės teismas

1. Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolių garbės teismas susideda iš penkių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) keturi nariai renkami iš antstolių;

2) vienas narys renkamas iš dviejų teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius;

3. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, kitas – turi turėti šio Įstatymo
4 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Antstolių garbės teismo narius turi atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdamas kaip Antstolių garbės teismo narys, visuomenės atstovas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir antstolis. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Antstolių garbės teismas iš narių antstolių išsirenka Antstolių garbės teismo pirmininką.

5. Antstolių garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus.

6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Antstolių garbės teismo narių. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.

7. Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis toliau nebegali dalyvauti Antstolių garbės teismui nagrinėjant bylas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių garbės teismo narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo pašalinimo dienos išrenkamas naujas Antstolių garbės teismo narys.“

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 5 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatos taikomos tais atvejais, kai šiose 5 straipsnio dalyse nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Antstolių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas ar buvo atleisti iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu šis įstatymas nustato palankesnį teisinį reguliavimą.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Antstolių atestavimo komisijos įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių atestavimo komisijos sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Antstolių garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki Antstolių garbės teismo kadencijos pabaigos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas