Projektas Nr. XIVP-1603(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 68, 70 STRAIPSNIŲ IR

1 PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. d . Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią išorės ir (ar) vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę žvalgybos institucijų veiklai, jų infrastruktūrai, informacijos ar personalo saugumui, apsaugoti nuo tokių grėsmių žvalgybos institucijų personalą, jų šeimos narius ir turtą, ir kuriais siekiama tokias grėsmes pašalinti.“

2. Buvusias 2 straipsnio 7–15 dalis laikyti atitinkamai 8–16 dalimis.

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą apsauga

1. Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

2. Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informuoja, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.

3. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas, ir teritorijas, patenkančias į karines teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras, įskaitant jose esančius statinius, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų ir 200 metrų spinduliu aplink šias teritorijas, o patenkančias į karines teritorijas, kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą.“

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Žvalgybos institucijų teisės ir pareigos

1. Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:

1) taikyti žvalgybos metodus;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus;

3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tikslais atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus;

4) gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

5) gauti iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti;

7) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

8) bendradarbiauti su juridiniais asmenimis, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, valstybės įgaliotais asmenimis ir fiziniais asmenimis;

9) įslaptinti žvalgybos pareigūnus, užšifruoti jų tarnybinę priklausomybę, įslaptinti ir užšifruoti žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos institucijų patalpų, transporto, ryšio priemonių, taip pat kitų techninių priemonių tarnybinę priklausomybę;

10) steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis;

11) gaminti ir naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones, taip pat vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą naudoti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu pagamintus dokumentus ir priemones;

12) įsigyti ir naudoti technines ir kitas priemones, medžiagas, reikalingas žvalgybos institucijų veiklai, žvalgybos pareigūnų, žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir jų šeimos narių, žvalgybos institucijų patalpų ar kito turto apsaugai;

13) lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jeigu žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – žvalgybos institucijos vadovo nustatyta ir su asignavimų valdytoju suderinta tvarka;

14) vykdyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir vykdyti patalpų, pastatų ir teritorijų priežiūros ir tvarkymo, techninių sistemų ir transporto priežiūros, maitinimo, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, naudojant vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas;

15) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;

16) pasitelkti ekspertus, specialistus;

17) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;

18) tirti asmenis poligrafu įstatymų nustatyta tvarka;

19) organizuoti žvalgybos pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą;

20) gauti paramą iš Lietuvos Respublikos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų;

21) pagal savo kompetenciją leisti teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybos institucijos veiklą;

22) turėti kitų teisių, numatytų šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas teises ir žvalgybos institucijoms gamina šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytus dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones.

3. Žvalgybos institucijos pareigos:

1) teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti;

2) raštu informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, apie žvalgybos institucijų vykdomą veiklą ir bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

3) užtikrinti vidaus saugumą, rūpintis žvalgybos institucijos personalo, žvalgybos slaptųjų bendradarbių, rezervo žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių saugumu;

4) valdyti žvalgybos informaciją;

5) tvarkyti asmens duomenis;

6) teikti visuomenei viešą informaciją apie savo veiklą.“

4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgyba ir kontržvalgyba vykdoma vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos ne rečiau kaip kartą per metus tvirtinamais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos užduočių pagrindu.“

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) gaunant duomenis iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų ir (ar) fizinių asmenų.“

6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas taikant žvalgybos metodus

1. Žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

2. Krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius nustatydami žvalgybos užduotis, nurodo ir šių užduočių vykdymo metu taikytinus žvalgybos metodus.

3. Žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu vykdoma žvalgybos užduotis.“

7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) prašomų taikyti veiksmų trukmė;“.

3. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė;“.

4. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęsiamas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.“

5. Papildyti 13 straipsnį 9 dalimi:

„9. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, privalo sudaryti technines galimybes žvalgybos institucijoms elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti. Tam reikalinga įranga įsigyjama, įdiegiama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.“

8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys informaciją, kuri kaupiama, saugoma ir (ar) tvarkoma jų informacinėse sistemose, registruose ar duomenų bazėse, žvalgybos institucijoms teikia pagal prašymą ir (arba) atskiras sutartis. Kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą ir tai nurodoma prašyme, privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys teikia jų tvarkomų informacinių sistemų, registrų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą.“

9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žvalgybos informacija tvarkoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka ir saugoma tiek, kiek to reikia žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams vykdyti.“

10 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtinamus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai įgyvendinti;“.

2. Papildyti 18 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

„4) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms atlikti ir tai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“

3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms atlikti ir tai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus;“.

4. Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį.

11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė

1. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.

2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.

3. Seimo komitetas:

1) kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai, įgyvendindami pavestus uždavinius, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;

3) rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;

4) nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo.

5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei sąlygų ir tvarkos.

4. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti:

1) žvalgybos informacijos poreikius;

2) žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas;

3) duomenis apie žvalgybos institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;

4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

5) kitą informaciją žvalgybos institucijų veiklos klausimais.

5. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.“

12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgybos institucijos vadovas, siekdamas užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą ir organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje:

1) steigia sau tiesiogiai pavaldžius kontrolės padalinius ar paskiria atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atlieka veiklos, valdymo, atitikties, žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitus vertinimus;

2) nustato lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.“

13 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.“

14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Žvalgybos institucijų personalas

1. Žvalgybos institucijos personalą sudaro:

1) žvalgybos pareigūnai;

2) darbuotojai.

2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantys kariai turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytą kario statusą. Jiems be išlygų taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalies, 32 ir 33 straipsnių, 34 straipsnio 4 dalies, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 50 ir 51 straipsnių, 54 straipsnio 2 dalies, 57, 64, 64¹ ir 65 straipsnių nuostatos, o kitos šio įstatymo nuostatos profesinės karo tarnybos kariams (toliau – karys) taikomos tiek, kiek jų statuso nenustato profesinę karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.

4. Duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jeigu tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai.“

15 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žvalgybos institucijos direktoriumi ir direktoriaus pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys ir atitinkantys šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktų ir 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas skiriant asmenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas.“

2. Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) priima į tarnybą (darbą) ir atleidžia iš tarnybos (darbo) žvalgybos pareigūnus ir darbuotojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų ir kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu ir tarnybos (darbo) eiga;“.

3. Papildyti 31 straipsnį 9 dalimi:

„9. Pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui, jie gali būti priimami į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų amžiaus apribojimų ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų atrankos procedūrų.“

16 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) būti nepriekaištingos reputacijos ir pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai;“.

2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 55 metų (išskyrus asmenis, priimamus dirbti pagal darbo sutartį);“.

3. Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

4. Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmenims, priimamiems į tarnybą žvalgybos institucijoje, keliami šie išsilavinimo reikalavimai:

1) jaunesniesiems specialistams ir specialistams – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

2) vyresniesiems specialistams ir vyriausiesiems specialistams – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) nuo poskyrio viršininko iki direktoriaus – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.“

5. Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti amžiaus apribojimai ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytos atrankos procedūros netaikomi žvalgybos pareigūnams, tarnavusiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį ir nepertraukiamai tęsiantiems tarnybą pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, taip pat buvusiems rezervo žvalgybos pareigūnams, priimamiems į tarnybą nepertraukiamai po jų išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo.“

17 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų ir su jais susijusių sandorių, jeigu tai atliekama versliškai;“.

2. Pakeisti 40 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) užsiimti kūrybine veikla, kurios rezultatams taikomas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, taip pat pedagogine ar psichologo profesine veikla;“.

18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 41 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų veiklos ir saugumo garantijos“.

2. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Žvalgybos pareigūnui ikiteisminiame tyrime ir (ar) teisminio nagrinėjimo procese dalyvaujančiam liudytojo statusu dėl priežasčių, susijusių su žvalgybos pareigūno tarnybinių funkcijų atlikimu, įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas.“

3. Papildyti 41 straipsnį 7 dalimi:

„7. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai, turtui ar kitoms konstitucinėms vertybėms, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Žvalgybos institucijos vadovo sprendimu apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, per kuriuos tiesiogiai gali kilti grėsmė žvalgybos pareigūno ar darbuotojo saugumui.“

19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Žvalgybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dokumente turi būti apibūdinamas pareigūno elgesys, kvalifikacija, veiklos rezultatai, tinkamumas einamoms ir kitoms pareigoms, pateiktos išvados ir rekomendacijos.“

2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir aukštesnysis vadovas.“

20 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo, mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems po mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams. Su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusios išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto darbingumo arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusių išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.“

21 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų rezervas

1. Žvalgybos institucijose sudaromas žvalgybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas).

2. Į rezervą žvalgybos pareigūnai su jų sutikimu gali būti įrašomi, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Į rezervą taip pat gali būti įrašomi asmenys, anksčiau tarnavę žvalgybos institucijoje.

3. Asmenys, įrašyti į rezervą, yra laikomi rezervo žvalgybos pareigūnais.

4. Rezervo žvalgybos pareigūnams formuluojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys.

5. Rezervo žvalgybos pareigūnai iš rezervo išbraukiami, kai jiems nebeformuluojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys arba kai tokie asmenys jų nevykdo.

6. Rezervo žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

7. Asmens buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą, kuris yra perskaičiuojamas išbraukus asmenį iš rezervo.

8. Asmenys rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęsiamas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas negali viršyti 10 metų.

9. Rezervo sudarymo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.“

22 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama 11 valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir 35 valandų nepertraukiamojo poilsio per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra 24 valandos, – 24 valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įvykdymą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“

23 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 47 straipsnio 2 dalį.

24 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat prieš bepilotį orlaivį, jeigu jo skrydis vykdomas nepaisant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo.“

25 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

1. Kai yra tarnybinė būtinybė, žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

2. Žvalgybos pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami:

1) pačių prašymu ar sutikimu;

2) kai žvalgybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai arba gerai ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į aukštesnes pareigas.

3. Žvalgybos pareigūnai į žemesnes pareigas ir lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, gali būti perkeliami:

1) pačių prašymu ar sutikimu;

2) dėl žvalgybos institucijos struktūros pertvarkos, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;

3) dėl sveikatos būklės, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas;

4) jeigu įvertinus žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai arba nepatenkinamai, priimamas sprendimas perkelti jį į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;

5) pasibaigus valdybos viršininko ar valdybos viršininko pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas;

6) kai skiriama šio įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda.

4. Žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami iš vienos žvalgybos institucijos į kitą šių institucijų vadovų susitarimu. Tokiam perkėlimui būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas.

5. Atsižvelgiant į reikiamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai jų rašytiniu sutikimu žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti laikinai, laikotarpiui iki 3 metų, perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas iki 3 metų. Žvalgybos pareigūnams tarnybos užsienyje laikotarpiu taikomas šio įstatymo 64¹ straipsnyje nustatytas aprūpinimas.

6. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti siunčiami į tarptautines operacijas. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, aprūpinami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

7. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęsiamas iki 2 metų. Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą, skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą.

8. Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai ir garantijos, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.“

26 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 53 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) žvalgybos institucijos vadovo valia, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu laikinasis nedarbingumas nesusijęs su sveikatos sutrikdymu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos;“.

2. Pakeisti 53 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos likvidavimo;“.

3. Papildyti 53 straipsnį nauju 15 punktu:

„15) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos struktūros pertvarkos ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;“.

4. Buvusius 53 straipsnio 15, 16, 17 punktus laikyti atitinkamai 16, 17, 18 punktais.

5. Pakeisti 53 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam paskyrimo į valdybos viršininko ar viršininko pavaduotojo pareigas laikotarpiui, ir jeigu jis atsisakė būti perkeltas į žemesnes pareigas;“.

6. Papildyti 53 straipsnį 19 punktu:

„19) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam paskyrimo į žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas laikotarpiui.“

27 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai žvalgybos institucija likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 15 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos negali būti atleidžiamas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės.“

3. Pakeisti 54 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18 ir 19 punktuose numatytais pagrindais žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos jo atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.“

28 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 58 straipsnį nauju 5 punktu:

„5) perkėlimas į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;“.

2. Buvusį 58 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu.

29 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tyčinis tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas);“.

2. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) tyčinė veika, kuria pažeidžiamos vidaus tvarka ir naudojimosi daiktais, įrankiais ar įrenginiais taisyklės, padariusi žvalgybos institucijai turtinę žalą, jeigu joje nėra nusikalstamos veikos požymių (turtinės žalos padarymas).“

3. Papildyti 59 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu:

„3) perkėlimas į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas;“.

4. Buvusį 59 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.

5. Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kiti tarnybiniai nusižengimai – pakartotiniai žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių, taip pat neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.“

30 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai.“

2. Papildyti 60 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka.“

3. Buvusias 60 straipsnio 12–16 dalis laikyti atitinkamai 13–17 dalimis.

4. Pakeisti 60 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinama anksčiau, negu sueina šio straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo.“

31 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Tarnybiniai rangai ir karių laipsniai

1. Žvalgybos pareigūnams, išskyrus karius, suteikiami tarnybiniai rangai, atitinkantys žvalgybos pareigūno einamas pareigas, kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Aukščiausias yra pirmas rangas, žemiausias – šešioliktas rangas.

2. Valstybės saugumo departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia krašto apsaugos ministras.

3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme bei krašto apsaugos ministro įsakymuose nustatytais reikalavimais ir tvarka.

4. Žvalgybos pareigūnams, turintiems galiojančių tarnybinių nuobaudų, aukštesni tarnybiniai rangai nesuteikiami.

5. Žvalgybos pareigūną šio įstatymo nustatyta tvarka perkėlus į žemesnes pareigas, išskyrus atvejus, kai į žemesnes pareigas jis perkeliamas dėl patenkinamo arba nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo, paliekamas turėtas tarnybinis rangas. Kai žvalgybos pareigūnas į žemesnes pareigas perkeliamas dėl patenkinamo arba nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo, jam suteikiamas aukščiausias tai pareigybei, į kurią jis perkeliamas, nustatytas tarnybinis rangas.

6. Tarnybiniai rangai suteikiami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

32 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

1. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priemokos (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą);

3) priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą).

2. Žvalgybos institucijos vadovas patvirtina žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą (toliau – tarnybos apmokėjimo sistema), kurioje detalizuojami žvalgybos institucijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas tarnybinis rangas ar kario laipsnis, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Žvalgybos pareigūno pareiginės algos didžiausias koeficientas negali viršyti žvalgybos institucijos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede.

3. Žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma iš tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo parenkant konkretų pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).

4. Žvalgybos pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas, su žvalgybos pareigūno sutikimu;

2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos;

3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemokų dydį nustato žvalgybos institucijos vadovas, tačiau kiekvienos iš šių priemokų dydis negali būti mažesnis kaip 10 procentų pareiginės algos. Žvalgybos pareigūnui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

6. Žvalgybos pareigūnams priedą už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

7. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų tarnybinio atlyginimo ir gautos ligos išmokos skirtumas.

9. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.

10. Žvalgybos pareigūnams, dėl tarnybinio būtinumo perkeltiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje ar kitoje savivaldybėje nuo tarnybos vietos mažesniu atstumu, negu Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro bendru įsakymu nustatytas atstumas, neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

11. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnams jų pasirinkimu taikoma šio straipsnio 14 dalyje numatyta garantija.

12. Jeigu šeimoje yra du žvalgybos pareigūnai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje savivaldybėje, ir nėra teismo patvirtinimo dėl jų gyvenimo skyrium, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio.

13. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su žvalgybos pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką pagal žvalgybos pareigūno ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršydamas Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių, nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

14. Žvalgybos pareigūnams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 15 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu dėl tarnybinio būtinumo perkėlus į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

15. Kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnai į tarnybos vietą ir atgal vyksta tarnybiniu transportu arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio straipsnio 10–13 dalyse numatytos garantijos.

16. Žvalgybos pareigūnams, kuriems kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, kartą per savaitę atlyginamos kelionės Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tarnybos vietos į šeimos nario faktinę gyvenamąją vietą, kuri nesutampa su žvalgybos pareigūno faktine gyvenamąja vieta, ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu.

17. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos šio straipsnio 14 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

18. Perkeliamiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje žvalgybos pareigūnams bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio, apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.

19. Žvalgybos pareigūnams, kuriuos žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo siunčia į tarnybinę komandiruotę, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komandiruotės išlaidos. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.“

33 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų atostogos

1. Žvalgybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą:

1) iki 5 metų – 22 darbo dienos;

2) nuo 5 iki 10 metų – 25 darbo dienos;

3) nuo 10 iki 15 metų – 29 darbo dienos;

4) nuo 15 iki 20 metų – 33 darbo dienos;

5) 20 metų ir daugiau – 37 darbo dienos.

2. Žvalgybos pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos už tarnybos žvalgybos institucijoje metus. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju) atsiranda, kai žvalgybos pareigūnas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

3. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

4. Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais atvejais, kai žvalgybos institucija turi užtikrinti įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.

5. Žvalgybos pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) prevencinės reabilitacijos;

7) nemokamos.

6. Nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

7. Atostogos vaikui prižiūrėti žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau, negu pareigūnas sulaukia šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ir jo tarnyba nėra pratęsiama arba baigiasi tarnybos pratęsimo laikas. Nesibaigus suteiktoms atostogoms vaikui prižiūrėti, žvalgybos pareigūnas gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs apie tai žvalgybos institucijos vadovą.

8. Žvalgybos pareigūnui, dėl paskyrimo į kitas pareigas arba pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas keičiančiam gyvenamąją vietą, gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogos.

9. Žvalgybos pareigūnams, vykdžiusiems užduotis didesnio pavojaus sąlygomis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir trukmę, gali būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokamos prevencinės reabilitacijos atostogos.

10. Žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.

11. Kasmetinių ir tikslinių atostogų laikotarpiai yra įskaitomi į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą.

12. Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos, nepanaudotos kasmetinės atostogos nesuteikiamos. Už nepanaudotas kasmetines atostogas jam išmokama piniginė kompensacija. Teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

13. Kasmetinių atostogų, mokymosi atostogų, persikėlimo atostogų ir prevencinės reabilitacijos atostogų žvalgybos pareigūnams suteikimo, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.“

34 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgybos pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 18 ir 19 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.“

35 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Papildyti 70 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Žvalgybos pareigūnui garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas tarnybinis atlyginimas:

1) kai žvalgybos pareigūnas pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykęs į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

2) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

3) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos.“

2. Buvusią 70 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.

36 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo

1 priedas

ŽVALGYBOS PAREIGŪNO TARNYBOS SUTARTIS Nr. ______

____________________

(data)

____________________

(sudarymo vieta)

Žvalgybos institucija, atstovaujama __________________________________________

(vardas, pavardė, pareigos)

______________________________________________________________________________________ ,

veikiančio ____________________________________________________________________________ ,

(teisės aktas, įgaliojantis pasirašyti sutartį)

ir Lietuvos Respublikos pilietis __________________________________________________

______________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas)

(toliau – žvalgybos pareigūnas), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, sudarė šią žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį:

1. Žvalgybos institucija priima į tarnybą žvalgybos pareigūną neterminuotai.

2. Žvalgybos pareigūnui nustatomas _______________________________________________

(nurodomas terminas iki 12 mėnesių arba įrašoma, kad nenustatomas)

bandomasis laikotarpis.

3. Žvalgybos pareigūnas į pareigas žvalgybos institucijoje skiriamas, perkeliamas į kitas pareigas, atleidžiamas iš pareigų Žvalgybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

4. Ši sutartis įsigalioja ir asmuo tampa žvalgybos pareigūnu, kai paskiriamas į konkrečias pareigas žvalgybos institucijoje ir prisiekia Lietuvos valstybei.

5. Ši sutartis gali būti nutraukta Žvalgybos įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis.

6. Papildomos sutarties sąlygos:

______________________________________________________________________________________

7. Ginčai dėl sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais – vienas saugomas žvalgybos institucijoje, antras atiduodamas žvalgybos pareigūnui.

Žvalgybos institucijos vardu Žvalgybos pareigūnas

_________________

(vardas, pavardė, pareigos)

_________________

(parašas)

_________________

(vardas, pavardė)

_________________

(parašas)

A. V.

Žvalgybos pareigūnas paskirtas į pareigas _____________ įsakymu Nr. _________________ .

(data)

Sutartis nutraukta ________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

(pagrindas, atleidimo iš tarnybos įsakymo data, Nr., sutarties nutraukimo data)

__________________________“.

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, žvalgybos pareigūnams suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų. Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena.

4. Žvalgybos pareigūnai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 tarnybos metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2026 m. sausio 1 d. Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos iki 2025 m. gruodžio 31 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

5. Šio įstatymo 32 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 10–19 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir tiems žvalgybos pareigūnams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo buvo perkelti į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atlieka kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai nurodytas pareigas buvo pavesta laikinai atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio įstatymo 32 straipsnyje išdėstyto Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 10–19 dalyse numatytų išlaidų kompensacijos šioje dalyje nurodytiems žvalgybos pareigūnams už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra išmokamos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Komiteto vardu teikia

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas