Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS MOKINIAMS ĮSTATYMO NR. X-686 5, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1057
Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-471 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1057 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties.
Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, nemokamą maitinimą mokykloje papildomai gautų apie 118 tūkst. mokinių. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas), preliminariais skaičiavimais, papildomai kasmet reikėtų apie 26,4 mln. eurų. Patiekalų gamybos išlaidoms finansuoti savivaldybės iš savo biudžetų papildomai turėtų skirti apie 6,6 mln. eurų. Kadangi Įstatymo projektu siūlomos nuostatos turėtų įsigalioti 2018 m. rugsėjo 1 d., papildomai iš valstybės biudžeto 2018 metams reikėtų apie 11,7 mln. eurų. Savivaldybės patiekalų gamybos išlaidoms finansuoti iš savo biudžetų papildomai turėtų skirti apie 2,9 mln. eurų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Lietuvos stabilumo 2017 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Lietuvos stabilumo 2017 metų programos“, 24 punkte numatyta, kad 2018 metų valstybės biudžeto asignavimai (neįskaitant Europos Sąjungos fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) planuojami ne didesni negu patvirtintieji Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus ir numatomus prisiimti valstybės finansinius įsipareigojimus (nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, tobulinti išmokos vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimo sistemą, didinti valstybės remiamų pajamų dydį ir kt.), 2018 metais nebus finansinių galimybių prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, įvertinus valstybės finansines galimybes, galėtų būti svarstomas rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.