Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO PROPAGUOTI TOTALITARINIUS, AUTORITARINIUS REŽIMUS

IR JŲ IDEOLOGIJAS

ĮSTATYMAS

 

2022 m.              d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus, viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimo ir pašalinimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Autoritarinis režimas – politinė sistema, paremta vienvaldyste, diktatūra, grindžiama baime ir visišku paklusnumu, vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui.

2. Ideologija – idėjų, įsitikinimų, požiūrių sistema, susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu.

3Propagavimas – idėjų ir kitokios informacijos skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija.

4. Totalitarinis režimas – politinė sistema, paremta vienvaldyste, diktatūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės, siejama su fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis, vykdžiusi ar vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui.

5. Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas.

 

3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdai

Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:

1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;

2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;

3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.

 

4 straipsnis. Viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarka

1. Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdo:

1) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras);

2) savivaldybių institucijos.

2. Vertinimui, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija), kuri Seimo nustatyta tvarka teikia išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti.

3. Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudaro 9 nariai: po 1 narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu tvirtinama Seimo nutarimu.

4. Komisijos darbą organizuoja Centras. Komisija, atlikdama vertinimą, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, turi teisę pasitelkti istorijos, meno, kalbos ir (ar) teisės sričių ekspertus. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

5. Savivaldybių institucijos renka informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius tų savivaldybių teritorijoje, ir ne rečiau kaip vieną kartą į metus, teikia ją Centrui.

6. Informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus savivaldybių institucijoms ir (ar) Centrui gali teikti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys.

7. Savivaldybės institucija, kilus abejonėms dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, turi teisę kreiptis į Centrą, pateikiant visą su tuo susijusią informaciją. Centras, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, pateikia gautą iš Savivaldybės institucijos informaciją Komisijai ir paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti, dėl viešojo objekto dėl kurio kilo abejonių, atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms.

8. Spręsdama dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, Komisija turi gauti Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Departamento nuomonę, o kai šioje dalyje nurodyti viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla, – Teisingumo ministerijos nuomonę.

9. Komisija, įvertinusi gautą informaciją, priima išvadą dėl tokio viešojo objekto atitikties šiam įstatymui (toliau – Išvada) ir teikia ją Centro direktoriui priimti šio straipsnio 10 dalyje numatytą sprendimą.

10. Centro direktorius, įvertinęs Komisijos pateiktą išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas priima sprendimą dėl:

1) šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančio viešojo objekto pakeitimo;

2) šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančio viešojo objekto pašalinimo;

3) viešojo objekto pakeitimui ar pašalinimui nėra pakankamo pagrindimo.

11. Centro direktoriaus sprendimas, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo priėmimo, išsiunčiamas vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijai, kurios nuosavybės teise priklauso ar valdomas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis viešasis objektas.

12. Centro direktoriaus sprendimai dėl viešojo objekto pakeitimo ar pašalinimo skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Viešųjų objektų, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimas ar pašalinimas

1. Viešasis objektas pakeičiamas, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes ar pavadinimą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo.

2. Kitais nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje atvejais viešasis objektas pašalinamas.

3. Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, neatitinkantį šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, gavusi šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą Centro direktoriaus sprendimą, organizuoja viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo Sprendimo gavimo dienos, reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas derinamas su Departamentu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą, neatitinkantį šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, per 3 mėnesius nepakeitus ar nepašalinus viešojo objekto, kaip nurodyta Centro direktoriaus sprendime, savivaldybės institucija, ne vėliau kaip per 3 mėnesius organizuoja šio viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, tokiu būdu įgydama regreso teisę dėl žalos atlyginimo, viešąjį objektą pakeičiant ar pašalinant.

6. Viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pakeitimas ar pašalinimas atliekamas iš valstybei ar savivaldybėms, kuriems nuosavybės teise priklauso ar jų valdomas turtas, biudžeto lėšų.

7. Apie viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pakeitimą arba pašalinimą valstybės ar savivaldybės institucija informuoja Centrą.

8. Jeigu viešasis objektas, dėl kurio savivaldybės institucija į Centrą kreipėsi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, pripažintas neatitinkančiu šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo ar pakeisti jau esamą viešąjį objektą ar tokio objekto pavadinimą.

 

6 straipsnis. Viešieji objektai, kuriems netaikomas pakeitimas ir pašalinimas

1. Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėl viešųjų objektų, neatitinkančių 3 straipsnio nuostatų, pakeitimo ir pašalinimo netaikomos viešiesiems objektams, kurie:

1) eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą;

2) naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes;

3) naudojami švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

2. Jei valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, numatytą šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, gavusi šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą Centro direktoriaus sprendimą, Centrui per 10 darbo dienų pateikia išsamią informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, kad viešasis objektas atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Centrui nusprendus, kad viešajam objektui, dėl kurio priimtas sprendimas, taikoma šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl pakeitimo ar pašalinimo, toks viešasis objektas toliau gali būti eksponuojamas ar kitaip naudojamas tik su sąlyga, kad viešojo objekto savininkas ar kitas teisėtas valdytojas šalia tokių viešųjų objektų ar tokiuose viešuosiuose objektuose pateikia objektyvią ir kritišką informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, kurios turinys, tekstas ir kalbos pateikimo forma suderinti su Centru, o informacijos pateikimo forma kultūros paveldo objekto atveju – su Departamentu.

3. Viešieji objektai, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, negali būti tvarkomi, atnaujinami ar kitaip pakeičiami tokiu būdu, kad po tokio pakeitimo viešojo objekto pavadinime ar jo turinio savybėse atsirastų papildomų elementų, kurie draudžiami pagal šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

 

7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija

Centras totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją vykdo:

1) skleisdamas informaciją, didinančią žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;

2) sudarydamas galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.

 

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d.

2Savivaldybių institucijos, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo, pirmą kartą surenka ir Centrui pateikia informaciją apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai: