Projektas

 

 

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ PAKEITIMO

 

2017 m.           d. Nr. O3-

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2017 m.      d. pažymą Nr. O5-  „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

Pakeisti Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“:

1.   Pakeisti 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

3. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
15 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi,
15 straipsnio 5 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, 31 ir
37 straipsniais, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 39 straipsnio 1 dalies
2 ir 4 punktais ir 67 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas
Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB)
Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – Reglamentas),
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB 2009 m. liepos 13 d. dėl gamtinių dujų vidaus rinkos taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB, ir taikomas Komisijos reguliuojamoms energetikos įmonėms.

2.   Pakeisti 20 punktą ir išdėstyti jį taip:

20. Jeigu bendrai derinamų investicijų sąraše numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti ir (arba) Elektros ir Dujų įmonių investicijos į pažangiąsias matavimo priemones, Komisija jų įtaką reguliuojamoms kainoms įvertina atskirai nuo visų kitų bendrai derinamų investicijų sąraše numatytų investicijų.“

3.   Pakeisti 49.1 papunktį ir išdėstyti jį taip:

49.1. investicijos, atliekamos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra paminėtos kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, Elektros ir Dujų įmonių investicijos į pažangiąsias matavimo priemones;“

4.   Pakeisti 61 punktą ir išdėstyti jį taip:

61. Investicijoms, kurios nedidina transportuojamo energijos kiekio, finansinis investicijų pagrindimas neteikiamas (išskyrus Elektros ir Dujų įmonių investicijas į pažangiąsias matavimo priemones, Elektros ir Dujų Bendro intereso projektus).“

5.   Pakeisti 66 punktą ir išdėstyti jį taip:

66. Dujų, SND ir Elektros įmonės turi siekti, kad Komisijai teikiamų derinti investicijų kaštų ir naudos analizės rezultatai būtų išreikšti pinigine verte, ir atlikdamos kaštų ir naudos analizę turi remtis patikrintais ir patikimais duomenimis. Komisija, nustačiusi, kad atlikta kaštų ir naudos analizė neatitinka šio reikalavimo, gali pareikalauti įmonės pateikti pataisytą kaštų ir naudos analizę.“

6.   Pakeisti 1 priedą ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

 

 

Komisijos pirmininkas  

 

Energetikos įmonių investicijų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 1 priedas

 

Energetikos įmonių investicijų vertinimo kriterijai

 

Eil. Nr.

Investicijos

Finansinis investicijos pagrindimas

Ekonominis investicijos vertinimas

Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV)

Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN)

Įmonės finansinio pajėgumo įvertinimas

Kaštų ir naudos analizė

Įtaka reguliuojamoms kainoms

Kiti socialiniai-ekonominiai ir sistemos saugumo aspektai

1.

Investicijos, skirtos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atnaujinimui, elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, šilumos vartotojų prijungimui centralizuoto šilumos tiekimo zonose.

Nevertinama.

Nevertinama.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjamos Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos (išskyrus Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijas, skirtas ilgalaikio turto atnaujinimui bei elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, bei investicijas, nurodytas Tvarkos aprašo 52.4 punkte) turi teikti grynąją naudą.

Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.

Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.

2.

Elektros ir Dujų įmonių investicijos į pažangiąsias matavimo priemones, Elektros ir Dujų Bendro intereso projektai.

Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FGDV.

Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FVGN.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjama investicija turi teikti grynąją naudą.

Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.

Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.

3.

Investicijos, skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų prijungimui (neapima naujų šilumos vartotojų prijungimo centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijų)

FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui*.

FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma*.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjama Elektros, Dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.

Neturi didinti kainos esamiems vartotojams (išskyrus prijungimo investicijas elektros sektoriuje).

4.

Investicijos, skirtos esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui modernizuojant sistemas

FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui*.

FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma*.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjama Elektros, dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.

Neturi didinti kainos esamiems vartotojams.

Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.

5.

Reguliuojamų NŠG, kurie neužtikrina šilumos generavimo šaltinių galios rezervo, investicijos

Neturi didinti kainos esamiems šilumos vartotojams.

 

* Investicijoms, kurios didina transportuojamos energijos kiekį. Šilumos sektoriaus įmonei kapitalo grąžos norma yra lygi įmonės vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC), kuri skaičiuojama vadovaujantis šilumos sektoriaus kainų nustatymo metodika pagal paskutinius audituotus konkrečios įmonės balanso duomenis.

______________