Projektas Nr. XIVP-2343(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. gruodžio      d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą Nr. VIII-238 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO

ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos;

primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.;

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu;

pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves;

pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė;

pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas;

siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus;

siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga;

pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją;

pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi,

priima šį įstatymą.

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Totalitarinių režimų tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.

2 straipsnis. Šio įstatymo sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos ir vartojamos tarptautinėse konvencijose, kituose įstatymuose, kodeksuose ir kituose teisės aktuose.

3 straipsnis. Totalitarinių režimų tyrimų centro teisinis statusas

1. Totalitarinių režimų tyrimų centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

2. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas.

3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Totalitarinių režimų tyrimų centras“.

ANTRASIS SKIRSNIS

CENTRO VEIKLOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4 straipsnis. Centro veiklos tikslas

1. Centro veiklos tikslas – totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.

5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai

1. Centro uždaviniai:

1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:

a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;

b) totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui už Lietuvos ribų;

c) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos ir jos padarinių Lietuvai;

2) užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose;

3) vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą:

a) bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis, inicijuojant teisinį nusikaltimų įvertinimą;

b) renkant duomenis įvairioms komisijoms, kurias aptarnauja Centras;

c) vykdant tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas tyrimų programas;

4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą):

a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją;

b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;

c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis.

TREČIASIS SKIRSNIS

CENTRO VALDYMAS

6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra

1. Be kitų struktūrinių padalinių, Centrą sudaro atskiras struktūrinis padalinys – Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba).

3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną, kai:

1) pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius;

2) jis miršta;

3) jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.

6. Centro generalinis direktorius iš einamų pareigų Seimo atleidžiamas, kai:

1) jis atsistatydina, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą išimtį;

2) jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

6) teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

7) panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka;

8) Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.

7. Centro generalinis direktorius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Seimo Pirmininkui. Jeigu Seimo balsavimas dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu neįvyksta per vieną mėnesį nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo Seimo Pirmininkui dienos, Centro generalinis direktorius laikomas atsistatydinusiu po vieno mėnesio nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo Seimo Pirmininkui dienos, išskyrus atvejus, kai atsistatydinimo pareiškime nurodoma vėlesnė jo atsistatydinimo diena. Jeigu Seimui balsuojant sprendimas dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų jam atsistatydinus nepriimamas, o Centro generalinis direktorius per dvi savaites nuo šio balsavimo Seimo dienos neatsiima savo atsistatydinimo pareiškimo, laikoma, kad Centro generalinis direktorius atsistatydina iš pareigų praėjus vienam mėnesiui nuo šio balsavimo Seime dienos, išskyrus atvejus, kai atsistatydinimo pareiškime nurodoma vėlesnė atsistatydinimo diena.

8. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti šių pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

9. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 6 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

10. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų.

12. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą. Centro veiklos metinė ataskaita yra skelbiama Centro interneto svetainėje.

13. Prie Centro veikia:

1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.

2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas, atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.

7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai

1. Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas.

2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: penki Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti asmenys; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas); vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.

4. Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas Seimo nutarimu, kai:

1) jis be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip 3 iš eilės Tarybos posėdžius;

2) dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

3) jis teismo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

4) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

6) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo;

7) Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo.

6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną, kai:

1) jis atsistatydina;

2) pasibaigia jo kadencija ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys;

3) jis miršta.

7. Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti Seimui naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.

8. Taryba, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.

9. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

10. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pasiūliusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka, kaip ir Tarybos pirmininkas.

11. Taryba savo veikloje vadovaujasi Centro nuostatais ir veikia pagal Tarybos darbo reglamentą, tvirtinamą Tarybos.

12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Tarybos kompetencija, atskaitomybė

1. Taryba:

1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;

2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą;

3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;

4) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo;

5) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;

6) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansines ataskaitas;

7) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą;

8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;

9) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;

10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.

2. Taryba kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengia Tarybos veiklos metinę ataskaitą ir ją paskelbia Centro interneto svetainėje. Tarybos veiklos metinė ataskaita yra sudedamoji Centro generalinio direktoriaus teikiamos Seimui Centro veiklos metinės ataskaitos dalis.

9 straipsnis. Tarybos posėdžiai

1. Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis negali vykdyti savo pareigų dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų priežasčių, – Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu. Tarybos posėdžiai šaukiami ne vėliau kaip per 2 savaites, kai atsiranda aplinkybės, dėl kurių būtina nedelsiant atlikti Tarybos kompetencijai priskirtas funkcijas.

2. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių.

3. Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Tarybos nutarimus pasirašo Tarybos pirmininkas. Tarybos nutarimai skelbiami Centro interneto svetainėje Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.

4. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Tarybos darbo reglamente numatytais atvejais gali būti rengiami vieši posėdžiai, transliuojami Centro interneto svetainėje.

10 straipsnis. Tarybos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriuoju būdu

1. Tarybos pirmininko sprendimu Tarybos posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu arba mišriuoju būdu.

2. Tarybos posėdis organizuojamas, Tarybos nariai jame dalyvauja ir nutarimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu arba mišriuoju būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis.

3. Tarybos nariai savo teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai.

4. Turi būti daromas nuotoliniu arba mišriuoju būdu organizuojamo Tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Šis įrašas skelbiamas Centro interneto svetainėje ir saugomas Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.

5. Tarybos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriuoju būdu, Tarybos narių dalyvavimas, Tarybos nario tapatybė, balsavimo rezultatų nustatymas, nutarimų svarstomais klausimais priėmimas, asmeniškas Tarybos nario teisių ir pareigų įgyvendinimas užtikrinami Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

CENTRO FINANSAVIMAS

11 straipsnis. Centro finansavimas ir lėšos:

1. Centro lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) nacionalinių, tarptautinių ir užsienio fondų bei organizacijų skiriamos lėšos;

3) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose;

5) kitos teisėtai įgytos lėšos.

2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2024 m. balandžio 1 d. patvirtina Totalitarinių režimų tyrimų centro (toliau – Centras) nuostatus,

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 

4. Pirmosios Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos (toliau – Taryba) sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

5. Kai sudaroma pirmoji Taryba, ji pasitvirtina savo darbo reglamentą.

6. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų centro įstatymą.

7. Kituose teisės aktuose vartojamas institucijos pavadinimas „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka institucijos pavadinimą „Totalitarinių režimų tyrimų centras“.

8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į Centro direktoriaus pareigas paskirtas asmuo eina šias pareigas iki kadencijos pabaigos.

9. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2024 m. gegužės 1 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas