1
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą Nr. VIII-1183 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato mokesčio už aplinkos teršimą: objektą, mokėtojus, mokėtojų teises ir pareigas, lengvatas, tarifų nustatymo ir indeksavimo tvarką, mokestinį laikotarpį, tarifus, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, mokestinio patikrinimo tvarką, taip pat įplaukų paskirstymą ir tikslinį panaudojimą.
2. Įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis siekti mažinti aplinkos teršimą, riboti aplinką teršiančių medžiagų gamybą ir pardavimą, skatinti naudoti naujas, aplinką tausojančias technologijas, remti tvarią ekonomikos plėtrą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, gaminių daugkartinį naudojimą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akumuliatorius – cheminis elektros srovės šaltinis, skirtas energijai kaupti, kurio veikimą galima po išsikrovimo atstatyti įkraunant, t. y. praleidžiant juo elektros srovę priešinga kryptimi, negu iškraunant.
2. Baterija (galvaninis elementas) – cheminis elektros srovės šaltinis, kurio negalima įkrauti, skirtas cheminę energiją paversti nuolatine elektros srove, tarnaujantis baigtinį laiką jame esančioms medžiagoms laipsniškai susinaudojant. Pakartotinai įkraunamos baterijos laikomos akumuliatoriais.
3. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nustatytas atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai atitinkamų gaminių ar pakuočių kiekio.
4. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį) į apmokestinamąją pakuotę, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.
5. Laikinai leistinos taršos normatyvas – laikinai leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekio, nustatomo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime konkrečiam objektui ar įrenginiui konkrečiu atveju ir konkrečiam laikotarpiui, kol bus galima nustatyti didžiausios leistinos taršos normatyvą, rodiklis.
6. Mobilus taršos šaltinis – kelių, geležinkelių, oro, vandenų transporto priemonės, kiti ne keliais judantys mechanizmai, turintys vidaus degimo variklį, naudojantį degalus.
7. Ne keliais judantis mechanizmas – 19 kW ar didesnės etaloninės galios vidaus degimo variklį turinti bet kokia savaeigė mašina, kilnojamoji įranga arba transporto priemonė su kėbulu ar be jo arba su ratais ar be jų, neskirta keleiviams arba kroviniams vežti keliais ir apimanti mechanizmus, įrengtus ant transporto priemonės, skirtos keleiviams arba kroviniams vežti keliais, važiuoklės, išskyrus geležinkelio, oro, vandenų transporto priemones.
8. Neperdirbama pakuotė – pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba tik šalinama.
9. Normatyvas – nustatyta tvarka Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime (toliau – leidimas) nustatytas tam tikro teršalo kiekio, mokestiniu laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.
10. Nuslėpta tarša:
2) nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą: į aplinką išmesto teršalo faktinis kiekis, leidime teršalui nustatyto metinio normatyvo ir (ar) didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) ribinės vertės neviršijantis ir (ar) faktinis leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę viršijantis teršalo kiekis; Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų kiekis; pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičius; tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis ir (ar)
11. Pakilimo ir nusileidimo ciklas –– ciklas, apimantis orlaivio įriedėjimą ir išriedėjimą žeme, pakilimą, aukštėjimą, artėjimą, nusileidimą ir visus kitus jo manevrus, atliekamus mažesniame nei 3 000 pėdų (914,4 metrų) aukštyje.
12. Perdirbama pakuotė – pakuotė, kuri:
1) pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį ir (ar)
2) tapusi atlieka, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąraše nurodytų atliekų naudotojų (perdirbėjų) perdirbama ar tokiame sąraše nurodytų atliekų eksportuotojų išvežama (eksportuojama) į valstybes nares perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomus standartus.
13. Sąvartyne šalinamos atliekos – nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas; inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos; pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos pavojingos atliekos.
14. Sąvartyno operatorius – fizinis asmuo ir (ar) juridinis asmuo ir (ar) kita organizacija ir jos padalinys, vykdantis atliekų šalinimo sąvartyne veiklą (eksploatuojantis sąvartyną).
15. Stacionarus taršos šaltinis – taršos objektas ar įrenginys, esantis nekintamoje buvimo vietoje, iš kurio teršalai patenka į aplinką.
16. Teršalai – į aplinką išmetamos teršiančios medžiagos ar medžiagų mišinys, kurie dėl žmonių veiklos ar neveikimo patenka į aplinką ir veikdamos atskirai ar su aplinkos komponentais gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui.
17. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas, taip pat naudojant ir nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms arba
2) importuotų ir (ar) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius ir laisvąsias zonas, gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas, taip pat naudojant ir kitas nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba
18. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1).
3 straipsnis. Mokestis už aplinkos teršimą
4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra:
1) iš stacionarių taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas su nustatytais teršalų normatyvais, išmesti į aplinką (orą, vandenį ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio Įstatymo 1 ir 2 prieduose;
2) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai, nurodyti šio Įstatymo 3 priede, kurie buvo tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kaip atskiri gaminiai, nesantys kito gaminio sudėtyje;
3) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio Įstatymo 4 priede;
4) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams pervežti, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio Įstatymo 5 priede;
5) oro transporto priemonių, naudojamų keleiviams ir kroviniams pervežti, pakilimo ir nusileidimo ciklai, nurodyti šio Įstatymo 5 priede;
5 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą su nustatytais teršalų normatyvais.
2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobilius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas.
6 straipsnis. Mokesčio lengvatos
1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistino taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkosaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkosaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jei aplinkosauginė priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami:
1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės registracijos laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną – LST EN 15940, bioetanolį E85 – LST EN 15293, už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais;
3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.
4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.
5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą.
6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kurie įvykdo visą aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčių mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.
7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčių mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:
2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);
3) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
7 straipsnis. Mokesčio tarifų nustatymo ir jų indeksavimo tvarka
1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, mokant mokestį už išmestą normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį, nustatyti teršalams ar teršalų junginiams įstatymu ar priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai šio Įstatymo 1 priede, o už normatyvą viršijantį teršalo kiekį – šio Įstatymo 2 priede.
2. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų junginiams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, nurodyti šio Įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.
3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, kurios skirtos krovinių ir keleivių gabenimui (pervežimui) – pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, nurodyti šio Įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Įstatymo 6 priede nustatytus koeficientus.
4. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus 1 priede nurodytus teršalus ar teršalų junginius, šiuo Įstatymu nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgiant į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
5. Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai ir gaminių sąrašas nurodyti šio Įstatymo 3 priede.
6. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti šio Įstatymo 4 priede.
7. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai ir šalinamų atliekų rūšių sąrašas nurodyti šio Įstatymo 7 priede.
8. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kasmet, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis.
8 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
9 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
1. Mokesčio mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo iš stacionarių taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobiliuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų, oro transporto atliktų pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių ir sąvartyne šalintų atliekų apskaitą ir yra atsakingi už mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą.
2. Mokestis už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas:
1) iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į aplinką teršalų kiekį, kuris nustatomas pagal instrumentinio matavimo, kai juos privaloma vykdyti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais teršalų apskaitos reikalavimais, rezultatus, arba taikant aplinkos ministro patvirtintas išmetamų į aplinką (orą, vandenį ir žemės paviršių bei žemės gelmes), teršalų kiekio apskaičiavimo metodikas ir (arba) metodikas, esančias aplinkos ministro įsakymu patvirtintame metodikų sąraše, kurios buvo naudojamos apskaičiuojant normatyvinį teršalo kiekį leidimui gauti (toliau – teršalų nustatymo metodikos), dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 1 priede ir indeksavimo koeficiento;
2) iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į aplinką leidime nustatytą normatyvą viršijantį teršalo kiekį dauginant iš mokesčio tarifo, nurodyto šio Įstatymo 2 priede ir indeksavimo koeficiento;
3) mobiliems taršos šaltiniams, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleivių ir krovinių gabenimui (pervežimui), eksploatuoti Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir indeksavimo koeficiento;
4) oro transporto priemonių, skirtų krovinių ir keleivių gabenimui (pervežimui), atliktų pakilimų ir nusileidimų ciklų skaičių dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede ir indeksavimo koeficiento;
5) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą gaminių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 priede, ir indeksavimo koeficiento;
6) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą pripildytų pakuočių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;
7) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą ir nesusigrąžintą pripildytų daugkartinių pakuočių kiekį, kai neįvykdo visos aplinkos ministro nustatytos surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduoties, dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;
4. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvirtina mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles.
6. Nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Mokestis už nuslėptą taršą apskaičiuojamas:
1) mokesčio mokėtojui, kuris netvarkė privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, leidime nustatytą teršalo kiekį dauginant iš koeficiento 1,5, iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;
2) mokesčio mokėtojui, nuslėpus faktinį iš stacionarių taršos šaltinių, į aplinką išmestą teršalo kiekį, nuslėptą teršalo kiekį, bet ne didesnį už leidime teršalui nustatytą metinį taršos normatyvą, ir (ar) didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 1 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš koeficiento 1,2, jei teršalui nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, ir iš koeficiento 2;
3) mokesčio mokėtojui, nuslėpus leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį ir (ar) neturint leidimo išmestą teršalo kiekį, nuslėptą leidime nustatytą metinį ir (ar) didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį teršalo kiekį, o neturint leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas yra privalomas, visą faktinį išmestą iš stacionarių taršos šaltinių teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal metodikas arba duomenis, gautus instrumentinio matavimo būdu, dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 2 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš koeficiento 1,2, jei teršalui nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, ir iš koeficiento 2;
4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;
5) mokesčio mokėtojui, nuslėpus oro transporto priemonių pakilimų ir nusileidimų ciklų skaičių, nuslėptą pakilimų ir nusileidimų ciklų skaičių dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2;
6) mokesčio mokėtojui, nuslėpus sąvartyne šalintų atliekų kiekį, nuslėptą sąvartyne šalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 7 priede, iš indeksavimo koeficiento, ir iš koeficiento 2;
7) mokesčio mokėtojui, nuslėpus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, nuslėptą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ir (ar) 4 priede, iš indeksavimo koeficiento, ir iš koeficiento 2;
8) mokesčio mokėtojui, nuslėpus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas nevykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir nepateikė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos dokumentų mokesčio administratoriui (jo pareigūnui) ir neteikė deklaracijos iki mokestinio patikrinimo pradžios, mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas dauginant iš koeficiento 0,02. Jei apskaičiuota mokėtina mokesčio suma yra mažesnė už 10 000 eurų, mokamas 10 000 eurų mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis. Duomenis apie mokesčio mokėtojo gautas pajamas per mokestinį laikotarpį teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
9) mokesčio mokėtojui, nurodžius fiktyvų (neegzistuojantį) atliekų tvarkytojo ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos tariamai išrašytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą ir (ar) patvirtinimą (toliau – dokumentas), kuriuo remiantis buvo pasinaudota mokesčio lengvata, ir sutvarkytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, vidaus rinkai tiektą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kuriam netaikomos šiame Įstatyme nustatytos mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis lengvatos, dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ir (ar) 4 priede, iš indeksavimo koeficiento, ir iš koeficiento 2.
10 straipsnis. Mokesčių mokėtojų konsultavimas
11 straipsnis. Mokestinio patikrinimo tvarka
1. Mokestinį patikrinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais.
2. Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vykdo iš stacionarių taršos šaltinių išmestų į aplinką teršalų, mobilių taršos šaltinių sunaudotų Lietuvos Respublikoje degalų, įvykdytų pakilimo ir nusileidimo ciklų, sąvartyne šalintų atliekų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pakuočių apskaitos ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo kontrolę.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio už aplinkos teršimą administravimui reikalinga informacija tvarką nustato aplinkos ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininku.
4. Mokestiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis paskutine priimta deklaracija iki mokestinio patikrinimo pradžios. Patikslinti deklaracijos duomenys, kurie turi įtakos prievolės dydžiui, nevertinami, jei jie buvo pateikti jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui, kurio pradžia laikoma pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo data.
12 straipsnis. Mokesčio paskirstymas ir tikslinis panaudojimas
1. Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių paskirstomas taip:
1) 30 procentų įskaitoma į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) 70 procentų įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje yra stacionarus taršos objektas (įrenginys), o teršiant iš mobilaus taršos šaltinio – į savivaldybės, kurios teritorijoje registruotas mokesčio mokėtojas, eksploatuojantis (naudojantis) mobilų taršos šaltinį, biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti.
2. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
1 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ LEISTINOS TARŠOS TARIFAI
I. Teršalai, išmetami į aplinkos orą
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
| SO2 (sieros dioksidas) |
136 |
| NOx (azoto oksidai) |
256 |
| Dioksinai ir furanai |
500 000 |
| Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas |
1 300 |
| Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* |
225 |
| Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas |
450 |
| Asbesto turinčios kietosios dalelės |
1 300 |
| NH3 (amoniakas) |
20 |
| Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) |
450 |
| Teršalų grupės |
|
| I |
1 300 |
| II |
450 |
| III |
60 |
| IV |
20 |
II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
| BDS7 |
500 |
| Bendras azotas |
600 |
| Bendras fosforas |
3 500 |
| Suspenduotos medžiagos |
135 |
| Sulfatai |
15 |
| Chloridai |
30 |
| Teršalų grupės |
|
| I |
3 814 146 |
| II |
347 511 |
| III |
56 661 |
| IV |
12 839 |
| V |
1 258 |
*Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles
Lietuvos Respublikos
Mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
2 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ NORMATYVUS VIRŠIJANČIA TARŠA TARIFAI
I. Teršalai, išmetami į aplinkos orą
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
| SO2 (sieros dioksidas) |
204 |
| NOx (azoto oksidai) |
384 |
| Dioksinai ir furanai |
150 000 000 |
| Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas |
390 000 |
| Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* |
338 |
| Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas |
22 500 |
| Asbesto turinčios kietosios dalelės |
390 000 |
| NH3 (amoniakas) |
30 |
| Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) |
675 |
| Teršalų grupės |
|
| I |
390 000 |
| II |
22 500 |
| III |
1 800 |
| IV |
30 |
II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes
| Teršalai |
Tarifas, Eur/t |
| BDS7 |
5 000 |
| Bendras azotas |
3 000 |
| Bendras fosforas |
35 000 |
| Suspenduotos medžiagos |
202 |
| Sulfatai |
23 |
| Chloridai |
45 |
| Teršalų grupės |
|
| I |
381 414 557 |
| II |
17 375 546 |
| III |
566 608 |
| IV |
64 196 |
| V |
2 515 |
*Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
3 priedas
GAMINIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI
| Gaminys |
Kodas* |
Tarifas, Eur/t |
||
| Naujos |
Restauruotos |
Naudotos |
||
| 1. Motociklų ir lengvųjų automobilių padangos |
4011 10, 4011 40 |
4012 11, ex 4012 19 |
ex 4012 20 |
133 |
| 2. Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangos ir kitos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg |
4011 20, 4011 30, 4011 70, 4011 80, ex 4011 90 |
4012 12, 4012 13, ex 4012 19 |
ex 4012 20 |
234 |
| 4012 90 20 |
||||
| 3. Akumuliatoriai |
8507 |
222 |
||
| 4. Baterijos (galvaniniai elementai) |
8506 |
4 469 |
||
| 5. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, jų dalys ir komponentai |
8421 23, ex 8421 99 90 |
714 |
||
| 6. Vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrai, jų dalys ir komponentai |
8421 31, ex 8421 99 90 |
714 |
||
| 7. Autotransporto priemonių amortizatoriai |
ex 8708 80 |
535 |
||
*Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1)
Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys „ex“ reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą.
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
4 priedas
PAKUOČIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI
| Pakuotės rūšis |
Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t |
Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t |
| Stiklinė pakuotė |
279 |
395 |
| Plastikinė pakuotė |
618 |
875 |
| PET (polietileno tereftalatas) pakuotė |
618 |
875 |
| Kombinuota (popierinė) pakuotė |
489 |
693 |
| Kombinuota (kita) pakuotė |
504 |
713 |
| Metalinė pakuotė |
186 |
263 |
| Popierinė ir kartoninė pakuotė |
133 |
188 |
| Kita pakuotė |
299 |
423 |
| Medinė pakuotė |
159 |
225 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
5 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
| Transporto priemonė |
Degalų rūšis arba ciklas |
Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą) |
| 1. Kelių transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai |
benzinas |
8 |
| dyzelinas ir gazolis |
10 |
|
| suskystintos naftos dujos |
8 |
|
| suslėgtos gamtinės dujos |
7 |
|
| 2. Vandenų transporto priemonės |
benzinas |
13 |
| dyzelinas |
14 |
|
| mazutas ir gazolis, kurio sieringumas ≤ 0,5 % |
3 |
|
| mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 0,5 %, bet ≤ 1,5 % |
6 |
|
| mazutas ir gazolis, kurio sieringumas > 1,5 % |
8 |
|
| 3. Geležinkelių transporto priemonės |
dyzelinas |
11 |
| 4. Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) |
už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą |
2 |
| 5. Kitos oro transporto priemonės |
žibalas arba kita |
10 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
6 priedas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOREGAVIMO KOEFICIENTAI
| Transporto priemonės apibūdinimas |
Koeficientas |
| 1. Geležinkelių, vidaus vandenų transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, atitinkantis V etapo išmetamų teršalų ribines vertes, nustatytas 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB (OL 2016 L 252, 9 16, p. 53) |
0,5 |
| 2. Ne keliais judančių mechanizmų, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos: |
|
| mažiau kaip prieš 5 metus |
0,4 |
| prieš 5 metus ir daugiau, bet ne daugiau kaip prieš 10 metų |
0,8 |
| daugiau kaip prieš 10 metų |
1,2 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
7 priedas
SĄVARTYNE ŠALINAMŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI
| Atliekų rūšis |
Tarifas, Eur/t |
|
| 2021 m. |
nuo 2022 m. |
|
| 1. Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas |
30,00 |
50,00 |
| 2. Nepavojingų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos |
24,62 |
24,62 |
| 3. Inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos |
30,41 |
30,41 |
| 4. Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos |
50,00 |
50,00 |
Lietuvos Respublikos
mokesčio už aplinkos teršimą
įstatymo
8 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852 (OL 2018 L 150, p. 141).
2. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849 (OL 2018 L 150, p. 93).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2021 sausio 1 d.
3. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai indeksuojami nuo 2022 mokestinių metų palyginant mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis.
4. Tokia šio Įstatymo 6 straipsnio redakcija įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.:
„6 straipsnis. Mokesčio lengvatos
1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistino taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkosaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkosaugos priemonės įgyvendinimo pradžios.
2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami:
1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės registracijos laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną – LST EN 15940, bioetanolį E85 – LST EN 15293, už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais;
3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.
4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.
5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamos biodujos, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biodujas.
6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kurie įvykdo visą aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčių mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.
7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčių mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:
2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);